Dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-1624-967/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11152-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. ir uždarosios akcinės bendrovės KUPOLAS apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei KUPOLAS dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės KUPOLAS priešieškinį ieškovui D. D. dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. D. (toliau – ieškovas, užsakovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB KUPOLAS (toliau – atsakovė, rangovė) 26 286,11 Eur nuostolių atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 31 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta rangos sutartis Nr. 0123 dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos. Sutarties vertė pagal lokalinę sąmatą – 56 371,79 Eur arba pagal faktą. Lokalinė sąmata sudaryta atsakovės, remiantis pateiktu statybos projektu. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo pradėti darbus 2017 m. birželio 26 d. gavusi 3 000,00 Eur avansą, o baigti – 2017 m. liepos 28 d. Ieškovas sumokėjo atsakovei avansą 2017 m. birželio 26 d. mokėjimo nurodymu, perdavė visus statybos darbams reikalingus statybos dokumentus, pateikė statybos aikštelę bei pradėtą statyti pastatą, o atsakovė – juos priėmė ir pradėjo statybos darbus. Už atliktus darbus pagal darbų priėmimo aktus visiškai atsiskaityta tiek darytais aštuoniais mokėjimo nurodymais, tiek grynaisiais pinigais. Už jau atliktus darbus, atliekamus darbus ir būsimus darbus avansu sumokėta 20 770,26 Eur. Didelė dalis statybos rangos darbų, išskyrus tuos, kuriuos priėmė ir už kuriuos ieškovas visiškai atsiskaitė, neatitiko Lietuvos Respublikos teisės aktuose statybos rangos darbams keliamų kokybės reikalavimų, o tokių darbų rezultatas negalėjo būti naudojamas pagal jų tikslinę paskirtį. Ieškovas buvo priverstas šalinti nustatytus trūkumus, defektus, broką ir didelę dalį statybos rangos darbų atlikti iš naujo, perkant tam statybines medžiagas. Atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir jų tinkamai neįgyvendino, darbus atlikdama ne laiku ir itin nekokybiškai, t. y. naujai teko įrenginėti pastato stogą, parapetus, kaminus, stogo konstrukcijas; su dideliais trūkumais įrengti švieslangiai, darbams panaudotos medžiagos neatitiko jų kokybei keliamų reikalavimų. Ieškovas su atsakove susitarė, kad stogo įrengimo ir dengimo darbai bus atlikti per protingą terminą, šiltuoju 2017 metų sezonu, vėliausiai iki 2017 metų rudens pradžios. Tačiau, nors statybos rangos sutarties terminai ir buvo pasibaigę, ieškovas geranoriškai nereikalavo darbų atlikti kuo skubiau, kad nenukentėtų kokybė, bet užsitęsę darbai viršijo protingus sutarties įvykdymo terminus, o pastato stogo dengimo darbai užsitęsė iki pat žiemos. Ginčo statinio statyba pagal sudarytą sutartį yra ne tik namų ūkio interesų tenkinimas bet ir ieškovo įsipareigojimų pagal asmeninę sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimu, dalis. Pagal minėtą sutartį ieškovas įsipareigojo savo lėšomis atlikti ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos darbus: įrengti pamatus, sienas su fasadų apdaila, stogo dangą su apšiltinimu, langus, fasado duris, šalto ir karšto vandentiekio, kanalizacijos, elektros, šildymo, silpnų srovių įvadus bei šių darbų rezultatą perduoti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. M., kaip kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vengė pašalinti statybos rangos darbų trūkumus bei juos atlikti taip, kad naujai įrengiamos pastato ir stogo konstrukcijos atitiktų savo tikslinę funkciją ir paskirtį – sulaikytų kritulius ir pan., nekomunikavo, ieškovas 2018 m. vasario 6 d. pateikė atsakovei raštą dėl statybos rangos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, vienašališkai nutraukdamas 2017 m. gegužės 31 d. statybos rangos darbų sutartį. Negalėdamas atidėti statybos darbų neapibrėžtam terminui, siekiant sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, ieškovas ėmėsi priemonių statybos darbams tęsti bei trūkumams, defektams, atsakovės padarytų statybos darbų brokui likviduoti.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2017 m. gegužės 31 d. statybos rangos sutartis Nr. 0123 sudaryta ne dėl visų darbų ginčo objekte, o tik dėl tų, kurie turėjo būti atlikti iki 2017 m. liepos 28 d. Šiuos darbus, kaip ir buvo sutarta, atsakovė atliko numatytais terminais ir perdavė ieškovui, o pastarasis – priėmė. Ieškovo teiginiai, kad visi darbai turėjo būti atlikti iki 2017 m. liepos 28 d. neatitinka tikrovės, šalims dėl tokių terminų nesitarus. Be to, kad šalys negalėjo tartis dėl nurodomų terminų, pagrindžia ir ta aplinkybė, jog nebuvo aišku ar ieškovas turės pinigų darbams vykdyti, todėl dėl kiekvieno darbo su juo buvo tariamasi atskirai. 2017 m. gegužės 31 d. statybos rangos sutartis Nr. 0123 nebuvo sudaryta dėl viso objekto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos, šalims nepasirašius ieškovo nurodomos sąmatos Nr. l 56 371,79 Eur sumai, todėl atsakovė neįsipareigojo už minėtą sumą atlikti ieškovo nurodytų darbų. Sąmatą parengė ieškovas, siekdamas iš komercinių bankų gauti objektų, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybų finansavimą, todėl skyrėsi konkrečiam objektui nurodytų piniginių lėšų suma, nes verslui buvo duodamas didesnis kreditas, o asmeniniams poreikiams tenkinti – mažesnis. Priešingai nei teigė ieškovas, šalys jokių darbų atlikimo nuo 2016 metų pirmo ketvirčio nederino, jam neturėjus piniginių lėšų statybos darbams vykdyti. Kadangi ieškovo ir atsakovo vadovo santykiai buvo labai geri, pastarasis ieškovo prašymu minėtu laikotarpiu atliko skaičiavimus, tačiau dėl konkrečių statybos darbų nesitarė. Objektas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje statytas ilgą laiką, statybos procesui stodavus dėl piniginių lėšų trūkumo. Atsakovė nevengė taisyti trūkumų, jeigu tokių buvo, tačiau atliktų darbų trūkumus lėmęs tik ieškovo neapsisprendimas, dėl kurio statybos darbus reikėdavo perdaryti. Su ieškovu bandyta tartis dėl trūkumų šalinimo ir užfiksavimo objekte, pažymint neatitikimus projektiniam sprendiniui, tačiau dėl paties ieškovo kaltės to padaryti nepavyko.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad rangos darbai buvo atliekami po jos langais, tad jų vykdymo eigą matė, pati su draugu pirko plėvelę stogui uždengti, nes lijo lietus, o darbininkų nebuvo. Pažymėjo, jog kartą matė, kai po jos virtuvės langais ieškovas atsakovės tuometiniam vadovui N. Ž. perdavinėjo grynuosius pinigus, o pastarasis priėjęs prie darbuotojų atsiskaitinėjo su jais. Darbuotojai ne kartą objekte buvo girti, o išėję paliko pastolius, todėl teko rašyti N. Ž. žmonai, su kuria bendrauja, kad atsiimtų pastolius.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo administracijos 2019 m. kovo 18 d. nutartimi nagrinėjama byla sujungta su civiline byla Nr. e2-12512-599/2019, iškelta pagal atsakovės patikslintą ieškinį ieškovui dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo. Sujungus bylas, atsakovės reikalavimai ieškovui vertinti priešiniais, o prijungtoje byloje pareikštas patikslintas 2019 m. kovo 12 d. ieškinys, priimtas teisėjos rezoliucija 2019 m. kovo 14 d., nagrinėjamoje byloje laikytas priešieškiniu.

6. Atsakovė priešieškiniu prašė iš ieškovo priteisti 22 682,99 Eur skolą už atliktus rangos darbus. Nurodė, jog 2017 m. gegužės 31 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 0123 dėl perdangos objekte (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos. Pagal minėtą sutartį ji veikė kaip subrangovė ir darbus objekte turėjo atlikti iki 2017 m. liepos 28 d. Vykdydama sutartį, rangos darbus atliko numatytais terminais ir juos perdavė ieškovui, kuris atliktus darbus priėmė. Ieškovui išrašytos ir jo apmokėtos PVM sąskaitos-faktūros 9 970,26 Eur sumai. Šalys parengė pažymą apie atliktų darbų vertę už 2017 metų birželio mėnesį, atliktų darbų aktą už 2017 metų birželio mėnesį, PVM sąskaitą-faktūrą Serija KUP Nr. 01456, 2017 metų rugpjūčio mėnesio atliktų darbų aktą už 2017 metų rugpjūčio mėnesį bei PVM sąskaitą-faktūrą Serija KUP Nr. 01469. Pretenzijų dėl minėtų darbų kokybės ar terminų pažeidimo atsakovė negavo. Ieškovas paprašė objekte (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje atlikti papildomus statybos rangos darbus, dėl kurių šalys atskiros statybos rangos sutarties nesudarė. Kadangi prašomų papildomai atlikti darbų apimtis buvo neaiški, šalys sutarė, jog statybos darbų kaina bus skaičiuojama pagal faktą, panaudojant statybos darbų kainų sąmatiniams apskaičiavimams skirtą programą „SISTELA“, remiantis 2016 metų kovo mėnesio statybos resursų skaičiuojamosios rinkos kainomis. Vykdydama šalių susitarimą, atsakovė objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje atliko grunto kasimo, 1,2 m gylio duobių grunte gręžimo, gręžtinių pamatų betonavimo, gelžbetoninės pamatų plokštės įrengimo, medinių kolonų nupjovimo bei medinių kolonų įrengimo darbus, už kuriuos ieškovas pilnai neatsiskaitė. Atliktų darbų faktą patvirtina atliktų darbų aktas A už 2017 metų gruodžio mėnesį, pažyma apie atliktų darbų vertę; 2017 m. gruodžio 20 d. atliktų darbų aktas B už 2017 metų gruodžio mėnesį, pažyma apie atliktų darbų vertę; 2017 m. gruodžio 20 d. atliktų darbų aktas C už 2017 metų gruodžio mėnesį, pažyma apie atliktų darbų vertę; iš viso atliktų statybos darbų vertė – 22 682,99 Eur (su PVM).

7. Tarp šalių buvo kilusių nesutarimų dėl tolimesnio darbų vykdymo ir jų apimties, ieškovui po darbų atlikimo keitus objekto techninius sprendinius. Atlikti statybos darbai perdaryti pagal naujus ieškovo sprendinius, tačiau šis vengė juos priimti. Atsakovė sustabdė statybos darbų vykdymą objekte iki tol, kol bus galutinai patikslinti objekto sprendiniai, tačiau ieškovas nuo 2017 m. spalio 9 d. darbus objekte nutraukė. Ieškovas pradėjo teikti pretenzijas, galimai siekdamas išvengti mokėjimų už atliktus pagal jo nurodymus ir pateiktus sprendinius rangos darbus objekte. Kadangi atsakovei nebuvo leidžiama vykti į objektą, ji negalėjo pasiimti savo įrengimų (pastolių) ir objekto teritorijoje susandėliuotų medžiagų, kurios buvo naudojamos objekto statybai. Nutraukdamas darbus objekte, ieškovas, kaip užsakovas / statytojas / generalinis rangovas, turėjo pareigą imtis priemonių objekte atliktiems rangos darbams ir medžiagoms išsaugoti, todėl atsakomybė dėl darbų neišsaugojimo ar sugadinimo tenka būtent jam.

8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu savo poziciją pakeitė. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog nesutinka su 1 998,62 Eur suma pagal atsakovės parengtą atliktų darbų aktą B ir su 1 899,58 Eur suma pagal atliktų darbų aktą C, iš viso – 3 898,20 Eur suma pagal visus tris atliktų darbų aktus A, B, C. Pažymėjo, jog atsakovė priešieškinio sumą nurodžiusi – 22 682,99 Eur pagal atliktų darbų aktus A, B, C, tačiau neįvertinusi 8 000,00 Eur likučio, ieškovui mokėjimo nurodymais sumokėjus 17 970,26 Eur (atėmus 9 970,26 Eur, sumokėtų už gelžbetonio plokštę, t. y. betono perdangą) bei 6 500,00 Eur sumos, perduotos grynaisiais pinigais. Nurodytos sumos turi būti minusuojamos iš priešieškinio sumos, šį tenkinant 4 284,79 Eur dalyje (22 682,99 Eur – 8 000,00 Eur – 6 500,00 Eur – 3 898,20 Eur).

