Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-52/2014

Teisminio proceso Nr.2-55-3-02213-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1;114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal akcinės bendrovės–firmos „VITI“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „KRS“ dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybos strategija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Šios bylos ginčo esmė yra įrodymų vertinimo taisyklių tinkamas taikymas, nustatant rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamą vykdymą, ir rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 152 390,19 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2007 m. birželio 8 d. AB-F „VITI“ (rangovas), UAB „Vilniaus vandenys“ (užsakovas) ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (perkančioji organizacija) sudarė rangos sutartį dėl vandentiekio ir nuotekynės tinklų ir įrenginių Vilniaus m., Tarandėje. 2010 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas ir atsakovas UAB „KRS“ sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo atlikti vandentiekio magistralinių linijų įrengimo betranšėjiniu būdu darbus. Atsakovui pabaigus darbus 2010 m. rugsėjo 24 d. darbų priėmimo–perdavimo akte konstatuota, kad atsakovas darbus atliko, bei siūlyta pradėti tinklus eksploatuoti. Ieškovo teigimu, 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo pastebėta, kad Tarandės gatvės atkarpoje, kurioje atsakovas įrenginėjo vandentiekio linijas, buvo pažeista kelio asfaltbetonio danga. Nepaisant to, kad šiuos darbų defektus buvo būtina pašalinti skubiai, atsakovas atsisakė tai daryti, todėl ieškovas pats sutvarkė sugadintas kelio atkarpas tam, kad bent būtų užtikrintas saugus eismas, ir dėl to patyrė 76 714,27 Lt išlaidų. Tam, kad kelio dangos būklė būtų atstatyta iki buvusios, nurodoma, jog dar bus reikalinga 45 985,73 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2010 m. lapkričio 5 d. atliekant atsakovo įrenginėtų vandentiekio linijų hidraulinius bandymus, įvyko avarija, dėl kurios buvo išplautas kelio šlaitas, sugadinta kelio danga, vandeniu užpiltos šalia esančios privačios namų valdos. Ši avarija įvyko dėl to, kad atsakovas nebuvo sujungęs įrengtos vandentiekio linijos su esamomis linijos atkarpomis, nors pagal sutartį tai turėjo padaryti. Šalindamas avarijos padarinius, taip pat sujungdamas vandentiekio linijas atsakovas patyrė 29 690,19 Lt išlaidų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, spręsdamas dėl kelio asfaltbetonio dangos pažeidimų, konstatavo, kad jų atsirado dėl to, jog atsakovo atliekami vandentiekio linijų įrengimo betranšėjiniu būdu darbai buvo vykdomi neiškasus tarpinių prieduobių. Teismas, vadovaudamasis CK 6.659, 6.661 straipsniais, atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas, davęs nurodymus atlikti darbus be tarpinių prieduobių, kartu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką ir dėl to atsakovo atsakomybė negalima. Teismo nuomone, net ir nustačius, kad toks nurodymas atsakovui buvo duotas, svarstytina, ar atsakovas elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai tęsdamas darbus be prieduobių, o ne juos sustabdydamas ar atsisakydamas sutarties. Kita vertus, atsakovas neįrodė tokių ieškovo nurodymų. Teismas sprendė, kad kelio dangos pažeidimai ieškovui turėjo būti matomi priimant darbus ir pasirašant 2010 m. rugsėjo 24 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą. Kelio dangos pažeidimų atsirado dėl to, kad neįrengus tarpinių prieduobių dėl susikaupusio grunto atsiradęs slėgis spaudė dangą, t. y. šių pažeidimų turėjo atsirasti būtent darbų atlikimo metu, o ne po jų. Tokią išvadą patvirtina ir atsakovo paaiškinimai, liudytojų parodymai, nuotraukos, iš dalies ir 2010 m. rugsėjo 30 d. apžiūros aktas bei pasitarimo protokolas. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad darbų priėmimo–perdavimo akte kelio dangos pažeidimai nenurodyti, gali reikšti, jog šie trūkumai ieškovui buvo nereikšmingi arba darbai buvo priimti jų neapžiūrėjus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įrengiant vandentiekio linijas betranšėjiniu būdu kelio danga taip pat pažeidžiama kasant tarpines prieduobes, tačiau mažiau nei įrenginėjant linijas kitu būdu. Taigi, dangos pažeidimai ieškovo galėjo būti vertinami kaip nereikšmingi. Teismas vadovaudamasis CK 6.662 straipsniu konstatavo, kad ieškovas yra praradęs teisę reikšti atsakovui pretenzijas dėl aptariamų darbų trūkumų, nes priėmimo–perdavimo akte nėra nurodyta pastabų dėl jų kokybės, nors kelio dangos pažeidimai turėjo būti matomi priimant darbus.

