Administracinė byla Nr. 2AT-5-2013
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00744-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija 79.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos L. G. advokatės Vitos Neverauskaitės prašymą atnaujintą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, administracinėn atsakomybėn patrauktos L. G. administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą ir susipažinusi su bylos medžiaga,
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimu L. G. nubausta pagal ATPK 413 straipsnio l dalį 3500 Lt bauda.
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartimi apeliacinis procesas pagal advokato padėjėjos Aurelijos Liutkevičiūtės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimo L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje nutrauktas ir skundas paliktas nenagrinėtas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. liepos 31 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos L. G. advokatės V. Neverauskaitės prašymas dėl bylos atnaujinimo priimtas ir, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. G. advokatė V. Neverauskaitė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį ir perduoti L. G. apeliacinio skundo priėmimo ir trūkumų šalinimo klausimą spręsti iš naujo apeliacinį skundą priėmusiam Panevėžio apylinkės teismui.
Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėja nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, palikęs nenagrinėtą advokato padėjėjos A. Liutkevičiūtės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimo L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, netinkamai aiškino apeliacinio skundo subjektą, netinkamai taikė ATPK 249 straipsnio, 3025 straipsnio, 3026 straipsnio 6, 7 dalių, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103, 104 straipsnių, 130 straipsnio 4 dalies, 134 straipsnio 2 dalies, 134 straipsnio 7 dalies, 137 straipsnio 1 dalies 1 punkto, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas, nepagrįstai atsisakė taikyti įstatymo ir teisės analogiją (ABTĮ 134 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 316 straipsnio 3 dalį), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus), nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos šiuo klausimu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Pareiškėja nurodo, kad apeliacinio skundo subjektas yra dalyvaujantys byloje asmenys; apeliacinį procesą inicijuoja asmuo, kuris kreipiasi į teismą, o ne kuris pasirašo procesinius dokumentus. Šioje byloje apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismui padavė pagal ATPK 291 straipsnį teisę tam turinti administracinėn atsakomybėn patraukta L. G., tačiau jai atstovavo netinkamas atstovas – advokato padėjėja, pagal ATPK 3025, ABTĮ 130 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį neturinti teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Situacija, kai apeliacinis skundas, paduotas asmens, turinčio teisę jį paduoti, bet pasirašytas asmens, neturinčio tam teisės (netinkamo atstovo), vertintina kaip apeliacinio skundo trūkumas, o ne kaip pagrindas nepriimti apeliacinio skundo ar apeliacinį procesą nutraukti. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias teisės į apeliaciją įgyvendinimą yra išaiškinęs, kad dėl nustatyto apeliacinio skundo trūkumo apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negali būti varžoma teisė į apeliaciją; apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas apeliacinio skundo trūkumas, susijęs su netinkamu atstovavimu (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2012">3K-3-317/2012</a>, 3K-3-63/2010, 3K-3-149/2010, 3K-3-492/2010). Taigi, teismas, nustatęs netinkamą atstovavimą, turėjo konstatuoti apeliacinio skundo trūkumų faktą ir, vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 2 dalimi, atsisakyti priimti skundą, nustatęs terminą trūkumams pašalinti. To nepadaręs, t. y. be pagrindo priėmęs apeliacinį skundą, turėjo taikyti įstatymo ir teisės analogiją ir, vadovaudamasis CPK 316 straipsnio 3 dalimi, taikyti trūkumų šalinimo institutą apeliacinėje instancijoje.
Pareiškėja pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliacinį procesą nutraukia ir apeliacinį skundą palieka nenagrinėtą, vadovaudamasis ATPK 249 ir 3025 straipsniais, nes nė viena iš nurodytų normų nereglamentuoja apeliacinio proceso nutraukimo ir apeliacinio skundo palikimo nenagrinėto. Pareiškėja pažymi, kad, atsižvelgus į jau minėtas šios bylos aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo nutraukti apeliacinį procesą ir vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 7 dalimi ar 137 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai paliko apeliacinį skundą nenagrinėtą, nes tam nebuvo pagrindų, nurodytų ABTĮ 103 straipsnyje, be to, priėmęs šį sprendimą, nesilaikė ABTĮ 104 straipsnyje nustatytos skundo palikimo nenagrinėto tvarkos. Teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyti sprendimai nutraukti apeliacinį procesą ir apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą, prieštarauja vienas kitam ir negali būti vykdomi kartu, todėl nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Be to, įžanginėje nutarties dalyje teismas nurodė, kad apeliacinį skundą išnagrinėjo.
Teismas netinkamai aiškino netinkamo atstovavimo pasekmes, netinkamai ir pernelyg formaliai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nepagrįstai atsisakė taikyti trūkumų šalinimo procedūrą ir nutraukė apeliacinį procesą, todėl pažeidė L. G. teisę į apeliaciją (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-599/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-599/2008">3K-3-599/2008</a>, 3K-3-380/2009, 3K-3-26/2010, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Guerin v. France, Mesutoglu v. Turkey, Khalfaoui v. France, Lavages Prestations Services v. France).
Atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjas Rimantas Trota prašo L. G. atstovės advokatės Vitos Neverauskaitės prašymo netenkinti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį.
Pareigūnas nurodo, kad pagal ATPK 249 straipsnio 1 dalį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai; pagal 291 straipsnį teisę apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje turi asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai); 275 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įgaliotu atstovu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą; Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne ankščiau, kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimo, kuriuo L. G. nubausta už nelegaliai dirbusią darbuotoją, pasirašė ir Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė jos atstovė advokato padėjėja A. Liutkevičiūtė, kuri turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, daugiau kaip vienerius metus verčiasi advokato padėjėjo praktika (kadangi atstovavo L. G. pirmos instancijos teisme), todėl privalėjo žinoti Advokatūros įstatymo keliamus reikalavimus. Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai apeliacinį skundą paduoda advokato padėjėjas, galintis atstovauti tik pirmosios instancijos teisme, laikoma, kad skundą padavė asmuo, neturintis tokios teisės. Pareigūno manymu, apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad apeliacinį skundą padavė neturintis teisės jį paduoti asmuo, todėl nutraukęs apeliacinį procesą ir skundą palikęs nenagrinėtą, tinkamai pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos.
Prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį tenkintinas.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimu L. G. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 3500 Lt dydžio bauda.
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta vadovaujantis ATPK 249 ir 3029 straipsniais, apeliacinį procesą, pradėtą dėl apylinkės teismo nutarimo L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, nutraukė ir advokato padėjėjos A. Liutkevičiūtės skundą paliko nenagrinėtą.
Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu konstatuoja, kad priimta nutartis yra neteisėta, todėl negali būti paliekama galioti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme L. G. administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama dalyvaujant advokato padėjėjai A. Liutkevičiūtei, sudariusiai su L. G. jos interesams atstovauti atstovavimo sutartį. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, buvo paduotas apeliacinis skundas, kurį vadovaudamasi atstovavimo sutartimi, administracinėn atsakomybėn patrauktos L. G. vardu pasirašė advokato padėjėja A. Liutkevičiūtė. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą nutraukti apeliacinį procesą motyvavo tuo, kad apeliacinį skundą pasirašė ir pateikė apylinkės teismui L. G. atstovė – advokato padėjėja A. Liutkevičiūtė, kuri pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatas kliento interesus gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, todėl darytina išvada, kad apeliacinį skundą padavė asmuo neturintis teisės jį paduoti.
Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinės bylos nagrinėjimo procesą nutraukė vadovaudamasis ATPK 249 ir 3029 straipsnio nuostatomis, nors jose tokio sprendimo priėmimas nėra numatytas. ATPK 3029 straipsnis reglamentuoja pasirengimą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, o ATPK 249 straipsnis – administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką. Šiame straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai; kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos.
Pagal ATPK 3026 straipsnį apeliacinio skundo dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas. Teismas apeliacinio skundo priėmimo klausimą išsprendžia rezoliucija ne vėliau kaip per septynias dienas. Teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje, jeigu: 1) apeliacinį skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti; 2) apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas. Atsisakymas priimti apeliacinį skundą nekliudo, nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti. Dėl apylinkės teismo nutarties atsisakyti priimti apeliacinį skundą gali būti paduotas atskirasis skundas. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir dėl to neįmanoma suprasti, koks (kokia) apylinkės teismo nutarimas (nutartis) skundžiamas (skundžiama), kokiomis aplinkybėmis grindžiamas apeliacinis skundas, arba jeigu apeliacinis skundas nepasirašytas, apylinkės teismas priima nutartį ir nustato pakankamą, tačiau ne trumpesnį kaip septynių dienų terminą šiems trūkumams pašalinti. Jeigu apeliacinį skundą padavęs asmuo pagal teismo nurodymus per nustatytą terminą pašalina trūkumus, laikoma, kad apeliacinis skundas paduotas pirminio apeliacinio skundo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju laikoma, kad apeliacinis skundas nepaduotas ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. ATPK 3024 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas paprastai paduodamas apygardos teismui per nutarimą (nutartį) priėmusį apylinkės teismą. Jeigu apeliacinis skundas paduodamas tiesiogiai apygardos teismui, šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyti skundo padavimo terminai skaičiuojami nuo skundo padavimo apygardos teismui dienos.
Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas apeliacinį skundą, pasirašytą advokato padėjėjos, priėmė ir administracinio teisės pažeidimo bylą su apeliaciniu skundu perdavė apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą nutraukė, kaip minėta, konstatavęs, kad apeliacinį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytu pagrindu apeliacinį procesą nutraukti galima tada, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės inicijuoti apeliacinio proceso. Nagrinėjamos bylos atveju su apeliaciniu skundu į aukštesnės instancijos teismą kreipėsi administracinėn atsakomybėn patraukta L. G., t. y. asmuo, turintis teisę paduoti apeliacinį skundą, todėl ji, o ne skundą pasirašęs asmuo, ir turėjo būti laikoma apeliacinio skundo subjektu. Šioje byloje susidarė situacija, kurioje administracine tvarka nubausta L. G., būdama byloje dalyvaujančiu asmeniu, turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą, tačiau jai atstovavo netinkamas atstovas – advokato padėjėja, neturinti teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl apeliacinio skundo trūkumo (jo pasirašymo tam teisės pagal įstatymą neturinčio asmens ir pačios apeliantės nepasirašymo) apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui – administracinėn atsakomybėn patrauktai L. G. negali būti varžoma teisė į apeliaciją. Apeliacinio skundo trūkumai gali būti šalinami trūkumų šalinimo procedūros metu, taip užtikrinant ir nesuvaržant asmens procesinių teisių į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje, o kartu ir neužkertant kelio tam, kad byloje priimto sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas būtų patikrintas bent vienos aukštesnės instancijos teisme.
Remiantis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui iš naujo spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti apygardos teisme.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Vytautas Piesliakas
Aldona Rakauskienė
