Civilinė byla Nr. e3K-3-466-403/2018
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01879-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laivų technika“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laivų technika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Iremas“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių prejudicinių faktų taikymo sąlygas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 36 581,19 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė paaiškino, kad kaip generalinė rangovė susitarė su AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ dėl laivo „Romuva“ turboslėgtuvo remonto darbų. Dėl turboslėgtuvo balansavimo ieškovė kreipėsi į atsakovę, ši atliko minėtus darbus, atsakovės atlikti darbai buvo ieškovės priimti. Laivui „Romuva“ išplaukiant iš Liepojos, atsirado neįprasta pagrindinio variklio turboslėgtuvo vibracija ir triukšmas guoliuose, dėl to laivas neišplaukė į Ventspilį. Ieškovė kelis kartus bandė pašalinti trūkumus. Jų šalinimo metu nustatyta, kad turboslėgtuvo netinkamo veikimo priežastis yra turboslėgtuvo rotorius. Dėl gedimų pašalinimo ieškovė kreipėsi į ABB AS.
4. Ieškovė teigė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA4LTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-308-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-308-730/2016">e2-308-730/2016</a> pripažinta, kad dėl laivo „Romuva“ variklio gedimų ir patirtos žalos kaltos visos trys šalys, t. y. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, UAB „Laivų technika“ ir UAB „Iremas“ atsakingos lygiomis 1/3 dalimis, todėl iš ieškovės, kaip generalinės rangovės, buvo priteista 2/3 visų AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ patirtų nuostolių – 36 213 Eur – atlyginimas. Teismo sprendimu konstatuota, kad nuostoliai atsirado ir dėl UAB „Iremas“ kaltės, jai netinkamai atlikus turboslėgtuvo rotoriaus balansavimo darbus, kurie galėjo lemti turboslėgtuvo gedimus. Ieškovė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą įvykdė ir sumokėjo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ 42 062,71 Eur, todėl ji turi teisę į 1/2 dalį sumokėtos nuostolių atlyginimo sumos priteisimo iš atsakovės, taip pat į kitų išlaidų, patirtų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atlyginimą.
5. Ieškovės teigimu, ieškinio senaties terminas šiam ieškiniui reikšti nepraleistas, nes trejų metų terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 28 d.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 21 844,26 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 21 844,26 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad ieškovės prašomą priteisti iš atsakovės 36 581,19 Eur nuostolių sumą sudaro: 1) 21 031,36 Eur nuostoliai – pusė ieškovės sumokėtos sumos AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA4LTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-308-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-308-730/2016">e2-308-730/2016</a>; 2) 2032,80 Lt suma (588,73 Eur), sumokėta pagal atsakovės 2013 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0009524; 3) 1850 Eur papildomų išlaidų suma, sumokėta 2013 m. rugpjūčio 14 d. įmonei ABB AS pagal 2013 m. liepos 31 d. sąskaitą Nr. 9110093387 už atliktus rotoriaus balansavimo darbus; 4) 11 667,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų ieškovės civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA4LTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-308-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-308-730/2016">e2-308-730/2016</a>.
