Baudžiamoji byla Nr. 2K-333-693/2018
Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00256-2014-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.3; 1.2.3.4.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Vytauto Masioko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,
nuteistiesiems M. A. ir V. Z.,
nuteistųjų gynėjui advokatui Laimonui Judickui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. A., V. Z. ir jų gynėjo advokato Laimono Judicko kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis:
M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 132 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė atimti jam teisę dirbti elektriko darbą, susijusį su elektros įrenginių eksploatavimu ir technine priežiūra, vieneriems metams;
V. Z. pripažintas kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė atimti jam teisę dirbti elektriko darbą, susijusį su elektros įrenginių eksploatavimu ir technine priežiūra, vieneriems metams;
iš nuteistųjų M. A. ir V. Z. priteista nukentėjusiajai D. V. 340 Eur (po 170 Eur) proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme, taip pat iš jų išieškota po 51,26 Eur proceso išlaidų valstybės naudai;
iš Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos aplinkybės, kad „užtikrinant saugų linijos eksploatavimą kaltinamieji iki investicinio projekto parengimo turėjo galimybę oro linijos L-604 saugumą inkarinėje galinėje atramoje Nr. 604/62 užtikrinti laidus papildomai rišdami dvigubu rišimu. Akivaizdu, kad, esant dvigubam laido tvirtinimui, laido apkrovą būtų laikęs likęs izoliatorius ir dėl to 2014 m. rugpjūčio 29 d. įvykio nebūtų įvykę. Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 57 ir 67 punktų reikalavimai yra bendro pobūdžio, todėl kaltinamieji nevykdė bendro pobūdžio pareigos rūpintis kitų žmonių saugumu, tai yra pažeidė bendrąsias saugumo taisykles“.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu V. Z. ir M. A. buvo išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 132 straipsnio 2 ir 3 dalis kaip nepadarę veikų, turinčių šių nusikaltimų sudėties požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. A. ir V. Z. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad, pažeisdami teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę dviem žmonėms:
1.1. V. Z., nuo 2013 m. vasario 22 d. dirbdamas AB „L“ (nuo 2016 m. sausio 1 d. AB „E“) Klaipėdos regiono tinklo (duomenys neskelbtini) inžinieriumi ir pagal AB „L“ Klaipėdos regiono tinklo valdymo departamento direktoriaus 2013 m. vasario 22 d. potvarkio Nr. 265 „Dėl asmenų, atsakingų už elektros įrenginių ir statinių planines ir neplanines apžiūras, skyrimo“ 4 ir 4.3 punktus būdamas paskirtas atsakingas už 10 kV L-600 linijos ir jos prijunginių nuo 110/10 kV Laukuvos transformatorių pastotės (toliau – ir Laukuvos TP) elektros įrenginių ir technologinių statinių planines ir neplanines apžiūras bei pagal AB „L“ generalinio direktoriaus 2013 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 21 patvirtintus (duomenys neskelbtini) inžinieriaus pareiginius nuostatus ir 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 81 patvirtintą (duomenys neskelbtini) inžinieriaus pareigų aprašą atliekantis 0,4–10 kV elektros įrenginių defektavimą prieš remontą, periodines bei neeilines apžiūras ir būdamas atsakingas už jų įvykdymą laiku, privalėdamas informaciją apie nustatytus defektus suvesti į informacinę sistemą TEVIS, o nustačius Elektros tinklų taisyklių reikalavimų pažeidimus privalėdamas pažeidėjams įteikti įspėjimus dėl taisyklių reikalavimų pažeidimų, 2013 m. spalio mėn., 2014 m. sausio mėn. ir 2014 m. kovo mėn. atliktų apžiūrų metu, elgdamasis nerūpestingai, netinkamai vykdydamas Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211, (toliau – 2012 m. Taisyklės) 1128 punkto reikalavimus, kurie eksploatuojant oro linijas įpareigoja vadovautis Elektros tinklų apsaugos taisyklių reikalavimais ir kontroliuoti, kaip jų laikomasi, bei 1136 ir 1136.2 punktų reikalavimus, kurie oro linijų apžiūrų metu įpareigoja nustatyti ir izoliatorių būklę:
1.2. nenustatė, kad 10 kV oro linijoje L-600 iš Laukuvos TP galinėje inkarinėje atramoje Nr. 604/62 nuo 1999 m. gegužės mėn., kai atlikus pakeitimus oro linijoje atrama Nr. 604/62 tapo galinė inkarinė, pažeidžiant Elektros įrenginių įrengimo taisyklių, patvirtintų 1999 m. vasario 13 d. ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 63/47, įsigaliojusiu 1999 m. kovo 1 d., (toliau – 1999 m. Taisyklės) II skyriaus „Elektros linijos ir instaliacija“ 2.5.45 ir 2.5.46 punktų reikalavimus, smaiginiai F10A tipo izoliatoriai nepakeisti reikalavimus atitinkančiais kabamaisiais, o tai prieštaravo ir apžiūrų metu galiojusių Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patvirtintų 2011 m. gruodžio 20 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-309, įsigaliojusiu 2012 m. gegužės 1 d., (toliau – 2011 m. Taisyklės) 360 ir 361 punktų reikalavimams, šio pažeidimo nepažymėjo informacinėje sistemoje TEVIS, dėl to izoliatoriai nebuvo pakeisti;
1.3. nenustatė, kad tarp atramų Nr. 604/61 ir 604/62 oro linijos apsaugos zonoje, pažeidžiant Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų 2010 m. kovo 29 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-93, (toliau – 2010 m. Taisyklės) 16.2 p. reikalavimus, įrengtas elektrinis aptvaras (neprijungtas prie elektros šaltinio), ir žemės savininkams B. ir P. Š. neįteikė įspėjimų dėl taisyklių reikalavimų pažeidimų, t. y. nesiėmė veiksmų pažeidimams pašalinti.
