Dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių

Civilinė byla Nr. e2A-1519-562/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26039-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. T. ir atsakovo A. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. T. patikslintą ieškinį atsakovui A. T. ir pagal atsakovo A. T. patikslintą priešieškinį ieškovei D. T. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, išvadą teikianti instituciją – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. T. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinusi prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo A. T. (toliau – atsakovas) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti ieškovei santuokinę pavardę, priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 765 Eur per mėnesį, pripažinti 16 027,75 Eur pinigines lėšas asmenine ieškovės nuosavybe, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys santuoką sudarė 2003 m. rugsėjo 13 d. Santuokos metu jiems gimė du vaikai, kurie santuokos nutraukimo metu yra nepilnamečiai. Ieškovės ir atsakovo santykiai buvo geri, pagrįsti meile, pagarba ir pasitikėjimu, šalys augino vaikus, planavo ateitį Norvegijos Karalystėje. Ieškovė dirbo sunkų fizinį namų tvarkytojos darbą, rūpinosi buitimi, prižiūrėjo mažamečius vaikus. 2017 metų pabaigoje labai pablogėjo ieškovės sveikata. 2018 metų sausio mėnesį ieškovė, atsakovo iniciatyva, išvyko į Lietuvą, kur jai buvo diagnozuotas galvos smegenų piktybinis navikas. Ieškovei gydantis ligoninėje atsakovas demonstravo meilę ir rūpestį, tačiau materialiai ieškovei nepadėjo. Po ieškovei atliktos operacijos išliko liekamųjų reiškinių – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas. Atsakovas pradėjo nuogąstauti, jog ieškovė neadekvačiai kalba, neprisimena įvykių. Ieškovės būklei negerėjant atsakovas teigė esąs pavargęs nuo pasikeitusio ieškovės elgesio. Supratęs, jog ieškovė liks nedarbinga, atsakovas ėmė ieškoti preteksto, galinčio pateisinti jo apsisprendimą palikti ieškovę, ėmė kaltinti ieškovę ieškant pažinčių interneto svetainėse, nors ieškovė jokių ryšių su kitais vyrais nepalaikė. Pasinaudodamas tuo, kad ieškovė nesuvokė savo veiksmų esmės, atsakovas pateikė ieškovei pasirašyti santuokos nutraukimo bendru sutikimu dokumentus jai nenaudingomis sąlygomis. Šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos pareigas, nevykdė sutuoktinio pareigos rūpintis kitu sutuoktiniu.

3. Ieškovė dėl savo sveikatos būklės yra visiška nedarbinga, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJZVC0zODA4Mi00NjYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2YT-38082-466/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2YT-38082-466/2018">e2YT-38082-466/2018</a> pripažinta neveiksnia asmeninių neturtinių santykių ir turtinių santykių srityje, todėl negali dirbi ir savęs išlaikyti. Dėl labai sunkios turtinės padėties Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 9 d. įsakymu ieškovei skirta vienkartinė 950 Eur dydžio tikslinė pašalpa, Vilniaus miesto savivaldybės administracija moka 112 Eur dydžio tikslinę kompensaciją už ieškovės slaugą. Ieškovei nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. paskirta netekto darbingumo pensija iki 2019 m. sausio 1 d. sudarė 227,08 Eur, o nuo 2019 m. sausio 1 d. sudaro 244,42 Eur. Kitų pajamų ieškovė neturi. Dėl labai sunkios ieškovės turtinės padėties nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. jai skirta parama maisto produktais. Ieškovė turi specialių poreikių – jai reikalinga individuali kineziterapinė programa, individualios mankštos, masažai, gydytojo homeopato paslaugos, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai. Ieškovės poreikių patenkinimui yra reikalinga 1 435 Eur per mėnesį suma, kurią sudaro: 260 Eur – maistui, 225 Eur – būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms, 80 Eur – higienos prekėms ir drabužiams, 120 Eur – vaistams, sauskelnėms, 670 Eur – specialiems poreikiams, 80 Eur – transportui. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo tik trūkstamą 765 Eur sumą jos būtiniesiems poreikiams tenkinti, likusią sumą ieškovė dengs iš gaunamos pensijos, tikslinės kompensacijos ir santaupų. Atsakovas yra sveikas, turi nuolatinį darbą užsienyje, jo turtinės padėtis gera: per 2017 metus atsakovas uždirbo 43 556,83 Eur atskaičius mokesčius, jo atlyginimas sudaro 3 629,73 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Ieškovė yra pervedusi atsakovui 17 427,75 Eur, gautų pardavus turtą Lietuvoje, todėl atsakovas turi finansines galimybes teikti išlaikymą ieškovei. Ieškovės motina 2006 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovei 523/1046 dalis žemės sklypo, ½ dalį pastato – gyvenamo namo, ½ dalį priklausinių – kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). 2008 m. kovo 28 d. pardavus miškų ūkio paskirties žemės sklypą, ieškovė už gautas lėšas nusipirko iš savo tėvo likusią 523/1046 dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato gyvenamo namo ir ½ dalį priklausinių – kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas prie šio turto pirkimo neprisidėjo, buvo suteikęs ieškovei įgaliojimą atstovauti turto pardavimo klausimais. Atsakovas, prašydamas priteisti šias lėšas ieškovei, pripažino, kad jos yra asmeninė ieškovės nuosavybė. 2012 m. gegužės 16 d. pardavus namą ir žemės sklypą ir gavus už juos piniginių lėšų, ieškovė pervedė atsakovui 22 474, 84 Eur, 11 000 Lt (3 185,82 Eur) paskolino atsakovo motinai, dalis lėšų buvo panaudota šeimos interesams tenkinti persikraustant į Norvegijos Karalystę. Likusi lėšų dalis buvo pervesta į ieškovės banko sąskaitą Norvegijos Karalystėje. Ieškovė Norvegijos Karalystės banke turėjo 16 027,75 Eur santaupų, tačiau 5 500 Eur reikės grąžinti skoloms, o iš likusių ieškovei nepakaktų pragyventi net metus.

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškovės reikalavimų netenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsiliepime nurodė, kad tarp šalių sudaryta santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, nes būtent ji pažeidė abipusės sutuoktinių paramos, lojalumo bei pagarbos kitam sutuoktiniui ir šeimai pareigas, kelis kartus buvo atsakovui neištikima, užkirto kelią santuokos išsaugojimui. Ieškovė rūpinosi šeima tiek, kiek pati norėjo, per visą šeimos gyvenimo Norvegijos Karalystėje laikotarpį nebuvo niekur legaliai įsidarbinusi, epizodiškai nelegaliai tvarkydavo namus keletui žmonių, tačiau visus uždirbtus pinigus išleisdavo savo asmeniniams poreikiams. Šalys nuolat pykdavosi dėl ieškovės abejingumo šeimos poreikiams, kadangi visais šeimos poreikiais rūpinosi atsakovas. Nors ieškovė iš tiesų rūpindavosi didžiąja dalimi šeimos buities, kas retsykiais sudarydavo sąlygas atsakovui daugiau dirbti ir uždirbti šeimai daugiau lėšų pragyvenimui, jos rūpinimasis buitimi ir vaikų gerove buvo atmestinas. Didžiąją dalį darbų ieškovė perleisdavo kitiems šeimos nariams. Ieškovė nevairavo automobilio, todėl vaikų pristatymu į būrelius, į mokyklą rūpinosi atsakovas. Dažnai ieškovė būdama namuose nenorėdavo gaminti valgyti, todėl atsakovas grįžęs namo po darbų gamindavo šeimai vakarienę. Analogiška padėtis buvo ir namų ruošoje. Kentėjo vaikų mokslai ir dukters E. T. socialinė adaptacija. Tokia situacija kėlė itin didelę įtampą šeimoje. Ieškovei susirgus, atsakovas siekė jai geriausio gydymo, bendravo su specialistais ne tik Lietuvoje, bet ir Norvegijos Karalystėje.

6. Taip pat nurodė, kad šalių santykių pabaigą nulėmė 2018 metų balandžio mėnesį atsakovo sužinota informacija apie ieškovės neištikimybę. Ieškovė buvo užsiregistravusi pažinčių portaluose kaip vieniša moteris, ieškanti partnerio. Nepaisant to, atsakovas iki pat ieškovės motinos atvykimo į Lietuvą 2018 metų liepos mėnesį organizavo ieškovės priežiūrą bei gydymą Lietuvoje. Atsakovas neturėjo galimybės visą laiką rūpintis ieškove, nes jam teko ir visa rūpinimosi nepilnamečiais vaikais našta. Jis privalėjo būti Norvegijos Karalystėje, užtikrinti vaikų ugdymo įstaigų lankymą bei uždirbti pinigines lėšas jų poreikių patenkinimui. Atsakovas paprašė ieškovės motinos atvykti į Lietuvą, ir tik tuomet, kai tapo aišku, kad ji atvyksta, buvo suderintas ieškovės išsikraustymas iš atsakovo tėvų namų. Ieškovė turėjo santaupų, jos žinioje buvo ir sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančios piniginės lėšos. Ieškovė iššvaistė beveik 40 000 Eur, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą (pasirinko juos išleisti pragyvenimui), pablogino savo bei šeimos turtinę padėti, todėl ji neturi teisės į išlaikymą. Šiuo metu ieškovės pajamas sudaro: 244,42 Eur netekto darbingumo pensija, 114 Eur tikslinė kompensaciją už ieškovės slaugą, 950 Eur vienkartinė tikslinė išmoka, 16 027,75 Eur dydžio piniginės lėšos, pervestos iš Norvegijos Karalystės banko sąskaitos, 5 395,08 Eur, esantys ieškovės Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, banko sąskaitose, 4 366,65 Eur gauti iš ieškovės motinos įkurto fondo (vidutiniškai per mėnesį iš šio fondo ieškovė gavo 436,67 Eur). Ieškovė turi pakankamai lėšų ir pajamų išsilaikyti save pati. Ieškovės poreikiai nėra pagrįsti įrodymais. Asmeniui, netekusiam 80 procentų darbingumo, vaistai yra kompensuojami 100 procentų, per mėnesį yra kompensuojama 60 vienetų įklotų arba 45 vienetai sauskelnių. Pagal dabartinę ieškovės būklę, kuri išsamiai aprašyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendime, atlikus ekspertizę, sauskelnių poreikio ieškovė nebeturi arba jis yra nežymus. Ieškovė neturi judėjimo problemų, todėl gali naudotis viešuoju transportu, valstybė jai kompensuotų 80 procentų kainos. Išlaidos specialiesiems ieškovės poreikiams yra nepagrįstos gydytojų rekomendacijomis. Ieškovės liga negydytina homeopatiniu būdu. Ieškovės brolis galėjo leisti ieškovei gyventi jam priklausančiame bute neatlygintinai. Ieškovės tėvui priklausiusią nekilnojamojo turto dalį šalys įsigijo iš ieškovės motinos ir atsakovo tėvų dovanotų lėšų, įsigytas turtas reikalavo kapitalinio remonto, kurį atsakovas atliko šalių ir savo tėvų lėšomis bei darbu, dėl ko pakilo jo vertė. Ieškovė nesiekė šio turto įsigyti asmeninės nuosavybės teise, jis įregistruotas šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kadangi turtas parduotas už trigubai didesnę kainą, nei buvo įgytas, vertės padidėjimas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 17 166,24 Eur tik iš dalies panaudota šeimos poreikiams tenkinti.

7. Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį vėliau tikslinęs, prašė nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės, palikti šalims turimas pavardes, sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes taikyti nuo gyvenimo skyriumi momento – 2018 m. birželio 12 d., priteisti ieškovei 16 421,19 Eur, atsakovui 2 707,01 Eur šalių bendrąja jungtine nuosavybe turimų lėšų, buvusių ieškovės žinioje sutuoktinių gyvenimo skyrium dieną, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 6 819,23 Eur kompensaciją už jam natūra tenkančią mažesnę turto dalį, 2 659,94 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, priteisti iš ieškovės išlaikymą šalių sūnui po 233,52 Eur, dukrai – po 252,96 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į atsakovo banko sąskaitą, priteisti iš ieškovės 2 628,78 Eur nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą ir 2 858,45 nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Priešieškinyje nurodė, kad šalių santuokos krizė prasidėjo, kai atsakovas sužinojo, jog ieškovė yra neištikima. Ieškovė prisipažino, jog buvo neištikimą ne kartą. Atsakovas, įvertinęs, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus, nusprendė santuoką išsaugoti. Atsakovo vertinimu, iš ieškovės veiksmų buvo matyti, jog ieškovei nerūpi santuokos likimas, todėl šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, dėl jos nelojalaus elgesio, asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo, pasikartojančios neištikimybės. Nepilnamečių vaikų poreikiai neatitinka Lietuvos teismų praktikos nustatyto minimalaus orientacinio kriterijaus. Tiek ieškovė, tiek atsakovas su nepilnamečiais vaikais jau keletą metų gyveno Norvegijos Karalystėje, kurioje minimalių poreikių patenkinimui yra reikalingos kelis kartus didesnės sumos nei Lietuvoje. Sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį reikia 1 463,16 Eur, dukters – 1 584,94 Eur. Maistui per mėnesį reikia skirti po 424 Eur kiekvienam vaikui, po 283,33 Eur - būsto išlaidoms (nuomai, komunaliniams mokesčiams per mėnesį reikia vidutiniškai 850 Eur), po 21,33 Eur – už internetą ir kabelinę televiziją, po 22,50 Eur – mokyklos išlaidoms (sąsiuviniams, knygoms, kitoms kanceliarinėms prekėms), po 110 Eur – maistui mokykloje, po 100 Eur – dienpinigiams (po 5 Eur dienai kiekvienam vaikui), po 20 Eur – lavinimo priemonėms namuose, po 20 Eur – kuro išlaidoms, po 50 Eur – higienos priemonėms, po 36,67 Eur – laisvalaikiui (teatrui, kinui, gimtadienio šventėms), 221,11 Eur – dukros užklasinei veiklai, 3,00 Eur – sūnaus narystei futbolo klube (36 Eur metams), 30 Eur – sūnaus kirpėjo paslaugos, 10 Eur – dukters kirpėjo paslaugoms, 41,57 Eur – sūnaus mobiliojo ryšio paslaugoms. Per metus kiekvienam vaikui reikia skirti po 1 000 Eur drabužiams ir avalynei, po 500 Eur – žaislams, sporto, laisvalaikio praleidimo inventoriui (dviračiams, paspirtukams ir kt.), po 400 Eur – šventinėms dovanoms ir vaišėms, po 500 Eur – atostogoms, po 100 Eur – vaistams, po 100 Eur – vitaminams ir papildams. Vienkartiniams vaikų poreikiams iki pilnametystės reikia: kompiuteriams – po 1 250 Eur kiekvienam vaikui (5 vienetai kompiuterių iki pilnametystės), po 341,81 Eur kiekvieno vaiko buitinei technikai (skalbimo mašina 444,40 Eur, drabužių džiovyklė 899,80 Eur, bendra suma 944,43 Eur dalinama 3 asmenims), 650 Eur – mobiliems telefonams sūnui (iki pilnametystės reikės mažiausiai 2 vienetų), 950 Eur – mobiliems telefonams dukrai (iki pilnametystės reikės mažiausiai 3 vienetų), 345,64 Eur sūnui ir 571,45 Eur dukrai – spausdintuvams ir jų kasetėms (spausdintuvas 64,90 Eur vertės, papildymo kasečių 1 vienetui kaina yra 53,90 Eur, kurių per metus reikės 2 vienetų, viso 107,80 Eur per metus), po 500 Eur – televizoriams (televizorius 500 Eur vertės, vaikams iki jų pilnametystės reikės mažiausiai 2 vienetų), po 1 517,48 Eur – vaikų baldams (199,00 Eur lova, 60 Eur čiužinys, 175 Eur rašomasis stalas, 75 Eur kėdė, 270 Eur spinta, 60 Eur komoda, 110 Eur lentynos, kurių vaikams iki jų pilnametystės reikės mažiausiai po 2 vienetus kiekvienam).

9. Atsakovo visų rūšių pajamos sudaro vidutiniškai apie 3 256 Eur per mėnesį, jos tiesiogiai priklauso nuo išdirbtų valandų skaičiaus. Atsakovas nuolat dirba viršvalandžius ir net atostogų metu eina į darbą. Ieškovė turi 26 792,18 Eur santaupų, dalis jų yra bendra jungtinė šalių nuosavybė. Jas ieškovė leidžia savo nuožiūra, netaupydama. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai 618,51 Eur. Atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, ieškovei tenkanti vaikų išlaikymo dalis sudaro 15,96 procento, atsakovui tenkanti vaikų išlaikymo dalis sudaro 84,04 procento. Iš ieškovės sūnaus išlaikymui priteistina 233,52 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, dukters išlaikymui priteistina 252,96 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Nuo 2018 m. birželio 12 d. iki patikslinto priešieškinio teismui pateikimo dienos ieškovė išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikė. Nuo tada, kai ieškovė išvyko iš Norvegijos Karalystės, atsakovui nelieka laiko poilsiui ar laisvalaikiui su vaikais, nes jam tenka papildoma rūpinimosi vaikais našta, atsirado poreikis uždirbti daugiau pajamų pragyvenimui, nes ieškovė neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, nebeturi galimybių prisidėti prie kasdienės vaikų priežiūros, reikalauja nepagrįstai didelio išlaikymo sau. Atsakovas yra darbingas, todėl išlaikymo iš ieškovės nereikalauja. Atsakovo banko sąskaitoje 2018 m. birželio 12 d. buvo 26 973,63 Norvegijos kronų ir 1 409,1 Norvegijos kronų kreditinės kortelės paskola. Iš viso, įvertinus kreditorinius įsipareigojimus, 2018 m. birželio 12 d. atsakovo banko sąskaitose buvo 25 564,53 NOK (2 707,01 Eur). Ieškovės Norvegijos Karalystės banko sąskaitose 2018 m. birželio 12 d. buvo 154 358,54 NOK (16 345,48 Eur) ir 75,71 Eur Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, banko sąskaitose, iš viso ieškovės banko sąskaitose gyvenimo skyrium pradžios dieną buvo 16 421,19 Eur. Iš viso abiejų šalių banko sąskaitose 2018 m. birželio 12 d. buvo 19 052,49 Eur. Pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra, todėl kiekvienam sutuoktiniui turėtų atitekti po 9 526,24 Eur sąskaitose buvusių bendrų lėšų. Atsakovas prašė teismo ieškovei priteisti lėšas, buvusias jos banko sąskaitoje gyvenimo skyrium pradžios dieną, t. y. 16 421,19 Eur, o atsakovui priteisti lėšas, buvusias jo banko sąskaitoje, t. y. 2 707,01 Eur. Įvertinęs kiekvienam sutuoktiniui natūra tenkančią santuokinio turto dalį, atsakovas teigė, kad iš ieškovės atsakovo naudai turi būti priteista 6 819,23 Eur kompensacija (9 526,24 Eur – 2 707,01 Eur) už jam natūra tekusią mažesnę santuokinio turto dalį. Ieškovei pradėjus gydymą Lietuvoje, jos Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, banko sąskaitoje buvo 5 395,60 Eur, iš kurių dar iki faktinio šalių gyvenimo skyrium pradžios liko 75,71 Eur. Atsakovui nėra žinomos aplinkybės, kur šios lėšos panaudotos.