9. Vertinant atliktų darbų aktą B, atsakovė, dėl neaiškių priežasčių, ne pagal projektą, nesuderinusi su juo nupirko metalo konstrukciją siją-dvitėjį metalo profilį HEB160 ir ją sumontavo objekte. Projekte numatyta sija-dvitėjis IPE160. Rangovė pateikė nurašymui didesnį nei faktiškai panaudotas metalo kiekis, su kuriuo ieškovas nesutinka, nes 26 m ilgio pastatui pagal faktą sumontuota 25,40 m sija iš keleto sujungtų elementų per visą stogo kraigo ilgį. Pagal projektą metalo gaminio IPE160 tokio ilgio svoris 401,32 kg, o rangovė savo rizika pasirinko ir panaudojo kitos specifikacijos metalo gaminį HEB160 svoris 1 082 kg. Dėl panaudoto 2,5 karto sunkesnio nei pagal projektą metalo, nors jis buvo keliamas ir montuojamas dalimis, prireikė kėlimo technikos, kuri projekte nenumatyta, dėl ko buvo į sąmatas ir aktuose apmokėjimui buvo įtrauktos papildomos išlaidos. Atliktų darbų aktuose B ir C darbų įkainiai skiriasi nuo šalių patvirtintoje sąmatoje nurodytų: atliktų darbų akte stogo Nr. 7, darbo kodas N10-67-1, gegnių (200 x 50), stygų ir mūrlotų gamybos ir montavimo kaina – 252,00 Eur/m3 (1 965,6 d. užmokestis: 7.8 kiekis) plius papildomi priskaitymai pagal aktą, o sąmatoje – stogas Nr. 4 – 232,8 Eur/m3 (1396.8 : 6.0) plius papildomi priskaitymai pagal sąmatą, todėl skirtumas dėl padidinto nei sutarta darbo įkainio sudaro 314,46 Eur; atliktų darbų akte B 1 stogo Nr. 8, darbo kodas N15-333-1, fasadinių pastolių, kurių plotis 0,73 m ir aukštis iki 15 m įrengimas ir išardymas – kiekis 104 m2, darbo užmokestis – 120,12 Eur, medžiagos – 478,40 Eur plius papildomi priskaitymai pagal aktą. Atsakovė statybų metu faktiškai naudojo ieškovo asmeninius pastolius ir tik dalį savų. Rangovės pastoliai gulėjo susandėliuoti ir nenaudojami. Atsakovė nenurodė, kokią dalį savo pastolių iš nurodytų 104 m2 ji naudojo. Ieškovo asmeniniai naudoti pastoliai sudarė pusę panaudotų, todėl skirtumas sudaro 319,07 Eur. Atliktų darbų akte „B“ 2 tūrinių švieslangių (Eil. Nr. l, darbo kodas N10-14-1), tūrinių švieslangių medinių konstrukcijų montavimo kl=1.5 kaina – 433,13 Eur / kub. m3 plius papildomi priskaitymai pagal aktą, o sąmatoje sutarta: tūrinių stoglangių sienų konstrukcijos įrengimas (Eil. Nr. l, darbo kodas N10-14-1) – 220,32 Eur / kub. m3 plius papildomi priskaitymai pagal sąmatą, todėl skirtumas sudaro 174,26 Eur nuo šalių sutartos kainos; atliktų darbų akte „B“ – kitų darbų (Eil. Nr. l, darbo kodas N8-134-4), sienų ir parapetų mūro iš fibo blokelių paduodant medžiagas rankiniu būdu kaina – 48,45 Eur / kub. m3 plius papildomi priskaitymai pagal aktą, o sąmatoje sutarta – sienos pertvaros (Eil. Nr. l, darbo kodas N8P-0204), keramzito blokų 490x250x185 vidaus sienų mūrijimas – 31,93 Eur / kub. m3 plius papildomi priskaitymai pagal sąmatą, todėl skirtumas sudaro 218,54 Eur nuo šalių sutartos kainos; atliktų darbų akte „B“ – kiti darbai (Eil. Nr. 9, darbo kodas N8P-0901), kaminų mūrijimas (be plytų kainos) – 193,24 Eur (d. užmokestis) (Eil. Nr. 10, darbo kodas N8-194) paduodant medžiagas rankiniu būdu (30 m atstumu) keraminių sienų mūrui pridėti – 52,16 Eur (d. užmokestis) (darbo kodas N8-195) kiekvienam l0 m pokyčiui prie normatyvo N8-194 pridėti arba atimti k4=2.0 – 19,47 Eur (d. užmokestis), iš viso – 264,87 Eur darbo užmokesčio 3,15 kub. m3 kiekiui, kas sudaro 84,08 Eur / kub. m3 plius papildomus priskaitymus pagal aktą, o sąmatoje sutarta – ventiliacijos kanalų mūrijimas (Eil. Nr. 2, darbo kodas N8P-0102) – 29,12 Eur / kub. m3 plius papildomi priskaitymai pagal sąmatą, todėl skirtumas sudaro 363,51 Eur nuo šalių sutartos kainos. Atsakovė, kaip rangovė žinojo, kad mūrys ventiliacijos kanalus iš užsakovo kieme esančių senovinių plytų, šią aplinkybę įvertino prieš statybas besilankydami būsimame objekte atsakovės vadovas N. Ž. ir sąmatininkė L. P., todėl jie sąmatoje nurodė kainą tik už darbus, be plytų kainos. Vėliau rangovė vienašališkai pakeitė darbo kodus ir įkainius, išskaidė darbų pozicijas darbų aktuose ir atliktų darbų sąmatose apmokėjimui.

10. Dėl atliktų darbų akto „C“ ieškovas paaiškino, jog jame nurodyta: stogas (Eil. Nr. 4, darbo kodas R8-100), angų įrengimas švieslangiams – 6,6 kv. m2, 193,56 Eur d. užm., 112,99 Eur medž., viso – 306,55 Eur plius papildomi priskaitymai pagal aktą, kas sudaro 557,14 Eur ir 150,72 Eur medžiagos. Šie darbai nebuvo numatyti atlikti sąmatoje, nes švieslangio anga montuojant naujo stogo medžio konstrukciją, kaip nurodyta projekte, paliekama automatiškai tarpe tarp dviejų gegnių. Rangovė ne tik nesąžiningai pritaikė darbų kodo įkainį R8-100 (remontas) ir įtraukė šią sumą apmokėjimui į atliktų darbų aktą „C“, bet ir faktiškai neatliko jokių specialių angų paruošimo difuzinėje plėvelėje ir OSB plokštėje, realiai neturėdama tokios apimties sąnaudų, nes statant švieslangius, kaip ir ventiliacijos kaminus į naujai montuojamą stogą, šalinant defektus šiame objekte, darbai technologiškai atliekami lygiagrečiai su kitų stogo dalių montavimu, o ne paskui; atliktų darbų akte „C“ stogas (Eil. Nr. 5, darbo kodas N7-224), smulkių detalių montavimas gegnių stiprinimui k8=1.04 sudaro 35,60 Eur darbo užmokestis, 92,09 Eur medžiagos, viso su priskaitymais pagal aktą – 197,59 Eur ir 122,84 Eur medžiagos. Šios rangovės patirtos išlaidos susijusios su jos darbų broko taisymu, kurį pati pripažino, todėl atskiru darbu ji papildomai stiprino savo nekokybiškai atliktus stogo medžio konstrukcijų sujungimus, plyšius. Projekte, aiškinamajame rašte nurodytų įstatymų ir normų reikalavimuose, kuriais turėjo vadovautis rangovė vykdydama darbus ir šalių sutartoje sąmatoje, kur numatytas ir įvertintas medinės stogo konstrukcijos montavimo darbas (Eil. Nr. 4, darbo kodas N10-67-1) jokio kito atskiro papildomo darbo gegnių stiprinimui nenumatyta, nes šis darbas atliekamas betarpiškai montuojant ir iškart užtikrinant konstrukcijos stiprumą ir stabilumą; atliktų darbų akte „C“ stogas (Eil. Nr. 6, darbo kodas N10-14-1), karkaso įrengimas karkasinei sienutei nurodyta darbo kaina -259,68 Eur / kub. m3 plius papildomi priskaitymai pagal aktą, o sąmatoje sutarta – karkaso sienų įrengimas (Eil. Nr. l, darbo kodas N10-14-1), karkaso įrengimas sienoms – 220,32 Eur / kub. m3 plius papildomi priskaitymai pagal sąmatą, todėl skirtumas sudaro 61,97 Eur nuo šalių sutartos kainos; Atliktų darbų akte „C“ stogo (Eil. Nr. 8, darbo kodas N10-2150), karkaso įrengimo dekoratyviniam stogeliui kaina – 281,3 Eur / kub. m3 plius papildomi priskaitymai pagal aktą, o sąmatoje sutarta – karkaso sienų įrengimas (Eil. Nr. l, darbo kodas N10-14-1), karkaso įrengimas sienoms – 220,32 Eur / kub. m3 plius papildomi priskaitymai pagal sąmatą, todėl skirtumas sudaro 92,51 Eur nuo šalių sutartos kainos. Projekte nurodyta, kad centrinės pastato dalies antro aukšto (mansardinio) sienos medinis karkasas tarp ašių A4 ir A5, 38 (fasadas), 27 (stogo planas)) įrengiamas taip pat kaip ir likusi visa medinė karkasinė siena ašyse Al iki A8, nes tai yra tos pačios sienos dalis. Karkaso įrengimo mazgas sienai nurodytas – sienos detalė IIA. Rangovė daliai sienos vienašališkai pakeitė darbo įkainius nuo sutartų sąmatoje ir karkasinės sienos dalį pervadino „karkasu dekoratyviniam stogeliui“, taip sukurdama atskirą darbo poziciją atliktų darbų akte „C“. Toks atskiras darbas nebuvo įvardintas ir išskirtas sutartoje sąmatoje, darbų aktuose ir atliktų darbų sąmatose apmokėjimui. Lokalinė sąmata buvo rangovės perdaryta į atliktų darbų aktą „C“ ir pridėta prie priešieškinio; atliktų darbų akte „C“ stogas (Eil. Nr. 7, darbo kodas N15P-0401) sienų vidinių paviršių aptaisymas plokštėmis, tvirtinant prie įrengto medinio karkaso, kai plokštės medžio drožlių (skiedrų), nurodyta darbo kaina viso – 252,25 Eur už 36,4 kv. m2, 3,20 Eur / kv. m2 plius papildomi priskaitymai pagal aktą sudaro darbo kainą – 6,93 Eur / kv. m2. Sąmatoje sutarta, kad rangovė atliks – karkasinių sienų įrengimą (Eil. Nr. 2, darbo kodas N15P-0401), paviršių aptaisymą OSB plokštėmis, tvirtinant prie įrengto medinio karkaso 49 kv. m2 už tokią pačią kainą kaip ir nurodyta atliktų darbų akte „C“. Visa medinė karkasinė siena mansardiniame aukšte tarp ašių Al iki A8 yra 49 kv. m2 ploto. Išskaidžiusi lokalinę sąmatą atsiskaitymui į atskirus darbus ir juos pervadinusi kitais darbų pavadinimais ir darbų kodais, atliktų darbų akte „C“ Rangovė nurodė, kad ji montavo stogo (Eil. Nr. 7, darbo kodas N15P- 0401) – 36,4 kv. m2 faktinius sienų vidinius paviršius, o ne karkasinės sienos karkasą ir darbas (Eil. Nr. 9 ir 10) – 13,26 kv. m2 naujai pavadintas dekoratyviniu stogeliu iš viso sudaro 49,66 kv. m2 pagal faktą, t. y. tiek, kiek ir buvo sutarta sąmatoje, todėl viso pagal faktą atliktų darbų akto „C“ (Eil. Nr. 7, darbo kodas N15P-0401) yra aptaisyta 49,66 kv. m2 sienų ir atlikta darbo už 344,14 Eur, o ne už 252,25 Eur, kaip akte nurodžiusi rangovė. Šiuo atveju atliktas perskaičiavimas yra rangovės naudai 91,89 Eur (-252,25 Eur +344,14 Eur). Atliktų darbų akte „C“ – stogo (Eil. Nr. 9) šablono dekoratyviniam stogeliui pagaminimo, kiekis – 13,26 kv. m2, kaina 429,33 Eur. Šie darbai yra iš rangovės dirbtinai išskirtų ir į atliktų darbų aktą „C“ įtrauktų 49,66 kv. m2 karkasinės sienos aptaisymo darbų. Atliktų darbų akte „C“ stogo (Eil. Nr. 10) dekoratyvinio stogelio „karūnos“ išpjovimo pagal šabloną tvirtinant prie įrengto medinio karkaso, kiekis – 13,26 kv. m2, kaina – 652,93 Eur nepagrįsta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTU3LTg2My8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-157-863/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-157-863/2020">e2-157-863/2020</a> ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteisė 20 801,02 Eur nuostolių atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 401,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė; atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė atsakovei iš ieškovo 12 529,89 Eur skolos, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 816,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje priešieškinį atmetė; priteisė valstybės naudai iš ieškovo 18,11 Eur, o iš atsakovės – 29,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės turto arešto – mastą, sumažinant jį nuo 26 286,11 Eur iki 20 801,02 Eur ir paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

6. Teismas nurodė, jog atsižvelgiantį tai, kad nagrinėjamoje byloje statybos rangos užsakovas – ieškovas – fizinis asmuo, o rangovė – juridinis asmuo, šalių sudaryta statybos rangos sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Teismas pažymėjo, jog statybos rangos sutarties objektas – ūkinio pastato, esančio prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje statyba, suponuoja, jog statybos rangos sutarties tikslas susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu, todėl yra pagrindas ginčo statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį.

