Dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos

Civilinė byla Nr. 3K-3-443/2007

Procesinio sprendimo kategorija 32.2

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens N. D. (N. D.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei A. D., tretieji asmenys M. D., N. D., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. D. 2002 m. rugsėjo 11 d. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė iškeldinti atsakovę ir jos nepilnametę dukterį iš jai nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nes ši trukdo jai naudotis savo turtu, jį gadina, nemoka mokesčių už butą ir komunalines patalpas.

Atsakovė nurodė, kad ginčo butą įsigijo santuokos metu kartu su buvusiu sutuoktiniu G. D. ir jame gyvena nuo santuokos sudarymo momento. G. D. 2002 m. rugpjūčio 7 d. dovanojimo sutartimi ginčo butą padovanojo savo motinai M. D., o ši 2002 m. rugpjūčio 10 d. ji pardavė ieškovei R. D. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartimi atsakovei ir jos nepilnametei dukteriai D. pripažinta panaudos teisė į 16,77 kv. m kambarį ir bendro naudojimo patalpas bute (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: iškeldino atsakovę ir jos nepilnametę dukterį iš 12,01 kv. m kambario bute (duomenys neskelbtini); kitą ieškinio dalį atmetė.

Nustatyta, kad atsakovė ir jos nepilnametė duktė buvo buto (duomenys neskelbtini), savininko G. D. šeimos nariai. G. D. 2002 m. rugpjūčio 7 d. sutartimi ginčo butą padovanojo savo motinai M. D., o ši 2002 m. rugpjūčio 10 d. pardavė ieškovei. Kadangi pasikeitus savininkui, atsakovei ir jos dukteriai išliko teisė naudotis gyvenamąja patalpa panaudos pagrindu, tai ieškovė negali reikalauti iškeldinti atsakovę ir jos nepilnametę dukterį iš viso buto tuo pagrindu, kad pasikeitė savininkas. Ieškovė, įgijusi nuosavybės teisę į gyvenamąją patalpą, privalo vykdyti prievolę, atsiradusią iš šios nuosavybės suvaržymų, kilusių dar iki turto įsigijimo. Išvada padaryta vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartimi, kuria nustatytas uzufruktas.

Teismo sprendimu pripažinta, kad kita ieškinio dalis pagrįsta, nes atsakovė ir jos duktė naudojasi ir 12,01 kv. m kambariu, į kurį nėra pripažinta panaudos teisė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 25 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria atsakovė ir jos nepilnametė duktė iškeldintos iš 12,01 kv. m ploto kambario bute (duomenys neskelbtini), ir šią ieškinio dalį atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių įrodinėti nebereikia, nes jos nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įstatyminį pagrindą atsisakyti tenkinti ieškinį - iškeldinti atsakovę su dukterimi iš 16, 77 kv. m kambario ir bendro naudojimosi patalpų. CK 6.642 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos, nes panaudos santykiai tarp šalių kilo ne iš sutarties, o iš teismo sprendimo.

Tenkindamas ieškinio dalį, pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad atsakovė naudojasi ir mažesniuoju kambariu, į kurį jai nėra pripažinta panaudos teisė. Ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovė yra užėmusi abu buto kambarius, iš dalies patvirtino trečiasis asmuo N. D. ir antstolio A. S. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad A. D. kreipėsi į teismą dėl uzufrukto nustatymo tik 16,77 kv. m ploto kambariui, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatė, kad atsakovė su dukteria naudojasi buto dalimi – 16,17 kv. m kambariu ir bendromis patalpomis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė yra užėmusi ir 12,01 kv. m ploto kambarį. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė ir jos duktė yra šią patalpą užėmusios ir ja naudojasi.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu N. D. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nutartį; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl atsakovės iškeldinimo pakeisti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pažeista teisė į tinkamą apeliaciją, nes apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ieškovės R. D. ir trečiojo asmens ieškovo pusėje N. D. apeliacinių skundų.

2. Teismai neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas - CK 3.71 straipsnio 3 dalį ir 4.141 straipsnio 1 dalį.

3. Teismai netinkamai tyrė bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ieškovė R. D. prašo jį patenkinti.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo M. D. prašo jį patenkinti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė A. D. prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisingą nutartį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Atsakovė ir jos nepilnametė duktė D. D. (gimusi 1997 m. kovo 15 d.) nuo 1997 m. kovo 14 d. yra registruotos ir gyvena bute (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 50). A. D. ir G. D. santuoka nutraukta 1999 m. gegužės 27 d. Pastarajam Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pripažinta nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini). G. D. 2002 m. rugpjūčio 7 d. butą padovanojo savo motinai M. D., o ši 2002 m. rugpjūčio 10 d. pardavė jį ieškovei (T. 1, b. l. 52-54). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartimi patenkintas A. D. ieškinys dėl uzufrukto nustatymo: pripažinta, kad nepilnametė D. D. ir jos motina A. D. turi panaudos teisę į 16,77 kv. m ploto kambarį ir bendrai naudotis bendro naudojimosi patalpomis ginčo bute ir ši teisė išliko pasikeitus buto savininkams.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl uzufrukto teisės pasibaigimo pagrindų ir uzufruktoriaus iškeldinimo

Šioje byloje kasacinis teismas turi įvertinti, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai taikė ir aiškino teisę, reglamentuojančią teismo sprendimu nustatyto uzufrukto pasibaigimą, ir prievolių teisę, reglamentuojančią panaudos sutarčių nutraukimo ir pasibaigimo pagrindus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartimi pripažinta, kad nepilnametė D. D. ir jos motina A. D. turi panaudos teisę į 16,77 kv. m ploto kambarį ir bendrai naudotis bendro naudojimosi patalpomis ginčo bute ir ši teisė išliko pasikeitus buto savininkams. Uzufruktas nustatytas CK 3.71 straipsnio 1 dalies pagrindu, o jo terminas apibrėžiamas įstatymu – iki vaiko pilnametystės (CK 3.71 straipsnio 2 dalis). Ieškovė siekia D. D. ir jos motinos A. D. iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini), savo teisę įgyvendindama remiantis prievolinius panaudos teisinius santykius reglamentuojančiuose CK 6.641, 6.642 straipsniuose įtvirtintais tokių neatlygintinių sutarčių nutraukimo prieš terminą pagrindais. Nurodoma, kad atsakovė nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą, iš esmės pablogino daikto būklę (CK 6.641 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), o, be to, panaudos davėjas siekia sutartį nutraukti ir šią teisę įgyvendina CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Teismo sprendimu nustatyto uzufrukto atveju uzufruktoriui kyla pareigos išlaikyti ir remontuoti uzufrukto objektą, kiek tai būtina jo normaliai būklei užtikrinti; uzufruktorius proporcingai turimoms uzufrukto objekto naudojimo teisėms privalo mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CK 4.144 straipsnio 1, 2 dalys). Uzufruktorius atsako už uzufrukto objekto būklės pablogėjimą dėl uzufrukto netinkamo įgyvendinimo, o jei nevykdomos iš uzufrukto kylančios esminės pareigos, uzufrukto savininko prašymu teismas gali skirti uzufrukto objekto administratorių (CK 4.146 straipsnis). Taigi uzufruktoriui, kaip svetimo daikto naudotojui, kyla iš esmės tapačios prievolės kaip ir bet kurių panaudos teisinių santykių subjektams. Tačiau šių pareigų pažeidimas, priešingai nei sutartiniuose panaudos santykiuose, nėra pagrindas uzufrukto teisei pasibaigti vien tik uzufrukto objekto savininko valia. Ši teisė nesibaigia ir uzufrukto objekto savininkui pareiškus apie uzufrukto teisės nutraukimą prieš terminą. Tokia išvada darytina įvertinus CK 4.150 straipsnyje nustatytus uzufrukto pasibaigimo pagrindus (CK 4.150 straipsnio), kurių sąrašas yra baigtinis (CK 4.150 straipsnio 2, 5 dalys). Tai suponuoja, kad teismo sprendimu nustatyta uzufrukto teisė tiek dėl uzufrukto objekto būklės pablogėjimo (CK 4.150 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tiek dėl įvairaus pobūdžio uzufruktoriaus veiksmų (neveikimo), kuriais pažeidžiami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis), piktnaudžiaujama teise (CK 1.137 straipsnis), gali pasibaigti tik panaikinus uzufruktą teismo sprendimu (CK 4.150 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Šioje byloje nenustatyta, kad yra CK 4.150 straipsnyje nurodytų pagrindų uzufrukto teisei pasibaigti, todėl D. D. ir A. D. iškeldinimas iš buto (duomenys neskeltini) iki D. D. sulauks pilnametystės negalimas.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepagrįstumo

Nepagrįsti yra ir kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo apeliacinių skundų - pažeidė teisę į apeliaciją. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. sausio 26 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą 2007 m. sausio 25 d. nutarties aprašomojoje dalyje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino reikšmingų faktų bei aplinkybių.

Atsakant į kasatoriaus argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ar nutartis teisės taikymo (interpretavimo) aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjimo kasaciniame teisme dalykas yra ne nustatytų faktų patikrinimas, o procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, laikymosi patikra (CPK 176-185 straipsniai). Šioje byloje reikšmingi tik tie įrodymai, kurie vertintini nustatant, ar yra CK 4.150 straipsnyje įtvirtinti pagrindai uzufruktui pasibaigti. Kasacinis teismas, šiuo aspektu patikrinęs pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį, priėjo prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta, procesinės teisės normų pažeidimų nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Algirdas Taminskas

Gintaras Kryževičius