10. Ieškovė atsiliepimu prašė priešieškinį dalyje dėl reikalavimo priteisti ieškovei natūra pinigines lėšas, esančias ieškovės žinioje, tenkinti, pripažįstant, kad šios lėšos yra asmeninė ieškovės nuosavybė, priešieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atmesti, pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo pareikštus reikalavimus atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Ieškovė nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes taikyti nuo gyvenimo skyrium momento, nes atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Vienintelės reguliarios ieškovės gaunamos pajamos, gaunamos socialinių išmokų forma, yra 244,42 Eur netekto darbingumo išmoka ir 114 Eur tikslinė kompensacija už ieškovės slaugą, iš viso 358,42 Eur. 950 Eur dydžio tikslinė išmoka buvo skirta tik kartą ir yra išleista ieškovės poreikių patenkinimui. Didžiąją dalį 16 027,75 Eur dydžio sumos ieškovė yra išleidusi, nes turėjo grąžinti pasiskolintus 5 500 Eur. Be to, ieškovės poreikių užtikrinimui buvo būtina 1 435 Eur per mėnesį suma. Jei teismas spręstų, kad ieškovės banko sąskaitoje buvusi 16 345,48 Eur piniginių lėšų suma yra dalintina kaip bendroji jungtinė nuosavybė, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dėl ieškovės sunkios sveikatos būklės. Ieškovės motina, prieš diagnozuojant ieškovei sunkią onkologinę ligą, buvo davusi ieškovei 6 000 JAV dolerių grynaisiais pinigais. Ieškovė minėtas lėšas konvertavusi į eurus, sudarė sutartį su Luminor Bank AS, veikiančiu per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl terminuoto indėlio. Šias pinigines lėšas pasiėmė atsakovas, kuomet buvo atskridęs aplankyti ieškovės. Jis 2018 m. kovo 29 d. nuvežė ieškovę į Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių, kuriame nuo sąskaitos buvo nurašyti 5 313,17 Eur. Iš 4 419,35 Eur, gautų iš įkurto fondo ieškovės gydymui, 2019 metų gegužės mėnesį buvo likę 898,19 JAV dolerių. Šios pajamos buvo nereguliarios ir priklausė tik nuo aukojančių asmenų valios. Pastaruoju metu aukojimas buvo iš esmės nutrūkęs, todėl ieškovės motina priėmė sprendimą uždaryti aukojimo fondo sąskaitą. Ieškovė jokių lėšų iš šio fondo nebegauna, jokio turto neturi, yra nedarbinga ir neveiksni. Remiama valstybės bei išlaikoma globėjos, ji neturi galimybių išlaikyti savo vaikus.

12. Ieškovė visiškai negali pasirūpinti savimi, jai yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ji pati turi būti išlaikoma, todėl neturi pakankamų pajamų vaikams išlaikyti, negali bei negalės gauti jų artimoje ateityje. Tiek vaikų, tiek ieškovės interesai turi būti užtikrinami ir negali būti varžomi ar ribojami vienas kito sąskaita. Šioje byloje gintinas neveiksnios, nedarbingos ir sunkia onkologine liga sergančios ieškovės interesas, todėl vaikų interesų prioriteto principas nėra lemiamas. Nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimas iš ieškovės neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, iš esmės pablogintų ieškovės padėtį ir darytų jai esminę žalą. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl nėra varžomas aplinkybių, kurios neleistų jam gauti didesnių pajamų. Atsakovo nurodyti vaikų poreikiai nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Atsakovo nurodytas slidinėjimo inventorius, kompiuteriniai žaidimai ir kt., priskirtini prie prekių, perkamų, kai tai leidžia tėvų finansinės galimybės. Atsakovas neįrodė vitaminų vaikams būtinumo, kadangi reikiamų mikroelementų vaikai turėtų gauti iš pilnavertės mitybos. Atsakovo nurodyti vaikams iki pilnametystės reikalingi 5 kompiuteriai, 3 vienetai mobiliųjų telefonų, 2 televizoriai nepriskirtini prie būtinųjų poreikių, jų nereikia pirkti kiekvienais metais. Atsakovo nurodoma buitinė technika yra kartu su ieškove įgytas turtas, įrodymų, kad atsakovas pirko naują buitinę techniką, byloje nėra. Dviejų baldų komplektų, kai sūnui iki pilnametystės liko 5 metai, o dukrai – 8 metai, nereikės. Atsakovo nurodytos vaikų poreikių patenkinimui reikalingos išlaidos neatitinka protingumo kriterijų. Atsakovo įvardijami nepilnamečių vaikų poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti yra per didelės ir neproporcingos tiek atsakovo, tiek ieškovės turtinei padėčiai. Atsakovas dirbtinai padidindamas ir jokiais įrodymais nepagrįsdamas vaikų poreikių, siekia išvengti pareigos išlaikyti ieškovę. Vaikų poreikių tenkinimui atsakovas iš Norvegijos Karalystės kiekvieną mėnesį gauna po 109,06 Eur už kiekvieną vaiką.

13. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos atstovai neturi galimybės apsilankyti tėvo ir vaikų gyvenamoje vietoje, o motinos gyvenamoje vietoje nutarė nesilankyti atsižvelgiant į motinos sveikatos būklę, į tai, kad vaikai su ja negyvena, o reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo nėra susijęs su ieškovės buities sąlygomis. Tarnyba nėra gavusi tėvų ar trečiųjų asmenų pranešimų ar skundų dėl nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atitinka nepilnamečių vaikų interesus, dėl konkretaus išlaikymo dydžio spręstina iš esmės ištyrus visas reikšmingas aplinkybes.

14. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja G. S. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad šalių santuokoje krizės iki ieškovės ligos nebuvo. Šalys buvo susitarusios, kad kol vaikai yra maži, ieškovė nedirbs. Vaikams paaugus ieškovė dirbo – tvarkė 5-6 namus. 2017 metais labai pablogėjo ieškovės sveikata, todėl atsakovas išsiuntė ieškovę į Lietuvą, kur jai atlikta operacija. Maždaug iki balandžio mėnesio, kol nematė, kad dėl liekamųjų reiškinių ieškovės elgesys pasikeitė, atsakovas demonstravo ieškovei meilę. Tačiau pamatęs, kad reikės rūpintis ieškove, ėmė rašyti ieškovės draugei, kad pavargo, pačiai ieškovei ėmė rašyti žinutes apie jos neištikimybę, parengė dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kuriuose numatė, jog išlaikymas ieškovei nebus teikiamas, ir davė juos ieškovei pasirašyti. Ieškovei reikalingas atsakovo išlaikymas, kadangi ji pripažinta neveiksnia, jos gaunamos mėnesio pajamos sudaro 358 Eur, ji turi specialių poreikių. 16 000 Eur, gautų ieškovei pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą išleisti, liko tik 1 600 Eur. Atvykęs į Lietuvą ir žinodamas apie ieškovės mamos dovanotus 6 000 JAV dolerių, atsakovas nuvežė ieškovę į Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, banką išsigryninti šių pinigų. Išlaikymas iš ieškovės nepilnamečiams vaikams neturėtų būti priteistas dėl sunkios jos sveikatos būklės. Atsakovas, būdamas sveikas, darbingas ir uždirbdamas 10 kartų daugiau nei nurodo, nes platina žūklės prekes, turi galimybių išlaikyti vaikus ir teikti išlaikymą ieškovei.

15. Ieškovės atstovė advokatė D. A. teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad po operacijos atsakovas tris mėnesius rūpinosi ieškove, ketino vežtis ją į Norvegijos Karalystę, rašė ieškovės motinai, jog myli ieškovę. Santykiai tarp šalių buvo geri. 2018 metų balandžio – gegužės mėnesiais prasidėjo rašinėjimas apie neištikimybę. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad susirašinėjimas buvo fiksuojamas renkant įrodymus. Vien ieškovės registracija pažinčių portaluose nėra neištikimybės įrodymas. Jei ieškovė būtų ieškojusi pažinčių, atsakovas būtų radęs susirašinėjimą ir pateikęs teismui. Atsakovas paliko ieškovę dėl jos ligos, jos neišlaikė, buvo nelojalus. Ieškovė yra nedarbinga, todėl neturi įrodinėti, kad jai reikalingas išlaikymas. Priešingas aplinkybes turi įrodyti atsakovas. Vaistams nuo epilepsijos („Kepra“) išleidžiama 56 Eur per mėnesį (4 dėžutės mėnesiui po 14 Eur), likusi nurodyta suma, susijusi ieškovės specialiaisiais poreikiais, skirta sauskelnėms, paklotams, papildams ir vitaminams. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo pajamos sudaro 3 218 Eur per mėnesį. Ieškovė iš savo motinos gavo dovanų 1/2 namo, likusi dalis įsigyta iš ieškovės tėvo. Dalį lėšų šiam turtui įsigyti davė atsakovo motina, tačiau jas dovanojo abiem šalims. Kitos lėšos skirtos ieškovės motinos. Nors pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, kad turtas šalių įsigyjamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, reikia įvertinti, kad turtas įgytas už asmenines ieškovės lėšas, todėl pardavus turtą gautos lėšos taip pat laikytinos jos asmeninėmis. Net vertinant, kad 1/2 namo įgyta kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovei priklausytų 120 000 Lt (34 754,40 Eur) asmeninės nuosavybės teise ir 60 000 Lt (17 377,20 Eur) iš bendrosios jungtinės nuosavybės, nes namas parduotas už 240 000 Lt (69 508,80 Eur). 2012 m. gegužės 16 d. pardavus namą, per porą mėnesių ieškovė atsakovui pervedė daugiau nei 1/4 dalį gautų lėšų, nurodant paskirtyje „pinigai už parduotą nuosavybę“. Nurodoma 16 421,19 Eur suma yra neteisinga. Dėl konvertavimo ši suma yra 15 950,30 Eur. Ši suma buvo įnešta į ieškovės banko sąskaitą ir yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nedalintina. Iš ieškovės asmeninės nuosavybės teise turėto turto pardavimo gauta dalis lėšų (21 000 Eur) buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas patvirtino, kad buvo pirkta skalbimo mašina, automobilis ir kt. Byloje nėra duomenų, kad 2 707,01 Eur suma yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Jei šie pinigai buvo duoti ieškovės motinos, jie yra ieškovės asmeninė nuosavybė, jei išleisti ieškovės vaistams, negali būti laikomi iššvaistytais. Likusių 75,71 Eur kilmė ta pati.

16. Ieškovės atstovė globėja B. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki ieškovės ligos atsakovas buvo geras sutuoktinis, tačiau jai susirgus palūžo, pabūgo, kad reikės nuolatinės slaugos, apleido ieškovę, liepė pasiimti iš tėvų namų, kur ji buvo kartu su šalių vaikais. Ieškovei kompensuojami 45 vienetai sauskelnių, tačiau tai tik trečdalis jai reikalingų, be to, reikalingi ir įvairūs paklotai. Pigesnių nei „Kepra“ pavadinimo vaistų nuo epilepsijos ieškovei pirkti negalima dėl šalutinio poveikio. Dėl 2015 metais ieškovės sukurtų paskyrų pažinčių portaluose, ieškovė dabar paaiškinti negali. Atsakovas prisijungė prie ieškovės paskyrų, galbūt pats ją ir užregistravo arba ieškovė prisiregistravo netyčia. Gal ieškojo bendravimo, tačiau su niekuo nesusirašinėjo. Santuokos metu ieškovė dirbo, atsakovas pripažino, kad ji nelegaliai tvarkė namus. Ieškovė už 69 000 Eur pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį turtą, 22 000 Eur pervedė atsakovui, jie buvo išleisti šeimos poreikiams, 31 000 Eur šeima išleido gyvendami Norvegijos Karalystėje, 16 000 Eur buvo panaudoti ieškovės poreikių tenkinimui ligos metu.

17. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad kartu su ieškove gyveno tik dėl vaikų. Šalims gyvenant kartu ieškovė buvo du kartus neištikima atsakovui. Ieškovės motinai rašė pranešimus, kad ieškovė yra jo brangiausias žmogus, nes jam dar nebuvo žinoma apie ieškovės prisiregistravimą pažinčių portaluose. Apie tai sužinojo 2018 metų balandžio mėnesį, kai įsijungus kompiuterį jame atsirado atitinkamos nuorodos. Dokumentų dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pasirašymo metu ieškovės būklė nebuvo visiškai prasta, ji suprastėjo ieškovę pradėjus prižiūrėti jos motinai, kuri paprieštaravo ieškovės grįžimui gydytis į Norvegijos Karalystę. Ieškovės specialieji poreikiai įvertinti klaidingai, tik iš ieškovės motinos žodžių. Epilepsijos priepuolių ieškovei nebuvo nuo operacijos iki kol ji gyveno pas atsakovo tėvus. Šalims gyvenant Norvegijos Karalystėje priepuoliai ieškovę ištikdavo tik tada, jei neišgerdavo vaistų arba vartodavo alkoholį. Po balandžio mėnesio atsakovas nelankė ieškovės, nes privalėjo būti Norvegijos Karalystėje dėl vaikų, kurie ten mokosi. Šalių dukros užklasinė veikla susideda iš pailgintos grupės, papildomų pamokų, psichologo konsultacijų dėl bendravimo ir adaptacijos problemų, kurios yra nemokamos. Kokia popamokine veikla užsiims šalių sūnus, šiuo metu dar neaišku. Odontologo ir gydytojo paslaugos vaikams yra nemokamos. Atsakovo pajamos šiuo metu yra apie 3 400 Eur per mėnesį, 2 100 kronų gauna už vaikus iš valstybės. Neturi galimybės išlaikyti ieškovę, kadangi tokiu atveju neužtektų pajamų vaikų išlaikymui. Iš ieškovės tėvo įsigytas turtas buvo bendras su ieškove, kadangi 10 000 Eur turto išpirkimui davė atsakovo mama, atsakovas su savo tėvu tvarkė įsigytą namą, pastatė pirtį.

18. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad per daugelį metų atsakovui susikaupė nuoskaudų dėl netinkamo ieškovės elgesio šeimos atžvilgiu – abejingumo šeimos poreikiams ir pasikartojančios neištikimybės. Ieškovė nedirbo, iššvaistė lėšas, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą, prieš pat išskrendant į Lietuvą grasino atsakovui, kad nutrauks su juo santykius. Ieškovės pažinčių portalų paskyrų, kuriose ieškovė nurodė, kad yra vieniša ir nori susitikinėti, radimas dar labiau pablogino santykius. Tuomet atsakovas priėmė sprendimą nutraukti santuoką, tačiau kurį laiką dar slėpė nuo ieškovės, kad žino apie paskyras, rūpinosi ieškove. Nuo 2018 metų gegužės iki 2018 metų rugpjūčio mėnesio ieškovė leido laiką atsakovo tėvų namuose. Atsakovui darėsi vis sunkiau bendrauti su ieškove, nebegalėjo į ją žiūrėti su meile ir rūpesčiu. Šalys nusprendė nutraukti santuoką. 2018 m. birželio 12 d. prasidėjo šalių gyvenimas skyrium. Ieškovė yra savarankiška, ligos dinamika teigiama, epilepsijos priepuolių nebuvo. Ieškovės medicinos dokumentų išrašai paremti ieškovės motinos paaiškinimais, juose nurodoma prieštaringa informacija. Ieškovė nėra tiek neįgali, kad negalėtų judėti, gali naudotis viešuoju transportu, jai nėra reikalingos sauskelnės. Prasta sveikatos būklė simuliuojama. Į bylą pateikti duomenys nepagrindžia ieškovės nurodytų medicininių paslaugų, vaistų poreikio. Reabilitacijos paslaugos nemokamos, vaistai kompensuojami. Į bylą nepateikta „Kepra“ vaistų rekomendacijos, receptai, išdavimo kvitai. Vaistai ne nuosekliai. Pasirinkus kitą gamintoją, vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga būtų kompensuojami. Patiriamos išlaidos perteklinės, nebūtinos, galimai skirtos ne ieškovės poreikių tenkinimui. Šeima, kurioje gyvena neįgalus asmuo, turi teisę į socialinio būsto nuomą, tačiau ieškovė neišnaudoja visų įmanomų valstybės teikiamų lengvatų. Be to, ieškovė turėjo lėšų, iš kurių būtų galėjusi save išlaikyti pati. Šalims už 69 508,80 Eur pardavus joms priklausiusį namą, ieškovė atsakovui pervedė 17 427,75 Eur, iš kurių 10 000 Eur panaudota šalių įsikūrimui Norvegijos Karalystėje, o 52 081,05 Eur liko ieškovės žinioje. Tačiau ieškovei išvykstant į Lietuvą iš jų buvo likę tik 21 422,83 Eur. 34 653,33 Eur sumą ieškovė iššvaistė. Pragyvenimui šie pinigai leidžiami nebuvo. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovės sąskaitoje buvusios jos asmeninės lėšos. Tai buvo bendroji jungtinė šalių nuosavybė, kuri nebuvo pasidalinta jokiu šalių tarpusavio susitarimu. Ieškovė galėtų reikalauti tik 1/2 asmeninių lėšų, kurias investavo į namo dalies įsigijimą, nes nuosavybės padidėjimas jau yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nėra įrodymų apie tai, kad ieškovei likę tik 1 600 Eur bendrų lėšų. Neaišku kokiu tikslu, turint pinigų, buvo skolinamasi. Išlaikymo ieškovei priteisimas ženkliai pablogintų atsakovo turtinę padėtį, nes jam pačiam reikalinga pagalba išlaikant vaikus, o ieškovė prie vaikų poreikių tenkinimo reikalinga suma neprisidės. Atsakovo 3 400 Eur dydžio darbo užmokestis Norvegijos Karalystėje yra nedidelis. Šalių vaikai neturėtų gyventi prasčiau nei aplinkiniai, jų draugai. Norvegijos Karalystėje minimali suma, reikalinga pragyventi suaugusiam asmeniui su dviem vaikais, sudaro 1747 Eur. Tokia suma pragyvenimui turi likti sumokėjus mokesčius, draudimus, paskolų įmokas ir kt. Į šią sumą nepatenka 800 Eur suma, reikalinga būsto nuomai, išlaidos būreliams, mokyklai. Ieškovė iš esmės neginčijo vaikų poreikių. Išlaikymas vaikams gali būti išskaičiuojamas iš ieškovės šalpos pensijos.