2. M. A., nuo 2013 m. spalio 7 d. dirbdamas akcinės bendrovės „L“ (nuo 2016 m. sausio 1 d. AB „E“) Klaipėdos regiono tinklo (duomenys neskelbtini) inžinieriumi ir pagal Klaipėdos regiono tinklo valdymo departamento direktoriaus 2013 m. spalio 7 d. potvarkį Nr. 1875 „Dėl asmenų, atsakingų už elektros įrenginių ir statinių techninę būklę ir saugų eksploatavimą, skyrimo“ būdamas paskirtas atsakingas už visų 6–10 kV oro linijų iš Laukuvos transformatorių pastotės techninę būklę ir saugų eksploatavimą bei pagal AB „L“ generalinio direktoriaus 2013 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 21 patvirtintus (duomenys neskelbtini) inžinieriaus tipinius pareiginius nuostatus ir 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 81 patvirtintą (duomenys neskelbtini) inžinieriaus pareigų aprašą atliekantis jam priskirtų 0,4–10 kV elektros tinklų rekonstravimo, kapitalinio remonto, remonto ir techninės priežiūros darbų specialiąją techninę priežiūrą, techninės priežiūros ir remonto darbų užsakymus bei privalėdamas tikrinti atliktų darbų kokybę, priimti ir tikrinti atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras, privalėdamas kontroliuoti defektų pašalinimą laiku, nustačius Elektros tinklų apsaugos taisyklių reikalavimų pažeidimus, privalėdamas pažeidėjams įteikti įspėjimus dėl taisyklių reikalavimų pažeidimų ir privalėdamas užtikrinti jam priskirtų 0,4–10 kV elektros tinklų techninę būklę ir saugų eksploatavimą, elgdamasis nerūpestingai, 2013 m. gruodžio mėn., pasirašydamas atliktų darbų aktą Nr. JS13-13 ir suremontuoto objekto perdavimo–priėmimo aktą dėl UAB „T“ atliktų 0,4–10 kV oro linijų trasų valymo, šakų genėjimo ir medžių iškirtimo, iš jų ir 10 kV oro linijoje L-600 iš Laukuvos TP, tačiau nenuvykęs į vietą ir nepatikrinęs, ar darbai realiai atlikti:
2.1. nenustatė, kad neįvykdyti 2012 m. Taisyklių 1129 punkto reikalavimai – oro linijos proskynoje prie galinės inkarinės atramos Nr. 604/62 medžių šakos neišgenėtos;
2.2. nenustatė, kad atramoje Nr. 604/62 nuo 1999 m. gegužės mėn., kai atlikus pakeitimus oro linijoje atrama Nr. 604/62 tapo galinė inkarinė, pažeidžiant 1999 m. Taisyklių II skyriaus „Elektros linijos ir instaliacija“ 2.5.45 ir 2.5.46 punktų reikalavimus smaiginiai F10A tipo izoliatoriai nepakeisti reikalavimus atitinkančiais kabamaisiais, o tai prieštaravo ir UAB „T“ darbų priėmimo metu galiojusių 2012 m. Taisyklių 360 ir 361 punktų reikalavimams, nesiėmė priemonių izoliatoriams pakeisti;
2.3. nenustatė, kad tarp atramų Nr. 604/61 ir 604/62 oro linijos apsaugos zonoje, pažeidžiant 2010 m. Taisyklių 16.2 punkto reikalavimus, įrengtas elektrinis aptvaras, ir žemės savininkams B. ir P. Š. neįteikė įspėjimų dėl taisyklių reikalavimų pažeidimų, t. y. nesiėmė veiksmų pažeidimams pašalinti.
3. Dėl minėto V. Z. ir M. A. neveikimo 2014 m. liepos 28 d. apie 13 val. Šilalės r., (duomenys neskelbtini), B. ir P. Š. priklausančiame žemės sklype, 10 kV oro linijos L-600 iš Laukuvos TP galinėje inkarinėje atramoje Nr. 604/62 dėl stipraus vėjo (apie 21 m/s) poveikio subyrėjus eksploatacijos sąlygų ir elektrosaugos reikalavimų neatitinkančiam smaiginiam izoliatoriui F10A, 10 kV oro linijos laido galas su kilpa nusinėrė nuo izoliatoriaus, nukrito ant žemės ir oro linijos apsaugos zonoje esančio elektrinio aptvaro metalinio laidininko, todėl, nukritus 10 kV įtampos laidui, dėl įžemėjimo srovės užsidegė žolė, o elektrinio aptvaro laide atsirado pavojinga įtampa, dėl to L. Š. ir M. W., prisilietę prie elektrinio aptvaro laido, buvo paveikti aukštos įtampos elektros srovės ir dėl patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė.
II. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
4. Pirmosios instancijos teismas išteisinamuoju nuosprendžiu, remdamasis kaltinamiesiems inkriminuotų elektrosaugos Taisyklių nuostata (ši nuostata įrašyta tiek 1999 m. Taisyklėse, tiek 2011 m. Taisyklėse – 2 p.), kad Taisyklių reikalavimai yra privalomi elektros energijos gamintojams, perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriams, elektros energijos vartotojams, įrengiantiems naujus, rekonstruojantiems arba kapitališkai remontuojantiems elektros įrenginius, bei nustatyta aplinkybe, kad elektros tinklų vadovai minėtos oro linijos demontavimo nelaikė jos rekonstrukcija, darbai atlikti be techninio projekto, konstatavo, kad V. Z. ir M. A. nepažeidė teisės aktais nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių, t. y. 2011 m. Taisyklių 360 punkto reikalavimų, kad 10 kV įtampos oro linijos galinėse inkarinėse atramose turi būti naudojami tik kabamieji izoliatoriai; neįrodyta, jog V. Z. 2013 m. spalio, 2014 m. sausio ir kovo mėnesiais atliekant oro linijos L-600 apžiūras jos apsaugos zonoje buvo įrengtas elektrinis aptvaras; nors M. A. nepatikrino, ar medžių genėjimo darbai atlikti prie oro linijos atramos Nr. 604/62, tačiau tuo metu – 2013 m. gruodžio mėn., kai turėjo tikrinti, neįrodyta, kad minėtos atramos apsaugos zonoje buvo įrengtas elektrinis aptvaras; nukentėjusieji B. ir P. Š. sau priklausančiame žemės sklype, elektros oro linijos L-600 atramos Nr. 604/62 apsaugos zonoje pažeisdami 2010 m. Taisyklių 16.2 punkto reikalavimus, nustatančius, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama įrengti vielines užtvaras ir metalines tvoras, įrengė ir laikė vielinį elektrinį aptvarą; užtikrindami saugų linijos eksploatavimą kaltinamieji iki investicinio projekto parengimo turėjo galimybę oro linijos L-600 saugumą inkarinėje galinėje atramoje Nr. 604/62 užtikrinti laidus papildomai rišdami dvigubu rišimu. Akivaizdu, kad esant dvigubam laido tvirtinimui laido apkrovą būtų laikęs likęs izoliatorius ir todėl laidas nebūtų nukritęs. Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 57 p. ir 67 p. reikalavimai yra bendro pobūdžio, todėl kaltinamieji nevykdė bendro pobūdžio pareigos rūpintis kitų žmonių saugumu, tai yra pažeidė bendrąsias saugumo taisykles, ir tai atitiktų BK 132 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius; tarp kaltinamųjų neveikimo ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, nes laidas su prijungta įtampa nukrito ant elektros tinklų apsaugos zonoje neteisėtai įrengto elektrinio aptvaro metalinio laidininko; žuvusiųjų didelis neatsargumas turėjo įtakos padariniams kilti, nes jie matė, kad nukritęs laidas liečia elektrinio aptvaro vielą, tačiau prie jo prisilietė.
III. Kasacinių skundų argumentai
5. Kasaciniais skundais nuteistasis M. A. ir jo gynėjas advokatas Laimonas Judickas, nuteistasis V. Z. ir jo gynėjas advokatas Laimonas Judickas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatoriai skunduose nurodo analogiškus argumentus:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų veikoje neteisingai nustatė BK 132 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius ir padarė nepagrįstą išvadą, kad V. Z. ir M. A. pažeidė jiems inkriminuotas specialias elgesio saugumo taisykles, todėl dėl neatsargumo atėmė gyvybę dviem žmonėms. Netinkamai aiškinant ir taikant minėtuose teisės aktuose suformuluotas taisykles, V. Z. nepagrįstai nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio, 2014 m. sausio ir kovo mėnesiais atlikdamas oro linijos L-600 apžiūras nenustatė, jog 1999 m. atliekant remonto darbus oro linijoje smaiginiai izoliatoriai nebuvo pakeisti kabamaisiais, šio pažeidimo nepažymėjo informacinėje sistemoje TEVIS, taip pat nenustatė, kad oro linijos apsaugos zonoje įrengtas elektrinis aptvaras, ir žemės savininkams neįteikė įspėjimų, o M. A. – už tai, kad prieš pasirašydamas 2013 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų aktą dėl oro linijų trasų valymo, šakų genėjimo ir medžių iškirtimo (taip pat ir dėl Laukuvos TP) nenuvyko į vietą patikrinti, ar darbai realiai atlikti.