Teismas, spręsdamas dėl įrengtų vandentiekių linijų avarijos, konstatavo, kad pareiga įrodyti, jog atsakovas neįvykdė visų sutartimi sulygtų darbų (nesujungė linijų), tenka ieškovui. Teismas pritarė atsakovui, kad Sutarties 1.1 punkte vartojamo termino „įrengimas“ lingvistinė prasmė gali būti siejama ir su daliniu darbų rezultatu, t. y. tik su tam tikrais vandentiekio linijų įrengimo darbais. Be to, pagal lingvistinę aptariamo punkto formuluotę ieškovas įsipareigojo atlikti linijų įrengimo darbus betranšėjiniu būdu. Vandentiekio linijų sujungimo darbai nėra atliekami tokiu būdu; pagal esamą posūkio kampą avarijos vietoje sujungti linijų atkarpas neatliekant kasimo darbų nebuvo galimybės. Teismas taip pat sutiko su atsakovu, kad jo pareigos atlikti vandentiekio linijų sujungimo darbus nepatvirtina ir sisteminis sutarties sąlygų aiškinimas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti darbus iš ieškovo pateiktų medžiagų. Tačiau atsakovas įsipareigojo pateikti tik vamzdžius – jokių linijų sujungimo darbams reikalingų medžiagų pateikimas sutartyje nenustatytas. Ieškovas taip pat nepaneigė atsakovo argumentų, kad sutartyje numatyta kasimo technika buvo reikalinga darbinėms prieduobėms įrengti, o ne kasimo darbams, reikalingiems vandentiekio linijų sujungimui. Teismas pripažino ieškovą nepaneigus ir atsakovo argumentų, kad pagal pateiktą darbo projektą linijos turėjo būti įrengiamos atkarpomis. Iš brėžinių negalima daryti išvados, kad pagal juos vandentiekio linijos turėjo būti vientisos, o ne išskaidytos atkarpomis, nes avarijos vietoje esančio linijų posūkio kampas neleidžia atlikti jų jungimo betranšėjiniu būdu. Šioje vietoje linijos turėjo būti jungiamos atliekant kasimo darbus, o ieškovui, kaip statybos profesionalui, tokios aplinkybės turėjo būti žinomos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas sulygtus darbus atliko netinkamai. Nepaisant to, teismas taip pat pažymėjo, kad avarija įvyko ieškovui atliekant vandentiekio linijos hidraulinius bandymus. Toks bandymas, kaip numatyta ir ieškovo sudarytoje generalinėje rangos sutartyje, turėjo būti vykdomas dviem etapais. Pirmojo etapo metu vamzdynų jungtys turėjo būti neužpiltos gruntu, kad šias jungtis būtų galima vizualiai apžiūrėti. Atliekant bandymus tokiu būdu, ieškovas būtų pastebėjęs vandentiekio linijų nesujungimo faktą, ir avarija nebūtų įvykusi. Tačiau ieškovas bandymus atliko ne dviem, o vienu etapu. Dėl to, teismo vertinimu, net ir pripažinus, kad atsakovas pagal sutartį turėjo pareigą sujungti linijas, dėl bandymo metu įvykusios avarijos kilusi žala nėra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atitinkamais atsakovo veiksmais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. liepos 12 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą ir patenkino ieškinį iš dalies, priteisė ieškovui AB – firmai „VITI iš atsakovo UAB „KRS“ 31 700,11 Lt nuostoliams atlyginti ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė.

Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nustatyta ir neginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog kelio danga buvo sugadinta dėl to, kad vandentiekio linijų įrengimo betranšėjiniu būdu darbai buvo atliekami neiškasus tarpinių prieduobių. Pritarta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas buvo davęs nurodymus atlikti aptariamus darbus be tarpinių prieduobių, taip pat padaryta teisinga išvada, jog net ir nustačius, kad toks nurodymas buvo, turėtų būti sprendžiama, ar atsakovas elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai tęsdamas darbus be prieduobių, o ne juos sustabdydamas ar atsisakydamas sutarties (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.661 straipsnis). Spręsta, kad būtina atsižvelgti ir į tai, jog ieškovas leido atsakovui atlikti darbus, nors jis pats nebuvo įvykdęs šiems darbams atlikti būtinų parengiamųjų darbų ir apie tai tikrai žinojo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad sutarties šalys yra statybų srities profesionalės, konstatavo, jog kelio dangos sugadinimo padarinius jos turi prisiimti lygiomis dalimis (CK 6.4, 6.259 straipsniai). Darbų techninę priežiūrą vykdęs asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad kelio dangos sugadinimas iš pradžių buvo neryškus, o išryškėjo tik spalio mėn., t. y. jau po atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Kiti byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtino, kad toks dangos sugadinimas, kurį vėliau šalino ieškovas, egzistavo darbų priėmimo metu. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija padarė išvadą, kad formalus CK 6.662 straipsnio taikymas susiklosčiusioje situacijoje neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir tik juo remiantis ieškovo reikalavimas negalėjo būti atmestas. Nors ieškovas nurodė, kad atstatydamas kelio dangą patyrė 76 714,27 Lt, taip pat dar neišvengiamai patirs 45 985,73 Lt išlaidų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog danga šiuo metu yra visiškai atstatyta, todėl dar nepatirtų išlaidų negalima laikyti neišvengiamomis ir į jas nebuvo atsižvelgiama. Nors atsakovas ginčijo ieškovo patirtų kelio dangos atstatymo išlaidų dydį, iš esmės jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jo teiginius, nepateikė. Įvertinęs tai, kad ieškovas neturi teisės pretenduoti į išlaidose nurodytą 13 314,05 Lt pridėtinės vertės mokestį, nes ieškovas turi teisę susigrąžinti šį mokestį iš valstybės (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog ieškovas šiuo metu gali pretenduoti tik į 63 400,22 Lt išlaidų atlyginimą. Kadangi buvo konstatuota, kad kelio dangos sugadinimo padarinius šalys turi prisiimti lygiomis dalimis, tai ieškovui iš atsakovo priteista pusė patirtų išlaidų – 31 700,11 Lt.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sutartyje nebuvo nustatytas atsakovo įsipareigojimas sujungti paklotus vamzdžius. Ieškovas teismo atlikto sutarties aiškinimo iš esmės neginčijo, tačiau rėmėsi sutarties dalimi esančiu darbo brėžiniu, pagal kurį, pasak jo, turėjo būti įrengtos dvi vientisos vandentiekio linijos, tačiau šių savo teiginių pagrįstumo neįrodė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Kasatorius nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Byloje esančių įrodymų visuma, t. y. ieškovo turėta pareiga laiku paruošti darbines prieduobes (Sutarties 5.2.7 punktas), jų neparuošimas, ieškovas, būdamas statybos profesionalas, apie neparuoštas prieduobes žinojo, tačiau pretenzijų ar pastabų dėl darbų atlikimo būdo ir (ar) kokybės kasatoriui nepareiškė, o priešingai, kasatoriui atlikus darbus patvirtino jų tinkamą atlikimą 2010 m. rugsėjo 24 