7. Teismas sutiko su ieškovu, jog bendra sąskaita išankstiniam apmokėjimui (suma – 22 682,99 Eur) turi trūkumų ir kelia abejonių – ji 2018 m. gruodžio 31 d. išrašyta ne tik praėjus metams nuo darbų atlikimo, tačiau ir skirta išankstiniam apmokėjimui, nors joje numatyti darbai jau buvo atlikti, tačiau sprendė, kad minėti sąskaitos trūkumai neturi reikšmės, nesant tarp šalių ginčo dėl to, jog už 2017 metų gruodžio mėnesį išrašytuose atliktų darbų aktuose nurodyti darbai didžiąja dalimi realiai buvo atlikti, nesutariant tik dėl atliktų darbų įkainių ir kiekių.

8. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas sutiko su atliktų darbų akte „A“ nurodytais darbai ir įkainojimu, todėl priešieškinio reikalavimus 924,59 Eur dalyje tenkino pilnai.

9. Teismas nurodė, jog ginčo objekte buvo panaudotos sunkesnės nei projekte numatytos metalo konstrukcijos, ką patvirtino ir liudytoja L. P.. Teismas, nesant duomenų apie tai, jog ieškovui buvo pateiktos liudytojos L. P. nurodytos naujos lokalinės sąmatos Nr. 100 ir Nr. 100 A arba, kad nauji darbo įkainiai buvo su juo suderinti kitokiu būdu, taip pat tai, kad pastarasis būtų sutikęs su kitokių nei numato projektas metalo konstrukcijų klojimu ir priėmęs tam būtinų mechanizmų panaudojimo kaštų apmokėjimą, darė išvadą, jog ieškovas įrodė savo atsikirtimus dėl 2 153,10 Eur (608,78 Eur + 1 544,32 Eur) išlaidų, susijusių su sunkesnio metalo konstrukcijų klojimu bei didesnių darbo įkainių pritaikymu, nepagrįstumo, todėl priešieškinį šioje dalyje atmetė.

10. Teismas pažymėjo, jog kiti ieškovo atsikirtimai dėl atliktų darbų akte „C‘ nepagrįstai įtrauktų darbų bei dėl dirbtinai į atskiras pozicijas išskirtų darbų, be jo samprotavimų, nepatvirtinti jokiais byloje surinktais įrodymais. Teismas nurodė, jog neturi specialių žinių statybos srityje ir negali įvertinti ar tam tikri sąmatoje prie statybų rangos sutarties numatyti darbai buvo išskaidyti į atskiras pozicijas atliktų darbų aktuose nepagrįstai, taip pat negali įvertinti ar švieslangių angų įrengimas yra stambesnio statybos darbo sudėtinė dalis ir / ar atsakovė pagrįstai šį darbą įkainavo 557,14 Eur suma. Teismas pabrėžė, jog šalių ginčui, susijusiam su atliktų darbų akte „C“ numatytų darbų įvertinimui, šalims paprašius skirti byloje ekspertizę, buvo skirti 3 klausimai, susiję su darbų dubliavimu ir nepagrįstu išskyrimu, tačiau atsakovei atsisakius apmokėti savo dalį ekspertizės, ieškovas taip pat nepalaikė tokio prašymo ir į klausimus, reikalaujančius specialių žinių, nebuvo atsakyta. Todėl įvertinęs tai, jog savo atliktus darbus rangovė grindė atliktų darbų aktu „C“, o ieškovas, nesutikdamas su tam tikromis jo pozicijomis (išskyrus dėl per didelių darbo įkainių), savo atsikirtimų neįrodė, teismas konstatavo, jog atsakovei pagal tris atliktų darbų aktus „A“, „B“ ir „C“ priklauso 20 529,89 Eur (924,59 + 14 009,02 + 7 749,38 – 2 153,10) atlygis.

11. Teismas nurodė, jog ieškovas atsakovei bankiniais pavedimais sumokėjo iš viso – 17 970,26 Eur, o atsakovė iki ginčo stogo įrengimo darbų (pagal atliktų darbų aktus „A“, „B“ ir „C“), remiantis atliktų darbų aktu už 2017 metų birželio mėnesį bei atliktų darbų aktu už 2017 metų rugpjūčio mėnesį, atliko darbų už 9 970,26 Eur. Teismas pabrėžė, jog nors ieškovas ir nurodė, kad grynaisiais pinigais atsakovei sumokėjo 6 500,00 Eur, o trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M. patvirtino, jog pro virtuvės langą tai matė, tokie parodymai apie grynųjų pinigų mokėjimą ir jų konkrečią sumą byloje nepatvirtinti, todėl laikė, jog aplinkybė dėl grynųjų pinigų sumokėjimo atsakovei neįrodyta.

12. Teismas sprendė, jog atsakovei priklauso 20 529,89 Eur atlygis už atliktus stogo įrengimo darbus. Todėl įvertinęs tai, kad ieškovas atsakovei yra sumokėjęs 17 970,26 Eur, be stogo darbų kitų darbų atlikta tik už 9 970,26 Eur ir nepanaudotas 8 000 Eur likutis, teismas konstatavo, jog atsakovės priešieškinis tenkintinas 12 529,89 Eur dalyje (20 529,89 Eur – 8 000 Eur).

13. Teismas pažymėjo, jog šalims teismo ekspertizės atlikimo byloje atsisakius, tiek specialisto A. K. apžiūros aktas, tiek teismo eksperto S. M. ekspertinio tyrimo aktas, vertintini kaip lygiaverčiai įrodymai, tačiau jų patikimumas, nesant jokių pagrįstų abejonių dėl juos surašiusių asmenų kompetencijos ar šališkumo, dėl byloje nustatytų aplinkybių žodinio bylos nagrinėjimo metu bei dėl turinio trūkumų negali būti vertinamas kaip tapatus.

14. Teismas vertino teismo eksperto S. M. ekspertinio tyrimo akto išvadas kritiškai, nes pastarosios padarytos neapžiūrėjus pastato vietoje, atsižvelgta tik į 2017 m. gruodžio 19 d. nuotraukas (nevertinta ankstesnė situacija, buvusi statybos darbų sustabdymo metu), pateikti defektų pašalinimo kaštai nepagrįsti jokiais skaičiavimais, o pasirinkti defektų pašalinimo būdai, net neturint specialių statybos žinių, abejotini, be to, kaip pripažino pats teismo ekspertas S. M. teismo posėdžio metu, tyrime yra padaryta klaidų, dėl kurių įtakos visam ekspertiniam tyrimui jis negalėjo pasisakyti, tam reikėtų atlikti papildomus vertinimo veiksmus. Teismas teigė, jog atsakovė, nesutikdama su ieškovo pozicija, grindžiama apžiūros akto išvadomis, tokių išvadų nepaneigė, o teismo ekspertizės atsisakė, todėl vadovaujamasi apžiūros akto išvadomis dėl nustatytų trūkumų ir šio dokumento pagrindu sąmatininko V. A. sudaryta lokaline sąmata dėl trūkumų taisymo išlaidų dydžio – 19 404,84 Eur.

15. Teismas pabrėžė, jog prie trūkumų šalinimo akto buvo pridėti statybininkams išmokėtas lėšas pagrindžiantys pinigų priėmimo kvitai, taip pat statybinių medžiagų pirkimo kvitai, tačiau nepateikta jokių paskaičiavimų, pagrindžiančių 24 889,93 Eur sumos susidarymą, t. y. kiek valandų ir pagal kokius įkainius buvo atliekami konkretūs darbai. Teismas sprendė, jog nesant konkrečių atliktų trūkumų šalinimo darbų paskaičiavimų, neįmanoma nustatyti, kiek kainavo papildomai nustatyti trūkumai. Teismas pažymėjo, jog tai, kad trūkumų šalinimas buvo atliekamas pagal apžiūros akto išvadas ir jo pagrindu sudarytą sąmatą savaime nereiškia, jog reiškiant reikalavimą dėl jau atliktų darbų išlaidų atlyginimo, nereikia pateikti įrodymų apie realiai patirtas išlaidas, juo labiau, kad tam tikri darbai pagal apžiūros aktą nebuvo atlikti bei tam tikri nauji darbai buvo atlikti, kurių konkreti kaina (kainos paskaičiavimas – medžiagų kiekiai ir kaina, reikalingos darbo valandos ir įkainiai) nenurodyti. Teismas nurodė, jog individualią vykdančių asmenų trūkumų šalinimo išlaidos viršijo V. A. paskaičiuotas išlaidas, nors pastarieji asmenys nemoka pridėtinių išlaidų (PVM, pelno, statybvietės mokesčio ir pan.). Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visetą, nesant atliktų trūkumų pašalinimo darbus pagrindžiančių paskaičiavimų, t. y. realiai patirtų nuostolių įvertinimo, darė išvadą, jog atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos nustatytinos vadovaujantis A. K. apžiūros akto išvadomis dėl nustatytų trūkumų ir šio dokumento pagrindu sąmatininko V. A. sudaryta lokaline sąmata dėl trūkumų taisymo išlaidų dydžio – 19 404,84 Eur, ieškinį tenkinant 19 404,84 Eur dalyje ir iš viso, patyrus 1 396,18 išlaidų iki kreipimosi į teismą dienos, ieškovui iš atsakovės priteisiant 20 801,02 Eur nuostolių atlyginimo (19 404,84 Eur + 1 396,18 Eur).

16. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes atsisakymas nuo teismo ekspertizės byloje skyrimo gali turėti įtakos priimam teismo sprendimui, šalies reikalavimų tenkinimui ar atmetimui, nesant pakankamai įrodymų jiems pagrįsti ar priešingos šalies argumentams paneigti, tačiau ne papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTU3LTg2My8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-157-863/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-157-863/2020">e2-157-863/2020</a> dalyje, kuria tenkinti iš dalies ieškinys ir priešieškinis, kitose dalyse juos atmetant ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės reikalavimą dėl 3 898,20 Eur priteisimo atmesti; sumažinti iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, įvertinant atsakovės procesinį elgesį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Nors pirmosios instancijos teismas statybos rangos sutartį kvalifikavo vartojimo rangos sutartimi, tačiau ieškovo, kaip vartotojo, interesus gynė nepakankamai ir neproporcingai. Vartotojas, kaip silpnesnė sutarties šalis, ginamas tiek, kiek pats sugeba įrodyti ir pagrįsti pateiktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad didelė dalis piniginių lėšų ieškovo buvo sumokėta, tačiau dėl atsakovės vadovo N. Ž. nesąžiningo elgesio, neužpajamuota. Pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir neareštavo atsakovės turto, todėl ši perleido turtą tretiesiems arba susijusiems asmenims, už perleistą turtą lėšų į bendrovės sąskaitas negavo, reorganizavo savo veiklą, sumažindama įstatinį kapitalą, ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo momentu jokios realios statybų veiklos nebevykdė. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymas iš esmės yra neįmanomas, atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose nesant pakankamai piniginių lėšų. Kad atsakovė atsiskaitomosiose sąskaitose neturi piniginių lėšų, nurodė ji pati, atsisakydama sumokėti už pirmosios instancijos teismo atsakovės prašymu skirtą ekspertizę. Tokia vartotojo teisių apsauga – deklaratyvi. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovė nebendradarbiavo, piktnaudžiavo savo, kaip stipresniosios sandorio šalies, padėtimi, neteikė adekvačios informacijos ieškovui, jį klaidino, buvo nesąžininga, apsunkino vartotojo teisių gynimą. Atsakovė, būdama nesąžininga, ieškovui pasiūlė sudaryti sutartį pagal šabloną su jame nurodytomis sąlygomis bei veikė savo nuožiūra, nesilaikydama nei sutartyje nurodytų sutarties terminų, nei atsiskaitymo sąlygų.