5.2. Nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad smaiginiai izoliatoriai turėjo būti pakeisti kabamaisiais, o kaltinamieji nesiėmė visų priemonių šiam pažeidimui likviduoti (V. Z. to nepažymėjo sistemoje TEVIS, o M. A. nenuvyko patikrinti į vietą). Byloje nustatyta, kad 1999 m. buvo pavogti laidai, ir priimtas sprendimas oro linijos neatkurti, surašytas likvidavimo aktas, dalis laidų demontuota, todėl pakito atramos Nr. 604/62 funkcinė paskirtis ir ji iš inkarinės tapo galinė inkarinė, o joje laidai prie smaiginio tipo izoliatorių buvo pririšti tik iš vienos pusės – iš Laukuvos TP. Teismai ypatingą dėmesį skyrė siekdami išsiaiškinti, kokios rūšies darbai buvo atlikti 1999 m. oro linijoje (demontavimas, rekonstrukcija ar kapitalinis (paprastas) remontas), tačiau netinkamai aiškino 1999 m. Taisyklių taikymo sritį. Nesvarbu, kokiai darbų rūšiai priskiriami 1999 m. atlikti darbai, reikalavimas smaiginius izoliatorius pakeisti kabamaisiais taikytinas tik naujai įrengiamoms oro linijoms. Tai įtvirtinta 1999 m. Taisyklių preambulėje. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad V. Z. ir M. A. pažeidė 1999 m. Taisyklių 2.5.45 ir 2.5.46 punktuose įtvirtintą reikalavimą atliekant rekonstrukciją smaiginius izoliatorius pakeisti kabamaisiais, nes šis reikalavimas taikomas tik naujai įrengiamoms elektros oro linijoms, o sąvoka „įrengimas“ nėra nei rekonstrukcija, nei remontas (žr. Elektros tinklų statybos rūšių ir elektros įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo, patvirtinto 2016 m. rugsėjo 13 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-245, 8 punktą).
5.3. 1999 m. Taisyklės neteko galios nuo 2007 m. liepos 1 d., t. y. iki nuteistiesiems pradėjus eiti atitinkamas pareigas (V. Z. AB „L“ inžinieriaus pareigas pradėjo eiti tik nuo 2013 m. vasario 1 d., o M. A. AB „L“ pradėjo dirbti tik nuo 2010 m. kovo 2 d.), todėl jie galėjo nežinoti apie jose įtvirtintus reikalavimus ir neprivalo atsakyti už pažeidimus, kurie neva buvo padaryti dar jiems neinant atitinkamų pareigų. Be to, nuteistieji nėjo atitinkamų pareigų nei 2004 m., nei 2009 m., kai buvo atliekami oro linijos remonto darbai, todėl negalėjo žinoti, kokie darbai buvo atlikti (ar izoliatoriai buvo keisti), taip pat nenustatyta, kad nuteistieji turėjo pareigą tikrinti iki jiems pradedant eiti atitinkamas pareigas atliktus darbus.
5.4. Apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertimo selektyviai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį, o nuosprendį grindė prielaidomis, nepasisakė dėl byloje esančių rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų, patvirtinančių, kad iki 2001 m. elektros oro linijose, kurių galia buvo ne daugiau nei 10 kV, nebuvo montuojami kabamojo tipo izoliatoriai ir net nebuvo techninių galimybių tokius izoliatorius įrengti, nes nebuvo gaminamos metalo konstrukcijos kabamiesiems izoliatoriams (liudytojo K. M. parodymai, UAB „E“ 2017 m. vasario 20 d. pažyma ir UAB „E“ 2017 m. vasario 23 d. atsakymas dėl traversų gamybos). Techniniai dokumentai apie oro linijoje 1999 m. vykdytus darbus nėra išlikę, todėl, siekdamas pagrįsti nuteistųjų padarytą pažeidimą (neužfiksavo, kad smaiginio tipo izoliatoriai nepakeisti kabamaisiais), apeliacinės instancijos teismas privalėjo įrodyti nuteistųjų pareigą atlikti anksčiau vykdytų darbų reviziją. Tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos; priešingai, byloje pateikti įrodymai, kad nuteistiesiems nebuvo žinoma ir jie nebuvo susipažinę su oro linijos technine dokumentacija dėl 1999, 2004 ir 2009 m. vykdytų darbų, be to, nuteistieji neturėjo pareigos revizuoti anksčiau atliktus darbus.
5.5. Nuteistiesiems nepagrįstai inkriminuoti 2011 m. Taisyklių, įsigaliojusių nuo 2012 m. gegužės 1 d., ir 2012 m. Taisyklių reikalavimų pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė 2011 m. Taisyklių taikymo sritį: 360 ir 361 punktuose įtvirtinti reikalavimai, kada turi būti naudojami smaiginiai, kada – kabamieji izoliatoriai, taikomi tik įrengiant naujus, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant oro liniją (2011 m. Taisyklių 2 punktas). Todėl šių 2011 m. Taisyklių pažeidimai galėjo būti konstatuoti tik įrodžius, kad po jų įsigaliojimo, t. y. po 2012 m. gegužės 1 d., buvo atlikti kažkurie iš minėtų darbų. Laukuvos TP galinėje inkarinėje atramoje po 2012 m. gegužės 1 d. nebuvo atlikti nė vieni iš minėtų darbų, todėl nebuvo pagrindo vadovautis šiomis 2011 m. Taisyklėmis, o nuteistasis V. Z., 2013 m. spalio mėn., 2014 m. sausio ir kovo mėn. atlikdamas oro linijos apžiūras, neturėjo jokio pagrindo nustatyti izoliatoriaus tipo neatitiktį galiojantiems teisės aktų reikalavimams ir tai pažymėti TEVIS sistemoje. Byloje apklausti liudytojai K. M., G. L., D. M., G. R. ir nuteistasis V. Z. parodė, kad nauji teisės aktų reikalavimai dėl kabamųjų izoliatorių taikomi tik naujai statomiems įrenginiams, o izoliatoriai keičiami tada, kai jie yra defektiniai, tai įvertina defektavimo grupė, 2013 m. ir 2014 m. atliktų apžiūrų metu visi nustatyti pažeidimai (jei jų buvo) suvesti į TEVIS sistemą, o tai, kad galinėje atramoje sumontuoti smaiginiai izoliatoriai, nelaikytina pažeidimu, nes 2011 m. Taisyklės taikomos įrengiant naujus, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant. Esant šioms aplinkybėms, nuteistiesiems taip pat nepagrįstai inkriminuotas 2012 m. Taisyklių 1136 ir 1136.2 punktų reikalavimo pažeidimas, kad jie nenustatė izoliatoriaus būklės ir to nepažymėjo TEVIS sistemoje, nes pagal galiojančius anksčiau aptartus teisės aktus tai nebuvo pažeidimas.