19. Teismo posėdžio metu liudytoja N. T. (atsakovo motina) paaiškino, kad ieškovė buvo lengvabūdiška, neatsakinga, nedirbo. Pastaruoju metu tvarkė vieną butą. Paskutinius pusę metų šalys gyveno atskiruose kambariuose. Atsakovas atskrido į Lietuvą, kai ieškovei buvo atliekama operacija. Po operacijos buvo sutrikusi ieškovės koordinacija, kai kada ji neprisimindavo datų, tačiau pati nusiprausdavo, nueidavo pavalgyti į kavinę, nebuvo nei vieno epilepsijos priepuolio. Kol ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini), ją buvo ištikę du epilepsijos priepuoliai. Gydytoja sakė, jog epilepsijos priepuoliai ištinka todėl, kad ieškovė nevartoja vaistų. Ieškovė nuolat kalbėdavo telefonu su drauge, kuri klausdavo, ar atsakovas žino apie jos neištikimybę, tada ieškovė pradėdavo kalbėti angliškai. Ieškovė savo noru pasirašė skyrybų dokumentus, tarp šalių dėl to nebuvo jokio ginčo, ieškovė dar prieš operaciją sakė, kad skirsis su atsakovu. Pusė namo, esančio Biržuose, priklausė ieškovei, tačiau vėliau ji sugalvojo nusipirkti kitą namo pusę, todėl liudytoja už 30 000 Eur pardavusi jai priklausiusį mišką, 10 000 Eur padovanojo ieškovei ir atsakovui. Pinigus atsakovas grąžino. Name buvo atliktas kapitalinis remontas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjUzLTkzMC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-253-930/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-253-930/2020">e2-253-930/2020</a> ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – santuoką, įregistruotą 2003 m. rugsėjo 13 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 91, tarp ieškovės ir atsakovo nutraukė dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui paliko santuokines pavardes; priteisė iš atsakovo išlaikymą ieškovei kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 265 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki ieškovės gyvos galvos; priteisė iš ieškovės nepilnamečių vaikų P. T. ir E. T. išlaikymui po 60 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto priešieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gegužės 23 d.) iki vaikų pilnametystės; priteisė iš ieškovės išlaikymo nepilnamečiams vaikams P. T. ir E. T. įsiskolinimą po 678 Eur kiekvienam vaikui; nustatė, kad vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise yra atsakovas; pripažino 16 027,75 Eur lėšas, buvusias ieškovės banko sąskaitoje, ieškovės asmenine nuosavybe; priteisė atsakovui 2 727,23 Eur sumą, esančią jo sąskaitose DNB ASA banke; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

21. Sprendime pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškovės atsakymas sutinkant nutraukti santuoką atitiko tikrąją jos valią dėl santuokos nutraukimo, tai, kad nuo 2018 m. gegužės mėnesio atsakovas nebeketino tęsti santuokinio gyvenimo su ieškove, nurodydamas tai jos giminaičiams, darė išvadą, kad aiškiai išreikšta atsakovo valia nutraukti santuoką patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, jog nuo 2018 m. birželio 12 d. santuokiniai ryšiai tarp sutuoktinių buvo nutrūkę. Atsižvelgęs į nustatytą aplinkybę, kad šalių santuoka iširo iki 2018 m. birželio 12 d., sprendė, kad po santuokos faktinio iširimo buvusios aplinkybės negali būti laikomos turinčiomis reikšmės šalių kaltei dėl santuokos iširimo nustatyti. Atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad į bylą nėra pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Pažymėjo, kad registracija pažinčių portaluose nebūtų pakankamu pagrindu pripažinti ieškovės neištikimybę atsakovui ir preziumuoti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, todėl pareiga įrodyti ieškovės kaltę teko atsakovui. Nors, teismo vertinimu, registracija pažinčių portaluose galėtų būti pagrindu konstatuoti ieškovės nelojalumą atsakovui, tačiau nebūtų pakankama priežastimi teigti, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, palikdamas sergančią ieškovę, iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, dėl ko šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės.

22. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė palikti ieškovei T. pavardę, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių pavardės nekeičiamos ir nutraukus santuoką paliekamos santuokinės pavardės.

23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio priteisti ieškovei išlaikymą, rėmėsi oficialiais rašytiniais įrodymais, išduotais kompetentingos institucijos – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Sprendime dėl darbingumo lygio nustatymo yra išdėstytos darbingumo lygio nustatymo priežastys, nurodyti diagnozių, dėl kurių nustatytas nedarbingumas, kodai. Darbingumo lygis nustatytas atsižvelgiant į jo vertinimo metu buvusią ieškovės sveikatos būklę. Teismas darė išvadą, kad pagrindo abejoti ieškovės sveikatos būkle ir darbingumo lygiu nebuvo. Pažymėjo, kad kompetentingos institucijos išvadų dėl darbingumo lygio nustatymo teisingumas ir sprendimų teisėtumas ar pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir bylą dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo nagrinėjančio teismo kompetencija. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas vadovavosi aplinkybe, kad santuokos metu ieškovei nustatytas 20 procentų darbingumas, todėl tai reiškia, kad taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.72 straipsnyje numatyta prezumpcija, pagal kurią sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jei jis yra nedarbingas dėl savo sveikatos būklės.

24. Nors atsakovas įrodinėjo, kad ieškovė nebandė susirasti darbo, tiek jis pats, tiek liudytoja apklausta atsakovo motina, tiek ieškovės atstovė globėja ir turto administratorė B. S. paaiškino, kad ieškovė neoficialiai tvarkė namus ir iš to užsidirbdavo lėšų. Nors dėl ieškovės darbų apimties ir gaunamų lėšų dydžio tarp šalių kilo ginčas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad sutuoktiniams esant santuokoje, jų indėlis į šeimos gerovę priklauso ne vien nuo jų iš darbinės veiklos gaunamų pajamų. Vertino jų indėlį į namų ūkio priežiūrą, vaikų auginimą, sudarant sąlygas dirbti kitam sutuoktiniui. Spręsdamas dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, nustatė, kad atsakovas neįrodė, kad ir prie šių šeimos poreikių tenkinimo ieškovė neprisidėjo. Liudytojos atsakovo motinos N. T. parodymus šiuo klausimu vertino kritiškai, kadangi ji yra atsakovo motina, be to, paaiškino tik iš kitų asmenų, tarp jų – paties atsakovo girdėtas, o ne pačios matytas aplinkybes. Pats atsakovas nurodo, kad ieškovė, išleisdama pragyvenimui, iššvaistė lėšas, gautas iš parduoto nekilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šių lėšų panaudojimo įrodymų nepateikta. Atsižvelgęs į tai, kad dalis lėšų, paties atsakovo teigimu, panaudotos šalims gyvenant santuokoje, vedant bendrą ūkį, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog dėl jų panaudojimo sprendė viena ieškovė, kad jos iššvaistytos jos vienos asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas vertino, kad lėšų panaudojimas pragyvenimui, šalims esant santuokoje ir gyvenant kartu, laikytinas kaip jų panaudojimas šeimos poreikiams tenkinti. Nustatė, kad priešingų aplinkybių įrodymų, t. y. kad ieškovė lėšas išleido vien savo asmeniniams poreikiams tenkinti, į bylą nepateikta. Nors atsakovo manymu dalis ieškovės išleistų lėšų skirtos pertekliniams ieškovės poreikiams (pavyzdžiui, homeopatiniam gydymui), atsižvelgdamas į ieškovės sveikatos būklę, kurios sunkumą nuo 2018 metų, anot teismo, pagrindžia į bylą pateikti medicininių dokumentų išrašai, epikrizės ir paties atsakovo susirašinėjimas, konstatavo, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių šiai būklei gerinti, o patirtų išlaidų nelaikė nepateisinamu išlaidavimu ar kitokiais kaltais veiksmais, sukūrusiais sunkią ieškovės materialinę padėtį, kaip numato CK 3.72 straipsnio 6 dalis, ir išlaidų nelaikė tokiomis didelėmis, jog tai galėtų lemti išvadą dėl išlaikymo ieškovei nereikalingumo pagal CK 3.72 straipsnio 1 dalį. Tos pačios pozicijos pirmosios instancijos teismas laikėsi ir dėl 2019 m. birželio 21 d. išgrynintos 500 Eur sumos, kuri, kaip nurodė ieškovės atstovės, sumokėta už skalbimo mašinos ir kanalizacijos remontą.

25. Pažymėjo, kad globėjo (B. S.) veiksmai panaudojant neveiksnaus asmens lėšas nėra šalių santuokos nutraukimo bylos dalykas ir negali būti laikomi ieškovės kaltais veiksmais ar pagrindu daryti išvadą, kad ieškovė nėra reikalinga išlaikymo iš sutuoktinio. Teismas vertino, jog vien tai, kad 5313,17 Eur sumos išgryninimo metu atsakovas buvo Lietuvoje, nereiškia, kad būtent jis vyko su ieškove išgryninti šių lėšų. Sprendė, kad tokia aplinkybė yra tik įrodymais nepagrįsta prielaida, kuria negali būti grindžiamos teismo išvados.

26. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovė prieš du metus išgrynino iš savo sąskaitos 5 313,17 Eur sumą, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. ji neturėjo pajamų, jai buvo reikalingas gydymas, kitų būtinųjų poreikių tenkinimas, nėra pakankama išvadai, kad ieškovė turi pakankamai lėšų save išlaikyti, kad išlaikymas jai šiuo metu nereikalingas ar neteiktinas. Atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis CK 3.72 straipsnio 11 dalimi, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, jos mokamos iki kreditoriaus gyvos galvos, išskyrus atvejus kuomet pasikeitus CK 3.72 straipsnio 5 dalyje nurodytoms aplinkybėms, išlaikymo mokėjimas nutraukiamas. Todėl net jei ieškovė disponuoja 5 313,17 Eur suma, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji būtų pakankama ieškovei save išlaikyti iki gyvos galvos.

27. Atsižvelgęs į tai, kad nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė pati iššvaistė lėšas, ir savo kaltais veiksmais pati sukūrė sau blogą materialinę padėti, sprendė, jog ieškovei reikalingas išlaikymas, esant nedarbingai. Nustatęs, kad ieškovei reikalinga 640 Eur per mėnesį suma būtinųjų poreikių tenkinimui, kad ji gauna 375,34 Eur per mėnesį pajamų, iš kurių gali pati patenkinti atitinkamą dalį savo būtinųjų poreikių, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas prie ieškovės išlaikymo turėtų prisidėti 265 Eur per mėnesį suma, kurią, remdamasis CK 3.72 straipsnio 11 dalimi, priteisė iki ieškovės gyvos galvos ir kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

28. Teismas darė išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovė yra 80 procentų nedarbinga, kad jos pajamas sudaro tik netekto darbingumo pensija ir tikslinė kompensacija slaugai, nepaneigia ieškovės pareigos išlaikyti vaikus. Tai kad tėvų turtinė padėtis šiuo laikotarpiu yra nelygiavertė, yra tik pagrindas nustatyti, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo turi prisidėti proporcingai didesne dalimi, bet ne pagrindas paneigti ieškovės pareigą išlaikyti vaikus. Šios turtinės asmeninės prievolės ji negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Nedarbingumas ieškovei nustatytas iki 2021 metų, jo lygis ir, atitinkamai, ieškovės gaunamų pajamų rūšis bei dydis, teismo vertinimu, gali keistis, tokiu atveju ieškovė galimai turėtų galimybę sumokėti išlaikymo vaikams įsiskolinimą, jei toks susidarytų.

29. Į bylą pateikti kvitai, patvirtinantys patiriamas išlaidas maistui, aprangai, vaistams, maisto papildams, buities, higienos prekėms, dukters mokyklai, kanceliarinėms prekėms, internetui, televizijai, transportui, kirpyklai, laisvalaikio veiklai, žaislams, žaidimams, baseinui, kitoms prekėms. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ne visos išlaidos gali būti priskirtos vaikų poreikių tenkinimui (neaišku kam skirti vaistai nuo skausmo, ne vaikų poreikiams tenkinti pirktas dirvožemio kompostas, įrankių dėžė, statybinės prekės). Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų apie būsto poreikiams patiriamas išlaidas – nuomos mokestį, komunalinių paslaugų mokesčius. Kadangi atsakovas su vaikais gyvena Norvegijos Karalystėje, būsto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių kainų teismas nelaikė visuotinai žinomomis aplinkybėmis Lietuvoje, todėl atsakovas privalėjo pateikti atitinkamų išlaidų įrodymus. Jų nepateikus, teismas atitinkamų vaikų poreikių skaičiuoti negalėjo. Konstatavo, kad atsakovas taip pat nepateikė įrodymų apie išlaidas vaikų lavinimui namuose, kurui, įrodymų apie tai, kad vaikų higienos poreikiams tenkinti kas mėnesį patiriama po 50 Eur išlaidų kiekvienam vaikui. Atsakovas nurodė, kad maistui mokykloje skiriama po 110 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, tačiau pateikė tik dukros maitinimo mokykloje išlaidas patvirtinančią sąskaitą – faktūrą, iš kurios matyti, kad maistas mokykloje kainuoja 195 NOK (17,55 Eur) per mėnesį. Atsakovas taip pat nurodė vienkartinius vaikų poreikius iki pilnametystės, tačiau išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos, jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Todėl teismas, spręsdamas dėl šalių vaikų išlaikymui reikalingų lėšų, neskaičiavo atsakovo nurodytų lėšų daiktams, kurių vaikams galimai reikės iki pilnametystės. Atsižvelgęs į ieškovės sveikatos būklę, darbingumo lygį, turtinę padėtį, išlaikymą iš jos vaikams priteisė tik jų būtiniesiems poreikiams tenkinti, kadangi prisidėti prie jų laisvalaikio, užklasinės veiklos, žaislų, sporto, laisvalaikio inventoriaus, šventinių dovanų ir vaišių, atostogų poreikių tenkinimo ieškovė sveikatos būklės ir dėl to susiklosčiusių aplinkybių neturi galimybės. Mažindamas atsakovo nurodytas išlaidas higienos priemonėms, dukters maistui mokykloje, teismas darė išvadą, kad iš viso atsakovo įrodytų būtinųjų vaikų poreikių tenkinimui reikalinga suma, prie kurios turi galimybę prisidėti ieškovė, sudaro apie 600 Eur per mėnesį.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinės padėties proporcijas, jų galimybes gerinti savo turtinę padėtį, ieškovės darbingumo lygį, darė išvadą, kad atsakovas turi teikti 90 procentų, o ieškovė – 10 procentų išlaikymo, reikalingo vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas iš dalies tenkino atsakovo reikalavimą dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo, priteisdamas iš ieškovės kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui po 60 Eur per mėnesį nuo patikslinto priešieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gegužės 23 d.) iki vaikų pilnametystės. Priteisęs iš ieškovės kiekvieno vaiko išlaikymui po 60 Eur per mėnesį, nesant į bylą pateiktų duomenų, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovė teikė vaikams išlaikymą, kad vaikų poreikiai buvo kitokio dydžio nei šiuo metu, atsakovo reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismas tenkino iš dalies, priteisdamas iš ieškovės išlaikymo įsiskolinimą po 678 Eur (60 x 11,3) kiekvienam vaikui.

31. Įstatyme esant numatytam apribojimui tenkinti prašymą taikyti teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms, susietam su sutuoktinio kalte dėl santuokos iširimo, nutraukiant šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, jo reikalavimą taikyti teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, atmetė.

32. Teismas darė išvadą, kad ½ dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė asmeninės nuosavybės teise, o kita ½ dalis – bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad savo lėšomis ar darbu, bendromis sutuoktinių lėšomis pagerino turtą. Konstatavo, kad atsakovo motinos paaiškinimai negali būti pakankami spręsti apie tai, kad turto pagerinimai atlikti. Tokios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos teikiant į bylą atliktų pagerinimo darbų, patirtų išlaidų įrodymus. Nurodė, jog atsakovas, teigdamas, kad pagerino turtą, turėjo įrodyti kokią dalį turto vertės padidėjime sudaro santuokos metu atlikti jo pagerinimo darbai. Darė išvadą, kad tokių aplinkybių jis neįrodė. Nesant objektyvių įrodymų apie atliktus pagerinimus, investuotas lėšas, nėra galimybės daryti išvadą apie tai ar santuokos metu atlikti pagerinimai buvo esminiai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad turto vertės padidėjimas pats savaime neįrodo nei atliktų pagerinimų, nei jų masto. Pažymėjo, jog kainų skirtumas gali susidaryti ne tik dėl atliktų pagerinimų, bet ir rinkos svyravimų, ekonominių pokyčių. Iš nurodytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad atsakovas neįrodė esminio ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusios turto dalies pagerinimo santuokos metu iš jo asmeninių ar bendrų šalių lėšų, todėl ieškovei priklausiusi turto dalis negali būti pripažinta buvusi šalių bendra jungtine nuosavybe. Teismo vertinimu, nustačius, kad 1/2 turto priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise, jai priklausė 1/2 dalis lėšų, gautų pardavus turtą, t. y. lėšų dalis, gauta pardavus jos asmeninę nuosavybę – 120 000 Lt (34 754,40 Eur). Už likusią dalį turto, priklausiusio šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, gautos lėšos, atėmus ieškovei už įdėtas asmenines lėšas mokėtiną kompensaciją, dalintinos lygiomis dalimis, atsižvelgiant į sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Teismas vertino, kad nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog buvo pasidalinti už parduotą turtą gauti pinigai. Šalys gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį, todėl teigė, kad atsakovui bendrų šalių poreikių tenkinimui pervesta suma, šalims priklausiusi bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ši suma sudaro apie 30 procentų ieškovės sąskaitoje buvusios už parduotą turtą gautos 57 924 Eur (200 000 Lt) sumos. ½ dalis nuo 57 924 Eur sumos (28 962 Eur) buvo asmeninė ieškovės nuosavybė.

33. Kadangi ieškovės sąskaitoje buvo 28 962 Eur, priklausiusių jai asmeninės nuosavybės teise, o pradėjus gyventi skyrium, sąskaitoje buvo likusi 16 027,75 Eur suma, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad visos bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausiusios lėšos buvo išleistos, o sąskaitoje likusios lėšos ieškovei priklausė asmeninės nuosavybės teise.