d. darbų priėmimo–perdavimo aktu ir 2010 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaita faktūra serija BET Nr. 033, kurie yra pasirašyti abiejų šalių, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas iš tiesų kasatoriui vykdant Sutartį davė nurodymus Sutartyje nustatytus darbus atlikti be tarpinių prieduobių ar bent jau tai yra daug labiau tikėtina. Kasatorius, vykdydamas ieškovo nurodymus, o ne sustabdydamas Sutarties vykdymą, neabejotinai veikė apdairiai ir rūpestingai. Tokiu veikimu jis taip pat įgyvendino įsipareigojimą veikti pasitikint kita šalimi (Sutarties 6.1 punktas), pareigą bendradarbiauti. Kasatoriaus nepasinaudojimas CK 6.661 straipsnyje įtvirtinta teise, bet ne pareiga, t. y. nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartį, jam negali lemti kokių nors neigiamų teisinių padarinių. Atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnio principus, 6.3 straipsnio 4 dalį, kasatorius teigia, kad situacijoje, kai tam tikri daikto, susijusio su statybos objektu, pažeidimai atliekant statybos darbus yra neišvengiami, mažiausius galimus atstatymo kaštus lemiantys pažeidimai nelaikytini trūkumais ir už juos darbus atlikusiam subjektui atsakomybė negalima. Atitinkamai, šiuo atveju civilinę atsakomybę nustatančių ir rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų prasme dėl susikaupusio grunto atsiradę Tarandės gatvės dangos pažeidimai negali būti laikomi „trūkumu“. Kadangi šalys yra lygiavertės profesionalės, reikalavimas, kad kasatorius atskirai įspėtų ieškovą apie jo nurodymų laikymosi padarinius, kurie ieškovui yra aiškiai žinomi, ir kad būtent šiuos padarinius įvertinęs ieškovas davė atitinkamus nurodymus, būtų visiškai neprotingas (CK 1.5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojo, statybos techninio prižiūrėtojo, parodymus, nes jis, priešingai nei nurodyta nutartyje, paaiškino, kad atliekant darbus ne kartą lankėsi darbų atlikimo vietoje ir Tarandės gatvės dangos pažeidimai buvo matomi jau atliekant darbus. Taigi byloje esančių įrodymų visuma aiškiai ir patikimai patvirtina, kad Tarandės gatvės dangos pažeidimai buvo akivaizdūs jau darbų atlikimo metu. Po darbų atlikimo asfalto danga niekaip negalėjo išsikilnoti, nes po darbų užbaigimo po asfalto danga negalėjo atsirasti jokio požeminio spaudimo (slėgio). Ginčydamas priteistino gatvės dangos atstatymo išlaidų dydį kasatorius nurodo, kad ieškovas tinkamai neįrodė žalos dydžio, nes rėmėsi savo paties sudarytais dokumentais, o taip jis galėjo dirbtinai padidinti atliktų (ketinamų atlikti) statybos darbų kainas. Ieškovas teigė, kad statybos kainos apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. D1-323 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“, tačiau šiuo teisės aktu statybos darbų kainos nenustatytos, pateiktos tik dokumentų (lentelių) formos (šablonai) su išlaidų sudėtimi (rūšimis, grupėmis), o rekomendaciniai įkainiai negali būti laikomi faktinėmis ieškovo išlaidomis, kurių ieškovas ne tik neįrodė, bet net ir neįrodinėjo leistinais įrodymais (darbuotojams, dirbusiems atitinkamus darbus, išmokėto darbo užmokesčio apskaičiavimai, sunaudotų medžiagų nurašymo aktai, naudotos technikos nudėvėjimo aktai ir pan.). Nurodyta, kad asfalto dangos atstatymo darbai, nepriklausomai nuo to, ar asfalto danga būtų buvusi apgadinta dėl prieduobių įrengimo, ar dėl požeminio gręžimo darbų, neįrengus prieduobių, buvo numatyti darbų projekte ir juos ieškovas buvo (negalėjo nebūti) įvertinęs ir įsipareigojęs atlikti, o jų atlikimo kaštus buvo (negalėjo nebūti) įtraukęs į perkančiajai organizacijai (užsakovui) pateikto pasiūlymo kainą ir, kasatoriaus žiniomis, jau gavo apmokėjimą.