17.2. Patikslintas ieškinys grindžiamas ne abstrakčiais paskaičiavimais, o konkrečiomis darbo ir medžiagų sąnaudomis pagal pridėtus finansinius dokumentus. Ieškovas, kaip vartotojas, negali būti įpareigojamas atlikti perteklinių veiksmų, nenurodytų įstatymuose, gindamas savo pažeistą teisę. Į bylą buvo pateikti prekių įsigijimo bei darbininkų išrašyti čekiai, kurie patvirtina realias išlaidas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad išlaidų, medžiagų įsigijimo aktai būtų nesusiję su trūkumų šalinimu, todėl yra pagrindo manyti, kad ši aplinkybė labiau egzistavo, nei neegzistavo. Liudytojas G. D. patvirtino, kad pateikti dokumentai parengti būtent už atliktus trūkumų šalinimo darbus. Be to, dokumentuose nurodyta darbų paskirtis, apimtis atitinka įrodinėtinų aplinkybių turinį. Vartotojas neįpareigojamas trūkumo šalinimą grįsti tik konkrečiais dokumentais, pavyzdžiui, iš anksto paskaičiuotomis sąmatomis. Dauguma darbų buvo daromi demontuojant prieš tai padarytas konstrukcijas, o tai taip pat sudaro tam tikrą išlaidų, sąnaudų dalį; be to, kai kurių defektų šalinimo darbų negalima atlikti dėl statybos ciklo. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės samprotavimais, kad trūkumus šalino ir darbus atliko pagal individualią veiklą ir patentus dirbantys asmenys, o ne bendrovė ir šie asmenys esą neturi pareigos mokėti kai kurių mokesčių, „pridėtinių išlaidų“ (PVM, pelno mokesčio, statybvietės ir pan.). Pirmosios instancijos teismas savo nuomonę turi grįstai faktais, o ne samprotavimais. Tai, kad statybinės medžiagos įgytos oficialiai, reiškia, kad už jas PVM sumokėtas. Nors individualią veiklą vykdantys asmenys nėra PVM mokėtojai, tai nereiškia, kad jų realios sąnaudos mažesnės. Individualiai dirbantiems asmenims netaikomos atskaitos, šie asmenys moka mokesčius kitu pagrindu, nuo kitokios pajamų bazės ir kitokiais mokestiniais tarifais, todėl konstatuoti, kad tokių asmenų veiklos kaina mažesnė, to nepagrindžiant įrodymais, o tik sutinkant su samprotavimais, neteisinga. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė vartotojo nurodytą nuostolių šalinimo pagrindimą.

17.3. Buvęs atsakovės vadovas N. Ž. keletą kartų keitė savo poziciją, pripažindamas grynųjų pinigų mokėjimo faktą ir žadėdamas juos įforminti, pajamuoti, užskaityti už jau atliktus darbus ir dalį – už būsimus darbus, o vėliau teigdamas, esą grynųjų pinigų negavo. 6 500,00 Eur grynųjų pinigų gavimo faktas atsakovės neigiamas, nes už tokius veiksmus jai gresia baudžiamoji atsakomybė. Grynųjų pinigų faktą taip pat patvirtino ieškovo buvusi žmona – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M., o jos nurodytos aplinkybės – nepaneigtos. Be to, kad gavo grynuosius pinigus, atsakovė pripažino vykdant teisminę mediaciją. Pirmosios instancijos teismo sprendime atliktas byloje esančių įrodymų vertinimas pažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintą teisės principą, jog iš nieko negalima reikalauti įrodyti to, ko įrodyti nėra galimybės (lot. impossibillum nulla obligatio est) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo __ Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-408/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-408/2009">3K-3-408/2009</a>, 3K-3-490/2011, 3K-3-337/2013). Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmeninis pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad ieškovo, kaip silpnesnės sutarties šalies, pateiktų įrodymų nepakanka, privalėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, kurie leistų bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nustatyti esmines bylos aplinkybes.

17.4. Baigiant darbus, atsakovė ieškovui buvo pateikusi atsiskaitymui šalių suderintas tris PVM sąskaitas-faktūras, kurių bendra mokėtina suma – 17 000,00 Eur. Tuo tarpu su patikslintu priešieškiniu pridėtos kitos PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos 22 000,00 Eur sumai, su kuriomis ieškovas pirmą kartą turėjo galimybę susipažinti tik 2019 m. sausio 9 d., tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino. Taigi, atsakovė nurodė skirtingus darbų kiekius ir kainas, o tai patvirtina jos nesąžiningumą, sutarties nuostatų pažeidimą. Atsakovės su priešieškiniu pateikti dokumentai savo turiniu ir forma skyrėsi nuo anksčiau pateiktų, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

17.5. Darbai atsakovės buvo išskaidyti nepagrįstai, siekiant apmokestinti juos dukart. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad kiti ieškovo atsikirtimai, dėl atliktų darbų akte „C“ nepagrįstai įtrauktų darbų bei dėl dirbtinai į atskiras pozicijas išskirtų darbų, be jo samprotavimų, nepatvirtinti jokiais byloje surinktais įrodymais. Ieškovo pozicija pagrįsta lokalinės sąmatos skaičiavimais ir sutartais darbais prie sutarties; dokumentais, kurie buvo ieškovui pateikti iš karto baigus darbus; pridėtais aktais už atliktus darbus, kurie pateikti kartu su priešieškiniu, t. y. po metų. Reikalavimas ieškovui kitu būdu pagrįsti nesulygtas kainas, išskaidytus, bet savo esme tuos pačius, tik kitaip pervardintus darbus – neįmanomas įgyvendinti, visus atlikti darbus numačius lokalinėje sąmatoje. Iš lokalinės sąmatos įkainių ir atsiskaitymui pateiktų išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad atsirado darbai, dėl kurių nesusitarta.

17.6. Net ir neatlikus teismo ekspertizės, lyginant projektinius dokumentus su išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, matyti, kad stogelio įrengimas papildomas atskirai apmokestinama „karūna“ (nors ieškovas ir padėjęs darbininkams daryti stogelio šabloną, kuris prilygintas daromai „karūnai“).

17.7. Atliktų darbų aktuose „B“ ir „C“ darbų įkainiai skiriasi nuo šalių sutartoje sąmatoje esančių duomenų: atliktų darbų akte: stogo (Eil. Nr. 7, darbo kodas N10-67-1), gegnių (200 x 50), stygų ir mūrlotų gamybos ir montavimo kaina – 252,00 Eur / kub. m3 (1 965,6 d., užmokestis: 7.8 kiekis) plius papildomi priskaitymai pagal aktą, o sąmatoje sutarta, kad stogas (Eil. Nr. 4) – 232,8 Eur / kub. m3 (1 396,8 : 6,0) plius papildomi priskaitymai pagal sąmatą, todėl skirtumas dėl padidinto nei sutarta darbo įkainio sudaro 314,46 Eur; atliktų darbų akte „B“ 1 stogas (Eil. Nr. 8, darbo kodas N15-333-1), fasadinių pastolių, kurių plotis 0,73 m ir aukštis iki 15 m, įrengimas ir išardymas, kiekis – 104 kv. m2, darbo užmokestis – 120,12 Eur, medžiagos – 478,4 Eur plius papildomi priskaitymai pagal aktą.

17.8. Atliktų darbų akte „C“ nurodyta: stogas (Eil. Nr. 4, darbo kodas R8-100), angų įrengimas švieslangiams – 6,6 kv. m2, 193,56 Eur d. užm., 112,99 Eur medž., viso – 306,55 Eur plius papildomi priskaitymai pagal aktą, kas sudaro 557,14 Eur ir 150,72 Eur už medžiagas. Šie darbai nebuvo numatyti atlikti sąmatoje, nes švieslangio anga montuojant naujo stogo medžio konstrukciją, kaip nurodyta projekte, paliekama automatiškai tarpe tarp dviejų gegnių, jos nereikia įrengti, kaip nurodė atsakovė. Nagrinėjamu atveju, atsakovė ne tik nesąžiningai pritaikė darbų kodo įkainį (R8-100 (remontas)), nors jokio remonto nebuvo, bet ir įtraukė šią sumą apmokėjimui į atliktų darbų aktą „C“, nors faktiškai neatliko jokių specialių angų paruošimo difuzinėje plėvelėje ir OSB plokštėje bei realiai neturėjo tokios apimties sąnaudų. Net ir neturint specialių žinių, akivaizdu, kad statant švieslangius, taip pat ir ventiliacijos kaminus į naujai montuojamą stogą paliekamos angos, o ne įrengiamos angos.

17.9. Atliktų darbų akte „C“ 1 stogas (Eil. Nr. 5, darbo kodas N7- 224) – smulkių detalių montavimo gegnių stiprinimas (k8=1.04) sudaro: 35,60 Eur darbo užmokestis, 92,09 Eur medžiagos, iš viso su priskaitymais pagal aktą – 197,59 Eur ir 122,84 Eur medžiagos. Šios rangovės patirtos išlaidos susijusios su jos darbo broko taisymu, kurį ji pati pripažino. Atsakovė atskiru darbu laikė papildomą savo nekokybiškai atliktų stogo medžio konstrukcijų sujungimų, plyšių sustiprinimą, nors juos vėliau teko perdaryti iš naujo.

17.10. Projekte, aiškinamajame rašte nurodytų įstatymų ir normų reikalavimuose, kuriais turėjo vadovautis rangovė, vykdydama darbus, bei šalių patvirtintoje sąmatoje numatytas medinės stogo konstrukcijos montavimo darbas (Eil. Nr. 4, darbo kodas N10-67-1), tačiau joks papildomas darbas gegnių stiprinimui neįtrauktas, nes yra atliekamas montuojant ir užtikrinant konstrukcijos stiprumą bei stabilumą; atliktų darbų akte „C“ prie stogo (Eil. Nr. 6, darbo kodas N10-14-1) – karkaso įrengimo karkasinei sienutei nurodyta darbo kaina – 259,68 Eur / kub. m3 plius papildomi priskaitymai pagal aktą, o sąmatoje sutarta – karkaso sienų įrengimas (Eil. Nr. 1, darbo kodas N10-14-1), karkaso įrengimas sienoms – 220,32 Eur / kub. m3 plius papildomi priskaitymai pagal sąmatą, todėl skirtumas sudaro 61,97 Eur nuo šalių sutartos kainos.

17.11. Atliktų darbų akte „C“ stogo (Eil. Nr. 8, darbo kodas N10-215) – karkaso įrengimo dekoratyviniam stogeliui nurodyta kaina – 281,30 Eur / kub. m3 plius papildomi priskaitymai pagal aktą, o sąmatoje sutarta, kad karkaso sienų įrengimas (Eil. Nr. 1, darbo kodas N10-14-1) – karkaso įrengimas sienoms – 220,32 Eur / kub. m3 plius papildomi priskaitymai pagal sąmatą, todėl skirtumas sudaro 92,51 Eur nuo šalių sutartos kainos. Projekte nurodyta, kad centrinės pastato dalies antro aukšto (mansardinio) sienos medinis karkasas tarp ašių A4 ir A5, 38 (fasadas), 27 (stogo planas)) įrengiamas taip pat, kaip ir likusi visa medinė karkasinė siena ašyse Al iki A8, nes tai yra tos pačios sienos dalis. Karkaso įrengimo mazgas sienai nurodytas – sienos detalė IIA. Rangovė daliai sienos vienašališkai pakeitė darbo įkainius nuo sutartų sąmatoje ir karkasinės sienos dalį pervadino karkasu dekoratyviniam stogeliui, taip sukurdama atskirą darbo poziciją atliktų darbu akte „C“. Toks darbas nebuvo išskirtas šalių patvirtintoje sąmatoje, darbų aktuose ir atliktų darbų sąmatose apmokėjimui.

17.12. Lokalinė sąmata rangovės perdaryta į atliktų darbų aktą „C“ ir pridėta prie priešieškinio; atliktų darbų akte „C“ stogo (Eil. Nr. 7, darbo kodas N15P-0401) – sienų vidinių paviršių aptaisymo plokštėmis, tvirtinant prie įrengto medinio karkaso kaina – 252,25 Eur už 36,4 kv. m2, 3,20 Eur / kv. m2 plius papildomi priskaitymai pagal aktą sudaro 6,93 Eur / kv. m2. Sąmatoje sutarta, kad rangovė atliks – karkasinių sienų įrengimą (Eil.Nr. 2, darbo kodas N15P-0401), paviršių aptaisymą OSB plokštėmis, tvirtinant prie įrengto medinio karkaso – 49 kv. m2 už tokią pačią kainą, kaip ir nurodyta atliktų darbų akte „C“. Visa medinė karkasinė siena mansardiniame aukšte tarp ašių Al iki A8 yra 49 kv. m2 ploto. Išskaidžiusi lokalinę sąmatą atsiskaitymui į atskirus darbus ir juos kitaip pervadinusi, atitinkamai nurodant ir kitus darbų kodus, atsakovė siekia pasipelnyti ieškovo sąskaita.

17.13. Atliktų darbų akte „C“ rangovė nurodė, kad montavo stogo (Eil. Nr. 7, darbo kodas N15P-0401) – 36,4 kv. m2 faktinius sienų vidinius paviršius, o ne karkasinės sienos karkasą, taip pat dekoratyvinį stogelį (Eil. Nr. 9 ir 10) – 13,26 kv. m2, iš viso – 49,66 kv. m2 pagal faktą, t. y. tiek, kiek ir buvo sutarta sąmatoje. Faktiškai pagal atliktų darbų akto „C“ (Eil. Nr. 7, darbo kodas N15P-0401) aptaisyta 49,66 kv. m2 sienų už 344,14 Eur, o ne už 252,25 Eur, kaip akte nurodžiusi rangovė. Šiuo atveju atliktas perskaičiavimas rangovės naudai – 91,89 Eur (-252,25 Eur + 344,14 Eur).

