L. K. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 40 str., 140 str., 33 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-27/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43014-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. atstovo advokato Donato Lengvino ir atstovo pagal įstatymą L. K. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 10 d. nutarties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. atstovas advokatas D. Lengvinas ir atstovas pagal įstatymą L. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; priteisti iš A. S. nukentėjusiosios R. K. ir jos atstovo pagal įstatymą naudai išlaidas advokato paslaugoms kasaciniame procese apmokėti (už šio kasacinio skundo parengimą).

Kasatoriai nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Teismai, spręsdami A. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus.

Kasatorių teigimu, A. S. nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje nėra nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų. A. S. išreikštas kaltės pripažinimas yra formalus ir nenuoširdus, nulemtas nenuginčijamų įrodymų. Todėl konstatuojant A. S. visišką prisipažinimą, buvo nukrypta nuo kasacinės instancijos teismo praktikos. A. S. teisingai nenurodė ir besąlygiškai nepripažino teismo nustatytų esminių faktų (fizinio skausmo sukėlimo mažametei). Be to, po nusikalstamos veikos padarymo A. S. neieškojo kontakto su nukentėjusiosios tėvais, nukentėjusiosios ir jos atstovų pagal įstatymą nuoširdžiai neatsiprašė. A. S. atsiprašymas ir gailestis yra deklaratyvus (formalus), pareikštas tik teismo posėdyje paklausus teisėjai. A. S. parodymai rodo, kad jis nevertina savo elgesio kritiškai, bando pateisinti savo smurtinį elgesį. Reikšminga ir tai, kad iki nuosprendžio priėmimo A. S. neatlygino žalos ir nedėjo pastangų ją atlyginti. Be to, sprendžiant A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, nepakankamai atsižvelgta ir į tai, kad A. S. mažametei yra svetimas asmuo bei smurtavo viešoje vietoje, matant kitiems vaikams, panaudodamas įrankį ir netvardydamas pykčio. Šios svarbios aplinkybės rodo, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju nėra tinkama priemonė baudžiamojo įstatymo keliamiems tikslams pasiekti, tai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

Kasatorių įsitikinimu, nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, buvo padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 113, 115 straipsnių, 270 straipsnio 4 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimai, kurie sukliudė teismams teisingai nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį ir apribojo nukentėjusiosios teisę gauti atlyginimą už jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Pasak kasatorių, nukentėjusiajai atlygintinos neturinės žalos 100 Eur suma (vietoje prašomos 1000 Eur) nustatyta, neįvertinus bylos įrodymų ir netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies ir 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismai padarė neteisingas išvadas, kad veikos pavojingumo laipsnis nedidelis ir kad rimtesnių padarinių nukentėjusiajai nesukelta. Neturtinės žalos dydis negalėjo būti sumažintas, remiantis A. S. sunkia turtine padėtimi, nes veika padaryta tyčine kaltės forma. A. S. smurtiniai veiksmai buvo intensyvūs, atlikti panaudojus įrankį – susuktą laikraštį, kuriuo buvo suduota į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą. Po sudavimo nukentėjusiajai paraudo žandas ir jai buvo sukeltas skausmas ilgesniam laikui. Dėl viešoje vietoje, kitų vaikų akivaizdoje sukelto fizinio skausmo nukentėjusioji patyrė gėdą, be to, jai buvo liūdna ir pikta. Taigi nukentėjusioji dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto patyrė neigiamas fizines ir psichologines pasekmes. Reikšminga ir tai, kad veika padaryta prieš mažametę ir šios veikos pavojingumas yra didesnis negu nusikalstamų veikų, nurodytų BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl priteista mažesnio dydžio neturtinė žala nei paties teismo nurodyta minimali teismų praktikoje priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, neatitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduodamas trečią kartą. Susipažinus su naujai paduotu kasaciniu skundu, matyti, kad dalis jo argumentų, nors ir nėra identiški, bet iš esmės tapatūs pirmą kartą paduoto skundo argumentams, kuriais buvo ginčijamas A. S. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kiti trečią kartą paduoto kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžiu, yra iš esmės tapatūs antrą kartą paduoto kasacinio skundo argumentams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijų 2024 m. lapkričio 7 d. ir 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimis nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovo advokato D. Lengvino ir atstovo pagal įstatymą L. K. pirmiau paduotus kasacinius skundus atsisakyta priimti, kaip neatitinkančius BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų nustatymu, taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad šio instituto taikymas yra susijęs su visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nusikalstamą veiką padariusio asmens vertinimu, laiduotojo tinkamumo vertinimu bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų įvertinimu, ir kad šiuos klausimus sprendžia pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad dėl aplinkybių, susijusių tiek su atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės padaryta veika, tiek su BK 40 straipsnio nuostatų taikymo sąlygomis, apeliacinės instancijos teismas motyvuotas išvadas pateikė. Vien tik nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovo advokato ir atstovo pagal įstatymą prašymas kasacinės instancijos teismui šias aplinkybes vertinti kitaip, nėra susijęs su kasacijos pagrindais - netinkamu baudžiamojo įstatymo aiškinimu ir taikymu arba esminių BPK pažeidimų padarymu. Tik kasatorių subjektyvia nuomone, o ne teismų padarytomis teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis grindžiami skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pažymėtina, kad 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje teisėjų atrankos kolegija, pasisakydama dėl kasatorių argumentų, susijusių su nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymu, be kita ko, konstatavo, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir faktinių aplinkybių nenustato, o teiginiai apie esminius BPK nuostatų pažeidimus ir netinkamą CK nuostatų taikymą nėra pagrįsti teisiniais argumentais.

Šios teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, trečią kartą paduotame kasaciniame taip pat nurodomi argumentai, kuriais kasatoriai siekia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įvertintų neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir padarytų priešingas išvadas, nei padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.

Dar kartą pažymėtina, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Naujų argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo galimai padarytas teisės taikymo klaidas, nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. atstovo advokato Donato Lengvino ir atstovo pagal įstatymą L. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Danutė Jočienė

Sigita Jokimaitė