Dėl rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo. Teisėjų kolegija nurodžiusi, kad pagal CK 6.689 straipsnio 2 dalį užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui, įvertinusi, kad ieškovas leido atsakovui atlikti darbus, nors pats nebuvo įvykdęs šiems darbams atlikti būtinų parengiamųjų darbų, konstatavo, jog gatvės dangos sugadinimo padarinius šalys turi prisiimti lygiomis dalimis, t. y. iš tiesų šios teisės normos nepagrįstai netaikė. Kadangi darbų priėmimo–perdavimo akte jokie trūkumai nebuvo aptarti, tai vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 2 dalimi ieškovas neturi teisės remtis trūkumu faktu. Net jei ieškovas priėmė kasatoriaus atliktus darbus jų nepatikrinęs (nors Sutarties vykdymo metu situaciją darbų atlikimo vietoje stebėjo ieškovo atstovas, nurodytas Sutarties 9.2 punkte), vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi, ieškovas netenka teisės remtis trūkumų faktu. Šių teisės normų netaikymas pažeidžia šalių teisėtus lūkesčius. Statybos proceso dalyviams yra žinoma, kad darbų perdavimo–priėmimo aktas siejamas su tam tikrais padariniais, faktų fiksavimu, todėl tai žinodamos šalys atitinkamai veikia. Jei kasatorius būtų žinojęs, kad CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalys iš Sutarties kilusiems santykiams nebus taikomos, o 2010 m. rugsėjo 24 d. priėmimo–perdavimo aktas bus vertinamas kaip neturintis tokio pobūdžio dokumentams suteikiamos teisinės reikšmės, tai faktą, kad ieškovui kasatoriaus atliktų darbų rezultatas buvo žinomas, įvertintas ir priimtinas, būtų fiksavęs papildomai. Tuo atveju, jeigu Tarandės g. dangos pažeidimai atsiradę dėl ieškovo neįvykdytos prievolės būtų laikomi nukrypimu nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, toks nukrypimas, atsižvelgiant į tai, kad gatvės dangos pažeidimai atliekant Sutartyje nustatytus darbus yra neišvengiami, turi būti laikomi smulkiais. Be to, jie padaryti pagal ieškovo instrukcijas ir jo sutikimu. Akivaizdu, kad šie nukrypimai (jei teismas laikys juos nukrypimais) neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukėlė neigiamų padarinių, todėl turėjo būti teismų taikoma CK 6.695 straipsnio ne 1, bet 3 dalis. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado, be kita ko, dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kaltų veiksmų. Jeigu atsiradusius Tarandės g. pažeidimai būtų laikomi trūkumais, tai byloje yra įrodyta, kad jų atsirado dėl ieškovo kaltų veiksmų (neiškasus prieduobių), todėl kasatoriui nekyla atsakomybė remiantis CK 6.697 straipsnio 3 dalimi. Šalys Sutartyje taip pat buvo numačiusios atitinkamus atsakomybės netaikymo pagrindus, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė (Sutarties 4.1, 5.1.2, 6.2, 6.5 punktai).