17.14. Atliktų darbų akte „C“ stogo (Eil. Nr. 9) šablono dekoratyviniam stogeliui pagaminimas, kiekis – 13,26 kv. m2, kaina – 429,33 Eur. Šie darbai – nepagrįstai rangovės išskirti akte „C“ į įtrauktus 49,66 kv. m2 karkasinės sienos aptaisymo darbus. Atliktų darbų akte „C“ – stogo (Eil. Nr. 10) – dekoratyvinio stogelio „karūnos“ išpjovimas pagal šabloną, tvirtinant prie įrengto medinio karkaso, kiekis 13,26 kv. m2, kaina – 652,93 Eur – nepagrįsta, nes tai jau įvertinto darbo dalis.

17.15. Atsakovė nesilaikė sąžiningumo pareigos. Nors ieškovas į bylą pateikė dokumentus, kuriuos gavo iš rangovės sustabdęs darbus 2017 metų pabaigoje, byloje su su priešieškiniu buvo gauti kiti dokumentai, su juose nurodyta ženkliai didesne suma. Kadangi atsakovė vienašališkai pakeitė darbo kodus ir įkainius, išskaidė darbų pozicijas darbų aktuose ir atliktų darbų sąmatose apmokėjimui, dalis priešieškinio tenkinta nepagrįstai. Atsakovės parengti dokumentai neatitinka sutarties nuostatų. Aplinkybę, kad atsakovė keitė kainas, patvirtino ir buvusi atsakovės sąmatininka – liudytoja L. P..

18. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas neatitiko ieškovo lu?kesc?iu?, nepatvirtina jo neišsamumo ar prieštaringumo.

18.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 5 485,09 Eur nuostolių atlyginimo už atsakovės atliktų statybos darbų trūkumų šalinimą. Atsakovės atlikti statybos darbai negali būti laikomi paslėptais Lietuvos Respublikos statybos i?statymo 2 straipsnio 35 punkto prasme. Visi statybos darbų tru?kumai objekte (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurie galimai buvo, galėjo būti uz?fiksuoti eksperto A. K. atliktos objekto pirmine?s apz?iu?ros metu.

18.3. Atsakovė nesutiko su dalimi eksperto A. K. 2017 m. gruodžio 19 d. ūkinio pastato mansardinio auks?to statybos konstrukcijos darbu? apz?iu?ros akte Nr. 7 užfiksuotų trūkumų ir jų šalinimo išlaidų. Nors pirmosios instancijos teismas su atsakove ir sutiko, kad akte nurodytų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidos – nepagrįstai didelės, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, jog jos beveik dvigubai viršijo V. A. sudarytą sąmatą.

18.4. Individualiai ar pagal verslo liudijima? dirbanc?iu? asmenu? rangos darbu? kaina yra z?emesne? negu tapačius darbus atliekančių juridiniu? asmenu?. Atsakovės nuomone, ieškovas konkrečiu atveju siekia pasipelnyti, galimai fiziniams asmenims, atlikusiems statybos darbų trūkumų šalinimo darbus už juos sumokėjęs mažesnę sumą negu prašoma priteisti, neįskaičiavus pridėtinių išlaidų, numatytų sąmatoje, todėl ieškovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 5 485,09 Eur atsakovės atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų – atmestini.

18.5. Ieškovo į bylą pateiktos sąskaitos už pirktas medžiagas vertintinos kritiškai, šiam įsigijus, pavyzdžiui, teptukų, atsuktuvų, pies?tukų, pirs?tinių, gra?z?tų, pju?klų, ortakių, movų, kurie nebuvo reikalingi statybos darbų trūkumams pašalinti. Tokiu būdu ieškovas siekia nepagrįstai perkelti savo turėtas išlaidas atsakovei.

18.6. Sutartyse, sudarytose su fiziniais asmenimis, numatyta, jog rangovai atliks ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje stogo broko taisymo darbus ir naujo stogo i?rengima?. Pažymėjo, jog prie šių sutarčių statybos darbų trūkumų šalinimo sąmata nebuvo pridėta, nors jose ir buvo nurodyta, kad darbu? kaina bus apskaičiuojama remiantis susitarimu, pagal broko taisymo darbu? eksperto parengta? sa?mata? ir pagal fakta?.

18.7. Atsakovė ieškovui išrašydavusi PVM sąskaitas-faktūras, kurias šis apmokėdavo atskirais mokėjimo nurodymais. Kad mokėjimai buvo atliekami elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, patvirtina aplinkybė, jog ieškovo atsakovei avansu sumokėta suma viršijo perdavimo-priėmimo aktais fiksuotų atliktų statybos darbų vertę. Be to, ieškovas jokiame tarp šalių vykusiame susirašinėjime nebuvo nurodęs, jog atitinkamą sumą yra perdavęs grynaisiais pinigais. Minėta aplinkybė nenustatyta ir atsakovės atžvilgiu atliekant ikiteisminį tyrimą. Taigi, ieškovas negalėjo įrodyti to, kas faktiškai neįvyko. Be to, ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika dėl principo impossibilium nulla obligatio est (liet. niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) pažeidimo – nagrinėjamu atveju neaktuali, ją suformavus bylose dėl pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo.

18.8. Ieškovas teigė, jog ne visi atliktų darbų aktuose A, B ir C nurodyti statybos darbai buvo padaryti (ginčijant jų kiekį), tačiau reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už jų šalinimą. Tačiau tuo atveju, jeigu atsakovė būtų neatlikusi statybos darbų, ieškovas nebūtų galėjęs jai reikšti reikalavimo dėl nuostolių, kuriuos sudaro statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidos, atlyginimo.

19. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTU3LTg2My8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-157-863/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-157-863/2020">e2-157-863/2020</a> dalyje, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 8 452,05 Eur nuostolių atlyginimo; pripažinti, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai; pripažinti atsakovės sumokėtą 2 420,00 Eur sumą už ekspertizės aktą išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis laikytina vartojimo rangos sutartimi – nepagrįsta. Šalių sudarytos rangos sutarties rezultatas nebuvo naudojamas ieškovo buitiniams ar asmeniniams poreikiams patenkinti – darbų rezultatą perduotas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. M., iš kurios jis yra gavęs atlygį. Tokiu būdu ieškovas veikė kaip generalinis rangovas, o atsakovė – kaip subrangovė, todėl netaikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Aplinkybė, jog ieškovas yra fizinis asmuo, nepakankama ginčo sutarčiai kvalifikuoti vartojimo rangos sutartimi. Nagrinėjamu atveju netenkinami jokie buitiniai ir asmeniniai ieškovo ar šeimos poreikiai, nes ieškovui nutraukus santuoką, pasibaigė šeimos teisinis režimas.

19.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovo reikalavimus dėl 5 485,09 Eur išlaidų priteisimo už naujai paaiškėjusių trūkumų šalinimą, kurie atsakovei nebuvo žinomi. Atsakovo atlikti statybos darbai nelaikytini paslėptais, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 35 punktą. Ieškovo pasitelktas ekspertas A. K., apžiūrėjęs objektą, parengė 2017 m. gruodžio 19 d. ūkinio pastato mansardinio aukšto statybos konstrukcijos darbų apžiūros aktą Nr. 7, kuriame nurodė visus jo užfiksuotus trūkumus; šio akto pagrindu V. A. sudarė trūkumų šalinimo sąmatą, kuria remiantis trūkumų šalinimo kaina – 19 404,84 Eur (su PVM). Jokių kitų trūkumų, kuriems šalinti būtų sudaryta sąmata, nenustatyta.

19.3. Nors pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės abejonėmis dėl to, jog individualių veiklą vykdančių asmenų trūkumų šalinimo išlaidos viršijo V. A. sąmatoje paskaičiuotas išlaidas, tačiau priteisdamas nuostolių atlyginimą, vadovavosi V. A. sudaryta sąmata, neatsižvelgdamas į tai, jog individualią veiklą vykdančių asmenų trūkumų šalinimo išlaidos viršijo jo paskaičiuotas trūkumų šalinimo išlaidas vos ne dvigubai. Fiziniai asmenys nemoka pridėtinių išlaidų (PVM, pelno mokesčio, statybvietės ir pan.), jų statybos darbų kaina – mažesnė lyginant ją su statybos įmonių.

19.4. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog sąmatoje nurodytos objekto trūkumo šalinimo išlaidos atitinka būtinus darbus ir jų apimtis, atsižvelgdamas į tai, kad darbai buvo atliekami fizinių asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimus, ne visi akte nurodyti darbai – padaryti, nepagrįstai ieškovui priteisė visą sąmatoje numatytą sumą, pagal kurią trūkumų šalinimo išlaidos sudaro tik 10 065,40 Eur, o kitos išlaidos (darbo užmokesčio priskaitymai, papildomų mechanizmų vertė, socialinio draudimo išlaidos, statybvietės išlaidos, indeksacija, pelnas, PVM) – papildomos.

19.5. Ieškovo liudytojas G. D. paaiškino, kad jis nėra PVM mokėtojas, papildomai jokių socialinio draudimo įmokų nemoka, visus mokesčius, pagal numatytą apmokestinimą yra sumokėjęs išsiimdamas verslo liudijimą, taip pat pažymėjo, jog asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimus, analogiškų darbų kainos statybos sektoriuje yra du-tris kartus mažesnės nei statybos įmonių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovo neva patirtos išlaidos trūkumų šalinimui – padidintos.

19.6. Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog akte nurodytų trūkumų šalinimui sudaryta sąmata atitinka akte nurodytų trūkumų šalinimo kaštus, trūkumus šalino pagal verslo liudijimus dirbantys fiziniai asmenys, kurie nėra nei PVM mokėtojai, nei moka papildomų mokesčių už vykdomą veiklą, o jų atliekamų darbų kaina – mažesnė negu analogiškas paslaugas teikiančių juridinių asmenų, galėjo priteisti tik tą sumą, kurią sudaro pati darbų kaina be sąmatoje prie pagrindinių darbų priskaičiuotų pridėtinių išlaidų, atėmus nepadarytų pagal sąmatą darbų, t. y. kamino, dūmtraukių mūrijimo senoviškomis molio plytomis darbų, kainą (pagal sąmatą – 1 613,35 Eur). Taigi, ieškovui priteistina trūkumų šalinimo išlaidų suma sudaro 8 452,05 Eur.

19.7. Pridėtines išlaidas pagal sąmatą už visas 22 pozicijas sudaro: 1) kiti darbo užmokesčio priskaitymai – 426,31 Eur; 2) papildomų medžiagų vertė – 123,39 Eur; 3) papildomų mechanizmų vertė – 18,70 Eur; 4) socialinis draudimas – 1 794,48 Eur; 5) statybvietės išlaidos – 1 118,54 Eur; 6) pridėtinės išlaidos po indeksacijos – 1 726,56 Eur; 7) pelnas – 763,68 Eur; 8) PVM – 3 367,78 Eur. Šios išlaidos galėtų būti laikomos realiomis tik tuo atveju, jeigu darbus būtų atlikęs juridinis asmuo, esantis PVM mokėtoju.

19.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, jog atsakovė atsisakė teismo ekspertizės. Atsakovė viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog reikia skirti teismo ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismas patvirtino tuos klausimus, kurie su nagrinėjama byla nesusiję, o esminius klausimus atmetė. Kadangi dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės disponavimas piniginėmis lėšomis – ribotas, už teismo ekspertizę būtų sumokėję jos akcininkai, tačiau pirmosios instancijos teismui netenkinus atsakovės prašymo, nebuvo pagrindo mokėti už teismo ekspertizę atsakant į bylai neaktualius klausimus.

19.9. Atsakovės atstovas 2019 m. kovo 14 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašydamas priteisti 2 420,00 Eur išlaidas ekspertams, pagrįstas mokėjimo nurodymais ir sutartimi, sudaryta su UAB „Statybinių teismo ekspertizių centru“, kurios 1 punkte nurodyta, jog ekspertinio tyrimo akte turi būti įvertinti 2017 m. gruodžio 29 d. ūkinio pastato mansardinio aukšto statybos ir stogo konstrukcijų darbų apžiūros akte Nr. 7 nurodyti defektai ir atsakyta į užsakovo pateiktus klausimus. UAB „Statybinių teismo ekspertizių centro“ ekspertinio tyrimo aktas, kurį pasirašė ekspertas S. M., pateiktas į bylą, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad šios išlaidos patirtos nagrinėjant konkrečią bylą, nepagrįstos.

20. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašė jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTU3LTg2My8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-157-863/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-157-863/2020">e2-157-863/2020</a> dėl skundžiamų dalių nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo teisinius santykius tarp šalių kaip vartojimo rangos santykius, nes viena šalis, fizinis asmuo, pasamdė profesionalų verslininką atlikti statybos darbus privataus asmens, jo šeimos, buvusios sutuoktinės ir vaikų naudai, buitiniams poreikiams tenkinti. Į bylą atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad užsakovas būtų verslininkas, verstųsi statybos ar vystymo verslu. Užsakovas neturi ir neturėjo jokio tikslo ūkinį pastatą parduoti, tokiu būdu užsidirbdamas. Pastatas pradėtas statyti paties užsakovo ir šeimos jėgomis, tačiau vėliau pasamdyta rangovė – atsakovė konkretiems sąmatoje nurodytiems darbams atlikti, kurių pats padaryti negalėjo. Byloje nėra jokių duomenų apie „kitus rangovus“ ar „eilę rangovų“. Pastatas buvo statomas šeimos interesams tenkinti. Nepaisant to, kad santuoka nutraukta – su buvusia sutuoktine namų ūkyje gyveno nepilnamečiai užsakovo vaikai, kuriems nuolatinį išlaikymą jis teikė ir teikia toliau. Ieškovas jokio atlygio už tai negavo. Tuo tarpu patirties ir išsilavinimo turėjimas iš ieškovo vartotojo statuso neatima.

20.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 2017 m. gruodžio 19 d. apžiūros akto išvadomis dėl nustatytų trūkumų ir šio akto pagrindu sudaryta sąmatininko V. A. trūkumų šalinimo sąmata (19 404,84 Eur), tačiau neteisingai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 5 485,09 Eur papildomų trūkumų, paaiškėjusių šalinant nustatytus, priteisimo. Atsakovė dėl 5 485,09 Eur sumos nurodė, kad nauji trūkumai jai nebuvo žinomi, tačiau, ieškovo teigimu, jie, atliekant papildomus defektų šalinimo darbus, nustatyti kvalifikuotų statybos specialistų, dokumentuoti, užfiksuoti, nufotografuoti, pateikti su priešieškiniu, atsakovė su jais susipažino, dėl jų pareiškė savo nuomonę.

20.3. Atsakovė, neatsižvelgdama į ieškinio aplinkybes ir prie jo esančius duomenis apie papildomai nustatytus trūkumus, teigė, kad specialisto A. K. apžiūros metu jokių paslėptų darbų nebuvo. Ieškovas pažymėjo, kad ginčo darbai nelaikytini paslėptais darbais – toks ekspertų atsakymas pateiktas į atsakovės klausimą teisme. Tam tikri darbų trūkumai išaiškėjo tik nuardžius stogo konstrukcijas, tad jų nebuvo galima pastebėti anksčiau; visi šie trūkumai tarpusavyje buvo susiję ir kėlė pavojų statinio konstrukcijos ilgaamažiškumui bei saugiam naudojimui, todėl turėjo būti pašalinti. Atitinkamai visos trūkumų šalinimo išlaidos priteistinos iš atsakovės, kaip ieškovo realiai turėti nuostoliai.

20.4. Atsakovės pozicija – prieštaringa, viena vertus, ji neigia trūkumų šalinimo išlaidas, kurioms nesudaryta išankstinė sąmata, kita vertus, neigia ir trūkumų šalinimo išlaidas, kurioms sudaryta išankstinė sąmata, pateikti trūkumų šalinimo išlaidų dokumentai. Teiginiai esą pagal individualią veiklą dirbančių asmenų kainos žemesnės ir tai „visuotinai žinoma aplinkybė“ – subjektyvūs. Pirma, trūkumų šalinimui sudaryta sąmata, pagal kurią trūkumai šalinti, ir nei sąmatos, nei šalinimo faktų atsakovė nepaneigė. Atskirai fiziniams ir juridiniams asmenims sąmatos nerengiamos; jose nenurodamas žmonių, kurie šalins trūkumus, skaičius, darbo valandų kiekis, taip pat, gali būti nenumatytas ardymo darbų valandų kiekis, papildomi darbai ar papildomai nustatyti trūkumai. Antra, atsakovės samprotavimai dėl darbų kainų, įkainių dydžių nepagrįsti jokiais dokumentais ir įrodymais. Atsakovė neatsižvelgė į, kad vienas trūkumus šalinęs darbininkas dirbo pagal verslo liudijimą, o trys – pagal individualios veiklos pažymą. Pagal mokestinius teisės aktus individualią veiklą vykdantys asmenys privalo mokėti visus atsakovės nurodytus mokesčius.

20.5. Liudytojas G. D. teigė, kad jo kainos skiriasi nuo įmonių, tačiau kiek kartų paslaugos pigesnės – nesakė; kaina – tokia, kokią susidera su klientu, tai yra rinkos sutartinė kaina. Liudytojo G. D. atlikti darbai nebuvo brangesni už atsakovės, tačiau pastaruosius reikėjo visiškai perdaryti, t. y. nuardyti ir permontuoti konstrukcijas. Trūkumai nebuvo šalinami už didesnę kainą. Remiantis liudytojo G. D. parodymais, atsakovės įrengtas stogas buvo nekokybiškas, jį per keletą metų „būtų suvalgęs kondensatas“, t. y. nauja konstrukcija būtų supuvusi. Šalinant atsakovės darbų broką, buvo reikalinga atlikti ir ardymo darbus, kurie kainuoja papildomai; visos konstrukcijos nuardymas (1,5 mėn. darbo), liudytojo G. D. teigimu, kainavo po 20,00 Eur / kv. m2, todėl 200 kv. m2 stogo plokštumos, karkasinių švieslangių, karkasinės sienos išardymas sudarė apie 5 000,00 Eur, kas nebuvo numatyta V. A. sąmatoje, o neišardžius nebūtų buvę įmanoma vykdyti darbus.

20.6. Ventiliacijos kaminai padaryti iš senovinių plytų. Estetinį senovinių plytų mūro vaizdą sugadino atsakovė, netinkamai atlikusi mūrijimo darbus. Ventiliacijos kamino (ortakio) dalis, esanti virš stogo konstrukcijos, sumontuota atskirai, ji karkasinė, su viduje esančiais ventiliacijos vamzdžiais. Stogas į kamino mūrą nesiremia, todėl permūryti ventiliacijos kaminą galima neardant stogo. Atsakovė sugadino ieškovo senovines plytas, tačiau už savo darbo broką reikalauja pinigų, kai kaminą reikia ardyti ir mūryti naują, kaip nustatyta defektų akte ir sąmatoje. Šalinant stogo trūkumus, tai nebuvo padaryta dėl skubėjimo, siekiant sumontuoti stogą ir apsaugoti pastatą iki šaltojo sezono, dėl statybų ciklo eigos ir specialistų trūkumo. Kaminų broko taisymas nesusijęs su stogo griovimu.

20.7. Sąmatoje paskaičiuota bendra trūkumų šalinimo kaina, nepriklausomai nuo to, kas juos šalins ir kokia mokestine tvarka mokesčius mokės. Atsakovė negali sąmatos naudoti ir jos skaidyti savo nuožiūra, nes ji specialisto paskaičiuota remiantis atitinkama metodika, specialia programa ir atitinka sąlyginę rinkos vertę, o tikroji trūkumo šalinimo vertė gali varijuoti. Atsakovės darbų ir perdarymo darbų kainos praktiškai sutampa, todėl įvertinus tai, kad atsakovės sąmata sudaryta 2016 metų kainomis, tai reiškia kad praėjus dvejiems metams ir rinkoje fiksuojant statybos darbų kainų augimą, trūkumus šalinę asmenys dirbo realiomis kainomis.

20.8. Meistrai, atlikę trūkumų šalinimo darbus, dirbo skirtingais pagrindais: vienas asmuo – pagal verslo liudijimą, trys asmenys – pagal individualios veiklos pažymą; jie nėra PVM mokėtojai, t. y., nevykdo PVM perskaičiavimo ir atskaitymo, tačiau viską perka bendra tvarka su PVM. Taigi, atsakovė kelia klausimą, kiek išlaidų ir sąnaudų patyrė defektus šalinę fiziniai asmenys, aiškindama apskaitos ypatybes, tačiau nekvestionuoja ieškovo patirtų trūkumų šalinimo išlaidų, kurios pagrįstos defektų šalinimo sąmata.

20.9. Defektai, kurie buvo nustatyti akte Nr. 7, pašalinti už 19 404,84 Eur (24 889,93 Eur – 5 485,09 Eur), t. y. būtent už tiek, kiek ir buvo paskaičiuota V. A. sąmatoje trūkumams šalinti, todėl atsakovė neteisingai teigia, kad trūkumų šalinimo išlaidos viršijo V. A. paskaičiuotas sąmatoje (5 485,09 Eur yra kaina už papildomai nustatytus ir pašalintus defektus).

20.10. Asmenys, vykdantys veiklą pagal individualios veiklos pažymą, skirtingai nei teigia atsakovė, moka gyventojų pajamų mokestį nuo visų pajamų bei valstybinį socialinį draudimą, privalomąjį socialinį draudimą ir PVM, procentaliai paskaičiuojamos nuo tam tikros pajamų sumos. Ieškovas neprivalo domėtis, ar minėti asmenys daro PVM atskaitas, ar ne. Taip pat, niekas fiziniams asmenims ne PVM mokėtojams jokių prekių, medžiagų ir paslaugų be PVM neparduoda, ką patvirtino ir liudytojo G. D. parodymai bei bylose esantys duomenys. Fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą, nuo tam tikros pajamų sumos turi atskaityti ir perskaičiuoti PVM savo vidinėje apskaitoje, tačiau tai neturi įtakos jo klientui bei trūkumų šalinimo rinkos kainai, kuri, nagrinėjamu atveju, buvo sutarta vadovaujantis V. A. paskaičiuota sąmata.

20.11. Asmenys, vykdantys veiklą pagal individualios veiklos pažymą, atlikdami tokius pačius darbus kaip statybų bendrovės, patiria tapačias išlaidas ir sąnaudas (statybvietės, transporto, įrangos ir t.t.), todėl asakovės teiginiai, kad darbus atlikę asmenys patiria mažiau išlaidų – neteisingi. Be to, šių asmenų veiklos apmokestinimas, jų sąnaudos ir pelnas nesusiję su ieškovo patirtomis trūkumų šalinimo išlaidomis, kurias jis patyrė.

20.12. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka, atrinkdamas klausimus teismo ekspertui, į kuriuos atsakymai būtų padėję ginčo išsprendimui.

20.13. Bylinėjimosi išlaidų dalies klausimas išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTU3LTg2My8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-157-863/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-157-863/2020">e2-157-863/2020</a>.

21. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M. prašė jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiuo pagrindiniu argumentu:

21.1. Ieškovo patirti nuostoliai – realūs. Atsakovei už atliktus statybos rangos darbus buvo sumokėta tiek mokėjimo pavedimais, tiek grynaisiais pinigais, tačiau šie padaryti nekokybiškai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovo ir atsakovės paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

24. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11214-872/2011 ieškovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. M. santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinus 2011 m. gegužės 10 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir 2011 m. birželio 2 d. papildomą susitarimą prie sutarties. Šios sutarties 4.4 punktu ieškovas įsipareigojo savo lėšomis atlikti ūkio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – pastatas, objektas) statybos darbus: įrengti pamatus, sienas su fasadų apdaila, stogo dangą su apšiltinimu, langus, fasado duris, šalto ir karšto vandentiekio, kanalizacijos, elektros, šildymo, silpnų srovių įvadus, o darbų rezultatą – perduoti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. M. kaip kompensaciją.

25. 2017 m. gegužės 31 d. ieškovas su atsakove sudarė statybos rangos sutartį Nr. 0123 (toliau – sutartis), kuria susitarė, kad atsakovė, gavusi 3 000,00 Eur avansą per dvi dienas nuo sutarties pasirašymo, pradės pastato statybos darbus 2017 m. birželio 26 d. ir baigs 2017 m. liepos 28 d. (sutarties 4 punktas). Sutarties objekto kaina, nustatyta remiantis sąmatiniais paskaičiavimais arba pagal faktą yra: priedas Nr. 1 lokalinė sąmata (sutarties 2 punktas).

26. Ieškovas 2017 m. birželio 26 d. per klaidą 3 000,00 Eur avansą, skirtą atsakovei, pervedė į kitą sąskaitą; 2017 m. liepos 20 d. banko pavedimu atliko atsakovei 2 307,80 Eur mokėjimą, 2017 m. liepos 24 d. – 3 000,00 Eur, 2017 m. liepos 30 d. – 2 000,00 Eur, 2017 m. rugpjūčio 22 d. – 2 000,00 Eur, 2017 m. rugsėjo 7 d. – 2 662,46 Eur, 2017 m. rugsėjo 13 d. – 3 000,00 Eur, 2017 m. rugsėjo 29 d. – 3 000,00 Eur, iš viso – 17 970,26 Eur.

27. Pagal atliktų darbų aktus už 2017 metų birželio bei rugpjūčio mėnesius, atsakovė atliko aikštelės paruošimo, statinio plytų mūro konstrukcijų pjovimo diskiniu pjūklu, vagų pramušimo pneumatiniu plaktuku mūrinėse sienose, kai vagų skespjūvio plotas iki 100 cm2, vagų pramušimo pneumatiniu plaktuku sienose ir grindyse, kai vagų skerspjūvio plotas daugiau kaip 100 cm2 (k4=4.000), skylių iškalimo, metalinių sijų ir ilginių montavimo, kai sijų ilginių masė iki 0,10 t, lengvo tipo metalinių konstrukcijų gruntavimo, sijų apvyniojimo metaliniu tinklu, besijinių gelžbetoninių iki 150mm storio perdenginių iki 6 m aukščio darbus, kurių vertė – 9 970,26 Eur. Atsakovės išrašytos 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Serija KUP Nr. 01456 ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Serija KUP Nr. 01469 ieškovo apmokėtos, dėl darbų kokybės tarp šalių ginčo nėra.

28. Ieškovas 2017 m. spalio 9 d. pranešimu, išsiųstu atsakovės vadovui N. Ž. elektroniniu paštu, informavo, jog nuo 2017 m. spalio 9 d. 6.00 val. stabdo pastato statybos-rekonstrukcijos darbus iki tol, kol bus nepriklausomai ir kvalifikuotai įvertinta iki šios dienos atliktų darbų kokybė bei trūkumai. Tos pačios dienos, t. y. 2017 m. spalio 9 d. pretenzijoje „Dėl stabdomų ūkinio pastato statybos-rekonstrukcijos darbų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius“, detalizuota, jog statybos rekonstrukcijos metu, rangovė atmestinai vykdo savo įsipareigojimus; net ir po kelių žodinių perspėjimų, piktybiškai nesiima būtinų priemonių jai patikėtam turtui apsaugoti nuo žalingo oro aplinkos poveikio, todėl lietuje gadinamos statybinės medžiagos ir stogo konstrukcijos; taip pat, rangovė nesiima jokių skubių veiksmų nekokybiškai atliktiems darbams pašalinti pagal pateiktą sąrašą; rangovė, nepašalinusi esamų esminių trūkumų, toliau vykdo darbus, didinant nekokybiškai atliktų darbų kiekį ir finansinę žalą užsakovui; susiklosčius tokiai padėčiai, ieškovas kaip užsakovas, turi teisę reikalauti: 1) rangovo veiksmų ir atsakomybės užtikrinant patikėto turto apsaugojimą nuo oro aplinkos poveikio; 2) su užsakovu aptarus priemones, pašalinti visus esamus nekokybiškai atliktus darbus pagal persiųstą rangovei defektų foto medžiagą; 3) išsiskyriant nuomonėms dėl pareikštų pretenzijų, padaryti esamų atliktų darbų kokybės vertinimą pas nepriklausomą specialistą.

29. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų pateikusi atsakymą per 3 darbo dienas užsakovui el. paštu (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta 2017 m. spalio 9 d. pretenzijoje „Dėl stabdomų ūkinio pastato statybos-rekonstrukcijos darbų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius“.

30. Atsakovei adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius išsiųsta 2017 m. lapkričio 24 d. pretenzija „Dėl statybos rangos sutarties nesilaikymo, grubių pažeidimų, nekokybiškų statybos darbų, sutarties nevykdymo dėl rangovės kaltės“, kurioje nurodyta, kad: nesilaikoma jokių sutarties terminų; sutarties vykdymo pažeidimai dėl rangovės kaltės trukdo užsakovui įvykdyti savo įsipareigojimus; statybos darbai pagal sutartį atliekami nesilaikant jokių statybos darbams keliamų kokybės reikalavimų, todėl reikalaujama nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 1 d. dėl iškilusios grėsmės statiniui raštu atsakyti į pretenziją.

31. Ieškovo užsakymu, antstolis D. K. 2017 m. gruodžio 20 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, kurio pagrindu surašytas 2017 m. gruodžio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/17/136. Pastatą apžiūrėjęs statybos techninės priežiūros vadovas A. K., parengė 2017 m. gruodžio 19 d. ūkinio pastato mansardinio aukšto statybos ir stogo konstrukcijos darbų apžiūros aktą Nr. 7, kuriame užfiksavo stogo konstrukcijų montavimo ir statybos darbų mansardiniame aukšte defektus. Pagal 2017 m. gruodžio 19 d. ūkinio pastato mansardinio aukšto statybos ir stogo konstrukcijos darbų apžiūros aktą Nr. 7, specialistas V. A. sudaręs statybos darbų defektų šalinimo lokalinę sąmatą (2017 metų spalio mėnesio kainų lygiu), kuriame remiantis darbų ir išlaidų suma – 19 404,84 Eur.

32. 2018 m. vasario 6 d. pranešimu „Dėl statybos rangos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo“ atsakovė informuota, jog pateikus reikalavimus rangovei, ši nebandė susisiekti su užsakovu ir per nustatytus terminus ištaisyti atliktų rangos darbų trūkumus, todėl tolimesniam sutarties vykdymui esant neįmanomam, užsakovas vienašališkai sutartį nuo 2017 m. vasario 6 d. ir reikalauja atlyginti 19 404,84 Eur statinio trūkumų pašalinimo išlaidų (neskaičiuojant netiesioginių nuostolių). Tą pačią dieną tarp šalių pasirašytas atliktų statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame išvardyti nekokybiškai ir netinkamai atlikti darbai; atsakovės vadovas N. Ž. nurodė, kad su akte pateiktais duomenimis ir kiekiais neturėjo galimybės susipažinti, todėl nesutinka.

33. Ieškovas 2018 m. balandžio 12 d. su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi į teismą. Iškėlus bylą teisme, ieškovas savo sąskaita atliko statybos techninės priežiūros vadovo A. K. 2017 m. gruodžio 19 d. ūkinio pastato mansardinio aukšto statybos ir stogo konstrukcijos darbų apžiūros akte Nr. 7 užfiksuotų stogo konstrukcijų montavimo ir statybos darbų mansardiniame aukšte defektų šalinimo darbus, 2018 m. balandžio 25 d. sudaręs: su rangovu G. D., dirbančiu pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), statybos rangos sutartį Nr. 20180425A; su rangovu K. J., dirbančiu pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), statybos rangos sutartį Nr. 20180425B; su rangovu V. K., dirbančiu pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), statybos rangos sutartį Nr. 20180425C; su rangovu T. S., dirbančiu pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), statybos rangos sutartį Nr. 20180425D. 2018 m. rugpjūčio 30 d. surašytas statybos ir stogo konstrukcijų atliktų darbų šalinant nustatytus trūkumus atlikimo ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo G. D., V. K., T. S. atliko ir perdavė, o ieškovas – priėmė trūkumų šalinimo darbus; statybos ir stogo konstrukcijų atliktų darbų šalinant nustatytus trūkumus kaina – 24 889,93 Eur.

34. Atsakovė 2019 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ieškovui dėl neapmokėtų atliktų stogo darbų išlaidų – 22 682,99 Eur priteisimo.

35. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad byloje yra kilęs ginčas dėl nuostolių, patirtų netinkamai vykdžius sutartyje numatytus įsipareigojimus, atlyginimo.

36. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodžiusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendęs, jog tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis laikytina vartojimo rangos sutartimi, ieškovui veikus kaip generaliniam rangovui, o atsakovei – kaip subrangovei.

37. Vartojimo rangos sutartis pagal savo dalyką yra rangos, t. y. sutartis, sudaryta pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą, arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis), ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Taigi vartojimo ranga iš bendrųjų rangos santykių išskiriama pagal vartotojo ir verslininko požymius (bet ne pagal dalyką ar kitus ypatumus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODctOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-487-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-487-969/2018">3K-3-487-969/2018</a>). Pagal vartojimo rangos sutarties apibrėžtį, įtvirtintą CK 6.672 straipsnio 1 dalyje, rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo (fizinio asmens), kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pagal privalomų požymių visumą yra pagrindas ginčo sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo rangos sutartį. Pirma, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalių sudaryta sutartis atitinka vartojimo rangos sutartims keliamą subjektiškumo požymį, t. y. užsakovas – fizinis asmuo, o rangovė – verslininkė. Antra, statybos darbų rezultatas skirtas užsakovo šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti. Pažymėtina, jog šiuo atveju, priešingai negu teigia atsakovė, santuokos nutraukimo faktas neturi įtakos šeimos namų ūkio poreikių tenkinimo aplinkybei, atsižvelgus į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11214-872/2011 patvirtintos 2011 m. gegužės 10 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir 2011 m. birželio 2 d. papildomo susitarimo prie sutarties kontekstą. Pagal šios sutarties 4.4 punktą pastato darbų rezultatas turėjo būti perduotas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. M., su kuria nustatyta ieškovo nepilnamečių dukrų P. M. M. ir E. M. gyvenamoji vieta iki jų pilnametystės. Kadangi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, t. y. tuo pačiu adresu, kuriuo stovi ir objektas, akivaizdu, jog ieškovo interesas buvo per protingą terminą įvykdžius darbus, jų rezultatą perduoti buvusios sutuoktinės – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. M. ir tuo metu nepilnamečių dukrų – P. M. M. ir E. M., kurioms jis teikė išlaikymą, namų ūkio (buitiniams) poreikiams tenkinti. Remiantis jau minėtu sutarties 4.4 punktu, darbų rezultatas turėjo būti perduodamas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. M. kaip kompensacija. Nagrinėjamu atveju, sutinkant su ieškovu, pabrėžtina, jog nutraukiant santuoką bendru sutarimu, santuokos metu įgyto turto pasidalijimas negali būti prilygintas verslo santykiams, kuriuos vykdant gaunamos pajamos. Šiuo atveju joks atlygis už trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. M. perduotą darbų rezultatą, kaip jis suprantamas pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalį, ieškovo nebuvo gautas.

39. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, sutartį kvalifikavęs vartojimo rangos sutartimi, nepakankamai ir neproporcingai gynė jo, kaip vartotojo, interesus. Į bylą buvo pateikti prekių įsigijimo bei darbininkų išrašyti čekiai, kurie patvirtina realias išlaidas, todėl nenustačius, kad jie būtų nesusiję su trūkumų šalinimu, yra pagrindo manyti, kad ši aplinkybė labiau egzistavo, nei neegzistavo. Ieškovo teigimu, vartotojas negali būti įpareigojamas trūkumo šalinimą grįsti tik konkrečiais dokumentais, pavyzdžiui, iš anksto paskaičiuotomis sąmatomis.

40. Teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi pareigą nustatyti tikrąjį žalos dydį, kad nukentėjusio asmens teisės būtų tinkamai apgintos ir išvengta nepagrįsto praturtėjimo. Aplinkybės, jog buvo patirta turtinės žalos, įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-386/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-386/2008">3K-3-386/2008</a>).

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, pažymi, jog ieškovas, nepaisant turimo vartotojo statuso, nėra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos. Tai reiškia, jog dėl netinkamo sutarties vykdymo patirtų nuostolių dydį ieškovas turi įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177, 178 straipsniai).

42. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tai, kad trūkumų šalinimas buvo atliekamas pagal apžiūros akto išvadas ir jo pagrindu sudarytą sąmatą savaime nereiškia, jog reiškiant reikalavimą dėl jau atliktų darbų išlaidų atlyginimo, nereikia pateikti įrodymų apie realiai patirtas išlaidas. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pagal 2018 m. balandžio 25 d. statybos rangos sutartis Nr. 20180425A, Nr. 20180425B, Nr. 20180425C, Nr. 20180425D rangovai G. D., K. J., V. K. ir T. S. atlikę stogo konstrukcijų montavimo ir statybos darbų mansardiniame aukšte defektų šalinimo darbus; 2018 m. rugpjūčio 30 d. statybos ir stogo konstrukcijų atliktų darbų šalinant nustatytus trūkumus atlikimo ir priėmimo-perdavimo akte nurodyta, jog minėti darbai buvo atliekami pagal statybos techninės priežiūros vadovo A. K. 2017 m. gruodžio 19 d. ūkinio pastato mansardinio aukšto statybos ir stogo konstrukcijos darbų apžiūros aktą Nr. 7 ir specialisto V. A. sudarytą statybos darbų defektų šalinimo lokalinę sąmatą (2017 metų spalio mėnesio kainų lygiu). Teisėjų kolegija pažymi, jog atliekant tarpinius mokėjimus už vykdomus defektų šalinimo darbus, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo bei pinigių priėmimo kvituose buvo nurodoma, kad mokama už,,stogo broko taisymo darbus pagal eksperto sąmatą, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas, Vilnius“ arba už,,stogo broko taisymo darbus pagal eksperto parengtą sąmatą, objektas – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas, Vilnius“. Bendrąja prasme, tiek minėti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo bei pinigių priėmimo kvitai, tiek PVM sąskaitos-faktūros, pirkimo čekiai už įsigytas medžiagas patvirtina ieškovo turėtas išlaidas, tačiau ne realių nuostolių dydį. Atsižvelgiant į tai, jog defektų šalinimo darbai buvo vykdomi pagal statybos techninės priežiūros vadovo A. K. 2017 m. gruodžio 19 d. ūkinio pastato mansardinio aukšto statybos ir stogo konstrukcijos darbų apžiūros aktą Nr. 7 ir specialisto V. A. sudarytą statybos darbų defektų šalinimo lokalinę sąmatą (2017 metų spalio mėnesio kainų lygiu), o tam tikri juose numatyti darbai neatlikti arba atlikti nauji, turėjo būti parengta darbų detalizacija arba atskira sąmata, iš kurios būtų matyti, kokie konkrečiai darbai atlikti, kokia kiekvieno iš jų kaina (atitinkamai nurodant ir įkainius), koks medžiagų kiekis konkrečiam darbui atlikti sunaudotas. Todėl įvertinus aplinkybę, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 30 d. statybos ir stogo konstrukcijų atliktų darbų šalinant nustatytus trūkumus atlikimo ir priėmimo-perdavimo aktą atliktų darbų kaina – 19 722,00 Eur, medžiagų kaina – 5 167,93 Eur, iš viso – 24 889,93 Eur byloje nebuvo įrodyta, nustatant tikrąjį nuostolių dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pagal statybos techninės priežiūros vadovo A. Kr. 2017 m. gruodžio 19 d. ūkinio pastato mansardinio aukšto statybos ir stogo konstrukcijos darbų apžiūros aktą Nr. 7 specialisto V. A. sudaryta statybos darbų defektų šalinimo lokaline sąmata (2017 metų spalio mėnesio kainų lygiu).