34. Atsakovas prašė priteisti ieškovei 16 421,19 Eur sumą, jo teigimu, priklausančią šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ši suma susideda iš šalims pradėjus gyventi skyrium ieškovės Norvegijos Karalystės banko sąskaitoje buvusios sumos, kuri konvertuota pagal gyvenimo skyrium pradžios dienos (2018 m. birželio 12 d.) valiutų kursą, ir tą pačią dieną Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, banko sąskaitoje buvusios 75,71 Eur sumos. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo reikalavimas taikyti teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo šalių gyvenimo skyrium momento atmestas, nustatęs, kad lėšos, buvusios ieškovės Norvegijos Karalystės banko sąskaitoje, buvo jos asmeninė nuosavybė, atsakovo reikalavimus padalinti šias lėšas pirmosios instancijos teismas atmetė. Pareiškimas dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo pareikštas reikalavimas dėl Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyriųm banko sąskaitoje esančių lėšų padalinimo, pateiktas teismui 2019-09-25. Tačiau jau 2019 m. gegužės 10 d. duomenimis, šios sąskaitos likutis buvo lygus 0. Atmetęs prašymą taikyti turtines teisines pasekmes nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, teismas sprendė, kad sąskaitoje buvęs 75,71 Eur likutis nedalintinas. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl teisinių pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms taikymo nuo jų gyvenimo skyrium pradžios, todėl padalino lėšas, buvusias atsakovo banko sąskaitoje pareiškimo dėl priešieškinio dalyko pakeitimo pateikimo teismui dieną (2019 m. rugsėjo 25 d.). 2019 m. rugsėjo 18 d. DNB ASA banko pažymos duomenimis, atsakovo banko sąskaitoje buvo 26 973,63 NOK (2 727,23 Eur). Atsakovas prašė šią sumą priteisti jam, ieškovė atsakovo banko sąskaitoje esančių lėšų dalinti neprašė. Nesant ginčo, 2 727,23 Eur sumą, esančią atsakovo DNB ASA banke, teismas priteisė atsakovui.

35. Atmesdamas atsakovo reikalavimą dėl 2 659,94 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimų lėšų panaudojimas pragyvenimui, esant santuokoje, negali būti laikomas bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu ir laikytinas jos panaudojimu šeimos poreikiams tenkinti.

36. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 7 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjUzLTkzMC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-253-930/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-253-930/2020">e2-253-930/2020</a> priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 5 283 Eur bylinėjimosi išlaidų, 232,17 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

37. Teismas sprendimu tenkino ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, pavardžių po santuokos, 16 027,75 Eur piniginių lėšų pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, iš dalies (35 procentais) tenkino reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo. Teismas tenkino priešieškinio reikalavimą dėl atsakovo sąskaitoje buvusių lėšų priteisimo atsakovui, iš dalies (25 procentais) tenkino priešieškinio reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo iš ieškovės priteisimo, likusius priešieškinio reikalavimus atmetė. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovės ieškinys patenkintas 84 procentais, patenkinta 33 procentai priešieškinio. Sprendė, kad ieškovės ieškinį tenkinus 84 procentais, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 366,24 Eur (436 Eur x 84 procentai) žyminio mokesčio dalis, 105,24 Eur priteisiant ieškovei, o 261 Eur – valstybei; sumažintas grąžintina 38 Eur suma.

38. Teismas, įvertinęs ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų sumas, sprendė, jog jos neviršijo rekomendacijose už civilinėse bylose priteistiną advokato pagalbą numatyto maksimalaus dydžio. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai proporcingai patenkintų ieškinio ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai sprendė priteisti 7 074,08 Eur dydžio sumą teisinei pagalbai apmokėti.

39. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 7 585,26 Eur. Sprendęs, kad atsakovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) numatyto maksimalaus dydžio, darė išvadą, jog yra pagrindas atsakovo naudai proporcingai patenkintų priešieškinio ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisti 1 896,32 Eur sumą už advokato teisinę pagalbą.

40. Byloje susidariusias valstybei atlygintinas 5,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas pirmosios instancijos teismas paskirstė taip: 1,39 Eur priteistina iš ieškovės, 4,17 Eur – iš atsakovo. Kadangi iš atsakovo valstybės naudai priteistina 270,17 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma mažinta grąžintina 38 Eur suma, iš atsakovo valstybės naudai pagrindas priteisti buvo 232,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

41. Įskaitęs šalių tarpusavio mokėtinas sumas, teismas sprendė, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti 5 283 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

42. Ieškovė apeliaciniu skundu dėl teismo sprendimo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio sutuoktinei priteisimo, priteisiant iš atsakovo išlaikymą ieškovei kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 765 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki ieškovės gyvos galvos, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pakeisti sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo iš ieškovės, atsakovo reikalavimus atmesti; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. papildomo sprendimo ieškovė prašo pakeisti papildomą sprendimą atsižvelgiantį į apeliaciniame skunde dėl papildomo sprendimo išdėstytus argumentus ir į galutinį bylos išnagrinėjimą apeliacinėje instancijoje. Apeliaciniai skundai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

42.1. Priteisdamas ieškovei išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 265 Eur, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.72 straipsnį bei CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą (įrodymų vertinimą).

42.2. Teismas nepagrįstai laikė, kad būtinųjų ieškovės poreikių patenkinimui per mėnesį pakanka 640 Eur, o ne Ieškovės nurodytos 765 Eur sumos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepagrindė specialių poreikių (kineziterapijos, mankštų, masažų, homeopato paslaugų) būtinumo. Ieškovė 2018 m. sausio 30 d. buvo hospitalizuota ir operuota nustačius galvos smegenų išplitusį piktybinį naviką, gliomatozę, smegenų edemą (2018 m. kovo 21 d. stacionaro epikrizė). Ieškovei buvo nustatytos ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: tęsti išmoktus kineziterapijos, ergoterapijos, logoterapijos pratimus, esant galimybei – naudotis specialistų pagalba. Buvo skirta kineziterapija.

42.3. Atsižvelgiant į ieškovės sveikatos būklę, diagnozuotas ligas, specialius poreikius, gebėjimų savarankiškai judėti / sportuoti nebuvimą – kineziterapija jai reikalinga nuolat, siekiant išlaikyti esamą fizinę būklę (ir gyvenimo kokybę), lavinti judesius, sulėtinti fizinių gebėjimų praradimą, dėl ko jai būtų reikalinga dar didesnė kitų žmonių pagalba kasdieniniame gyvenime. Kineziterapija rekomenduotina net sveikam žmogui, o ieškovei ji buvo paskirta ne tik iškart po operacijos, bet ir vėliau rekomenduojama ambulatoriškai. Kineziterapija, kaip priemonė, atsižvelgiant į ieškovės būklę, jai reikalinga nuolat ne tik dėl sutrikusių organizmo funkcijų po operacijos, bet ir dėl stuburo pakitimų – ieškovei nustatyti skoliozės požymiai, artrozės požymiai (2018 m. spalio 31 d. magnetinio rezonanso tyrimo išvada), skauda nugarą. Teismo išvada, kad reabilitacijos priemonės, kuriomis nepagydoma liga sergantis pacientas naudojasi savarankiškai, po medicininės reabilitacijos, siekdamas pagerinti / išlaikyti gyvenimo trukmę ir kokybę, yra nebūtinos, yra nepagrįsta. Masažas, kaip gydymo būdas, taikomas atstatyti arba normalizuoti sutrikusias organizmo funkcijas. Taigi, reabilitacijos priemonės yra būtinos ir reikalingos net ir esant negrįžtamiems organizmo pakitimams, jas kompensuoti ar palaikyti pasiektą paciento biopsichosocialinio funkcinio pajėgumo lygį. Ieškovė teikė teismui įrodymus apie patirtas išlaidas individualioms mankštoms ir masažams ir po medicininės reabilitacijos.

42.4. Homeopato paslaugos ieškovei buvo rekomenduotos Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeuto J. R., kaip galinčios pagerinti ieškovės gyvenimo kokybę, sumažinti ligos greito atsinaujinimo tikimybę, kuriomis ieškovė naudojosi. Nebuvo pagrindo jo rekomendacijomis nesivadovauti.

42.5. Ieškovei yra būtinos tokios priemonės, kurios palengvina ar sumažina likusias ligos pasekmes, nes pagal jai diagnozuotas ligas visiškas išgijimas yra neįmanomas. Kadangi specialaus gydymo nėra, visos gydomosios, reabilitacinės, profilaktinės priemonės, nurodytos gydymo istorijoje raštu ir teiktos gydytojų žodžiu, iš esmės yra nukreiptos į paciento gyvenimo trukmės prailginimą, esamos būklės ir gyvenimo kokybės išlaikymą. Ieškovei buvo reikalinga, yra reikalinga ir bus reikalinga vartoti medikamentus, sauskelnes, maisto papildus, lankyti kineziterapijos užsėmimus, atlikti mankštas, masažus, naudotis bet kokiomis kitomis jos būklę ir gyvenimo kokybę išlaikančiomis priemonėmis, atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, duodamas taip pat ir žodžiu.

42.6. Teismo išvada, kad ieškovei vaistams per mėnesį reikalinga virš 100 Eur suma, yra nepagrįsta ir prieštarauja paties teismo nustatytam faktui, jog per tris mėnesius Ieškovė išleido po 193 Eur per mėnesį (viso 580 Eur). Pačioje detaliausioje poreikių lentelėje neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir kt. Byloje pateikti įrodymai dėl ieškovės išlaidų vaistams įrodo, kad ieškovės išlaidos pastaruoju metu sudaro beveik 200 Eur per mėnesį, todėl ieškovės poreikiams reikalinga suma teismo sumažinta nepagrįstai.

42.7. Išlaidas pagrindžiančius dokumentus (kvitus) maistui (ir papildams), transportui ieškovė teikė teismui su ieškiniu, patikslintu ieškiniu ir kt. Nereikia įrodinėti, jog onkologiniam ligoniui, turinčiam sutrikusią pusiausvyrą ir pasikartojančius epilepsijos priepuolius, kuriam nustatyti specialieji poreikiai mobilumui, yra būtinas pilnavertis maitinimas, aukštesnės kokybės produktai, vitaminai, papildai, judėjimo galimybių užtikrinimas ir kt. (visuotinai žinomos aplinkybės). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė 260 Eur poreikio maistui, 80 Eur poreikio transportui, yra nepagrįsta. Maisto banko pagalba ieškovei buvo skirta tik vieną kartą – 8 savaites. Byloje pateikto dietologės maitinimosi rekomendacijos dėl imuniteto stiprinimo, dietos reikalingumo pagrindžia ieškovės poreikį sveikai ir visapusiškai maitintis, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė maitinimosi išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į specialius ieškovės poreikius, sveikatos būklę ir diagnozes, epilepsijos priepuolių tikimybę, sutrikusią dinamiką, motoriką, ieškovei reikalingą lankymąsi pas šeimos ar kitus gydytojus specialistus, ieškovė ne visada gali naudotis viešuoju transportu ir turi didesnį poreikį naudotis taksi ar kitomis panašiomis paslaugomis, tarpmiestiniu transportu. Iš byloje pateiktų medicininių ir finansinių dokumentų matyti, kad ieškovė mažiausiai 12 kartų (2019 metų vasario – kovo mėnesiais) lankėsi kineziterapijos, logoterapijos ir ergoterpijos užsiėmimuose Santaros klinikose, mažiausiai 4 kartus (2018 metų spalio – 2019 metų kovo mėnesiais) lankėsi pas Med. dr. V. T. D. G. (duomenys neskelbtini), mažiausiai 32 kartus (2018 metų spalio – 2019 metų vasario mėnesiais) lankė individualias mankštas, mažiausiai 11 kartų (2018 metų spalio – 2019 metų vasario mėnesiais) lankė masažą, mažiausiai 4 kartus (2018-2019 metais) vyko magnetinio rezonanso tomografijos atlikimui, mažiausiai 1 kartą lankėsi (duomenys neskelbtini) reabilitacijoje, mažiausiai 1 kartą lankėsi (duomenys neskelbtini) sveikatos centre „E.“, mažiausiai 6 kartus (2019-2020 metais) lankėsi pas gydančius gydytojus. Šių įrodymų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino.

42.8. Ieškovės skundą pagrindžia nurodyta teismų praktika, kuria turėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas.

42.9. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad ieškovė į Lietuvą 2018 metų pradžioje grįžo tik dėl apsilankymo pas gydytojus, ieškovės motina iš Jungtinių Amerikos Valstijų grįžo prižiūrėti sergančios ieškovės, ieškovė turėjo iš naujo įsikurti, atsakovas ją paliko dėl ligos beviltiškoje padėtyje.

42.10. Priteisdamas vaikams išlaikymą iš ieškovės kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 60 Eur, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.27 straipsnį, 3.192 straipsnį. Prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos principo užtikrinimas tokiu atveju tenka sveikam, jaunam, darbingam atsakovui. Atsakovas teikė teismui paaiškinimus, kad jis vienas išlaikė šeimą ir iki ieškovės ligos (buvo ekonomiškai pajėgus tai daryti), todėl gali ir privalo teikti išlaikymą jiems ir dabar. Atsakovas teikė paaiškinimus teismui, kad norėdamas uždirbti daugiau, jis turi dirbti daugiau valandų, todėl galimybę uždirbti daugiau atsakovas turi. Tėvų prisidėjimas prie vaikų išlaikymo turi būti proporcingas jų turtinei padėčiai, tačiau įstatymas nereikalauja tiesioginio proporcingumo. Bendra pajamų suma 3 986,66 Eur turi būti pakankama visų šeimos narių poreikiams ir turi būti atitinkamai padalinta, skirstoma taip, kad užtikrintų jų visų būtinuosius poreikius. Šios pajamos turėtų būti pakankamos išlaikyti 4 asmenis (ieškovę, atsakovą, du vaikus). Jos leidžia užtikrinti kiekvienam iš šeimos narių tenkančią 996,67 Eur mėnesinę sumą (3 986,66 Eur / 4). Tai reiškia, kad vertinant tai, kiek kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti prie vaikų ir jų pačių išlaikymo, neturėtų būti remiamasi tiesiogine proporcija, t. y. ieškovė negali prisidėti lygiai, kaip ir atsakovas, nes jos gaunama pajamų suma nėra pakankama net jos pačios būtiniems poreikiams tenkinti ir yra ne tik mažesnė už šeimos galimybes, tenkančias vienam asmeniui (jos pajamos (396,66 Eur) yra mažesnės už šeimos galimybes – 996,67 Eur vienam asmeniui), bet ir mažesnė už minimalią mėnesinę algą (MMA).

42.11. Vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas (šios bylos atveju ieškinio reikalavimas patenkintas, priešieškinio – dalinai). Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo.

42.12. Ieškovė patyrė 9 432,10 Eur išlaidų teisinei pagalbai. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, jai iš atsakovo priteistina 8 300,25 Eur (9 432,10 Eur x 88 procentai). Atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 7 585,26 Eur. Atsižvelgiant į patenkintą priešieškinio dalį, priteistina atsakovo naudai išlaidų suma turėtų būti 910,23 Eur (12 procentų). Analogiškai turėtų būti perskirstomos žyminio mokesčio išlaidos: ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudarė 436 Eur. Ieškinį tenkinus 88 procentais, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 383,68 Eur (436 Eur x 88 procentai) žyminio mokesčio dalis, 122,68 Eur priteisiant ieškovei, o 261 Eur – valstybei. Atsakovo sumokėtas žyminis mokestis sudarė 349 Eur. Atsakovo priešieškinį tenkinus 12 procentų, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 41,88 Eur žyminio mokesčio. Atitinkamai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 265,89 Eur (4,89 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir 261,00 Eur žyminio mokesčio dalis) suma, išlaidų sumą sumažinant iš valstybės grąžintina 38,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma.

42.13. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovei turėtų sumokėti 8 422,93 Eur (8300,25 Eur + 122,68 Eur), o ieškovė atsakovui – 952,11 Eur (910,23 Eur + 41,88 Eur), įskaičius abiejų šalių vienas kitam mokėtina sumas, iš atsakovo ieškovei turėjo būti priteista 7 470,82 Eur.

43. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

43.1. Ieškovė savo apeliacinio skundo argumentus grindžia teismų praktika, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla, todėl pavienės frazės (išimtos iš bylos konteksto) savaime nereiškia tiesioginio įpareigojimo teismui jomis vadovautis.

43.2. Sprendžiant dėl įrodymų vertinimo šioje byloje skaičiuojant ieškovei pragyvenimui reikalingą sumą, pažymėtina, kad yra siekiama ne tik įrodyti faktą, jog vieną ar kitą poreikį ieškovė galėjo turėti, tačiau yra reikšminga ir to poreikio apimtis – kokiu laikotarpiu toks poreikis egzistavo, ar jis buvo nuolatinis, ar jis buvo būtinas, ar jis vis dar egzistuoja, ar jis yra kompensuojamas, ar ieškovė faktiškai patiria išlaidas šiam poreikiui tenkinti ir kiek išlaidų yra patiriama šiam poreikiui tenkinti. Visa tai yra tokios faktinės aplinkybės, kurios galėtų būti įrodytos tik tiesioginiais įrodymais, turint omenyje tai, kad esminis ginčas tarp šalių kyla dėl ieškovės nuolat kintančio ir prieštaringo poreikio sveikatai ir šio poreikio apimties. Ieškovės teikti tiesioginiai įrodymai į bylą, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir nagrinėjimo teisme laikotarpį, yra paviršutiniški. Savo poreikius ieškovė iš esmės grindžia tik ligos istorijos išrašais, kurie neatspindi faktiškai jos patiriamų išlaidų ir šių išlaidų sumos bei pastovumo. Be to, išrašuose nurodoma informacija taip pat yra nuolat kintanti, dėl ko jeigu ir įmanoma nustatyti konkrečius ieškovės poreikius, be įrodymų apie faktiškai patiriamas išlaidas yra neįmanoma nustatyti, kokio dydžio išlaidas ieškovė patiria šiam poreikiui tenkinti. Nors tam tikrus poreikius teismas gali laikyti savaime suprantamais, tačiau jų apimtis teismui negali būti žinoma nesant byloje pakankamų tiesioginių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netgi atliko perteklinį darbą kai kuriuos neįrodytus ieškovės poreikius įvertindamas pats, o tuo tarpu atsakovas teikė teismui informaciją apie ieškovei skiriamų medikamentų pakuočių sudėtį, procedūrų tvarką, kompensavo mechanizmus. Šias aplinkybes byloje pagal bendrą įrodinėjimo paskirstymo taisyklę turi įrodinėti ieškovė, o ne teismas ar atsakovas, todėl aplinkybė, kad ieškovė į bylą nepateikė pakankamai jos poreikius pagrindžiančių įrodymų yra ne teismo klaida. Kvitų rinkimas nėra ieškovės apsunkinimas, jeigu tokios išlaidos yra iš tiesų patiriamos. Tiesioginių įrodymų pateikimas turėjo būti ieškovės interesas.

43.3. Ieškovė ir jos globėja po kiekvienos reabilitacijos buvo apmokomos kaip pratimus teisingai atlikti namuose, todėl specialistų pagalba nėra būtinumas, ir tik papildomas pasirinkimas, jeigu tokia galimybė yra. Ieškovės procesiniuose dokumentuose yra nurodoma, jog jai yra reikalinga 670 Eur suma per mėnesį specialiesiems poreikiams, tačiau kokia suma ir kokiems konkretiems specialiesiems poreikiams per mėnesį yra reikalinga ieškovė nepaaiškina. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad homeopato paslaugos ieškovei nebuvo rekomenduotos. Išrašas, kuriuo ji vadovaujasi kaip fitoterapeuto J. R. rekomendacija, nėra oficialus dokumentas, yra visas netvarkingai aprašinėtas kaip juodraštis, tokiu būdu neleidžiant aiškiai suprasti, kas šiuos įrašus atliko – jie galėjo būti įrašyti bet kurio asmens. Nei viso proceso metu, nei per teismo ieškovei suteiktą papildomą terminą papildomiems įrodymams į bylą pateikti, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jai būtų skirtas konkretus homeopatinis gydymas bei nenurodė jokių priemonių ar medikamentų pavadinimų, jų kainų ar įrodymų, kad tokios išlaidos yra faktiškai patiriamos. Keli ieškovės apsilankymai homeopato konsultacijose savaime neįrodo tokio poreikio būtinumo ar kad koks nors gydymas ieškovei buvo paskirtas.

43.4. Pagal teismui pateiktus paskaičiavimus, kartu įvertinant pastovų poreikį sauskelnėms, ieškovės poreikis vaistams ir sauskelnėms per mėnesį nesudaro 60 Eur. Pabrėžtina yra ir tai, kad šių aplinkybių įrodinėjimas yra ieškovės pareiga, o ne atsakovo.

43.5. Visuotinai nėra žinoma taisyklė, kad onkologiniam ligoniui norint sveikai maitintis yra reikalinga būtent 260 Eur per mėnesį suma maistui ir 80 Eur per mėnesį suma transportui ar kad apskritai kiekvienu atveju jam yra būtina naudotis taksi paslaugomis. Ieškovės skunde nurodomas apsilankymų tam tikrose įstaigose skaičius taip pat nėra savaime suprantamas faktas, kad visais šiais atvejais ieškovė naudojosi taksi paslaugomis. Jeigu taip iš tiesų būtų buvę, tuomet ieškovei turėjo būti savaime suprantama, kad siekdama įrodyti tokias aplinkybes ji turėjo tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, būti aktyvi ir teikti į bylą šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus pilna apimtimi.

43.6. Atsakovas nėra kaltas dėl ieškovės sveikatos būsenos, ne jis ją sukėlė, todėl dėl to jam neturėtų savaime tekti didesnė ieškovės išlaikymo pareiga, užtikrinanti patogų buvusios sutuoktinės gyvenimą, kai tuo tarpu jo paties ir šalių nepilnamečių vaikų pragyvenimui lėšų trūksta.

43.7. Ieškovė ginčija savo pareigą prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, teikdama, kad dėl jos sveikatos būklės turėtų būti taikoma išimtis. Su tokia ieškovės pozicija nesutiktina. Atsakovas taip pat nepagrįstais laiko ieškovės argumentus dėl jo teismui proceso metu teiktų paaiškinimų, kad šalims gyvenant Norvegijos Karalystėje jis vienas buvo pajėgus išlaikyti visą šeimą. Atsakovas niekuomet tokių aplinkybių neįrodinėjo, priešingai – įrodinėjo, kad dėl užsitęsusio ieškovės nedarbo laikotarpio buvo priverstas vienas išlaikyti šeimą, tačiau tai nereiškia, kad jis buvo pajėgus tai daryti vienas. Atsakovo fizinės galimybės yra ribotos, jis turi teisę ne vien tik į darbą, bet ir į asmeninį gyvenimą, poilsį ir laiką su savo vaikais, sudaryti sau galimybes sukurti naują šeimą.

43.8. Ieškovė klaidina teismą neteisingai interpretuodama savo pačios nurodomą teismų suformuotą praktiką, pasisakydama apeliaciniame skunde dėl papildomo sprendimo. Ieškovė neteisingai pritaiko proporciją skaičiuodama bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė sudeda visus turtinius reikalavimus, kurie tarpusavyje nėra tapatūs. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dėl reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo patenkinimo procentinė išraiška nėra skaičiuojama priteistą sumą dauginant iš metų mėnesių skaičiaus. Taip yra apskaičiuojama turtinių reikalavimų suma, reiškiant reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo.

43.9. Kitas ieškovės argumentas dėl neteisingai paskirstytų išlaidų tarp šalių kylą iš ieškovės neteisingai aiškinamų CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatų. Ieškovė nepagrįstai tapatina kaltės dėl santuokos nutraukimo nustatymą su visišku bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.

44. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo 1) dalį, kuria šalių 2003 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos CMS sudaryta santuoka yra nutraukta dėl atsakovo kaltės ir nustatyti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; 2) dalį, kuria yra netenkintas atsakovo reikalavimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes taikyti nuo gyvenimo skyrium momento, t. y. nuo 2018 m. birželio 12 d., patenkinant šį reikalavimą pilnai; 3) dalį, kuria yra netenkinti atsakovo reikalavimai dėl santuokoje įgytų piniginių lėšų, buvusių ieškovės banko sąskaitose padalinimo, natūra priteisiant ieškovei 16 421,19 Eur bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalims priklausančias lėšas, buvusias ieškovės žinioje sutuoktinių gyvenimo skyrium dieną, ir atsakovui priteisiant 6 819,23 Eur dydžio kompensaciją už natūra tenkančią mažesnę bendro turto dalį; 4) dalį, kuria buvo netenkintas atsakovo reikalavimas dėl 2 659,94 Eur dydžio piniginės kompensacijos iš ieškovės atsakovo naudai priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, tenkinant šį reikalavimą pilna apimtimi; 5) dalis, kuriomis iš ieškovės yra priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams, iš ieškovės priteisiant 233,52 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo priešieškinio pateikimo dienos iki jis sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į atsakovo nurodytą sąskaitą banke – 233,52 Eur P. T. išlaikymui, 252,96 Eur nepilnametės dukters E. T. išlaikymui, 2 628,78 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečio sūnaus P. T. išlaikymui ir 2 858,45 dukters E. T. išlaikymui; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kuria yra tenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti 16 027,75 Eur lėšų, buvusių ieškovės banko sąskaitoje, ieškovės asmenine nuosavybe; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas ieškovei; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

44.1. Konstatavęs lojalumo pareigos pažeidimą, teismas privalo konstatuoti ir sutuoktinio pareigų pažeidimą iš esmės, tačiau šiuo atveju buvo pasielgta visiškai priešingai – teismas nurodė, kad nors, teismo vertinimu, registracija pažinčių portaluose galėtų būti pagrindu konstatuoti ieškovės nelojalumą atsakovui, tačiau nebūtų pakankama priežastimi teigti, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Pateikti tiesioginių įrodymų dėl ieškovės ankstesnės neištikimybės ir prieš keletą metų sudarytų susitarimų su ieškove bei atsakovo atleidimo sąlygų atsakovas negali, nes nesitikėjo, kad gali susiklostyti tokios aplinkybės ir specialiai nerinko tokių duomenų, be to, nuoširdžiai patikėjo savo sutuoktine, kad jos prioritetas bus santuoka ir šeima ir toks jos elgesys nepasikartos. Todėl teismas turėjo remtis ir netiesioginiais įrodymais, t. y. šalių paaiškinimais, pagrindžiančiais ieškovės nelojalumą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktą, kad ieškovės pozicija dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo ir šios kaltės atsiradimo laikotarpio bei aplinkybių teikiant teismui ieškinį ir bylos nagrinėjimo eigoje visiškai skiriasi. Byloje pateiktos žinutės patvirtina, kad dar net iki ieškovės operacijos atsakovas su visais sunkumais buvo susidūręs, o operacijos metu ir po jos buvo detaliai informuotas apie galimas pasekmes, todėl ieškovės draugei rašytos žinutės liudija tik apie jo išgyvenimus dėl sutuoktinės sveikatos ir nuovargį dėl užgriuvusių rūpesčių, bet ne apie faktą, kad jis būtų palūžęs taip, jog paliktų sutuoktinę likimo valioje. Taigi, išvadą dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis ne tik prielaidomis, bet ir įrodymais, panaudotais iš kitų įrodymų visumos, tokiu būdu suteikdamas jiems pranašumą kitų įrodymų atžvilgiu. Pažymėtina, kad susirašinėjimas su ieškovės drauge vyko 2018 metų balandžio pabaigoje.

44.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pirmiausia išlaikymą priteisė ieškovei, ir tik po to nepilnamečiams šalių vaikams. Atsižvelgiant į prioritetiniais laikomus nepilnamečių vaikų interesus, pirmiausia turėjo būti įvertintas vaikams reikalingo priteisti išlaikymo dydis ir jo paskirstymas tarp tėvų, ir tik po to vertintas reikalingumas ir galimybės išlaikymą priteisti ieškovei.

44.3. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovė būtų prisidėjusi prie šeimos turto gausinimo, bylos duomenys patvirtina, kad ji niekur nedirbo ir ne atsakovui turi tekti pareiga įrodyti, kad buvo priešingai, bet ieškovė turi įrodyti, kad ji iš tikrųjų gaudavo papildomų pajamų, kuriomis būtų galėjusi prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Vietoje to, kad šeima sukauptų didesnį turtą išvykusi gyventi į užsienio valstybę, visos už turto pardavimą gautos piniginės lėšos buvo išleistos ir šis faktas dar kartą patvirtina, jog ieškovė negalėjo gauti jokių pakankamų papildomų pajamų, kad prisidėtų prie šeimos poreikių tenkinimo, kitu atveju sąskaitose turėtos piniginės lėšos būtų išsaugotos. Tokio ilgo nedarbo laikotarpio padedant atsakovo tėvams, atsakovui dirbant be jokių atostogų ir išleidžiant visas įmanomas santaupas nieko nesukuriant, negalėjo atstoti jokia įmanoma namų ūkio priežiūra (jeigu tokia būtų buvusi), turint omenyje ir faktą, kad šalių vaikai seniai yra mokyklinio amžiaus ir nereikalavo visos dienos priežiūros, todėl kol jie būdavo mokykloje, o prieš tai dar ir darželyje, ieškovei nebuvo visiškai jokių kliūčių susirasti pastovų darbą siekiant prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo ir palengvinti šią naštą savo sutuoktiniui. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ne gausino šeimos turtą, o nuolat išlaidavo, šeimos lėšas panaudodavo neprotingai. Teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą ieškovei, turėjo atsižvelgti į tai, kad, kaip nurodyta atsiliepime į ieškovės apeliacinius skundus, ieškovė nepagrindė visų būtinų jos nurodytų išlaidų, neatsižvelgė į jos elgesį šeimoje, lėšų švaistymą. Ieškovės motinos sudarytos paskolos sutartys yra abejotinos, nepagrindžia ieškovės poreikių tenkinimo. Nebuvo reikalinga skolintis.

44.4. Išlaikymas ieškovei buvo priteistas ne nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nesprendžiant klausimo dėl nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priteisto laikino išlaikymo, kuris yra be kita ko didesnis nei priteistas sprendimu. Ši situacija nėra teisinga atsakovo atžvilgiu, nes per bylos nagrinėjimo laikotarpį susidaro net 1 100 Eur išlaikymo skirtumas, kuris niekaip atsakovui nėra kompensuotas.

44.5. Svarbi pirmosios instancijos teismo šioje byloje padaryta teisės taikymo klaida ne tik tai, kad išlaikymas pirmiausia buvo priteistas ieškovei, o ne nepilnamečiams šalių vaikams, bet ir tai, kad išlaikymo dydis buvo nustatomas atsižvelgiant į visiškai minimalų pragyvenimo lygį Norvegijos Karalystėje. Taigi tokiu būdu nepilnamečių vaikų poreikiai ne tik nebuvo tinkamai ir pakankamai įvertinti, nevertinti atsakovo teismui teikti įrodymai dėl vaikams reikalingo jų poreikius atitinkančio dydžio, paaiškinimai dėl pragyvenimo lygio ekonomiškai stiprioje valstybėje ir išlaikymas atsakovei buvo priteistas vadovaujantis tik nuostata, kad ieškovui su dviem nepilnamečiais vaikais turėtų pakakti tik šiek tiek didesnės nei valstybės įtvirtintos minimaliam pragyvenimo lygiui reikalingos sumos, t. y. 2 562,57 Eur (1527,57 Eur + 1300 Eur – 265 Eur) per mėnesį gyvenant ne Lietuvoje, bet Norvegijos Karalystėje. Atsakovo vertinimu, nei ieškovė turi teisę reikalauti gauti išlaikymą iš atsakovo, nei ieškovas turi galimybę jai išlaikymą teikti.

44.6. Teismas neteisingai nustatė, jog atsakovas nepateikė į bylą įrodymų apie būsto poreikiams patiriamas išlaidas. Pakartotinai nurodoma, kad jie į bylą buvo pateikti kartu su 2018 m. rugsėjo 4 d. atskiruoju skundu. Atsakovo nuomos mokestis kartu su papildomai primokamu mokesčiu už elektrą sudaro 8 500 NOK, pagal šios dienos oficialų valiutų kursą ši suma yra lygi 751,42 Eur. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad abiejų vaikų tėvų galimybės teikti išlaikymą vaikams nėra vienodos ir vaikų tėvas turi galimybę teikti savo nepilnamečiam vaikams didesnį nei minimalius poreikius patenkinantį išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas ne tik privalėjo tai konstatuoti, bet ir turėjo tai padaryti prieš priteisdamas išlaikymą ieškovei. Atsakovas ne tik gali, bet ir privalo užtikrinti visapusį savo vaikų vystymąsi, todėl teismas privalėjo vertinti ne tik būtinuosius vaikų poreikius, bet ir tuos, kurie yra reikalingi visapusiškam jų vystymuisi nemažinant šių poreikių, kad liktų lėšų ieškovei išlaikyti. Be to, spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybių teikti išlaikymą ieškovei, teismas pasisakė ne pagal jo paties įvardinamus būtinuosius šalių vaikų poreikius (600 Eur), bet pagal dar mažesnį valstybės nurodomą minimalų pragyvenimo lygį pagal tos dienos valiutų kursą (1 527,57 Eur sumą vienam tėvui su dviem vaikais).

44.7. Pirmosios instancijos teismas motyvuodamas ieškovės asmeninį indėlį į šalių bendrą jungtinę nuosavybę nurodė, kad yra tikėtina, jog ji galėjo į bendrą jungtinę nuosavybę investuoti už parduotą žemės sklypą gautas 10 399,83 Lt (3 012 Eur) lėšas. Tokiu būdu teismas ne konstatuoja faktą, kad konkrečiai tokio dydžio lėšos iš tiesų buvo gautos už žemės sklypo pardavimą ir investuotos į bendrąją jungtinę nuosavybę, bet daro prielaidą, kad taip galėjo būti, nes būtent tokia Nekilnojamojo turto registre prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį buvo nurodyta šio turto vidutinė rinkos vertė. Yra neįmanoma nustatyti visų konkrečių investuotų sumų bei pamatuoti darbo, nes visą darbą didžiąja apimtimi šalys atliko pačios. Yra žinoma, kad tai buvo atlikta bendromis šalių tėvų ir jų pačių turėtomis lėšomis bei darbu, įsigyjant ne tik patį turtą, bet ir kitus įvairius daiktus, kurie nėra sudėtinė ir neatskiriama nekilnojamojo turto dalis, todėl negalima teigti, kad ieškovės gauta suma už žemės sklypo pardavimą buvo panaudota būtent žemės sklypo įsigijimui, kaip kad negalima pasakyti ir to, kad būtent tokia suma buvo gauta sudarant sklypo pardavimo sandorį. Ieškovė nebuvo atskyrusi savo asmeninių lėšų dalies nuo bendrosios jungtinės piniginių lėšų dalies, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kurios sumos buvo panaudotos kaip asmeninės, o kurios kaip bendros jungtinės. Taip pat neaišku, kaip tokiu atveju teismas vertino, kad buvo pasidalintos sandorio metu grynais pinigais gautos lėšos – ar jos buvo užskaitytos kaip bendros jungtinės, ar kaip asmeninės ir koks jų likimas, ar vis dar nėra išleistos ir yra ieškovės žinioje. Taip pat teismas nepaaiškino, kur yra praktiškai ½ dalis už viso turto pardavimą gautų lėšų. Į savo sąskaitas Norvegijos Karalystėje ieškovė persivedė tik maždaug ¼ dalį gautų lėšų, nedidelė lėšų dalis buvo rasta ieškovės banko sąskaitoje Lietuvoje, tačiau likusi už turto pardavimą gauta suma, t. y. 34 653,33 Eur, dingo. Tikėtina, kad ji buvo likusi ieškovės DNB banko sąskaitoje, į kurią pirkėjas ir pervedė pinigus už turto įsigijimą, tačiau vėliau ši sąskaita buvo panaikinta ir šalių santuokos iširimo dieną nebeegzistavo. Teismas konstatavo, kad bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nėra paneigta, tačiau nepaisant to, pats pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, nesant paneigtai bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijai, pripažindamas ieškovės sąskaitose buvusias lėšas jos asmenine nuosavybe.

44.8. 5 313,17 Eur buvo išgryninti ir šeimos poreikiams tenkinti nebuvo panaudoti. Jie taip pat negalėjo būti panaudoti ieškovės gydymui, nes tam jau buvo panaudotos kitos tiek atsakovo, tiek jo šeimos, tiek ieškovės motinos skirtos lėšos. Priminėtina, kad ieškovės motina šitam tikslui 2018 metų sausio mėnesį atsakovo motinai N. T. pervedė 3 100 Eur, taip pat ji vėliau atidarė fondą papildomoms lėšoms rinkti. Išgryninti pinigai negalėjo būti panaudoti ir pačios ieškovės poreikiams tenkinti, kadangi nuo pat atvykimo į Lietuvą dienos iki pat šalių gyvenimo skyrium momento ji buvo prižiūrima ir išlaikoma iš pradžių atsakovo brolio, paskui atsakovo mamos ir kažkokių ypatingų poreikių, išskyrus maistą ir keletą drabužių, neturėjo. Kadangi pinigai buvo išgryninti, nėra aišku, kur konkrečiai jie galėjo būti panaudoti, tačiau netgi ir ieškovės ribotos galimybės šias aplinkybes paaiškinti negali būti panaudotos atsakovo, kuris nuo šio ieškovės veiksmo nukentėjo finansiškai, nenaudai.

44.9. Patenkintus apeliacinio skundo dalį dėl teismo sprendimo, atitinkamai turi būti peržiūrimas ir papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų.

45. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Su atsiliepimu ieškovė pateikė prašymą prijungti teikiamus rašytinius įrodymus – atsakovo susirašinėjimą su G. V. (W.). Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

45.1. Susirašinėjimo su G. V. pakartotinio teikimo, kaip įrodymo, priėmimas būtinas, kadangi pirmosios instancijos teismui teiktame susirašinėjime nesimato susirašinėjimo datos, o atsakovas pirmosios instancijos teisme susirašinėjimo datos neginčijo.