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymu padarytų nuostolių atlyginimo ir įrodymų vertinimo

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, turi būti taip pat atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, tačiau svarbu įvertinti ir kreditoriaus elgesį. Skolininkas privalo įrodyti, kad jis nekaltas dėl padarytos žalos ar neįvykdytos prievolės, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žalos arba nuostolių gali atsirasti ne tik kaip skolininko veiksmų rezultatas, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar dėl šių asmenų bendros su skolininku kaltės. Kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti civilinę atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visetu, sprendė, kad vandentiekio magistralinių linijų įrengimo betranšėjiniu būdu darbai kasatoriaus buvo vykdomi neiškasus tarpinių prieduobių. Pagal šalių Sutartį pareiga iškasti prieduobes teko ieškovui (Sutarties 5.2.7 punktas). Abiejų šalių veiksmai vykdant sudarytą sutartį vertintini ir vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų – šalių bendradarbiavimo principo – aspektu. Laikytis šio principo ypač svarbu vykdant prievoles, atsirandančias rangos sutarties pagrindu. CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, padėdami vienas kitam įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas, keistis informacija, reikšminga prievolei vykdyti. Byloje nustatyta, kad kasatorius žinojo apie tarpinių prieduobių neparuošimą, tačiau nepaisydamas to atliko Sutartyje sulygtus darbus. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad CK 6.661 straipsnis įtvirtina rangovo teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys. Tačiau ši nuostata nagrinėjamu atveju turi būti taikoma kartu su CK 6.659 straipsniu, kuriame nustatyta, kad rangovas privalo įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbus, kai yra aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugai. Rangovas, neįspėjęs užsakovo apie tokias aplinkybes, neturi teisės jomis remtis ir atsako už daikto trūkumus. Taigi kasatorius žinodamas (ar turėdamas žinoti), kad nesant prieduobių vandentiekio linijų įrengimas gali turėti neigiamos įtakos atliekamų darbų tinkamumui ar tvirtumui, norėdamas išvengti jam galinčių kilti neigiamų padarinių, privalėjo sustabdyti darbus ir įspėti atsakovą. To neįvykdęs rangovas veikia savo rizika ir prisiima atsakomybę už atliktų darbų trūkumus. Šiuo atveju nerūpestingi kasatoriaus veiksmai taip pat lėmė tai, kad nebuvo pasiektas norimas statybos darbų rezultatas. Dėl to nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad kasatorius neturėjo pareigos sustabdyti darbus ir toliau vykdydamas Sutartį veikė apdairiai ir rūpestingai. Atsižvelgdama į tai, kad abi Sutarties šalys yra verslininkės, savo srities profesionalės, kurioms teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė abiejų sutarčių šalių kaltę dėl kelio dangos sugadinimo atsiradusių nuostolių ir šiuos padalijo abiem sutarties šalims (CK 6.259 straipsnio 1 dalis).

Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Dėl to tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų, tačiau aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Molėtiškiai“ v. R. E. L. v. C., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-302/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-302/2011">3K-3-302/2011</a>). Kasaciniame skunde argumentuojama, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog gatvės dangos pažeidimai buvo akivaizdūs jau darbų atlikimo metu, todėl ieškovas negali remtis darbų trūkumų faktu. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir kasatoriaus nurodytame CPK 178 straipsnyje, apibrėžiančiame šalių įrodinėjimo pareigą. CPK 17 straipsnyje nustatyta, kad šalių teisės ir pareigos yra lygios, o CPK 185 straipsnio 2 dalyje – kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal pirmiau nurodytą CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2008">3K-3-98/2008</a>; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2010">3K-3-428/2010</a>; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kelio dangos sugadinimas iš pradžių buvo neryškus, o tapo akivaizdus tik spalio mėn., t. y. jau po atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę, tačiau nagrinėjamoje byloje kasatorius tokia teise nepasinaudojo ir trūkumų atsiradimo momentas buvo nustatytas pagal byloje pateiktų įrodymų visumą, kuri vienareikšmiškai nepatvirtino, kad dangos sugadinimas egzistavo darbų priėmimo metu. Kasatoriaus pateikiamas byloje teismų tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimas kitaip, t. y. sau palankia linkme, nereiškia to, kad byloje surinkti įrodymai teismų ištirti bei įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis patikrina teisės taikymo aspektu ir yra saistomas žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje kasacinio teismo teisėjų kolegija nevertina, kokie darbų trūkumų šalinimo darbai yra būtini, o šių išlaidų dydžio nustatymo klausimą sprendžia tik teisės taikymo aspektu, įvertindama, ar žemesnės instancijos teismai, nustatydami darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydį, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Kasatorius argumentuoja, kad ieškovas tinkamai neįrodė žalos dydžio, nes rėmėsi savo paties sudarytais dokumentais, tačiau, kaip konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jo teiginius, nepateikė. Taigi, nesant duomenų apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas būtų netinkamai vertinęs įrodymus ar pažeidęs įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nėra pagrindo abejoti šio teismo išvada dėl nuostolių dydžio.

Kiti kasacinių skundų argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinį skundą atmetant, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kasaciniame teisme patirta 40,69 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „KRS“ (j. a. k. 133630961) 40,69 (keturiasdešimt litų 69 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė