Nuorašas
Byla Nr. 1S-232-626/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2;
2.5.19
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-25 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020-07-13 nutarimo Nr. 59-221 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam K. Š. netaikymo, panaikinimo,
n u s t a t ė :
1. K. Š. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014-05-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams. Bausmės pradžia 2017-05-19, bausmės pabaiga – 2021-11-04, 1/2 bausmės atliko 2019-05-04, neatliktos bausmės dalis 2020-07-30 – 1 metai 3 mėnesiai 4 dienos.
2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020-07-13 nutarimu Nr. 59-147 nutarė netaikyti nuteistajam K. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-25 nutartimi atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo panaikinimo.
4. Nuteistasis K. Š. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį bei lygtinio paleidimo komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skundo argumentai:
4.1. K. Š. nurodo, jog apylinkės teismas atsižvelgė į teigiamai jį charakterizuojančius duomenis, pripažino, kad jis atitinka formalius reikalavimus taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bet visgi priėmė priešingą ir, jo manymu, nemotyvuotą sprendimą - netaikyti jam lygtinio paleidimo. Pasak nuteistojo, teismo argumentai yra neteisiniai, o teiginiai dėl negalimumo jam taikyti lygtinį paleidimą – grynas tuščiažodžiavimas. Pažymi, jog teismo argumentai dėl to, kad lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir BK 41 straipsnio 2 daliai. Nurodo, kad teismo teiginys, jog jis nesilaikys įstatymų ir nusikals būdamas laisvėje, prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui, įtvirtintam Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje.
4.2. Nuteistasis akcentuoja teismo precedento svarbą, nurodydamas jo manymu analogišką teisinę situaciją, kuri buvo sprendžiama Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTU4LTQ5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-158-495/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-158-495/2018">1A-158-495/2018</a>, kuomet asmeniui, nuteistam už analogišką nusikalstamą veiką, buvo taikomas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas.
4.3. Nurodo, jog jis yra įvykdęs visus nustatytus reikalavimus svarstant lygtinio paleidimo klausimą, taip pat ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pagal nusikalstamumo rizikos įvertinimą priklauso žemai rizikos grupei (nustatytas 31 balas), todėl jam yra neaišku, kokius neigiamus bruožus ar savybes jis turi pakeisti, ar kokiu veiksmu/neveikimu turi pasiekti/atitikti kriterijus, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas.
4.4. Skunde taip pat nurodoma, kad tiek teismo procesinis sprendimas, tiek Komisijos sprendimas neatitinka jiems keliamų reikalavimų, nes juose priimti sprendimai yra neargumentuoti, o padarytos išvados nepagrįstos.
4.5. Taip pat prašo atkreipti dėmesį, kad iki nuosprendžio paskelbimo jis buvo paleistas į laisvę be užstato. Laisvėje išbuvo 7 metus, iš kurių tik 1,5 m. buvo namų arešte, o likusius 5,5 m. eidavo „atsižymėti“ policijoje be pažeidimų. Šiuo metu turi net 8 paskatinimus už gerą elgesį. Nurodo, kad Pravieniškių pataisos namuose jo nusikalstamumo rizikos įvertinimas, naudojant OAsys metodiką, buvo 25 balai, o Vilniaus pataisos namuose, dėl neaiškių priežasčių – 31 balai. Pažymi, kad du asmenys, nuteisti toje pačioje byloje, beje už sunkesnius nusikaltimus, jau paleisti lygtinai.
4.6. Pažymi, jog taikant jam lygtinį paleidimą bus pasiekta progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – nes gerės jo socialinė aplinka, stiprės socialinis ryšys ir motyvacija būti laisvėje, gerės ekonominiai rodikliai. Akcentuoja EŽTT sprendimo byloje Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04 argumentus, kad valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Pabrėžia, jog lygtinis paleidimas būtent ir priklauso alternatyvių bausmių priemonių sistemai. Be to, jo manymu, prognozuojamas asmens elgesys laisvėje, turi būti įvertinamas pagal pastarojo elgesį įkalinimo įstaigoje.
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
6. Nuteistojo skundas atmetamas.
7. Apygardos teismas išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-25 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pagrindo nėra.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2020-07-01) numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje 1-3 punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.
9. BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
10. Byloje nustatyta, kad Komisija 2020-07-13 nutarimu Nr. 59-147 nutarė nuteistajam K. Š. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pateikiant rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Komisija tokį savo sprendimą motyvavo įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, galimybes nuteistąjį taisytą neizoliuotą nuo visuomenės. Apylinkės teismas pritarė šiam Komisijos nutarimui.
11. Priešingai nuteistojo argumentams pastebėtina, kad sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą būtina įvertinti ne tik formaliuosius lygtinio paleidimo pagrindus, bet ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, t. y. nuteistojo asmenybę, taip pat praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Būtent šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, priimant sprendimą dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, negalima apsiriboti vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis ar režimo reikalavimų laikymusi. Teisės aktai nenustato baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.
12. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, asmens bylos duomenis, skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis K. Š. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir dėl to nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingai nei nurodo nuteistasis, skundžiamoje nutartyje buvo įvertinti visi reikšmingi duomenys, kurie turi būti svarstomi sprendžiant klausimą dėl galimybės taisyti nuteistus asmenis neizoliuotus nuo visuomenės, t. y. tiek neigiamai, tiek ir teigiamai, jį kaip asmenį charakterizuojančios aplinkybės, taip pat jo elgesys laisvės atėmimo metu bei iki bausmės atlikimo, nesuteikiant kuriai nors iš aplinkybių grupės prioritetinę reikšmę viena kitos atžvilgiu. Todėl nuteistojo teiginiai, kad apylinkės teismo nutartis neargumentuota ar joje padarytos prieštaringos išvados, atmetamas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas.
13. Jau pirmiau buvo pasisakyta, kad nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo asmenybės bei ankstesnio elgesio. Apylinkės teismas pagrįstai akcentavo, kad pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką didina K. Š. teistumas ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumo laipsnis, todėl tiek Komisija, tiek teismas pagrįstai į tai atsižvelgė. Pabrėžtina, kad K. Š. nuteistas už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, savo kaltės nepripažįsta iki šiol, kintami kriminogeniniai veiksniai: nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka, gyvenimo stilius ir draugai. Nors skunde teigiama, kad K. Š. visas komisijų rekomendacijas įvykdė, tačiau bylos duomenys patvirtina priešingai: nuteistasis yra tik iš dalies įvykdęs Komisijų rekomendacijas, iki šiol nėra įvykdęs rekomendacijos įsidarbinti, darbui pataisos įstaigoje reiškia skeptišką požiūrį. K. Š. Komisijai teigė kreipęsis į VĮ „Mūsų amatai“ dėl įdarbinimo, tačiau duomenų, kad jam būtų atsisakyta pasiūlyti darbą, Komisijai nepateikė. Be to, šį argumentą nuteistasis pateikia jau ne pirmą kartą, tą patį sakė ir pirmesnėms Komisijoms, todėl šie jo teiginiai vertinami kaip deklaratyvūs, o ne kaip realus nuteistojo siekis įsidarbinti. Tai yra pažymėję ir Kauno bei Vilniaus apygardos teismai 2019-07-29 bei 2020-01-30 nutartyse dėl nuteistojo skundų. Viena iš skirtų nuobaudų (šiuo metu nebegalioja) yra paskirta būtent už atsisakymą siūlomo darbo, o iš asmens bylos duomenų matyti, kad K. Š. darbo pobūdžiui ir atlyginimui yra gana išrankus. Tai leidžia manyti, kad savo požiūrio į darbą K. Š. iš esmės nesiekia keisti, juolab, kad jo padarytas nusikaltimas būtent ir susijęs su siekiu gauti pajamų. Visa tai rodo, jog nuteistasis turi galimybę mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, iš kurios 29 balai yra dinaminiai (yra galimybė mažinti). Rekomendacijos, kaip nuteistasis gali mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, pateikti Komisijos nutarime – t. y. atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, kurių K. Š. vengia.
14. Sutiktina su skundo argumentais, kad aplinkybės, jog K. Š. bausmės atlikimo metu yra ne vieną kartą skatintas, pastaruoju metu nebaustas, jį kaip asmenį teigiamai charakterizuojančios, yra svarbios. Tačiau, režimo reikalavimų laikymasis yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl tai nėra lemiama aplinkybė, svarstant dėl asmens lygtinio paleidimo. K. Š. stengiasi mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau dinaminiai kriminogeniniai veiksniai sudaro didžiąją dalį (net 29 balus iš 31) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kas reiškia, jog jie objektyviai gali būti mažinami elgesio korekcijos priemonėmis. Riziką rekomenduojama mažinti atliekant nemokamus darbus pataisos įstaigoje.
15. Svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.
16. K. Š. skunde remiasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ETT) sprendimu byloje Orchowski prieš Lenkiją Nr. 17885/04. Pažymėtina, kad šie skundo argumentai yra identiški ankstesniojo nuteistojo skunde nurodytiems, į ką apygardos teismas jau motyvuotai atsakė 2020-01-30 nutartyje (bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMjktNjI2LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-29-626/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-29-626/2020">1S-29-626/2020</a>). Nesikartojant pasisakytina, kad EŽTT sprendime bei nagrinėjamoje byloje yra keliami skirtingi klausimai, nuteistojo motyvai neatitinka minėto sprendimo turinio, todėl jais apygardos teismui vadovautis nagrinėjant nuteistojo skundą teisinio pagrindo nėra.
17. Atsižvelgdamas į paminėtų aplinkybių visumą, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Komisijos priimtą nutarimą patikrino tinkamai, laikydamasis BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų ir nustatęs, kad nuteistasis neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė pagrįstai. Apygardos teismo manymu, nuteistasis pataisos namuose privalo ir toliau mažinti pakankamai didelę dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo K. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-25 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Vitalija Norkūnaitė
Nuorašas tikras:
Teisėja Vitalija Norkūnaitė