45.2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės sveikatos būklę, įvertinęs atsakovo elgesį, pagrįstai sprendė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

45.3. Atsakovo teiginiai dėl ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimo nepagrįsti. Paskyros registracija pažinčių svetainėje nesuponuoja išvados dėl ieškovės nelojalumo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, o ne bet koks pažeidimas. Teisiškai reikšmingų aplinkybių, leidžiančių konstatuoti esminį ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimą atsakovas neįrodė. Atsakovo teiginiai dėl ieškovės nedarbo ir indėlio į šeimos finansinę gerovę, jos lengvabūdiškumo nepagrįsti ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Ne ieškovė nežymiai prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, o atsakovas vertina ieškovės indėlį kaip nežymų.

45.4. Ieškovės pozicija visos bylos nagrinėjimo metu buvo vieninga. Be to, byloje pateiktos sutuoktinių fotografijos paneigia atsakovo poziciją dėl prastų santykių ir nesutarimų dar iki ieškovės ligos.

45.5. Vertinant tai, kad atsakovas apie santuokos iširimą pradėjo kalbėti gegužės mėnesį (o ne balandžio, radęs paskyras) rodo, kad būtent besitęsiantis ieškovės sveikatos būklės blogėjimas palaužė atsakovą gegužės mėnesį.

45.6. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija ieškovės prisidėjimą prie šeimos poreikių tenkinimo, savo argumentus grįsdamas išimtinai savo motinos žodžiais, kuriais ji perpasakojo tai, ką buvo girdėjusi iš paties atsakovo. Tokie atsakovo argumentai (o ir jo motinos perpasakota istorija) prieštarauja objektyviems byloje esantiems įrodymams: VSDFV informacijai apie valstybinį socialinį draudimą 1994-2019 metais, atsakovo, jo motinos, ieškovės motinos parodymams, patvirtinusiems, kad ieškovė valydavo namus Norvegijos Karalystėje, sąskaitų išrašams. Atsakovo teiginiai dėl to, kad teismas nesirėmė jo motinos parodymais dėl ieškovės neprisidėjimo prie šeimos poreikių tenkinimo, yra atmestini, kadangi jo motina, teikdama paaiškinimus apie šeimos gyvenimą Norvegijos Karalystėje, iš esmės nurodė perpasakotas aplinkybes, o ne tai, ką pati matė, girdėjo. Atsižvelgiant į tai, kad tokie jos paaiškinimai prieštaravo kitiems objektyviems įrodymams (nurodytiems aukščiau), jie teismo atmesti pagrįstai.

45.7. Atsakovo keliamos abejonės dėl ieškovės motinos sudarytų paskolos sutarčių ieškovės poreikiams tenkinti yra nepagrįstos. Pasiskolintos lėšos sudarė tik 5 500 EUR, tuo tarpu ieškovė buvo jos motinos išlaikoma 1,5 metų iki paskutinio skolinimosi 2019 m. balandžio 4 d. (ir yra toliau išlaikoma iki dabar), turėjo įsikurti Lietuvoje, pilnai įsigyjant visus namų apyvokos daiktus, indus, patalynę, buities reikmenis, visus drabužius visiems sezonams (po švitinimo ieškovė sustambėjo ir ankstesni rūbai jai nebetiko).

45.8. Išlaikymo priteisimo momentas nustatytas pagrįstai. Be to, teismo išvados dėl atsakovo galėjimo teikti išlaikymą ir ieškovės išlaikymo reikalingumo yra pagrįstos. Atsakovas apeliaciniame skunde, ginčydamas šias pirmosios instancijos teismo išvadas, remiasi teiginiais, nepagrįstais jokiais įrodymais.

45.9. Atsižvelgiant į ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad vaikų išlaikymui per mėnesį Norvegijos Karalystėje užtektų po 410,19 Eur, o išlaikymą, atsižvelgiant į tėvų turtinės padėties skirtumus, turėtų užtikrinti atsakovas, todėl išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas iš ieškovės neturėtų būti priteistas.

45.10. Teismui konstatavus, kad ½ dalis lėšų priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise (mažiausiai 28 962,00 Eur), o likusi ½ dalis – sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (28 962,00 Eur), teismas vertino, kaip buvo naudojami šie pinigai ir konstatavo, kad atsakovui ieškovė pervedė 30 000,00 NOK (13632,60 Lt (3 948,27 Eur)) namų apyvokos daiktams įsigyti ir 138 000,00 NOK (63968,52 Lt (18 526,56 Eur)) už parduotą nuosavybę. Viso atsakovui pervesta pinigų dalis eurais sudaro 22 474,84 Eur, kas sudaro beveik visą bendrų ieškovės sąskaitoje buvusių lėšų dalį. Vadinasi, ieškovės sąskaitoje liko jos asmeninės lėšos. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausė 28 962,00 Eur, o bendro gyvenimo pabaigoje liko 16 027,75 Eur, todėl buvo išleistos ne tik bendros, bet ir dalis asmeninių ieškovės lėšų. Teismas darė pagrįstą išvadą, kad išleidus bendras lėšas (ir dalį ieškovės asmeninių), sąskaitoje liko ieškovės asmeninės lėšos. Asmeninis turtas nėra dalinamas, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą priteisti ½ dalį šių lėšų.

45.11. Sutiktina su tuo, kad neaišku, kur ginčo pinigai buvo panaudoti. Be to, neaišku, ir kas tuos pinigus panaudojo. Būtent dėl šios priežasties teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą nepriteisti atsakovui kompensacijos už nuosavybės sumažinimą, nes nenustatė, kad minėtus pinigus būtų panaudojusi ieškovė, ir ne šeimos poreikių tenkinimui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų.

46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

47. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkinti ieškovės D. T. ieškinys ir atsakovo A. T. priešieškinys dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo.

48. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą prijungti naują įrodymą – atsakovo susirašinėjimą su G. V., kuriame yra matoma susirašinėjimo data. Nurodo, kad priėmimas būtinas, kadangi pirmosios instancijos teismui teiktame susirašinėjime nesimato susirašinėjimo datos, o atsakovas pirmosios instancijos teisme susirašinėjimo datos neginčijo.

49. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo reaguojant į atsakovo apeliaciniame skunde ginčijamas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta esant pagrindui priimti naujus įrodymus.

Dėl atsakovo A. T. apeliacinio skundo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

50. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo 1 dalį, kuria šalių 2003 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos CMS sudaryta santuoka yra nutraukta dėl atsakovo kaltės ir nustatyti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo vertinimu, nes ieškovės registravimas pažinčių portale buvo tik paskutinis lašas ir skaudi išdavystė, reiškianti sutuoktinės lojalumo pareigos pažeidimą bei sutuoktinio pareigų pažeidimą iš esmės. Ankstesni ieškovės veiksmai, t. y. nuolatinis nedarbas, indėlio į šeimos gerbūvį trūkumas, lengvabūdiškas gyvenimas, ankstesnė neištikimybė buvo sudedamosios jo apsisprendimo nutraukti santuoką priežastys. Apelianto nuomone nėra pagrindo pripažinti, kad santuoka iširo dėl jo kaltės.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad santuokiniai ryšiai nutrūko dėl priežasčių, sudarančių pagrindą konstatuoti atsakovo kaltę ir esminį sutuoktinio pareigų pažeidimą, t. y. sunkiai sergančios ieškovės palikimą, atsisakymą ja rūpintis, jam palūžus praėjus 3 mėnesiams po operacijos, matant vis blogėjančią ieškovės sveikatos būklę (negerėjančią).

52. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

53. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovės vardu pažinčių svetainėje buvo sukurtos anketos, kuriose nurodoma, kad ji yra vieniša ir siekia susitikinėti su vyrais, tačiau, pirmosios instancijos vertinimu, anketų pažinčių svetainėse užpildymas ir paskyrų sukūrimas patys savaime negali būti vertinami kaip pakankami įrodymai kaltei dėl santuokos iširimo pripažinti. Teismas akcentavo, kad tokius veiksmus kito asmens vardu gali atlikti bet kas, iš paskyrų nėra galimybės neginčijamai nustatyti kas jas sukūrė, tačiau net ir nustačius tikėtiną aplinkybę, kad ieškovė pati sukūrė minėtas paskyras, į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovė būtų susirašinėjusi ar susitikusi su vyrais iš pažinčių portalo, nėra įrodymų, kad šios anketos buvo aktyvios. Teismo vertinimu, registracija pažinčių portaluose galėtų būti pagrindu konstatuoti ieškovės nelojalumą atsakovui, tačiau nebūtų pakankama priežastimi teigti, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo negalimas.

54. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Pats registravimosi svetainėje faktas savaime negali būti vertinamas kaip neištikimybės įrodymas. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių aktyvaus ieškovės dalyvavimo minėtos svetainės veikloje įrodymų, t. y. susirašinėjimo su kitais dalyviais, dalyvavimo pasimatymuose ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad registravimo veiksmus kito asmens vardu gali atlikti bet kas ir iš paskyrų nėra galimybės neginčijamai nustatyti kas jas sukūrė.

55. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

56. Taigi atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės, nors būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti ieškovės kaltę patvirtinančius faktus. Ir tokiu atveju neužtenka tik nurodyti aplinkybes, bet reikia jas ir įrodyti. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su atsakovu, kad šalių paaiškinimai yra vienas iš bylos įrodymų, tačiau teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Pažymėtina, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjEtNDIxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-121-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-121-421/2019">3K-3-121-421/2019</a>).

57. Vertinant atsakovo argumentus, kad vien tik registravimas pažinčių svetainėje faktas patvirtina ieškovės nelojalumą, pažymėtina kad pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies nuostatas sutuoktinis gali būti pripažįstamas kaltu tik esant teisiškai reikšmingų aplinkybių visumai, t. y. sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės ir dėl tokio pažeidimo negalimu tapęs sutuoktinių gyvenimas. Taigi įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, o ne bet koks pažeidimas.

58. Atsakovo argumentai dėl ieškovės nuolatinio nedarbo, indėlio į šeimos gerbūvį trūkumas, lengvabūdiškumas turėję įtakos santuokos nutraukimui, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje pateikta SODRA informacija apie valstybinį socialinį draudimą 1994-2012 m. patvirtina, kad nuo 2002 m. balandžio mėn. iki 2003 m. lapkričio mėn. ieškovė dirbo UAB „A.“; nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. buvo vaiko priežiūros atostogose; nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2011 rugpjūčio mėn. ieškovė dirbo R. B. įmonėje, UAB „V.“: nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo vaiko priežiūros atostogose. Taigi šeimai išvykstant gyventi į Norvegiją, ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose. Todėl bylos aplinkybės, susijusios su vaidmenų šeimoje pasiskirstymu (tai, kad atsakovas dirbo ir finansiškai rūpinosi šeimas, o ieškovė – vaikais), negali būti vertinamos kaip ieškovė indėlio į šeimos gerbūvį trūkumas.

59. Nors atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo motyvus, kad atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia, jog atsakovas apie ieškovės paskyrą sužinojo būtent 2018 metų balandžio mėn., byloje pateiktos paskyros tik patvirtina, kad atsakovas buvo prisijungęs 2018 m. balandžio – gegužės mėn., todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos argumentais, kad nėra galimybės nustatyti, jog atsakovui apie jas nebuvo žinoma anksčiau.

60. Vertinant atsakovo argumentus, kad ieškovės pozicija bylos nagrinėjimo metu keitėsi, pažymėtina, kad ieškovės procesinių dokumentų turinys paneigia atsakovo teiginius dėl ieškovės pozicijos nenuoseklumo. Ieškovė viso proceso metu akcentavo, kad atsakovo apsisprendimas nutraukti santuoką buvo staigus, netikėtas, išreikštas tik paaiškėjus ieškovės ligos pasekmėms. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės kaltės nesudaro pagrindo priešingai vertinti bylą nagrinėjusio teismo nustatytas aplinkybes bei pateiktas išvadas, kad ieškovė nėra kalta dėl santuokos iširimo.

61. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kalės. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas išsamiai išdėstė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu nustatė atsakovo kaltę. Pažymėtina, kad teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 metų pradžioje šalių santykiai buvo geri, atsakovas taip pat pripažino, kad šeimos santykiai iki ieškovės išvykimo gydytis į Lietuva buvo grįsti meile ir rūpesčiu. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir pateiktas atsakovo susirašinėjimas su ieškovės motina B. S., iš kurio matyti, jog atsakovas išgyvena dėl sutuoktinės ligos, planuoja tęsti gydymą ir toliau gyventi Norvegijoje. Vertinant vėlesnį atsakovo susirašinėjimą su ieškovės motina B. S. bei jos broliu, taip pat susirašinėjimą su ieškovės drauge G. V., kurie patvirtina atsakovo nenorą tęsti santuoką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad būtent atsakovas, palikdamas sergančią ieškovę, iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, dėl ko šalių bendras gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

62. Bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, išanalizavo byloje surinktus įrodymus, išvadą dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės padarė remdamasis įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo panaikinti bylą nagrinėjusio teismo procesinio sprendimo dalį dėl šalių santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės nenustatyta.

63. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai dėl CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymo, t. y. nustatyti, kad santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, atmestini, nes ši norma gali būti taikoma tik tam sutuoktiniui, kuris nėra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo konstatavimas sudaro teisinį pagrindą šios normos nuostatų netaikyti.

Dėl išlaikymo sutuoktinei priteisimo.

64. Atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas ieškovei. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovei reikalingas išlaikymas dėl jos nedarbingumo ir sveikatos būklės CK 3.72 straipsnio 2 dalies pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu priteisė iš atsakovo išlaikymą ieškovei kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 265 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki ieškovės gyvos galvos.

65. CK 3.72 straipsnyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių; sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (1 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (2 dalis). Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 dalis). Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Periodinės išmokos mokamos iki kreditoriaus gyvos galvos ir kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (11 dalis). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-328/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-328/2010">3K-3-328/2010</a>). Tačiau pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-328/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-328/2010">3K-3-328/2010</a>).

66. Byloje nustatyta, kad ieškovė serga, jos sveikatos būklė sunki, ieškovei nustatytas 80 procentų netektas darbingumas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJZVC0zODA4Mi00NjYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2YT-38082-466/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2YT-38082-466/2018">e2YT-38082-466/2018</a> ieškovė pripažinta neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju taikytina CK 3.72 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, pagal kurią sutuoktiniui reikalingas išlaikymas dėl sveikatos būklės.

67. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės gaunamos pajamos (244,42 Eur nedarbingumo pensija ir 114 Eur tikslinė kompensacija) nėra pakankamos save išlaikyti ir užtikrinti minimalų gyvenimo lygį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, dirba Norvegijos Karalystėje ir jo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės, taigi pagrįstai pripažinta, jog atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą ieškovei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo darbo užmokestis 2017 metais sudarė 538 081 Norvegijos kroną (NOK), kitos pajamos ar turtas – 6 391 NOK, atskaitymai nuo darbo pajamų – 115 324 NOK, pašalpa už 2 vaikus (nepaskirsčius tarp sutuoktinių) – 20 564 NOK, kiti atskaitymai – 1 231 NOK. Remiantis preliminariu mokesčių ir rinkliavų apskaičiavimu už 2017 metus, paskaičiuota 132 146 NOK mokesčių. Remiantis 2018 metų mokesčių deklaracija, atsakovo darbo užmokestis sudarė 507 456 NOK, atsakovas turėjo turto (palūkanos, indėliai, vertybiniai popieriai, kitos kapitalo pajamos) už 8 326 NOK, paskaičiuota 126 029 NOK mokesčių. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jo darbo užmokesčio pajamos sudaro apie 3 400 Eur per mėnesį, gauna apie 2 100 NOK (189 Eur) pašalpą už vaikus. Taigi bylą nagrinėjęs teismas pripažino, kad remiantis atsakovo nurodytomis sumomis, reikalingomis minimaliam pragyvenimo lygiui užtikrinti, atsakovui liktų apie 1 300 Eur papildomiems savo ir vaikų poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą ieškovei ir priteisė iš atsakovo išlaikymą ieškovei kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 265 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki ieškovės gyvos galvos. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas priteistino išlaikymo dydį nustatė tinkamai, atsižvelgdamas į CK 3.72 straipsnyje įtvirtintus kriterijus.

68. Vertinant bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pati savo kaltais veiksmais ar santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė sutuoktinio ar šeimos interesams (CK 3.72 straipsnio 6 dalis). Byloje nustatyta, kad pardavus už 240 000 Lt nekilnojamąjį turtą, kurio ½ dalis priklausė asmeninės nuosavybės teise ieškovei, dalį piniginių lėšų, t. y. 30 000 NOK (13 632,60 Lt (3 948,27 Eur)), 2012 m. birželio 11 d. ieškovė pervedė atsakovui namų apyvokos daiktams įsigyti bei 2012 m. liepos 31 d. pervedė atsakovui 138 000 NOK (63 968,52 Lt (18 526,56 Eur)) už parduotą nuosavybę. Viso atsakovui pervesta pinigų dalis eurais sudaro 22 474,84 Eur, kas sudaro beveik visą bendrų ieškovės sąskaitoje buvusių lėšų dalį. Taigi lėšos buvo naudojamos šeimos gyvenimui Norvegijos Karalystėje. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas anksčiau būtų reiškęs kokias nors pretenzijas ieškovei dėl lėšų panaudojimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog ieškovė neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo.

69. Byloje pateikti SODRA duomenys patvirtina, kad nuo 2002 m. balandžio mėn. iki 2003 m. lapkričio mėn. ieškovė dirbo UAB „A.“; nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. buvo vaiko priežiūros atostogose; nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2011 rugpjūčio mėn. ieškovė dirbo R. B. įmonėje, UAB „V.“: nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo vaiko priežiūros atostogose. Taigi prieš išvykstant į Norvegiją, ieškovė dirbo, o gyvenant Norvegijos Karalystėje, ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose. Todėl bylos aplinkybės, susijusios su vaidmenų šeimoje pasiskirstymu (tai, kad atsakovas dirbo ir finansiškai rūpinosi šeima, o ieškovė – vaikais), negali būti vertinamos kaip ieškovės indėlio į šeimos gerbūvį trūkumas. Be to, bylą nagrinėjant teisme tiek ieškovės motina B. S., tiek ir atsakovas bei jo motina N. T. patvirtino, jog ieškovė nelegaliai dirbo – valydavo namus Norvegijos Karalystėje.

70. Atsakovo nurodyti duomenys, kad motina siųsdavo siuntinius su rūbais ir ilgai negendančiais maisto produktais, taip pat nepatvirtina, jog išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo. Bylą nagrinėjęs teismas liudytojos N. T. parodymus, kad ieškovė neprisidėjo prie šeimos poreikių vertino kritiškai, kadangi teikdama paaiškinimus apie šeimos gyvenimą Norvegijos Karalystėje, iš esmės nurodė perpasakotas paties atsakovo aplinkybes. Taigi teismas pagrįstai įvertino šios liudytojos duotų parodymų reikšmę.

71. Vertinant atsakovo abejones dėl ieškovės motinos sudarytų paskolos sutarčių ieškovės poreikiams tenkinti, pažymėtina, kad bylą nagrinėjęs teismas išsamiai išanalizavo šias bylos aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo priešingam vertinimui. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų išlaikęs ieškovę nuo jos gydymosi pradžios. Reikšminga tai, kad ieškovė sunkiai sirgo, niekur nedirbo, pajamų neturėjo. Bylą nagrinėjęs teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės motina net iki paskyrimo globėja rūpinosi savo dukra ir patyrė išlaidų jai išlaikyti, kadangi pati ieškovė buvo nedarbinga ir neturėjo galimybės uždirbti lėšų pragyvenimui ir gydymui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės motina B. S. ne tik skolinosi, bet ir rinko aukas ieškovės išlaikymui. Nors atsakovas kelia abejones, kodėl buvo uždarytas lėšų ieškovei aukojimo fondas, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad joks aukojimas žmonėms nėra privalomas ir toks pagalbos būdas yra laikinas, grįstas tik žmonių gera valia.

72. Nagrinėjamu atveju ieškovės blogą finansinę padėtį patvirtina ir skirta maisto banko parama, vienkartinė išmoka. Nors apeliantas nurodo, kad jo motina ir brolis prisidėjo prie ieškovės išlaikymo, tačiau pagal bylos duomenis ieškovės motina B. S. siuntė 3 000 Eur atsakovo motinai N. T., skirdama lėšas dukters gydymui. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės sunkią materialinę padėtį nulėmė sunki ieškovės liga, bet ne jos kalti veiksmai. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

73. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei taikęs proceso teisė reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą spendimą dėl ieškovei išlaikymo priteisimo. Taigi nėra pagrindo panaikinti ginčijamo spendimo apeliacinio skundo argumentais.

Dėl išlaikymo priteisimo momento.

74. Atsakovas nurodo, kad išlaikymas ieškovei buvo priteistas ne nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet nuo teismo sprendimo priėmimo dienos niekaip nesprendžiant klausimo dėl nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priteisto laikino išlaikymo, kuris yra, be kita ko, didesnis nei priteistas galutiniu sprendimu. Ir būtent šita situacija sudarė teisinę neteisybę atsakovo atžvilgiu, nes per bylos nagrinėjimo laikotarpį susidarė net 1 100 Eur išlaikymo skirtumas, kuris niekaip atsakovui nėra kompensuotas.

75. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo A. T. laikiną išlaikymą ieškovei D. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 320 Eur išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, šią nutartį paliko nepakeistą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo klausimas jau buvo patikrintas apeliacinės instancijos teisme, pripažįstant, kad pirmosios apeliacinės instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Minėta nutartimi buvo ne tik išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bet ir nustatytas jų taikymo terminas. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo priteisimo termino kaip nepagrįsti.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikas priteisimo pagal atsakovo apeliacinį skundą.

76. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo dalis, kuriomis iš ieškovės yra priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams, išdėstant šias dalis sekančiai: iš ieškovės priteisiant 233,52 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečio sūnaus P. T. išlaikymui nuo priešieškinio pateikimo dienos iki jis sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į atsakovo nurodytą sąskaitą banke; iš ieškovės priteisiant 252,96 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametės dukters E. T. išlaikymui nuo priešieškinio pateikimo dienos iki ji sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į atsakovo nurodytą sąskaitą banke; priteisti iš ieškovės 2 628,78 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečio sūnaus P. T. išlaikymui ir 2 858,45 dukters E. T. išlaikymui. Apeliaciniame skunde nurodant, kad svarbi pirmosios instancijos teismo šioje byloje padaryta teisės taikymo klaida ne tik tai, kad išlaikymas pirmiausia buvo priteistas ieškovei, o ne nepilnamečiams šalių vaikams, bet ir tai, kad išlaikymo dydis buvo nustatomas atsižvelgiant į visiškai minimalų pragyvenimo lygį Norvegijos Karalystėje. Taigi tokiu būdu nepilnamečių vaikų poreikiai ne tik nebuvo tinkamai ir pakankamai įvertinti, nevertinti atsakovo teismui teikti įrodymai dėl vaikams reikalingo jų poreikius atitinkančio dydžio, paaiškinimai dėl pragyvenimo lygio ekonomiškai stiprioje valstybėje.

77. Bylos duomenys patvirtina, kad 2006 m. rugsėjo 28 d. šalims gimė sūnus P. T., 2010 m. sausio 16 d. gimė dukra E. T., kurie gyvena kartu su atsakovu Norvegijos Karalystėje. Pažymėtina, kad tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius, todėl, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas turi išspręsti ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų.

78. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

79. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Paprastai vaiko poreikiai nesiskiria priklausomai nuo to, kurioje vietovėje, valstybėje vaikas gyvena, tačiau gali skirtis tų poreikių tenkinimo sąlygos.

80. Atsakovas ieškinyje nurodė, kad sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį reikia 1 463,16 Eur, dukters – 1 584,94 Eur. Maistui per mėnesį reikia skirti po 424 Eur kiekvienam vaikui, po 283,33 Eur – būsto išlaidoms (nuomai, komunaliniams mokesčiams per mėnesį reikia vidutiniškai 850 Eur), po 21,33 Eur – už internetą ir kabelinę televiziją, po 22,50 Eur – mokyklos išlaidoms (sąsiuviniams, knygoms, kitoms kanceliarinėms prekėms), po 110 Eur – maistui mokykloje, po 100 Eur – dienpinigiams (po 5 Eur dienai kiekvienam vaikui), po 20 Eur – lavinimo priemonėms namuose, po 20 Eur – kuro išlaidoms, po 50 Eur – higienos priemonėms, po 36,67 Eur – laisvalaikiui (teatrui, kinui, gimtadienio šventėms), 221,11 Eur - dukros užklasinei veiklai, 3,00 Eur – sūnaus narystei futbolo klube (36 Eur metams), 30 Eur – sūnaus kirpėjo paslaugoms, 10 Eur – dukters kirpėjo paslaugoms, 41,57 Eur – sūnaus mobiliojo ryšio paslaugoms. Per metus kiekvienam vaikui reikia skirti po 1 000 Eur drabužiams ir avalynei, po 500 Eur – žaislams, sporto, laisvalaikio praleidimo inventoriui (dviračiams, paspirtukams ir pan.), po 400 Eur – šventinėms dovanoms ir vaišėms, po 500 Eur – atostogoms, po 100 Eur – vaistams, po 100 Eur – vitaminams ir papildams. Vienkartiniams vaikų poreikiams iki pilnametystės reikia: kompiuteriams – po 1 250 Eur kiekvienam vaikui (5 vnt. kompiuterių iki pilnametystės), po 341,81 Eur kiekvieno vaiko buitinei technikai (skalbimo mašina – 444,40 Eur, drabužių džiovyklė – 899,80 Eur, bendra 944,43 Eur suma dalinama 3 asmenims), 650 Eur – mobiliems telefonams sūnui (iki pilnametystės reikės mažiausiai 2 vnt.), 950 Eur – mobiliems telefonams dukrai (iki pilnametystės reikės mažiausiai 3 vnt.), 345,64 Eur sūnui ir 571,45 Eur dukrai – spausdintuvams ir jų kasetėms (spausdintuvas 64,90 Eur vertės, papildymo kasečių 1 vnt. kaina yra 53,90 Eur, kurių per metus reikės 2 vnt., kas sudaro 107,80 Eur per metus), po 500 Eur – televizoriams (televizorius 500 Eur vertės, vaikams iki jų pilnametystės reikės mažiausiai 2 vnt.), po 1 517,48 Eur – vaikų baldams (199,00 Eur lova, 60 Eur čiužinys, 175 Eur rašomasis stalas, 75 Eur kėdė, 270 Eur spinta, 60 Eur komoda, 110 Eur lentynos, kurių vaikams iki jų pilnametystės reikės mažiausiai po 2 vnt. kiekvienam).

81. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodyti poreikiai vaikų maistui, mokyklos išlaidoms (sąsiuviniams, knygoms, kitoms kanceliarinėms prekėms), kirpėjo paslaugoms, sūnaus mobiliojo ryšio paslaugoms, drabužiams ir avalynei, vaistams, vitaminams ir papildams, internetui ir televizijai yra įrodyti, realūs ir protingo dydžio. Mažindamas atsakovo nurodytas išlaidas higienos priemonėms, dukters maistui mokykloje, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad iš viso atsakovo įrodytų būtinųjų vaikų poreikių tenkinimui reikalinga suma, prie kurios turi galimybę prisidėti ieškovė, sudaro apie 600 Eur per mėnesį.

82. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo vaikų poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai reikalingas lėšas ir sprendė, kad 600 Eur išlaikymo suma yra pagrįsta ir pakankama. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia išlaikymo suma yra teisinga, atitinka bylos duomenis, realius vaikų poreikius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra racionali bei pakankama vaikų išlaikymui. Šių išvadų nepaneigia atsakovo nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas nepateikė nuomos mokestį pagrindžiančių įrodymų, nors tokie įrodymai byloje buvo pateikti kartu su 2018 m. rugsėjo 4 d. atskiruoju skundu (nuomos mokestis kartu su papildomai mokamu mokesčiu už elektrą sudaro 8 500 NOK (751,42 Eur)).

83. Vertinant atsakovo argumentus, kad Norvegijos Karalystėje pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvoje, pažymėtina, kad tais atvejais, kai vaikai gyvena aukštesnio pragyvenimo lygio valstybėje, negali lemti didesnio išlaikymo iš skyrium nuo vaikų Lietuvoje gyvenančio vieno iš tėvų, kadangi tėvo, gyvenančio Lietuvoje, galimybės tenkinti didesnius vaikų poreikius, jiems gyvenant užsienyje, gali būti mažesnės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Be to, atsakovo byloje pateiktas išrašas „Pragyvenimo minimumas ir kiti tarifai“ patvirtina, kad Norvegijos Karalystėje mėnesinė pragyvenimo suma vaikui nuo 11 – 17 metų yra 4 640 NOK (410,19 Eur), t. y. pirmosios instancijos teismo būtinųjų vaikų poreikių tenkinimui nustatyta 600 Eur suma net viršiją šią minimalią sumą.

84. Atmestini atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovą tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius, nes teismas sprendė tik dėl ieškovės galimybių, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę bei gaunamas pajamas, teikti išlaikymą vaikams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Teismas negali priteisti vaikams išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Išlaidos, susijusios su vaikų lavinimu ar laisvalaikiu turėtų būti pasirenkamos atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, todėl dalis atsakovo nurodomų išlaidų laisvalaikiui ir užklasinei veiklai, dovanoms, žaislams pagrįstai vertintinos neprotingai didelėmis ginčo šalių turtinės padėties aspektu. Vertinant atsakovo nurodytus poreikius dėl hipotetinių išlaidų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad išlaikymas vaikui turi būti priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas šio klausimo sprendimo metu. Ateityje atsirandančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos, jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

85. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priteistino išlaikymo dydį nustatė tinkamai, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo pakeisti šią procesinio sprendimo dalį.

Dėl piniginių lėšų pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybė, jų padalinimo.

86. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė pripažinti 16 027,75 Eur lėšų, buvusių ieškovės banko sąskaitoje, ieškovės asmenine nuosavybe. Priteisė atsakovui 2 727,23 Eur sumą, esančią jo sąskaitoje DNB ASA banke. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kuria yra netenkinti atsakovo reikalavimai dėl santuokoje įgytų piniginių lėšų, buvusių ieškovės banko sąskaitose, padalinimo, natūra priteisiant ieškovei 16 421,19 Eur bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalims priklausančias lėšas, buvusias ieškovės žinioje sutuoktinių gyvenimo skyrium dieną, ir atsakovui priteisiant 6 819,23 Eur dydžio kompensaciją už natūra tenkančią mažesnę bendro turto dalį.

87. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, motyvuodamas ieškovės asmeninį indėlį į šalių bendrą jungtinę nuosavybę, nurodė, kad yra tikėtina, jog ji galėjo į bendrą jungtinę nuosavybę investuoti už parduotą žemės sklypą gautas 10 399,83 Lt (3 012 Eur) lėšas. Ieškovė nebuvo atskyrusi savo asmeninių lėšų dalies nuo bendrosios jungtinės piniginių lėšų dalies, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kurios sumos buvo panaudotos kaip asmeninės, o kurios kaip bendros jungtinės.

88. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 19 d. paaiškėjo, jog ieškovė Norvegijos Karalystės banke Aurskog Sparebank turėjo 154 812,06 NOK, kas atitinka 16 027,75 Eur. Ieškovė prašo pripažinti šias lėšas jos asmenine nuosavybe, nurodo, kad jos gautos realizavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Atsakovas prašo šias lėšas padalinti priteisiant ieškovei, atsakovui priteisiant jo sąskaitose sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios dieną buvusius 2 707,01 Eur ir priteisiant jam 6 819,23 Eur kompensaciją už jam tenkančią mažesnę santuokinio turto dalį. Tokiu reikalavimu atsakovas iš esmės prašo padalinti šalių sąskaitose gyvenimo skyrium pradžios dienai buvusias lėšas lygiomis dalimis.

89. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visas iki santuokos sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra asmeninė jų nuosavybė (bendrai iki santuokos įgytas turtas bus bendroji dalinė nuosavybė). Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, kaip anksčiau nurodyta, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.

90. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad 16 027,75 Eur lėšos, buvusios ieškovės banko sąskaitoje, yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2005 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad minėta dovanojimo sutartimi įgytas turtas buvo įgytas ir registruotas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė. 2008 m. kovo 28d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu šis turtas parduotas. 2006 m. balandžio 6 d. taip pat dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo 523/1026 dalį žemės sklypo su 1/2 dalimi gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). 2008 m. balandžio 14 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakovu įgijo likusią šio turto dalį, t. y. ½ gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). 2012 m. gegužės 16 d. pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovė, veikdama už save ir, pagal 2012 m. balandžio 27 d. įgaliojimą (už atsakovą), žemės sklypą su namu ir kitais statiniais pardavė už 240 000 Lt.

91. Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, tas, kuris mano, kad turtas įgytas asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-343/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-343/2006">3K-3-343/2006</a>; 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-538/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-538/2006">3K-3-538/2006</a>; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-490/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-490/2007">3K-3-490/2007</a>). Taigi įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Įvertinus bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tikėtina aplinkybė, kad pardavus 2008 m. kovo 28 d. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gautos lėšos panaudotos turto, esančio (duomenys neskelbtini) ½ daliai įsigyti. Atsakovo nuomone, negalima teigti, kad ieškovės gauta suma už žemės sklypo pardavimą buvo panaudota būtent žemės sklypo įsigijimui, kaip kad negalima pasakyti ir to, kad būtent tokia suma buvo gauta sudarant sklypo pardavimo sandorį. Vertinant atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad tokiu būdu teismas ne konstatuoja faktą, bet daro prielaidą, kad taip galėjo būti, pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pardavus šį turtą iš karto įsigyta ieškovės tėvui priklausiusi ½ turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, pagrįstai vertino, kad ieškovė prie šios turto dalies įgijimo prisidėjo 10 399,83 Lt suma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo priešingai vertinti nustatytų bylą nagrinėjusio teismo aplinkybių.

92. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad nekilnojamasis turtas šalių buvo įgytas per du kartus, t. y. ½ dalis šio turto ieškovės įgyta asmeninės nuosavybės teise (dovanojimo sutarties pagrindu), likusi ½ dalis turto įgyta bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įgytas vien tik už asmenines ieškovės lėšas. Iš ½ turto dalies įsigijimo sutarties matyti, kad ji įsigyta už 40 000 Lt, todėl ieškovė iš asmeninių lėšų apmokėjo tik dalį turto kainos. Net nustačius, kad turtas įsigytas iš asmeninių ieškovės lėšų, nebūtų pakankamo pagrindo išvadai, kad visas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės asmeninė nuosavybė. Tam, kad turtas būtų įgytas asmeninės nuosavybės teise, turėjo būti aiškiai išreikšta ieškovės valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Bylos duomenys patvirtina, kad 2008 m. balandžio 14 d. sutarties 20 punkte nurodoma, kad turtas įgyjamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu atsakovu. Atitinkamai bendrąja jungtine nuosavybe 1/2 turto registruota ir Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei nustatytą teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

93. Pažymėtina, kad CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2010">3K-3-316/2010</a>). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią kasacinio praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus, kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

94. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau vien tik aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2010">3K-3-243/2010</a>). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-697/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-697/2013">3K-3-697/2013</a>; kt.).

95. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš byloje nustatytų ir įvertintų įrodymų viseto pagrįstai sprendė, kad ½ dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė asmeninės nuosavybės teise, o kita dalis – bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas turtas buvo pagerintas iš esmės.

96. Atsakovas nurodo, kad yra neįmanoma nustatyti visų konkrečių investuotų sumų bei pamatuoti darbo, nes visas darbas buvo atliktas bendromis šalių tėvų ir jų pačių turėtomis lėšomis bei darbu, įsigyjant ne tik patį turtą, bet ir kitus įvairius daiktus, kurie nėra sudėtinė ir neatskiriama nekilnojamojo turto dalis. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui (teismui pirmiausia nustačius, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012).

97. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013).

98. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kokią dalį turto vertės padidėjime sudaro santuokos metu atlikti pagerinimai bei investuotos lėšos. Šiuo atveju teisiškai reikšmingoms faktinėms aplinkybėms patvirtinti nepakanka tik atsakovo motinos paaiškinimų apie atliktus darbus bei dovanotas lėšas, nesant kitų objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Pažymėtina, kad teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016). Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nesant objektyvių įrodymų apie atliktų darbų apimtį ir pobūdį bei investuotas lėšas, nėra galimybės įvertinti ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus. Įprastinis remontas, kurį nurodo atlikus atsakovas ir jo motina N. T., tik patvirtina įprastinę savo turto priežiūrą, bet ne esminį jo pagerinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Todėl teiginys, kad turtas buvo parduotas brangiau nei įgytas, nesudaro pagrindo priešingai vertinti nustatytas byloje aplinkybes, nes tam galėjo turėti įtakos kainų pakilimas ir ekonominė situacija turto pardavimo metu. Apibendrinat, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ½ dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausė ieškovei, o kita ½ dalis – šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į kurią įdėta 10 399, 83 Lt ieškovei priklausančių asmeninių lėšų.

99. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nesant paneigtai bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijai, pripažindamas ieškovės sąskaitose buvusias lėšas jos asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovo vertinimu. 2012 m. gegužės 16 d. pardavus nekilnojamąjį turtą, pasikeitė turto rūšis, bet ne teisinis jų režimas. Minėta, kad ½ dalis parduoto turto buvo asmeninė ieškovės nuosavybė, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir ½ dalis (28 962 Eur) už parduotą turtą gauta suma buvo asmeninė ieškovės nuosavybė. Byloje nustatyta, kad minėtas turtas buvo parduotas 2012 m. gegužės 16 d. už 240 000 Lt (69 508,80 Eur), iš kurių 40 000 Lt buvo sumokėta prieš sudarant sandorį, likusi 200 000 Lt suma (57 924 Eur) pervesta į ieškovės sąskaitą AB DNB (dabar AS Luminor). Bylos duomenys patvirtina, kadi iš minėtų lėšų 2012 m. birželio 11 d. buvo pervesta 30 000 NOK atsakovui namų apyvokos daiktams įsigyti, be to, 2012 m. liepos 31 d. atsakovui pervesta 138 000 NOK suma, nurodant, kad tai pinigai už parduotą nuosavybę. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovė atsakovui pervedė iš viso 17 427,75 Eur, t. y. pervesta suma sudaro 30 procentų ieškovės sąskaitoje buvusios už parduotą turtą gautos 57 924 Eur (200 000 Lt) sumos. Nustačius, kad ½ dalis parduoto turto priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad ieškovei priklausė ½ dalis lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, t. y. lėšų dalis, gauta pardavus jos asmeninę nuosavybę (120 000 Lt). Už likusią dalį parduoto nekilnojamojo turto, kuri priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, gautos lėšos, iš kurių atėmus ieškovei už įdėtas asmenines lėšas mokėtiną kompensaciją, dalintinos lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

100. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas vertino į bylą pateiktus įrodymus, iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad sąskaitoje 16 027,75 Eur likusios lėšos priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas dėl 16 027, 75 Eur teisinio režimo, atsižvelgė į tai, kad visos pardavus turtą gautos (išskyrus 16 027, 75 Eur) piniginės lėšos buvo išleistos šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį. Pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis), todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendram gyvenimui pirmiausia buvo leidžiamos bendros, o tik tada asmeninės lėšos. Kadangi ieškovės sąskaitoje buvusios lėšos, priklaususios jai asmeninės nuosavybės teise sumažėjo iki 16 027, 75 Eur, t. y. buvo išleistos gyvenant santuokoje, bendrai, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad išleidus bendras lėšas (ir dalį ieškovės asmeninių), sąskaitoje liko ieškovės asmeninės lėšos. Kadangi asmeninis turtas nėra dalinamas, apylinkės teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą priteisti ½ dalį šių lėšų. Taigi kiti apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo priešingai vertinti pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo sprendimas dėl šių reikalavimų pagrįstas ir teisėtas, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą.

101. Atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo netenkintas atsakovo reikalavimas dėl 2 659,94 Eur dydžio piniginės kompensacijos iš ieškovės atsakovo naudai priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, tenkinant šį reikalavimą pilna apimtimi. Apeliaciniame skunde nurodo, kad 5 313,17 Eur buvo išgryninti ir šeimos poreikiams tenkinti nebuvo panaudoti. Šie pinigai taip pat negalėjo būti panaudoti ieškovės gydymui, nes tam jau buvo panaudotos kitos tiek atsakovo, tiek jo šeimos, tiek ieškovės motinos skirtos lėšos. Priminėtina, kad ieškovės motina šitam tikslui 2018 metų sausio mėnesį atsakovo motinai N. T. pervedė 3 100 Eur, taip pat ji vėliau atidarė fondą papildomoms lėšoms rinkti. Išgryninti pinigai negalėjo būti panaudoti ir pačios ieškovės poreikiams tenkinti, kadangi nuo pat atvykimo į Lietuvą dienos iki pat šalių gyvenimo skyrium momento ji buvo prižiūrima ir išlaikoma iš pradžių atsakovo brolio, paskui atsakovo mamos ir kažkokių ypatingų poreikių, išskyrus maistą ir keletą drabužių, neturėjo. Kadangi pinigai buvo išgryninti, nėra aišku, kur konkrečiai jie galėjo būti panaudoti, tačiau netgi ir ieškovės ribotos galimybės šias aplinkybes paaiškinti negali būti panaudotos atsakovo, kuris nuo šio ieškovės veiksmo nukentėjo finansiškai, nenaudai.

102. CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Remiantis CK 3.109 straipsnio 1 dalimi, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendroj nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (2 dalis). Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės sąskaitoje, esančioje Luminor banke, 2018 m. sausio 1 d. buvo 5 395,08 Eur. Byloje pateiktas kasos išlaidų orderis patvirtina, kad 2018 m. kovo 29 d. ieškovė Luminor banko skyriuje nuo sąskaitos nuėmė 5 313,17 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, kur minėti pinigai buvo panaudoti.

103. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti jam 2 659,94 Eur kompensaciją, motyvuojant, kad po grįžimo į Lietuvą ieškovė buvo ypač sunkios sveikatos būklės, atsakovas nerėmė ieškovės, nors ji ir buvo po sunkios operacijos, neturėjo pajamų ir pragyvenimo šaltinio. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad net jei ginčytina suma buvo panaudota pačios ieškovės, ji panaudota ieškovės būtiniesiems pragyvenimo poreikiams tenkinti. Todėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimų lėšų panaudojimas pragyvenimui, esant santuokoje, negali būti laikomas bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu CK 3.98 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Nors teismas pripažino, kad duomenų, patvirtinančių aplinkybes, jog kartu su ieškove į banko skyrių vyko atsakovas, kuris ir paėmė nurodytas lėšas, kaip nurodo ieškovės atstovė, nėra. Tačiau tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių ar ieškovė, atsižvelgiant į jos tuo metu ypatingai sunkią būklę, galėjo savarankiškai nuvykti į Luminor banko skyrių ir nuimti šio banko sąskaitoje buvusius 5 313,17 Eur. Pažymėtina, kad minėtu laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. ieškovė gydėsi nacionalinio vėžio instituto Onkologinės radioterapijos skyriuje, medicininiai dokumentai patvirtina, kad jai buvo diagnozuoti atminties, orientacijos sutrikimai, sulėtėjęs mąstymas, reakcija, todėl akivaizdu, kad savarankiškai nuvykti į Luminor banko skyrių ji negalėjo. Ieškovės motina tuo metu buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose, atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. buvo atvykęs aplankyti ieškovės ligoninėje. Taigi šie duomenys kelia abejonių ar atsakovas tikrai nežinojo apie pinigų paėmimo aplinkybes. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Tai reiškia, kad atsakovas turėjo pagrįsti savo reikalavimus, o ne apsiriboti teiginiais, kad šie pinigai negalėjo būti panaudoti ieškovės gydymui, nes tam jau buvo panaudotos kitos tiek atsakovo, tiek jo šeimos, tiek ieškovės motinos skirtos lėšos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl 2 659,94 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisniam rezultatui įtakos nedaro.

Dėk ieškovės apeliacinio skundo.

Dėl išlaikymo sutuoktinei priteisimo pagal ieškovės apeliacinį skundą.

104. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio sutuoktinei priteisimo, priteisiant iš atsakovo išlaikymą ieškovei kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 765 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki ieškovės gyvos galvos, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė, kad būtinųjų ieškovės poreikių patenkinimui per mėnesį pakanka 640 Eur, o ne ieškovės nurodytos 765 Eur sumos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepagrindė specialių poreikių (kineziterapijos, mankštų, masažų, homeopato paslaugų) būtinumo. Ieškovė 2018 m. sausio 30 d. buvo hospitalizuota ir operuota nustačius galvos smegenų išplitusį piktybinį naviką, gliomatozę, smegenų edemą (2018 m. kovo 21 d. stacionaro epikrizė). Ieškovei buvo nustatytos ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: tęsti išmoktus kineziterapijos, ergoterapijos, logoterapijos pratimus, esant galimybei – naudotis specialistų pagalba.

105. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, jog buvo ir yra reikalingos papildomos kineziterapijos paslaugos, pagrįstai pripažino, kad jos nėra būtinos. Byloje pateikti VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2019 m. vasario 13 d. reabilitacijos skyriaus duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo skirta kineziterapija. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad papildomos kineziterapijos procedūros prižiūrint specialistui ir esant galimybei ieškovei buvo rekomenduotos tik po operacijos, vėlesniuose medicininiuose išrašuose tik rekomenduojama tęsti išmoktus kineziterapijos, logoterapijos pratimus savarankiškai su artimųjų pagalba, esant galimybei – specialistų pagalba (VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2018 m. kovo 21 d. Stacionaro epikrizė). Pateiktame šeimos gydytojos 2020 m. sausio 9 d. medicininių dokumentų išraše nėra nurodomos rekomendacijos kineziterapijai, masažams, mankštoms.

106. Kartu pažymėtina, kad ieškovė nurodydama, kad jai yra reikalinga 670 Eur suma per mėnesį specialiesiems poreikiams, nekonkretizuoja kokia tiksliai suma ir kokiems specialiesiems poreikiams per mėnesį yra reikalinga. Bylą nagrinėjęs teismas atkreipė dėmesį, kad specialieji poreikiai tenkinami teisės aktų nustatyta tvarka ir suteikia asmeniui tam tikrų lengvatų (asmuo gali gauti finansinės pagalbos priemones, socialines paslaugas). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė neįrodė šių savo poreikių (kineziterapijai, masažams, mankštoms) būtinybės, kiekvieno papildomo nekompensuojamo poreikio apimtis ir finansinė išraiška nėra aiškiai atskleista bei įrodyta. Taigi pagal bylos duomenis nėra pagrindo juos pripažinti kaip pirmo būtinumo poreikiais CK 3.72 straipsnio prasme.

107. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad homeopato paslaugos ieškovei nebuvo rekomenduotos, todėl nėra priskiriamos prie būtinųjų poreikių. Homeopto paslaugų poreikį ieškovė motyvuoja nacionalinio vėžio instituto fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus rekomendacijomis, kuriose ranka įrašytas biofizikės profesorės Dambrauskaitės telefono numeris. Vertinant šių duomenų reikšmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tai nėra siuntimas, patvirtantis homeopatinio gydymo poreikį. Nacionalinio vėžio instituto išraše nėra duomenų nei apie fitoterapeuto ar homeopato suteiktas paslaugas, nei apie tokio gydymo reikalingumą. Keli ieškovės apsilankymai homeoptao konsultacijoje savaime neįrodo tokio poreikio būtinybės.Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad homeoptainio gydymo poreikis nėra įrodytas. Kiti skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai vertinti teismo nustatytų aplinkybių.

108. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės išlaidos vaistams pastaruoju metu sudaro 200 Eur, todėl ieškovės poreikiams reikalinga suma teismo sumažinta nepagrįstai. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad pati ieškovė ieškininiame pareiškime nurodė, kad išlaidų vaistams ir sauskelnėms suma yra 120 Eur. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs byloje pateiktus duomenis apie išlaidas įsigyjant vaistus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės išlaidos pagal jai paskirtų vaistų ir sauskelnių receptus, papildomus sveikatos poreikius sudaro virš 100 Eur per mėnesį. Taigi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių.

109. Ieškovė ginčija teismo sprendimo motyvus, kad neįrodė 260 Eur maistui bei 80 Eur poreikio transportui. Nurodo, kad nereikia įrodinėti, jog onkologiniam ligoniui, turinčiam sutrikusią pusiausvyrą ir atsikartojančius epilepsijos priepuolius, kuriam nustatyti specialieji poreikiai mobilumui, yra būtinas pilnavertis maitinimas, aukštesnės kokybės produktai, vitaminai/ papildai, judėjimo galimybių užtikrinimas.

110. CPK 182 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis. Visiems žinomomis aplinkybėmis pripažįstami faktai, žinomi visiems vidutinio išprusimo žmonėms – tai dienų skaičius metuose, žinomos stichinės nelaimės, žymiausieji istoriniai įvykiai, švenčių dienos ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDMtNDY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-503-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-503-469/2016">3K-3-503-469/2016</a>). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad visuotinai žinomomis aplinkybėmis gali būti pripažįstamos bylos nagrinėjimo metu objektyviai žinomos bylos šalims bei bylą nagrinėjančiam teismui aplinkybės. Dėl tokių aplinkybių egzistavimo ginčas objektyviai negalimas, tačiau gali būti ginčas dėl jų įvertinimo, kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-611/2020).

111. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka visuotinai žinomai aplinkybei keliamų pirmiau aptartų reikalavimų. Todėl ieškovė turėjo įrodyti 260 Eur per mėnesį poreikį maistui bei 80 Eur išlaidas transportui. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės pateiktas gydytojos dietologės maitinimosi rekomendacijas ir pagrįstai pripažino, kad jų pagrindu nėra galimybės nustatyti išlaidų dydį. Bylą nagrinėjęs teismas taip pat įvertino, kad šiose rekomendacijose nėra jokių ypatingų, brangiai kainuojančių maisto produktų, priešingai, nustatyta daugiau ribojimų. Vertinant byloje pateiktus kvitus iš maitinimo vietų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas pripažino nebūtinoms. Kadangi ieškovė į bylą pateikė vos kelis 2018 m. rugpjūčio mėnesio kvitus bendrai 34 Eur sumai, apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė neįrodė didesnės nei 34 Eur per mėnesį sumos transporto išlaidoms. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantei priteistino išlaikymo dydį nustatė tinkamai, atsižvelgdamas į CK 3.72 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Bylos duomenys ir apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo priteistam išlaikymo dydžiui padidinti Kartu pažymėtina, kad ieškovė turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimo, jeigu pasikeis faktinės aplinkybės, kurios turės įtakos išlaikymo dydžiui.

112. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas byloje teisinę reikšmę turinčias aplinkybes nustatė netinkamai vertindamas įrodymus. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikas priteisimo pagal ieškovės apeliacinį skundą.

113. Ieškovė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nepilnamečių vaikų poreikių, tačiau nesutinka su pareiga prisidėti prie vaikų išlaikymo, nurodydama, kad yra nedarbinga, neveiksni, pati išlaikoma, jai yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir tokią jos būklę lėmė jos sveikatos būklė. Ieškovė savo vaikų išlaikyti objektyviai negali nei dabartiniu metu, nei galės tą padaryti artimiausioje ateityje dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.

114. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškindamas ir taikydamas šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006). Pažymėtina, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 7). Be to, CK 3.199 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos pajamos, iš kurių išskaitomas priteistas išlaikymas vaikui, yra nurodoma, kad priteistas išlaikymas išskaitomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2003).

115. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovė yra 80 procentų nedarbinga, kad jos pajamos sudaro tik netekto darbingumo pensija (244,42 Eur) ir tikslinė kompensacija slaugai (130,92 Eur). Taigi teismas tinkamai nustatė apeliantės turtinę padėtį ir pagrįstai pripažino, kad šios aplinkybės nepaneigia ieškovės pareigos išlaikyti vaikus. Kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti klausimu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių, kurie teismų praktikoje apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams, proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Dėl tėvų turtinės padėties, kaip vieno iš kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006).

116. Nagrinėjau atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė tėvų pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius proporcijas(ieškovė turi prisidėti 10 procentų, o atsakovas – 90 procentų), proporcingai jų turtinei, sveikatos būklei ir galimybei ateityje uždirbti ir gauti pajamas. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo vaikų poreikiams reikalingas lėšas ir pagrįstai priteisė iš ieškovės kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui po 60 eurų. Nagrinėjamu atveju teismas, priteisdamas minėtas sumas, atsižvelgė į šalių gaunamas pajamas (ieškovės gaunamos pajamos sudaro 375,34 Eur per mėnesį, atsakovo – 3 590 Eur), kad šalys neuri jokio registruoto kilnojamojo ar nekilnojamo turto, kitų išlaikytinių, taip pat įvertino ieškovės sveikatos būklę bei darbingumo lygį. Tai, kad ieškovė yra 80 procentų nedarbinga, jos gaunamas pajamas sudaro tik netekto darbingumo pensija ir tikslinė kompensacija slaugai, nėra pagrindas visiškai atleisti nuo pareigos išlaikyti vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti. Todėl atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovas tokioje situacijoje turi perimti ir vaiko motinos pareigą išlaikyti vaikus, jeigu ši to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių. Bylą nagrinėjęs teismas, atsižvelgiant į tai, kad tėvų turtinė padėtis šiuo laikotarpiu yra nelygiavertė, pripažino, jog atsakovas prie vaikų išlaikymo turi prisidėti proporcingai didesne dalimi. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus.

117. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 3.3 straipsnyje įtvirtintais principais bei atsižvelgdama į byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, nenustatė teisinio pagrindo sumažinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį. Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

118. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, tačiau jau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kasacinio teismo nagrinėtos bylos ratio decidendi esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2010">3K-3-243/2010</a>; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

119. Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteistino išlaikymo dydį nustatė tinkamai,

Dėl papildomo sprendimo.

120. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

121. Pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 5 283 Eur bylinėjimosi išlaidų, 232,17 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ieškovė, nesutikdama su papildomu sprendimu, nurodo, kad iš atsakovo ieškovės naudai turėjo būti priteista 8 300,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 265,89 Eur. Atsakovas apeliaciniu skundu konkrečių bylinėjimosi išlaidų dydžių nenurodė, teigdamas, kad tenkinus jo apeliacinį skundą, atitinkamai turi būti peržiūrimas ir papildomas sprendimas. Teisėjų kolegija su šalių argumentais nesutinka.

122. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien aplinkybė, jog santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, nesudaro pagrindo nukrypti nuo proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI5LTkxNi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-329-916/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-329-916/2018">e3K-3-329-916/2018</a>).

123. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje šalys apeliaciniais skundais nepagrindė pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu, teigė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo priteistas išlaidas ieškovei, todėl toks papildomas sprendimas keistinas. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Įvertinusi bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo formuojamos Lietuvos teismu praktikos, remdamasis Rekomendacijomis, tinkamai atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), tinkamai apskaičiavo šalių patirtas išlaidas ir pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 5 283 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 232,17 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Taigi, ieškovės apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti papildomą sprendimą. Atsakovas apeliaciniu skundu net neįrodinėjo papildomo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, nurodydamas, kad papildomas sprendimas turėtų būti peržiūrimas atsižvelgiant į apeliacinio skundo išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo netenkinamas, nėra pagrindo tenkinto ir skundo dalį dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo.

Dėl bylos procesinės baigties.

124. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą bei su tuo susijusias teisines pasekmes, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir įrodinėjimą, bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą, todėl jie paliktini nepakeistais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

125. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-382/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-382/2010">3K-3-382/2010</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-536/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-536/2010">3K-3-536/2010</a>).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme.

126. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės D. T. ir atsakovo A. T. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą ir 2020 m. balandžio 7 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Teisėjai Rosita Patackienė

Dainius Rinkevičius

Alma Urbanavičienė