8. Teismas nustatė, jog ieškovė 2013 m. gegužės 21 d. susitarė su AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ dėl laivo „Romuva“ turboslėgtuvo remonto darbų už 3190 Eur. Dalį darbų – turboslėgtuvo rotoriaus subalansavimą – pavedė UAB „Iremas“, ši subalansavo laivo „Romuva“ turboslėgtuvo rotorių. 2013 m. gegužės 30 d. už šiuos darbus UAB „Iremas“ sumokėta. UAB „Laivų technika“ iš UAB „Iremas“ atsivežtą subalansuotą turboslėgtuvo rotorių kartu su kitomis detalėmis sumontavo laive „Romuva“. 2013 m. birželio 17 d. tarp UAB „Laivų technika“ ir AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 083-A-13, jo pagrindu išrašyta 2013 m. birželio 18 d. PVM sąskaita faktūra. 2013 m. birželio 20 d. laivui „Romuva“ išplaukiant iš Liepojos, padidinus variklio apsukas, atsirado neįprasta pagrindinio variklio turboslėgtuvo vibracija ir triukšmas guoliuose. Dėl to laivas „Romuva“ neišplaukė, kaip planuota, į Ventspilį, liko Liepojos uoste. 2013 m. birželio 26 d. nustatyti gedimai ir atlikti darbai. UAB „Laivų technika“ dėl 2013 m. birželio 20 d. gedimo pateikė reklamaciją UAB „Iremas“, tačiau ji nesutiko su reklamacija. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ kreipėsi į UAB „Laivų technika“ dėl turboslėgtuvo veikimo trūkumų pašalinimo, tačiau kelis kartus bandant trūkumai nebuvo pašalinti. UAB „Laivų technika“ kreipėsi į ABB AS dėl turboslėgtuvo rotoriaus balanso patikros ir jo balansavimo, už darbus 2013 m. liepos 31 d. sumokėjo 1850 Eur. ABB AS nustatė, kad turboslėgtuvo rotorius nebuvo subalansuotas. UAB „Laivų technika“ 4566,02 Eur sumos pretenzija UAB „Iremas“ dėl patirtų nuostolių nebuvo patenkinta. 2017 m. balandžio 11 d. ieškovės pretenzija UAB „Iremas“ dėl 36 581,19 Eur nuostolių atlyginimo taip pat nebuvo patenkinta.
9. UAB „Laivų technika“ nepašalinus turboslėgtuvo veikimo trūkumų, AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl rangos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA4LTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-308-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-308-730/2016">e2-308-730/2016</a> iš UAB „Laivų technika“ ieškovei BAB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ buvo priteista 2/3 visų nuostolių – 36 213 Eur, 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 36 213 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. gegužės 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiame sprendime konstatuota, kad procesų dalyvių (ieškovės BAB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, atsakovės UAB „Laivų technika“, trečiojo asmens UAB „Iremas“) netinkami veiksmai dėl kilusių pasekmių gali būti išreikšti lygiomis procentinėmis proporcijomis. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendė, jog atsakovės civilinė atsakomybė mažintina 1/3 ieškovei atsiradusių nuostolių dalimi, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovei 36 213 Eur nuostolių. UAB „Laivų technika“ BAB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ pervedė iš viso 42 062,71 Eur.
10. Teismas sprendė, kad priežastinį ryšį tarp ieškiniu prašomų priteisti nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų patvirtina minėtos Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimu nustatytos aplinkybės, kurias patvirtina 2016 m. vasario 22 d. gauta Komisijinės ekspertizės išvada. Šioje išvadoje nurodyta, kad oro įpūtimas neatitinka eksploatacinių reikalavimų ir jo atsiradimo priežastis, be kitų, yra ir netinkamo ugnies žiedo sumontavimas, dėl netinkamos kokybės ugnies žiedo laivo „Romuva“ variklis galėjo neišvystyti darbinių parametrų, netinkamos kokybės ugnies žiedas galėjo nulemti turboslėgtuvo išbalansavimą, sugadinimą. Teismas atsižvelgė į Komisijinę ekspertizę atlikusių ekspertų nuomonę, jog trijų procesų dalyvių veiksmai dėl kilusių pasekmių gali būti išreikšti lygiomis procentinėmis proporcijomis, ir ieškovei iš atsakovės priteisė 1/3 nuo 588,73 Eur sumos, t. y. 196,24 Eur, ir 1/3 nuo 1850 Eur sumos, t. y. 616,66 Eur. 11 667,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebuvo priteista, nurodžius, jog šios išlaidos buvo paskirstytos civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA4LTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-308-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-308-730/2016">e2-308-730/2016</a>. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatavo, kad atsakovė turi atlyginti ieškovei 21 844,26 Eur nuostolių (21 031,36 Eur + 196,24 Eur + 616,66 Eur).
11. Teismas taip pat sutiko su ieškovės pozicija, kad regresinė prievolė įvykdyta 2016 m. gruodžio 28 d., ieškinys teismui pateiktas 2017 m. liepos 19 d., todėl trejų metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.
12. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeitė – priteisė ieškovei iš atsakovės 11 351,78 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 11 351,78 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
13. Kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA4LTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-308-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-308-730/2016">e2-308-730/2016</a> yra nustatyti tokie prejudiciniai faktai: pirma, jog atsakovė atsakinga dėl atsiradusios žalos; antra, atsakovė atsakinga 1/3 dalimi.
14. Kolegija, spręsdama, ar Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA4LTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-308-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-308-730/2016">e2-308-730/2016</a> yra nustatyti prejudiciniai faktai, pažymėjo, kad nurodytame teismo sprendime yra konstatuota, jog netinkamos turboslėgtuvo veikimo priežastys – rotoriaus disbalansas – įrodytos ir jos atsirado dėl atsakovės atliktų turboslėgtuvo remonto darbų, ir ši teismo konstatuota aplinkybė yra prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje. Prejudiciniu faktu laikytina ir tai, kad teismas konstatavo penkias netinkamo turboslėgtuvo veikimo priežastis: rotoriaus disbalansą, pažeistą kompresoriaus ratą, pažeistą turbinos rato vieną mentį, netinkamo ugnies žiedo sumontavimą, turbinos rotoriaus reikiamo sukimosi greičio nepasiekimą. Klaipėdos apygardos teismo sprendime taip pat yra konstatuota, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovė netinkamai sumontavo turboslėgtuvo rotorių. Iš šių Klaipėdos apygardos teismo konstatuotų aplinkybių kolegija sprendė, jog UAB „Iremas“ turboslėgtuvo rotorių subalansavo netinkamai. Kolegija sprendė, jog Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje byloje prejudicinis faktas yra tik tinkamas rotoriaus nesubalansavimas, tačiau ne UAB „Iremas“ civilinė atsakomybė bei jos apimtis, nes Klaipėdos apygardos teismas sprendė dėl ieškovės šioje byloje AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ atsakomybės apimties.
15. Kolegija, vertindama atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, pažymėjo, jog minėtas tinkamas rotoriaus nesubalansavimas yra nustatytas prejudicinis faktas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalis). Kolegija sprendė, jog Komisijinės ekspertizės akto išvados leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tinkamas rotoriaus nesubalansavimas lėmė žalos atsiradimą ir nėra tokią išvadą paneigiančių įrodymų byloje.
16. Kolegija akcentavo, jog UAB „Iremas“ veiksmai dėl kilusių pasekmių gali būti vertinami tik proporcingai tiems veiksmams, kuriuos ji atliko, visų kitų veiksnių kontekste. Nustatytos penkios netinkamo turboslėgtuvo veikimo priežastys ir nors atsakovė nurodo, kad turbokompresoriaus defektai taip pat siejami su turbinos rato užterštumu, tačiau Klaipėdos apygardos teismas yra konstatavęs, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė netinkamai sumontavo turboslėgtuvo rotorių. Be to, nors atsakovė pažymėjo, kad Komisijinės ekspertizės akte yra nurodyta, jog pats rotoriaus disbalansas galėjo būti sukeltas bent aštuonių priežasčių, tačiau, kolegijos vertinimu, tai nėra reikšminga išvada šios bylos kontekste, nes sprendžiama dėl tinkamai nesubalansuoto rotoriaus sukeltos žalos, o ne dėl kitų veiksmų poveikio rotoriaus darbui, todėl atsakovės veiksmų įtakos kilusioms pasekmėms procentinė proporcija pagal tuos veiksmus, kuriuos ji turėjo atlikti, yra 20 proc.