5.6. Nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad buvo pažeisti 2010 m. Taisyklių reikalavimai ir žemės sklypo savininkai B. ir P. Š. neįspėti dėl jų sklype neteisėtai įrengto elektrinio aptvaro, ir jiems neįteikti įspėjimai. Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė visų reikalingų priemonių nustatyti, kad elektrinis aptvaras buvo įrengtas ir ar jis buvo V. Z. 2013 m. spalį, 2014 m. sausį ir kovą atliekant oro linijos apžiūras. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas vadovaujantis vien tik suinteresuotų bylos baigtimi nukentėjusiųjų parodymais, be jokių motyvų atmesti nuteistųjų ir liudytojų G. L., K. R., R. N. parodymai, nesivadovauta nuteistojo V. Z. atliktos apžiūros metu darytomis nuotraukomis, kuriose elektrinis aptvaras neužfiksuotas. Išskirtinė reikšmė suteikta liudytojos A. P. parodymams, nors ji tiksliai nenurodė, ar elektrinis aptvaras buvo Š. sodyboje 2013–2014 m. rudenį ir žiemą, ji patvirtino tik aplinkybę dėl kuoliukų buvimo. Iš nukentėjusiųjų ir liudytojų T. Š., A. Š., M. Š., A. P. parodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad elektrinis aptvaras buvo oro linijos apsaugos zonoje 2013–2014 m. rudenį ir žiemą, nes elektrinio aptvaro apvadą dažnai reikėdavo taisyti, keisti medinius kuoliukus, sujunginėti nutrauktą vielą, nuo rudens iki pavasario aptvare nebuvo laikomi gyvuliai, pavasarį aptvaras buvo tvarkomas sujungiant nutrauktą vielą ir pakeičiant kuoliukus.
5.7. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė, kad pagrindinė padarinių kilimo sąlyga buvo tai, jog nebuvo užtikrintas saugus oro linijos eksploatavimas, o smaiginiai izoliatoriai nepakeisti kabamaisiais. Tai lėmė nepagrįstą V. Z. ir M. A. nuteisimą pagal BK 132 straipsnio 3 dalį. Apkaltinamajame nuosprendyje nepašalinta abejonė, ar V. Z. 2013 m. spalį ir 2014 m. sausį bei kovą atliekant patikrinimus oro linijos apsaugos zonoje buvo įrengtas elektrinis aptvaras. Taip pat neatsižvelgta į oro sąlygas (audra, žaibavo, stiprus 30 m/s vėjas), nors ekspertų išvadose nustatyta, kad izoliatoriaus laido nukritimą lėmė ne izoliatoriaus rūšis (smaiginis ar kabamasis). Net ir kabamojo tipo izoliatorius nebūtų atlaikęs žaibo išlydžio ir apsaugojęs nuo laido nukritimo (eksperto dr. D. K. 2016 m. birželio 1 d. vertinimo aktas, liudytojų D. M., K. M. parodymai). Nors apeliacinės instancijos teismas teigia, kad galinėje atramoje turėjo būti įrengiami kabamieji izoliatoriai, nes šias atramas veikia tempimo jėgos, tačiau tokia išvada nepagrįsta, nes nė vienas ekspertas ar specialistas nenurodė, jog izoliatorius suskilo ir laidas nuo jo nusinėrė veikiant tempimo jėgoms.
5.8. Pavojingus padarinius lėmė ir pačių nukentėjusiųjų didelis neatsargumas: nors jie suvokė, kad buvimas per arti laido kelia grėsmę jų saugumui, tačiau priartėjo per arti (apie 2–3 m) ir netyčia prisilietė prie laido. Nukentėjusiųjų mirtį lėmė prisilietimas prie elektrinio aptvaro vielos, o ne prie nukritusio elektros laido, todėl darytina išvada, kad jeigu oro linijos apsaugos zonoje nebūtų neteisėtai įrengtas elektrinis aptvaras, nukentėjusieji nebūtų žuvę.
5.9. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi objektyviuoju asmens pakaltinamumu ir nuteistųjų kaltę – nusikalstamą nerūpestingumą – konstatavo be motyvų, vien tik konstatavęs, jog buvo pažeistos specialiosios saugaus elgesio taisyklės. Nusikalstamo nerūpestingumo kaltei konstatuoti nepakanka įrodyti objektyvųjį nusikalstamo nerūpestingumo kriterijų, t. y. pareigos rūpintis elektros įrenginiais buvimą; reikšmingas yra subjektyvus šios kaltės rūšies kriterijus – asmens, turinčio pareigą rūpintis elektros tinklais, galimybės tinkamai nustatyti elektros tinklų defektus, neatitiktis teisės aktų reikalavimams. Todėl svarbu nustatyti, ar nuteistieji turėjo ir galėjo žinoti apie elektrinio aptvaro įrengimą, apie 1999 m. vykdytus oro linijos demontavimo (griovimo) darbus ir ar galėjo tinkamai vykdyti elektros tinklų techninę priežiūrą ir nustatyti teisės aktų pažeidimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl BK 132 straipsnio 3 dalies taikymo
7. Kasatoriai kasaciniais skundais prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo BK 132 straipsnio 3 dalies taikymo, nes šis teismas, netinkamai įvertinęs bylos duomenis, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą ir nepagrįstas išvadas, kad V. Z. ir M. A. padarė nusikaltimą, nurodytą BK 132 straipsnio 3 dalyje. Taip pat visi kasatoriai prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Kasacinių skundų argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pagal nustatytas bylos aplinkybes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 132 straipsnio 3 dalį, yra pagrįsti.
8. Pagal BK 132 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui (dviem ar daugiau žmonių), pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (įvykis, kurio metu žuvo du ar daugiau žmonių) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. BK 132 straipsnio formuluotė rodo, kad straipsnyje yra įtvirtinta blanketinė norma, kuri reiškia, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kurios nėra konkrečiai išdėstytos nei BK teisės normoje, nei kituose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios dispozicijos konkretinimo reikia ieškoti kito teisės akto teisės normose. Specialios elgesio saugumo taisyklės skirtingoms asmenų veiklos sritims gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais. Siekiant atskleisti BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytą veiką, reikia išanalizuoti teisinio reguliavimo, susijusio su tam tikro pobūdžio veikimo galimybėmis, kontekstą. Tik tokiu atveju būtų aišku, kokie draudimai ir įpareigojimai asmeniui yra nustatyti konkrečioje jo veiklos srityje bei kokios teisėtos jo veikos apimties galima pagrįstai tikėtis. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla tik už tuos teisės aktų nustatytus specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šioje normoje nustatytais padariniais.
9. Teismų praktikoje, taikant BK 132 straipsnio 3 dalį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar asmens padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Turi būti įvertinami ne tik asmens padaryti teisės aktų nustatyti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo įvykio, sukėlusio BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžia keli asmenys, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų įvykyje dalyvavusių asmenų padarytų minėtų taisyklių pažeidimų ir BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytų padarinių atsiradimo. Pažymėtina ir tai, kad teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šio pažeidimo ir kilusių padarinių nustatymas dar nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą normą, jeigu nenustatomas jo subjektyvusis požymis – kaltė. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jis nustatomas tarp veikos (kaltininko padarytų teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo) ir kilusių padarinių, tačiau jo nustatymas savaime nesuponuoja išvados dėl asmens kaltės. Tai skirtingi nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl negali būti tapatinami.
10. BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog asmuo darydamas nusikalstamą veiką suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti kitų žmonių mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai asmuo darydamas nusikalstamą veiką nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti kitų žmonių mirtį, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimu ir BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo daryti išvadą dėl asmens kaltės padarius BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą. Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių įvykio aplinkybių visuma: kitų įvykio dalyvių veiksmai, taip pat asmeninės kaltininko savybės: profesinė ir gyvenimiška patirtis, ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Galėjimas numatyti padarinius reiškia asmens realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus realią situaciją, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes.
11. Pažymėtina ir tai, kad Baudžiamasis kodeksas nenustato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir pavojingus padarinius sukėlusiam be kaltės (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Baudžiamosios teisės teorijoje toks atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme nustatytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, apibūdinamas (suprantamas) kaip kazusas. K?zusas (lot. casus) – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju konstatuojama, jog asmuo pavojingus padarinius sukelia nekaltai ir jo veikoje nėra įstatyme nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą. Taigi baudžiamoji atsakomybė negali kilti padarinius sukėlus be kaltės ir baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas. Jei asmuo, darydamas veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai, nenumatė tokių padarinių ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos ir vadinamas kazusu. Neatsargi kaltė nuo kazuso skiriasi tik pagal valinį kaltės momentą, todėl turi būti motyvuotai ir argumentuotai nustatomas asmens turėjimas ir galėjimas suprasti veikos rizikingumą (pavojingumą) ir numatyti galimus padarinius. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-565/1999, 2K-809/2001, 2K-402/2013, 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-7-1-693/2018 ir kt.).
12. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuosprendžiais nustatė šias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių nėra ginčo:
12.1. 1999 m. buvo pavogta dalis 10 kV oro linijos L-200 iš Varnių TP laidų, todėl 1999 m. gegužės mėnesį ši oro linija elektros tinklų valdytojų sprendimu, nerengiant techninio projekto, iš esmės buvo demontuota, todėl pakito 10 kV oro linijos L-600 iš Laukuvos TP techniniai parametrai (rodikliai), o atrama Nr. 604/62 iš inkarinės tapo galinė inkarinė, nes už jos buvo demontuota oro linija. Remiantis 1999 m. Taisyklių II skyriaus „Elektros linijos ir instaliacija“ 2.5.45 ir 2.5.46 punktų reikalavimais, smaiginiai F10A tipo izoliatoriai galinėje inkarinėje atramoje Nr. 604/62 privalėjo būti pakeisti į kabamuosius izoliatorius. Analogiškas reikalavimas buvo įtvirtintas ir 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-40 patvirtintose Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse (369 ir 370 punktai), kurios įsigaliojo 2007 m. liepos 1 d. ir galiojo iki 2012 m. gegužės 1 d. 2004 m. ir 2009 m. vyko 10 kV oro linijos L-600 remontas, tačiau elektros tinklų savininkas vykdytų darbų techninių projektų ar kitos techninės dokumentacijos nepateikė ir pažeidimo dėl netinkamo izoliatoriaus galinėje inkarinėje atramoje iki įvykio, kai žuvo du žmonės, nepašalino. 2011 m. Taisyklių (įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d.) 360 punkte nustatyta:,,Visose 35 kV ir aukštesnės įtampos OL atramose ir 10 kV įtampos OL galinėse inkarinėse ir sankirtos atramose turi būti naudojami tik kabamieji izoliatoriai <…>“ Po nelaimingo įvykio 2014 m. spalio mėnesį atrama Nr. 604/62 buvo demontuota;
12.2. nuosprendžiuose nurodyto įvykio metu 10 kV oro linijos L-600 iš Laukuvos TP galinėje inkarinėje atramoje Nr. 604/62 dėl stipraus vėjo (apie 21 m/s) poveikio subyrėjus eksploatacijos sąlygų ir elektrosaugos reikalavimų neatitinkančiam smaiginiam izoliatoriui F10A, 10 kV oro linijos laido galas su kilpa nusinėrė nuo izoliatoriaus, nukrito ant žemės ir oro linijos apsaugos zonoje esančio elektrinio aptvaro metalinio laidininko (neprijungtas prie elektros šaltinio), todėl, nukritus 10 kV įtampos laidui, dėl įžemėjimo srovės užsidegė žolė, o elektrinio aptvaro laide atsirado pavojinga įtampa. Atbėgę žmonės į įvykio vietą ir pamatę, kad nukritęs elektros laidas, grįždami atgal, šokdami per elektrinio aptvaro laidą, jį lietė, buvo paveikti aukštos įtampos elektros srovės, ir dėl patirtų sužalojimų du žmonės įvykio vietoje žuvo;
12.3. V. Z. nuo 2013 m. vasario 22 d. dirbo AB „L“ (nuo 2016 m. sausio 1 d. AB „E“) Klaipėdos regiono tinklo (duomenys neskelbtini) inžinieriumi ir buvo atsakingas už 10 kV L-600 linijos ir jos prijunginių nuo 110/10 kV Laukuvos transformatorių pastotės elektros įrenginių ir technologinių statinių planines ir neplanines apžiūras bei turėjo atlikti 0,4–10 kV elektros įrenginių defektavimą prieš remontą, periodines bei neeilines apžiūras ir buvo atsakingas už jų įvykdymą laiku, privalėjo informaciją apie nustatytus defektus suvesti į informacinę sistemą TEVIS;
12.4. M. A. nuo 2013 m. spalio 7 d. dirbo akcinės bendrovės „L“ (nuo 2016 m. sausio 1 d. AB „E“) Klaipėdos regiono tinklo (duomenys neskelbtini) inžinieriumi ir buvo paskirtas atsakingas už visų 6–10 kV oro linijų iš Laukuvos transformatorių pastotės techninę būklę ir saugų eksploatavimą bei atliko jam priskirtų 0,4–10 kV elektros tinklų rekonstravimo, kapitalinio remonto, remonto ir techninės priežiūros darbų specialiąją techninę priežiūrą, techninės priežiūros ir remonto darbų užsakymus, privalėjo tikrinti atliktų darbų kokybę, priimti ir tikrinti atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras, privalėdamas kontroliuoti defektų pašalinimą laiku, nustačius Elektros tinklų apsaugos taisyklių reikalavimų pažeidimus, privalėjo pažeidėjams įteikti įspėjimus dėl minėtų taisyklių reikalavimų pažeidimų ir užtikrinti jam priskirtų 0,4–10 kV elektros tinklų techninę būklę ir saugų eksploatavimą;
13. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kaltinamiesiems inkriminuotų elektrosaugos Taisyklių nuostata (ši nuostata įrašyta tiek 1999 m. Taisyklėse, tiek 2011 m. Taisyklėse – 2 p.), kad Taisyklių reikalavimai yra privalomi elektros energijos gamintojams, perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriams, elektros energijos vartotojams, įrengiantiems naujus, rekonstruojantiems arba kapitališkai remontuojantiems elektros įrenginius, bei nustatyta aplinkybe, kad elektros tinklų valdytojai minėtos oro linijos demontavimo nelaikė jos rekonstrukcija, darbai atlikti be techninio projekto, konstatavo, kad V. Z. ir M. A. nepažeidė teisės aktais nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių, t. y. 2011 m. Taisyklių 360 punkto reikalavimų, kad 10 kV įtampos oro linijos galinėse inkarinėse atramose turi būti naudojami tik kabamieji izoliatoriai. Be to, šis teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė šias išvadas: ne laido nukritimas buvo pagrindinė bei būtina padarinių kilimo priežastis, o elektrinio aptvaro, kurį įrengė nukentėjusieji B. ir P. Š., neteisėtas įrengimas elektros linijos apsaugos zonoje bei pačių žuvusiųjų didelis neatsargumas; neįrodyta, jog V. Z. 2013 m. spalio, 2014 m. sausio ir kovo mėnesiais atliekant oro linijos L-600 apžiūras jos apsaugos zonoje buvo įrengtas elektrinis aptvaras; nors M. A. nepatikrino, ar medžių genėjimo darbai atlikti prie oro linijos atramos Nr. 604/62, tačiau tuo metu – 2013 m. gruodžio mėn., kai turėjo tikrinti, neįrodyta, kad minėtos atramos apsaugos zonoje buvo įrengtas elektrinis aptvaras; užtikrinant saugų linijos eksploatavimą kaltinamieji iki investicinio projekto parengimo turėjo galimybę oro linijos L- 600 saugumą inkarinėje galinėje atramoje Nr. 604/62 užtikrinti laidus papildomai rišdami dvigubu rišimu. Akivaizdu, kad esant dvigubam laido tvirtinimui laido apkrovą būtų laikęs likęs izoliatorius ir todėl laidas nebūtų nukritęs. Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 57 ir 67 punktų reikalavimai yra bendro pobūdžio, todėl kaltinamieji nevykdė bendro pobūdžio pareigos rūpintis kitų žmonių saugumu, tai yra pažeidė bendrąsias saugumo taisykles ir tai atitiktų BK 132 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius; tačiau tarp kaltinamųjų neveikimo ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, nes laidas su prijungta įtampa nukrito ant elektros tinklų apsaugos zonoje neteisėtai įrengto elektrinio aptvaro metalinio laidininko.
14. Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro ir išteisintųjų apeliacinius skundus patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, atlikęs įrodymų tyrimą ir iš naujo įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė šias išvadas ir nustatė faktines aplinkybes:
14.1. 1999 m. gegužės mėnesį vykę darbai, kai oro linija L-200 iš Varnių TP buvo demontuota, todėl pakito 10 kV oro linijos L-600 iš Laukuvos TP techniniai parametrai (rodikliai), o atrama Nr. 604/62 iš inkarinės tapo galinė inkarinė, vertintini kaip oro linijos rekonstrukcija,
14.2. 2014 m. liepos 28 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastys buvo tai, kad 10 kV oro linijos L-600 atramoje Nr. 604/42, suirus smaiginiam izoliatoriui, elektros laidas nukrito ant žemės ir ant oro linijos apsauginėje zonoje įrengto elektrinio aptvaro metalinio laidininko (vielos). Elektros srovės pavojingas šaltinis, dėl kurio poveikio žuvo du žmonės, nebūtų susidaręs, jeigu: 1) nebūtų nukritęs oro linijos laidas; 2) oro linijos apsaugos zonoje nebūtų buvę elektrinio aptvaro metalinio laidininko. Šios priežastys yra pagrindinės, dėl ko susidarė elektros srovės pavojingas šaltinis, nuo kurio poveikio žuvo du žmonės. Laido nukritimas buvo viena iš būtinų šio įvykio padarinių kilimo sąlygų, nes laidas nukrito ant elektrinio aptvaro laidininko ir jame atsirado pavojinga įtampa. Oro linijos laidas nukrito nuo galinės atramos Nr. 604/62 todėl, kad smaiginis izoliatorius, prie kurio buvo pritvirtintas laidas, dėl stipraus vėjo poveikio (apie 21 m/s) subyrėjo ir šie izoliatoriai laiku turėjo būti pakeisti technines charakteristikas atitinkančiais kabamaisiais izoliatoriais. Laido nukritimą taip pat lėmė ir oro sąlygos – vėjas, tačiau ekspertizė nustatė, kad teisės aktuose nurodytus reikalavimus atitinkančio kabamojo izoliatoriaus panaudojimo atveju laido nukritimo rizika būtų maža, nes, lyginant smaiginių ir kabamųjų izoliatorių charakteristikas, jų atsparumas vėjui yra vienodas – daugiau kaip 30 m/s, tačiau atsparumas mechaninei apkrovai skiriasi – kabamasis izoliatorius atsparesnis 5,6 karto. Galinės inkarinės atramos ir izoliatoriai juose yra veikiami ne tik vėjo ir svorio apkrovų, bet ir tempimo jėgų, todėl tose atramose privalo būti montuojami kabamieji izoliatoriai. Nesaugus oro linijos eksploatavimas lėmė laido nukritimą, o tai nagrinėjamu atveju ir buvo pagrindinė bei būtina priežastis, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais. Žuvusiųjų elgesys buvo rizikingas, tačiau tai nebuvo pagrindinė padarinių kilimo sąlyga. Teismas konstatavo, kad V. Z. ir M. A. neveikimas yra kilusių padarinių būtinoji sąlyga;
14.3. 2014 m., 2013 m. ir anksčiau B. ir P. Š. žemės sklype, elektros oro linijos atramos Nr. 604/62 apsaugos zonoje buvo įrengtas tas pats elektrinis aptvaras, kuris buvo ir nelaimingo atsitikimo metu 2014 m. liepos 28 d. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs nukentėjusiųjų B. Š., P. Š., D. V., liudytojų T. Š., A. Š., M. Š., A. P. parodymus. Minėti asmenys nuosekliai tvirtino, kad jie nežinojo, jog draudžiama elektros linijos apsaugos zonoje įrengti vielines užtvaras ir metalines tvoras, nuo pat 2004 m., kai nusipirko šią sodybą, niekas jų neįspėjo apie tokį draudimą ir jokių pastabų iš jokių institucijų dėl to negavo. B. ir P. Š., neturėdami specialiųjų žinių dėl elektrinio aptvaro eksploatavimo elektros oro linijų apsaugos zonoje, neturėjo galimybės numatyti šio pažeidimo keliamų pavojų, kadangi niekada apie netinkamą elektrinio aptvaro naudojimą nebuvo įspėti. Bet kokiu atveju tai, kad minėti asmenys nežinojo apie draudimą elektros apsaugos zonose įrengti vielines užtvaras ir metalines tvoras, neatleidžia jų nuo Elektros tinklų apsaugos taisyklių laikymosi, tačiau šioje situacijoje teismas įvertino tai, kad būtent šių taisyklių kontrolė yra pavesta elektros tinklų savininkams ir asmenims, eksploatuojantiems elektros tinklus. Elektros tinklų savininkų įgalioti asmenys turi užtikrinti, kad taisyklėse nustatyti pažeidimai nebūtų daromi, o padaryti būtų pašalinti. Todėl V. Z., būdamas profesionalus elektrikas, kurio profesijai keliami specialūs išsilavinimo reikalavimai, būdamas atidus ir rūpestingas, pagal Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 1128 punkto reikalavimus bei Defektavimo prieš remontą ir apžiūrų tvarkos 5.1.5 punkto reikalavimus apžiūrų metu privalėjo nustatyti oro linijos apsaugos zonų pažeidimą (elektrinio aptvaro įrengimą oro linijos apsaugos zonoje) ir apie tai įspėti pažeidėjus dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių nevykdymo. Net ir tuo atveju, jei pačioje oro linijos apsaugos zonoje eksploatuojamo neleistino įrenginio laidininkas yra nutrauktas, privalu atkreipti dėmesį ir į už oro linijos apsaugos zonos ribų esančias jo dalis bei įvertinti viso įrenginio pobūdį, funkcinę paskirtį ir įspėti žemės savininkus apie galimus Elektros tinklų apsaugos taisyklių pažeidimus bei galimas pasekmes. M. A. pareigybės aprašymo (2 t., b. l. 137–138) 43 punkte nustatyta, kad būtent jis buvo įgaliotas surašyti įspėjimus ir administracinės teisės pažeidimų protokolus dėl nustatytų Elektros tinklų apsaugos taisyklių pažeidimų, kuriuos turėjo nustatyti V. Z. 2013 m. spalio mėn., 2014 m. sausio mėn. ir kovo mėn. atliktų apžiūrų metu. V. Z. pareigybės aprašymo (2 t., b. l. 181–182) 26 punkte nurodyta, kad, nustačius minėtų taisyklių reikalavimų pažeidimus, pažeidėjams įteikia įspėjimus dėl taisyklių reikalavimų pažeidimų, o įspėjimo antrą egzempliorių perduoda už elektros tinklų eksploatavimą atsakingam inžinieriui, t. y. M. A.;
14.4. V. Z. ir M. A. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo kaltinami 2012 m. Taisyklių 57 ir 67 punktų reikalavimų pažeidimu, be to, juose nėra reikalavimo laidus prie smaiginių izoliatorių rišti dvigubu rišimu, todėl konstatavo, kad minėtų reikalavimų V. Z. ir M. A. nepažeidė.
15. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja:
15.1. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir vietovėje susidarė tokia situacija, kai iš esmės tuo pačiu metu, tačiau skirtingose vietose – prie oro linijos galinės atramos Nr. 604/62 ir už 110 metrų nuo jos, prie elektrinio aptvaro metalinio laidininko, – įvyko šie įvykiai: I. prie oro linijos galinės atramos – 1) dėl stipraus vėjo poveikio (apie 21 m/s) subyrėjo laidą laikantis izoliatorius ir laidas su prijungta įtampa nukrenta ant žemės (dėl to užsidega žolė) bei elektrinio aptvaro laido; 2) žmonės, pamatę degančią žolę, peršoka elektrinio aptvaro laidą ir atbėgę prie atramos pamato nukritusį laidą, tačiau prie jo nesiartina, o grįžta atgal šaukdami, kad reikia kviesti elektrikus; II. už 110 metrų, prie elektrinio aptvaro laido, – 3) vienas žmogus peršoka laidą, o kiti du žmonės šokdami liečia laidą; ir 4) paveikti elektros įtampos du žmonės žūva įvykio vietoje. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė teisingas išvadas, kad: pagrindinė ir būtina padarinių kilimo priežastis buvo elektros laido nukritimas, o jis nukrito dėl to, kad dėl stipraus vėjo subyrėjo jį laikantis netinkamos rūšies izoliatorius; žuvusiųjų elgesys buvo rizikingas, tačiau tai nebuvo pagrindinė padarinių kilimo sąlyga. Minėta, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jis nustatomas tarp veikos (kaltininko padarytų teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo) ir kilusių padarinių, tačiau jo nustatymas savaime nesuponuoja išvados dėl asmens kaltės. Tai skirtingi nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl negali būti tapatinami. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų teisinį vertinimą, atliktą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, turi nustatyti, ar V. Z. ir M. A. veikos turi būti pripažintinos kaip pažeidžiančios specialias elgesio taisykles, ar nustatyti pažeidimai (jei tokie būtų) susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais ir ar V. Z. ir M. A. veikose yra kaltė, būtina inkriminuojant BK 132 straipsnio 3 dalį.
15.2. V. Z. ir M. A. AB „L“ (nuo 2016 m. sausio 1 d. AB „E“) inžinieriais pradėjo dirbti tik 2013 m. (V. Z. nuo vasario 22 d., o M. A. nuo spalio 7 d.), o nustatyti elektrosaugos reikalavimų neatitinkantys pažeidimai padaryti 1999 m. gegužės mėnesį, kai 10 kV oro linija L-200 iš Varnių TP elektros tinklų valdytojų sprendimu, nerengiant techninio projekto, iš esmės buvo demontuota, todėl pakito 10 kV oro linijos L-600 iš Laukuvos TP techniniai parametrai (rodikliai), o atrama Nr. 604/62 iš inkarinės tapo galinė inkarinė, tačiau smaiginiai F10A tipo izoliatoriai šioje atramoje nebuvo pakeisti į kabamuosius. Šie pažeidimai nebuvo ištaisyti nei 2004 m., nei 2009 m. vykdant 10 kV oro linijos L-600 remontus ir truko iki nelaimingo įvykio – 2014 m. liepos 28 d. Akivaizdu, kad teisinė atsakomybė dėl elektrosaugos reikalavimų pažeidimų sukeltų padarinių tenka juridiniam asmeniui – elektros tinklų savininkui, nes pagal 2012 m. Taisyklių 57 ir 67 punktų nuostatas energetikos įmonė turi užtikrinti statinių ir įrenginių tvarkingą techninę būklę, patikimą, efektyvų ir saugų eksploatavimą; energetikos įrenginių savininkai yra atsakingi už energetikos įrenginių ir statinių techninę būklę, savalaikį ir reikalingos apimties – techninės priežiūros ir remonto darbų vykdymą bei kokybę. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad 1999 m. gegužės mėnesį vykę darbai minėtoje oro linijoje vertintini kaip oro linijos rekonstrukcija, tačiau tai yra teisinė išvada, padaryta išanalizavus tuo metu galiojančius statybos procesus reglamentuojančius teisės aktus. 2011 m. Taisyklių (įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d.) 2 ir 360 punktuose nustatyta: 2 punkte – taisyklių reikalavimai yra privalomi elektros energijos gamintojams, perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriams, elektros energijos vartotojams, įrengiantiems naujus, rekonstruojantiems arba kapitališkai remontuojantiems elektros įrenginius; o 360 punkte – kad 10 kV įtampos oro linijos galinėse inkarinėse atramose turi būti naudojami tik kabamieji izoliatoriai. Nuteistieji nuosekliai gynėsi, kad minėtose taisyklėse aiškiai nurodyta, kokiems darbams jos taikomos, ir šis kasatorių argumentas pagrįstas, nes jiems dirbant elektros oro linija, kurioje nuo atramos nukrito laidas, nebuvo rekonstruojama ar kapitališkai remontuojama, be to, jie iki nelaimingo įvykio inžinieriais dirbo tik nepilnus metus, o pažeidimas truko 15 metų, tačiau kiti tuo metu dirbę inžinieriai ir vadovai minėtos oro linijos atramų demontavimo taip pat nelaikė rekonstrukcija ir nesiėmė priemonių bent 2004 ar 2009 metais vykusių remontų metu pakeisti esamus izoliatorius į tinkamus, be to, oro linija buvo demontuota be techninio projekto (jame turėtų būti numatyta kokios rūšies izoliatoriai turi būti montuojami galinėje inkarinėje atramoje). Taigi šių duomenų pagrindu negalima daryti patikimos išvados, kad nuteistiesiems pradėjus dirbti inžinieriais jie suvokė, jog pagal 2012 m. Taisyklių 360 punkte nustatytus reikalavimus galinėje atramoje turėjo būti sumontuoti kitos rūšies laidus laikantys izoliatoriai, ir ši jų veika, pasireiškusi reikiamų žymų apie netinkamos rūšies izoliatorius nepadarymu, negali būti vertinama kaip minėtu teisės aktu nustatytų specialaus elgesio saugumo taisyklių pažeidimas. V. Z. inkriminuotas ir 2012 m. Taisyklių 1136 ir 1136.2 punktų reikalavimų pažeidimas, šie reikalavimai oro linijų apžiūrų metu įpareigoja nustatyti ir izoliatorių būklę. Izoliatorių būklės nustatymas – tai jų apžiūra siekiant nustatyti, ar nėra išorinių mechaninių pažeidimų. 2009 metais vykusio remonto metu buvo pakeista šios oro linijos 50 izoliatorių. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs liudytojų, teigiančių, kad elektros apsaugos zonoje seniai buvo įrengtas elektrinis aptvaras ir jo viela nebuvo nuimama pasibaigus ganiavos sezonui, parodymus bei liudytojų, teigiančių, kad elektrinio aptvaro nebuvo apžiūrų metu, parodymus, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad elektros apsaugos zonoje seniai buvo įrengtas elektrinis aptvaras. Šis teismas teisingai pažymėjo, kad V. Z. apžiūrint oro liniją elektrinio aptvaro viela galėjo būti nutraukta, tačiau kuoliukai buvo aiškiai matomi, todėl rūpestingas asmuo turėjo tai pastebėti. Be to, nelogiška, kad oro linijos neapžiūrimos ganiavos laikotarpiu. Elektrotechninės ekspertizės nustatyta, kad: oro linijoje L-200 1999 m. pavogus dalį laidų, oro linija L-600 tam tikrą laikotarpį buvo neveikianti, todėl elektrinis aptvaras po ja galėjo būti; tik prijungus elektros įtampą (galimai 2004 ar 2009 metais atliktų remontų metu), elektros apsaugos zonoje įrengtas elektrinis aptvaras neatitiko teisės aktų reikalavimų; prijungus elektrą pašaliniams asmenims įspėti apie veikiančią liniją ir jos keliamą pavojų ant atramų tvirtinami įspėjamieji ženklai,,Nelipk! Užmuš!“; tokių ženklų įvykio vietoje nerasta; žemės savininkai B. ir P. Š. nebuvo nustatyta tvarka informuoti apie veikiančią oro liniją. Taigi V. Z., 2013 m. spalio, 2014 m. sausio ir kovo mėnesiais atlikdamas oro linijos L-600 apžiūras, nenustatė, kad oro linijos apsaugos zonoje įrengtas elektrinis aptvaras, ir žemės savininkams neįteikė įspėjimų, o M. A. 2013 m. gruodžio mėn., pasirašydamas atliktų darbų aktą Nr. JS13-13 ir suremontuoto objekto perdavimo–priėmimo aktą dėl UAB „T“ atliktų 0,4–10 kV oro linijų trasų valymo, šakų genėjimo ir medžių iškirtimo, iš jų ir 10 kV oro linijoje L-600 iš Laukuvos TP, tačiau nenuvykęs į vietą ir nepatikrinęs, ar darbai realiai atlikti, nenustatė, kad: oro linijos proskynoje prie galinės inkarinės atramos Nr. 604/62 neiškirsti medžiai (šakos neišgenėtos); oro linijos apsaugos zonoje įrengtas elektrinis aptvaras, ir žemės savininkams neįteikė įspėjimų. V. Z. ir M. A. nenustatė, kad oro linijos apsaugos zonoje įrengtas elektrinis aptvaras, ir žemės savininkams neįteikė įspėjimų, o M. A. dar ir nenustatė, kad po minėta atrama neiškirsti medžiai, todėl savo pareigas atliko aplaidžiai, tačiau šis neveikimas nebuvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su padariniais, nes jau minėta, kad pagrindinė ir būtina padarinių kilimo priežastis buvo elektros laido nukritimas, o jis nukrito dėl to, kad jį laikė netinkamos rūšies izoliatorius.
15.3. Esant tokiems aptartiems duomenims, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, padarė iš esmės teisingą išvadą, jog šioje byloje nenustatytas V. Z. ir M. A. veikoje būtinasis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje, sudėties subjektyvusis požymis – kaltė (neatsargumas), dėl to, kad galinėje atramoje laidą laikė netinkamos rūšies izoliatorius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamas įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas (kazusas).
15.4. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai argumentavo, kad netinkamos rūšies izoliatoriaus suirimas galinėje atramoje lėmė laido nukritimą, o tai nagrinėjamu atveju ir buvo pagrindinė bei būtina priežastis, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais. Žuvusiųjų elgesys buvo rizikingas, tačiau tai nebuvo pagrindinė padarinių kilimo sąlyga.
15.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta teismo išvada yra pagrįsta bylos duomenimis ir teisinga. Pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje pernelyg sureikšmino žuvusiųjų neatsargius veiksmus kaip susijusius tiesioginiu priežastiniu ryšiu su įvykiu ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamo įvykio padariniams atsirasti įtaką turėjo būtent žuvusiųjų didelis neatsargumas. Aptarta įvykio situacija suponuoja išvadą, kad žuvusieji, pribėgę prie atramos ir pamatę nukritusį laidą, prie jo nesiartino, o grįžo atgal ir už 110 metrų nuo nukritusio elektros laido, šokdami per elektrinio aptvaro vielą, neturėjo objektyvios galimybės numatyti, jog ja teka srovė ir kūno dalimis prie vielos prisilies. Šioje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamas įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas (kazusas), todėl ir žuvusiųjų elgesys negali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas, t. y. kad jie peržengė paprasto neatsargumo ribas, numatė ar privalėjo numatyti žalingus padarinius, kurie gali kilti jiems neatsargiai prisilietus prie didesnio pavojaus šaltinio, ir leido (padėjo) šiems padariniams atsirasti ar jiems padidėti, lėmęs minėtų įvykio padarinių atsiradimą.
15.6. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio normos. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Įstatyme įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė yra be kaltės (griežtoji). Atsakingą už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas nurodo šaltinio valdytoją. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kurio veikla dėl darbo santykių susijusi su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-19/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-19/2007">2K-19/2007</a>, 2K-188-648/2017 ir kt.). Taigi, šiuo atveju, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog V. Z. ir M. A. neveikime nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių visumos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), klausimas dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos ir jos dydžio nustatymo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
16. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau jas neteisingai teisiškai įvertino, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo V. Z. ir M. A. pripažinti kaltais pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį su pakeitimais, iš šio nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant teiginius: dėl žuvusiųjų didelio neatsargumo; tarp nukritusio laido ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, nes laidas su prijungta įtampa nukrito ant elektros tinklų apsaugos zonoje neteisėtai įrengto elektrinio aptvaro metalinio laidininko; nukentėjusieji B. ir P. Š. jiems priklausančiame žemės sklype, elektros oro linijos L-600 atramos Nr. 604/62 apsaugos zonoje, pažeisdami 2010 m. Taisyklių 16.2 punkto reikalavimus, nurodančius, jog elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama įrengti vielines užtvaras ir metalines tvoras, įrengė ir laikė vielinį elektrinį aptvarą; neįrodyta, jog 2013 m. spalio, gruodžio mėn. 2014 m. sausio ir kovo mėnesiais atliekant oro linijos L-600 apžiūras jos apsaugos zonoje buvo įrengtas elektrinis aptvaras; V. Z. ir M. A. pažeidė 2012 m. Taisyklių 57 ir 67 punktų reikalavimus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį su pakeitimas:
iš šio nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant teiginius:
dėl žuvusiųjų didelio neatsargumo;
tarp nukritusio laido ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio;
nukentėjusieji B. ir P. Š. jiems priklausančiame žemės sklype, elektros oro linijos L-600 atramos Nr. 604/62 apsaugos zonoje neteisėtai įrengė ir laikė vielinį elektrinį aptvarą;
neįrodyta, jog 2013 m. spalio, gruodžio mėn. ir 2014 m. sausio ir kovo mėnesiais atliekant oro linijos L-600 apžiūras jos apsaugos zonoje buvo įrengtas elektrinis aptvaras;
V. Z. ir M. A. pažeidė 2012 m. Taisyklių 57 ir 67 punktų reikalavimus.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Olegas Fedosiukas
Vytautas Masiokas
