L. B. pagal BK 260 str., 259 str., 369 str., 368 str., 376 str., 3 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-103/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06324-2022-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžio L. B., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė V. Strokinienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo L. B. pritaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir byla jos atžvilgiu nutraukta, ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Šis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nutraukti L. B. bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nevertino surinktų duomenų ir nepagrįstai sprendė, kad ikiteisminis tyrimas L. B. buvo tęsiamas iš esmės dėl tų pačių veiksmų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas jai buvo nutrauktas 2022 m. spalio 7 d. prokuroro nutarimu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 ir 260 straipsniuose nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, todėl konstatuojant, kad buvo padarytos kelios veikos, nuosprendyje turi būti nustatytas kiekvienos jų padarymo faktas ir tai pagrįsta įrodymais. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad apklausiant L. B. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, aplinkybė, jog ji neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdama tikslo platinti, kol šią narkotinę medžiagą 2022 m. birželio 10 d. kratos metu paėmė policijos pareigūnai, jau buvo žinoma ir 2022 m. spalio 7 d., kai tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas. Teismai, vertindami objektyviuosius požymius, pirmiausia kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir vėliau pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, neteisingai įvertino subjektyviuosius požymius, kad minėtos nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinių medžiagų laikymu, padaromos tiesiogine tyčia. Nutraukiant tyrimą dėl veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, buvo konstatuota, kad L. B. neturėjo tyčios platinti narkotines medžiagas. Šioje situacijoje negali būti laikoma, kad L. B. buvo persekiojama ir dėl narkotinių medžiagų laikymo. Jei yra nustatoma, kad kaltininkas disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turėdamas du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), veika kvalifikuojama kaip idealioji BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sutaptis. L. B. tiesioginė tyčia disponuoti narkotinėmis medžiagomis, jas laikant savo namuose, savo reikmėms be tikslo jas platinti išaiškėjo tik jos parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui davimo metu, aiškiai save susiejus su tų narkotinių medžiagų laikymu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto esminio BPK pažeidimo nurodomi formaliai.

Kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria L. B. byla nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, tiesiog kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą nustatytų bylos aplinkybių vertinimą bei padarytas išvadas dėl teisinio jų vertinimo.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad toks skundo argumentavimas nepagrindžia išvados, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ar byloje buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Danutė Jočienė

Sigita Jokimaitė