17. Kolegija, spręsdama dėl žalos, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės veiksmais, pažymėjo, kad, teismui konstatavus, jog UAB „Iremas“ neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiomis pasekmėmis, ir konstatavus, kad atsakovės veiksmų įtakos kilusioms pasekmėms procentinė proporcija pagal tuos veiksmus, kuriuos ji turėjo atlikti, yra 20 proc., nėra pagrindo analizuoti atsakovės veiksmų įtakos kiekvienai žalos kategorijai, nes tokiu būdu atsakovės atsakomybės apimtis būtų mažinama pakartotinai. Kolegija pažymėjo, jog atsakovė negali būti atsakinga už išlaidas, kurias ieškovė patyrė dėl to, kad vengė laiku atlyginti žalą AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, todėl iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų ir palūkanų nepriteisė, nurodžiusi, kad jos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su dėl neteisėtų atsakovės veiksmų kilusia žala. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA4LTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-308-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-308-730/2016">e2-308-730/2016</a> pripažino įrodytais 54 320,15 Eur nuostolius, sprendė, kad iš atsakovės UAB „Iremas“ priteistina 20 proc. dalis nuo ieškovės 54 320,15 Eur įrodytų nuostolių, t. y. 10 864,03 Eur, bei 20 proc. ieškovės turėtų kitų išlaidų (588,73 Eur + 1850 Eur) / 5 = 487,75 Eur, taigi iš viso iš atsakovės priteistina 11 351,78 Eur.
18. Kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė prarado teisę remtis rotoriaus trūkumų faktu, kuris galėjo būti nustatytas normaliai priimant rotorių. Kolegijos vertinimu, atsakovės atliktų darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).
19. Kolegija taip pat atmetė kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo. Kolegija pažymėjo, jog 196,24 Eur už rotoriaus balansavimą bei 616,66 Eur ieškovės papildomos išlaidos, sumokėtos įmonei ABB AS, yra ieškovės išlaidos ir jos nėra susijusios su regresine prievole, todėl dėl šių sumų taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ir netaikytina CK 1.127 straipsnio 4 dalis. UAB „Iremas“ neteisėti veiksmai buvo konstatuoti tik Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendime. Kolegija sprendė, jog, tik paskelbus šį teismo sprendimą, UAB „Laivų technika“ suprato apie savo teisių pažeidimą, t. y. kad rotorius nebuvo tinkamai subalansuotas, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. liepos 5 d. Ieškinys teismui paduotas 2017 m. liepos 19 d., todėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 12 d. nutartį, palikti nepakeistą Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, leido atsakovei ginčyti Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA4LTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-308-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-308-730/2016">e2-308-730/2016</a> nustatytus faktus. Atsakovė dalyvavo kaip trečiasis asmuo nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo byloje, teikė išsamius paaiškinimus, pareiškimus bei įrodymus, šis teismas priėmė sprendimą, jo nė viena šalis neskundė ir jis įsiteisėjo, todėl juo nustatytos aplinkybės byloje įgijo prejudicinę reikšmę. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje netinkamai taikė proceso teisės normas, nes atsižvelgė į tuos pačius atsakovės argumentus, kuriuos ji reiškė Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje byloje, ir šiuos atsakovės argumentus aiškino priešingai, nei tai padarė Klaipėdos apygardos teismas.
20.2. Teismas netinkamai aiškino bei taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017). Iš Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo matyti, jog visų proceso dalyvių, įskaitant ir atsakovę šioje byloje, atsakomybė dėl kilusių pasekmių yra išreikšta lygiomis procentinėmis proporcijomis, ir šiuo pagrindu teismas mažino UAB „Laivų technika“ atsakomybę 1/3 dalimi AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ atsiradusių nuostolių. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo matyti, jog apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje nenagrinėjo UAB „Iremas“ atsakomybės apimties klausimo, yra nepagrįsta, nes tokiu atveju nėra aišku, kokiu pagrindu Klaipėdos apygardos teismas galėjo mažinti iš UAB „Laivų technika“ priteisiamos nuostolių sumos dydį būtent 1/3, jeigu teismas nebūtų konstatavęs, jog visos trys šalys yra vienodai atsakingos už kilusias pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas sukūrė situaciją, kai ieškovės teisių, sietinų su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA4LTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-308-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-308-730/2016">e2-308-730/2016</a>, įgyvendinimas yra neaiškus, nes nėra žinoma, koks subjektas yra atsakingas už tą nuostolių dalį, kuria apeliacinės instancijos teismas sumažino priteistą sumą iš atsakovės.
21. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Ieškovė ieškinį grindžia prejudiciniais faktais, kurie nebuvo nustatyti Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA4LTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-308-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-308-730/2016">e2-308-730/2016</a>. Klaipėdos apygardos teismo byloje reikalavimai buvo reiškiami UAB „Laivų technika“, t. y. rangovei, pagal sutartį atlikusiai remonto darbus, todėl byloje buvo vertintas tik AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir UAB „Laivų technika“ sutartinių santykių vykdymo tinkamumas, veiksmų teisėtumas bei nustatytos tik AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir ieškovės atsakomybės dalys.
21.2. Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimas negali būti laikomas prejudiciniu dėl atsakovės atsakomybės, kadangi šis teismas nenagrinėjo ieškovės ir atsakovės įsipareigojimų vykdymo tinkamumo ieškovei užsakius rotoriaus balansavimo darbus iš atsakovės, nenustatė konkrečios rotoriaus išsibalansavimo priežasties, momento, kada atsirado rotoriaus disbalansas, nesprendė dėl atsakovės atsakomybės už rotoriaus išbalansavimą, nekonstatavo neteisėtų atsakovės veiksmų, nepasisakė dėl atsakovės atsakomybės sąlygų egzistavimo, nevertino ieškovės kaltės dėl kilusių nuostolių spręsdamas dėl ieškovės ir atsakovės atsakomybės už ieškovės prašomą priteisti nuostolių atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, jog civilinėje byloje nustatyti faktai gali būti pripažįstami prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje ar bent jų dalis yra įrodinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc3LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-377-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-377-695/2017">e3K-3-377-695/2017</a>; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTktNDAzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-499-403/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-499-403/2017">3K-3-499-403/2017</a>; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018;). Šiuo atveju ieškovės ir atsakovės sutartiniai teisiniai santykiai ir jų vykdymo tinkamumas, konkreti atsakovės atsakomybės dalis nebuvo nurodytos bylos įrodinėjimo dalykas ir dėl jų teismas nepasisakė.
22. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl prejudicinių faktų taikymo sąlygų aiškinimo ir taikymo
23. Atsižvelgdama į kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija akcentuoja, kad, vadovaujantis CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostata, bus pasisakoma tik dėl teisinio reglamentavimo, kuriuo turėjo būti vadovaujamasi vertinant, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytas prejudicinis faktas dėl UAB „Iremas“ atsakomybės buvimo bei jos apimties.
24. CPK 279 straipsnio 4 dalis nustato, jog sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.
25. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
26. Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (žr. Brumarescu prieš Rumuniją [GC], peticijos Nr. 28342/95, 61 punktą; 2006 m. sausio 12 d. Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktą).
27. Praktines įvardytos taisyklės taikymo nuostatas yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjcxLTMxMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-271-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-271-313/2017">e3K-3-271-313/2017</a>, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas).
28. Kaip matyti, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc3LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-377-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-377-695/2017">e3K-3-377-695/2017</a>, 31 punktas).
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Laivų technika“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Iremas“ 36 581,19 Eur nuostolių atlyginimo, šią žalą siedama su tuo, kad ji, kaip generalinė rangovė, turėjo atlyginti AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ nuostolius dėl netinkamai atliktų laivo „Romuva“ remonto darbų (šios nutarties 7 punktas). Ieškovės vertinimu, už dalį padarytų nuostolių yra atsakinga atsakovė, kuri nekokybiškai atliko jai pavestus laivo „Romuva“ turboslėgtuvo balansavimo darbus.
30. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad proceso šalys nesutarė dėl to, ar sprendžiant įvardytą ginčą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA4LTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-308-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-308-730/2016">e2-308-730/2016</a> buvo nustatyta UAB „Iremas“ civilinė atsakomybė bei jos apimtis dėl kilusių nuostolių, t. y. ar šio teismo nurodytos aplinkybės šioje byloje gali būti vertinamos kaip prejudicinis faktas, leidžiantis konstatuoti, kad UAB „Iremas“ 1/3 yra atsakinga dėl kilusių nuostolių (nutarties 4 punktas).
31. Kasaciniu skundu ieškovė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kuria nebuvo pritarta ieškovės vertinimui, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA4LTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-308-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-308-730/2016">e2-308-730/2016</a> buvo nustatyta UAB „Iremas“ civilinė atsakomybė bei jos apimtis. Ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai paneigė Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA4LTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-308-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-308-730/2016">e2-308-730/2016</a> nustatytas aplinkybes bei nesilaikė CPK 182 straipsnio 2 punkto, CPK 279 straipsnio 4 dalies imperatyvų.
32. Vertindama nurodytus ieškovės teiginius dėl netinkamai taikytų proceso nuostatų, teisėjų kolegija pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA4LTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-308-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-308-730/2016">e2-308-730/2016</a> sprendė ieškovės AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ inicijuotą ginčą dėl 130 108,51 Eur (449 238,66 Lt) nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „Laivų technika“, šioje byloje kaip trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, dalyvaujant UAB „Iremas“. Šioje byloje teismas nagrinėjo aplinkybes, susijusias su atsakovės UAB „Laivų technika“ civiline atsakomybe dėl kilusių nuostolių dėl netinkamai atliktų laivo remonto darbų. Teismas, vertindamas ieškovei AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ iš atsakovės UAB „Laivų technika“ priteistiną žalos dydį, teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, atsižvelgdamas į komisijinę ekspertizę atlikusių ekspertų nuomonę, jog procesų dalyvių veiksmai kilusioms pasekmėms gali būti išreikšti lygiomis procentinėmis proporcijomis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendė, jog atsakovės civilinė atsakomybė mažintina 1/3 ieškovei atsiradusių nuotolių dalimi ir atsakovė turi atlyginti ieškovei 36 213 Eur nuostolių.
33. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, jog šis teismo išaiškinimas, kuriuo buvo pasisakyta dėl jos, kaip generalinės rangovės, civilinės atsakomybės dėl nekokybiškai atliktų laivo „Romuva“ remonto darbų, turi prejudicinę reikšmę, kuri šioje byloje lemia vertinimą, kad UAB „Iremas“, atlikusios jos pavedimu dalį laivo remonto darbų, civilinės atsakomybės apimtis yra 1/3 dėl kilusių nuostolių. Pirma, AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA4LTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-308-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-308-730/2016">e2-308-730/2016</a>, pasirinkdama savo pažeistų teisių gynimo būdą, suformulavo ieškinio dalyką, pagrindą, taip apibrėždama bylos teisminio nagrinėjimo ribas, ir siekė nustatyti būtent UAB „Laivų technika“ atsakomybę dėl patirtos turtinės žalos. UAB „Iremas“ atsakomybė dėl kilusių nuostolių nepateko į bylos nagrinėjimo dalyką. Antra, byloje dėl UAB „Laivų technika“ civilinės atsakomybės nustatymo yra tik paminėta aplinkybė, kad, komisijinę ekspertizę atlikusių ekspertų nuomone, procesų dalyvių veiksmai atsižvelgiant į kilusias pasekmes gali būti išreikšti lygiomis procentinėmis proporcijomis, tačiau šios aplinkybės teisinio vertinimo UAB „Iremas“ atžvilgiu teismas nepateikė, atskirai UAB „Iremas“ atsakomybė bei jos apimtis nebuvo nustatoma. Šie nurodyti argumentai neleidžia traktuoti, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA4LTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-308-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-308-730/2016">e2-308-730/2016</a> sprendė dėl UAB „Iremas“ atsakomybės buvimo ar jos apimties.
34. Kaip jau buvo minėta, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2008">3K-3-37/2008</a>; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Šis vertinimas gali būti siejamas ir su asmens galimybėmis pasinaudoti visomis įstatymų įtvirtintomis procesinėmis teisinėmis priemonėmis ir garantijomis, be kita ko, įrodinėti sau palankius faktus ir (ar) ginčyti oponuojančių asmenų įrodinėjamus faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTEtNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-111-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-111-701/2018">3K-3-111-701/2018</a>, 42 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos išaiškinimus, šios nutarties 33 punkte išdėstytus argumentus, sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA4LTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-308-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-308-730/2016">e2-308-730/2016</a> UAB „Iremas“ civilinės atsakomybės nustatymas ir šios atsakomybės apimties įrodinėjimas nepateko į šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas, todėl ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismas, remdamasis komisijinę ekspertizę atlikusių ekspertų nuomone, kurioje pasisakyta ir dėl UAB „Iremas“ veiksmų reikšmės dėl netinkamai atliktų laivo remonto darbų, 1/3 dalimi mažino priteistinos žalos dydį, šioje byloje neturi prejudicinės galios. Atsižvelgus į šias aplinkybes spręstina, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino UAB „Iremas“ civilinės atsakomybės pagrindų buvimą dėl netinkamai atliktų laivo „Romuva“ turboslėgtuvo balansavimo darbų bei sprendė dėl atlygintinų nuostolių dydžio.
35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgdama į šioje civilinėje byloje kilusį ginčą ir Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA4LTczMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-308-730/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-308-730/2016">e2-308-730/2016</a> įrodinėjimo dalyką bei 2016 m. liepos 5 d. priimtą teismo sprendimą, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje byloje nebuvo nustatyti prejudiciniai faktai dėl UAB „Iremas“ civilinės atsakomybės buvimo bei jos apimties. Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas šį klausimą, tinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punkto, CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kurioje aiškinamas nurodytų normų turinys.
36. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovės kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
38. Ieškovė UAB „Laivų technika“ prašo jai priteisti 859,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl teisinių konsultacijų ir kasacinio skundo rengimo, atlyginimą. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad kasacinio skundo reikalavimai atmestini ir skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, ieškovės prašymas priteisti šių išlaidų atlyginimą netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
39. Atsakovė UAB „Iremas“ prašo priteisti 1597,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 435,60 Eur, sumokėtų už susipažinimą su kasaciniu skundu, bei 1161,60 Eur, sumokėtų už atsiliepimo į kasacinį skundą rengimą, atlyginimą.
40. Atsakovė, prašydama priteisti šių išlaidų atlyginimą, pateikė ją atstovavusios advokatų kontoros vyr. finansininkės pažymą, kurioje nurodoma, jog atsakovė atsiskaitė už suteiktas paslaugas, apmokėdama išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, jog CPK 98 straipsnio 1 dalis leidžia teigti, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Toks advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Taigi be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODktOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189-969/2017">3K-3-189-969/2017</a>, 23, 24 punktai). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, tai, kad nurodytoje pažymoje yra detalizuojami atlikti mokėjimai, vertintina, kad šie pateikti dokumentai pagrindžia atsakovės patirtų išlaidų realumą, todėl jų atlyginimo klausimas gali būti spręstinas.
41. Nors atsakovė atskirai įvardija patirtas išlaidas dėl susipažinimo su kasaciniu skundu bei atsiliepimo į kasacinį skundą rengimo, tačiau šios paslaugos, atsižvelgiant į jų pobūdį, traktuotinos kaip viena bendra paslauga – atsiliepimo į kasacinį skundą rengimas. Pažymėtina, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos), nurodytus rekomendacinius dydžius (Rekomendacijų 2 punktas). Nagrinėjamu atveju prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų 8.14 punkte nurodytą dydį ir, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, tai, kad kasacijoje nėra keliama kompleksinės sudėties teisės klausimų, o sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių prejudicinių faktų taikymo sąlygas aiškinimo ir taikymo, spręstina, jog, atmetus kasacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistinas 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
42. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 5,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laivų technika“ (j. a. k. 141511946) 800 (aštuonis šimtus) Eur atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Iremas“ (j. a. k. 256906220) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laivų technika“ (j. a. k. 141511946) 5,41 Eur (penkis Eur 41 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Algis Norkūnas
Algirdas Taminskas