43. Atsakovė teigusi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog 2017 m. gruodžio 19 d. ūkinio pastato mansardinio aukšto statybos ir stogo konstrukcijos darbų apžiūros akte Nr. 7 nurodytų trūkumų šalinimui sudaryta sąmata atitinka trūkumų šalinimo kaštus, trūkumus šalino pagal verslo liudijimus dirbantys fiziniai asmenys, kurie nėra nei PVM mokėtojai, nei moka papildomų mokesčių už vykdomą veiklą, o jų atliekamų darbų kaina – mažesnė negu analogiškas paslaugas teikiančių juridinių asmenų, galėjo priteisti tik 8 452,05 Eur sumą, kurią sudaro darbų kaina be papildomų išlaidų, minusavus nepadarytų pagal sąmatą darbų vertę, t. y. 1 613,35 Eur.

44. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog, remiantis 2018 m. balandžio 25 d. statybos rangos sutartimis Nr. 20180425A, Nr. 20180425B, Nr. 20180425C, Nr. 20180425D tik rangovas G. D. dirbo pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu rangovai K. J. dirbo pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), V. K. – pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), T. S. – pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis viešai prieinamais duomenimis, individualią veiklą vykdantys asmenys turi mokėti gyventojų pajamų mokestį (15,00 procentų nuo gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, atskaičius pajamų mokesčio kreditą), privalomojo sveikatos draudimo įmokas, valstybinio socialinio draudimo įmokas bei PVM (tarifas – 21,00 procentas), o asmenys, turintys verslo liudijimus, – gyventojų pajamų mokestį (fiksuotą ir priklausomą nuo pasirenkamos veiklos), privalomojo sveikatos draudimo įmokas, valstybinio socialinio draudimo įmokas ir PVM ((tarifas – 21,00 procentas) jeigu per paskutiniuosius 12 mėnesių bendra už šalies teritorijoje parduotas prekes ir / ar suteiktas paslaugas gauta ar gautina atlygio suma buvo didesnė kaip 45 000,00 Eur). Taigi, atsakovės argumentai, jog asmenys, vykdantis individualią veiklą atitinkamai pagal verslo liudijimą arba pažymą nemoka jokių papildomų mokesčių, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodęs, kad pridėtines išlaidas pagal V. A. parengtą statybos darbų defektų šalinimo lokaline sąmatą (2017 metų spalio mėnesio kainų lygiu) sudaro: 1) kiti darbo užmokesčio priskaitymai – 426,31 Eur (tai papildomi darbai, kurių neįmanoma numatyti į priekį, pavyzdžiui, kasant duobes rastų akmenų iškėlimas; privažiavimo tiekti medžiagas paruošimas; esant lietingoms sąlygoms, papildomas stogo uždengimo montavimas; medienos perrūšiavimas ir perkėlimas į kitą vietą irk t.), 2) papildomų medžiagų vertė – 123,39 Eur (tai papildomai panaudotos medžiagos, pavyzdžiui, lyginant kreivą parapeto mūrą ar užtaisant plyšius), 3) papildomų mechanizmų vertė – 18,70 Eur; 4) socialinis draudimas – 1 794,48 Eur (mokamas tiek pagal verslo liudijimą, pagal individualios veiklos pažymą dirbančių asmenų), 5) statybvietės išlaidos – 1 118,54 (tai laikinas vandens, elektros pajungimas objekte, taip pat dirbančių asmenų persirengimo, tualeto patalpų įsirengimas), 6) pridėtinės išlaidos po indeksacijos – 1 726,56 Eur (tai išlaidos, kurios patiriamos dėl medžiagų ir darbo kainų pokyčio tarp sąmatos rengimo ir darbų įvykdymo laikotarpio pabaigos),7) pelnas – 763,68 Eur, 8) PVM – 3 367,78 Eur (asmenys, pagal sandorį su ieškovu gavę šias pajamas, procentaliai nuo gautų pajamų sumos moka kitus mokesčius). Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė, be deklaratyvių teiginių, nepateikusi jokių dokumentų ar nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog fiziniai asmenys, vykdydami individualią veiklą pagal verslo liudijimą arba pažymą nepatiria minėtų išlaidų arba šios išlaidos nėra būtinos atliekant defektų šalinimo darbus.

45. Tuo tarpu ieškovas, nesutikdamas su atsakovės naudai priteistos sumos dydžiu, nurodęs, kad darbai atsakovės buvo išskaidyti, siekiant juos apmokestinti du kartus. Iš bylos elektroninės kortelės nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTU3LTg2My8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-157-863/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-157-863/2020">e2-157-863/2020</a> paskirta teismo ekspertizė, pavedant ją atlikti ekspertui L. U., užduodant šiuos klausimus: 1) ar karkasinės sienos dalies įrengimui tarp ašių 4A-5A turi būti naudojama ta pati detalė, kaip nurodyta statinio projekte mansardinio aukšto medinės karkasinės sienos tarp ašių 1A-8A? Ar sienos frontoninė – viršutinė centrinė dalis (atsakovės vadinama „Karūna“) yra stogelis?; 2) ar frontoninės – viršutinės dalies (atsakovės vadinamos „Karūna“) šablono pagaminimas nurodytas akte „C“ taip pat yra išskirtas atskiru darbu ir rangos sutarties sąmatoje? Kokia galėtų būti darbo, nurodyto akto „C“ Eil. Nr. 8, 9 ir 10 su visomis pridėtinėmis išlaidomis kaina? 3) ar atliktų darbų akte „A“, atliktų darbų akte „B“ ir atliktų darbų akte „C“ darbai nesidubliuoja? Jei taip – kokie? Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neturint speliacių žinių, neįmanoma objektyviai įvertinti ar tam tikri sąmatoje prie sutarties numatyti darbai buvo išskaidyti į atskiras pozicijas atliktų darbų aktuose,,B“ ir,,C“ nepagrįstai, taip pat, negalima įvertinti ar švieslangių angų įrengimas yra stambesnio statybos darbo sudėtinė dalis ir / ar atsakovė pagrįstai šį darbą įkainojo 557,14 Eur suma. Kadangi atsakovei atsisakius apmokėti jai tenkančią dalį už teismo ekspertizę, ieškovas tokio prašymo taip pat nepalaikė, nagrinėjamu atveju, pagal vidinį teismo įsitikinimą pagrįstai buvo sprendžiama, jog atsakovei pagal atliktų darbų aktus „A“, „B“ ir „C“ priklauso 20 529,89 Eur atlygis.

46. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės patikslintas priešieškinis tenkintinas 12 529,89 Eur dalyje, įvertinus tai, jog jai priklauso 20 529,89 Eur atlygis už atliktus stogo įrengimo darbus; atsakovei ieškovas yra sumokėjęs 17 970,26 Eur, o be stogo darbų kitų darbų atlikta tik už 9 970,26 Eur ir yra nepanaudotas 8 000,00 Eur likutis. Tuo tarpu pasisakydamas dėl 6 500,00 Eur grynųjų pinigų sumos, kurią ieškovas prašė išminusuoti iš priešieškinio sumos, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad grynųjų pinigų atsakovei mokėjimo faktas – neįrodytas, šiai kategoriškai neigiant bet kokį grynųjų pinigų gavimą.

47. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, teigė, kad buvęs atsakovės vadovas N. Ž. keletą kartų keitė savo poziciją, pripažindamas grynųjų pinigų mokėjimo faktą ir žadėdamas juos pajamuoti, užskaityti už jau atliktus darbus ir dalį – už būsimus darbus, o vėliau teigdamas, esą grynųjų pinigų negavo; grynųjų pinigų faktą taip pat patvirtino trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M., o jos nurodytos aplinkybės – nepaneigtos; kad gavo grynuosius pinigus, atsakovė pripažino vykdant teisminę mediaciją. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad mokėjimo buvo atliekami banko pavedimais, be to, ieškovas jokiame tarp šalių vykusiame susirašinėjime nebuvo nurodęs, jog atitinkamą sumą yra perdavęs grynaisiais pinigais.

48. Kadangi šalių išdėstytos aplinkybės dėl 6 500,00 Eur grynųjų pinigų perdavimo akivaizdžiai skiriasi, esant abejonėms dėl fakto buvimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendęs esant labiau tikėtina 6 500,00 Eur grynųjų pinigų nesumokėjus, nei juos sumokėjus.

49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, t. y., kad 6 500,00 Eur suma grynaisiais pinigais buvo perduota atsakovės vadovui N. Ž..

50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatęs, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M. buvo pažymėjusi, jog kartą matė, kai po jos virtuvės langais ieškovas atsakovės tuometiniam vadovui N. Ž. perdavinėjo grynuosius pinigus, o pastarasis priėjęs prie darbuotojų atsiskaitinėjo su jais. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas 2019 m. balandžio 1 d. atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodęs, kad atsakovės vadovas N. Ž. iš užsakovo papildomai prašė grynųjų pinigų įvairioms darbų reikmėms: medžiagų pirkimui, darbuotojų darbo užmokesčių mokėjimui arba nenurodydamas paskirties; 2017 m. birželio 7 d. nuimta nuo banko sąskaitos ir perduota atsakovės vadovui N. Ž. 1 000,00 Eur; 2017 m. birželio 20 d. – 700,00 Eur; 2017 m. liepos 17 d. – 800,00 Eur; 2017 m. rugsėjo 1 d. – 4 000,00 Eur, iš viso – 6 500,00 Eur, tikintis, kad sumokėti pinigai vėliau, kaip ir žadėjo atsakovės vadovas N. Ž., bus užskaityti atsiskaitant už atliktus pagal faktą darbus, tačiau tai neįvyko; jokių mokėjimų suderinimo dokumentų ir kasos pajamų orderių iš atsakovės vadovo N. Ž. už šiuos mokėjimus užsakovas negavo, nors keletą kartų prašė. Taigi, kaip galima spręsti iš ieškovo 2019 m. balandžio 1 d. atsiliepimo į patikslintą priešieškinį, atsakovės vadovui N. Ž. 6 500,00 Eur grynųjų pinigų suma iš viso buvo perduota per keturis kartus. Tuo tarpu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M. tvirtinusi, jog matė tik kartą, kai po jos virtuvės langais buvo perduodami grynieji pinigai. Visų pirma, akivaizdu, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. M. parodymai negali patvirtinti visos 6 500,00 Eur grynųjų pinigų sumos perdavimo atsakovės vadovui N. Ž. fakto; antra, iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. M. parodymų nėra aišku, nei kada tiksliai (vertinant pagal ieškovo nurodytas datas), nei kokia suma, nei kokiu pagrindu buvo perduota atsakovės vadovui N. Ž.. Kadangi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M., priešingai negu buvo nurodęs ieškovas apeliaciniame skunde, tiesiogiai nematė visos 6 500,00 Eur grynųjų pinigų sumos perdavimo, taip pat, negalėjo paaiškinti, kada, kokio dydžio suma ir kokiu tikslu atsakovės vadovui N. Ž. buvo perduota, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai jais nesirėmęs, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. M. negalėjus patvirtinti šalių ginčui teisiškai reikšmingų aplinkybių. Be kita ko, galima būtų paminėti, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M. – buvusi ieškovo sutuoktinė, kuriai turėjo būti perduotas darbų vykdymo rezultatas, todėl neatmestinas tokio asmens suinteresuotumas šalies naudai.

51. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas, jog ieškovo, kaip silpnesnės sutarties šalies, pateiktų įrodymų, siekiant pagrįsti aplinkybę dėl 6 500,00 Eur grynųjų pinigų perdavimo, nepakanka, privalėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, priešingu atveju, šią pareigą pažeisdamas. Pažymėtina, jog ieškovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato L. P., todėl, veikdamas kliento interesais bei būdamas suinteresuotas jo pažeistų teisių gynyba, būtent jis turėjo pasirūpinti ir pateikti visus įrodymus, galimai patvirtinančius esmines bylos aplinkybes, įrodinėjimo pareigos neperkeliant pirmosios instancijos teismui, remiantis ieškovo, kaip silpnesnės sutarties šalies, padėtimi.

52. Atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstas išvadas, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad 2 420,00 Eur išlaidos ekspertams, pagrįstos mokėjimo nurodymais ir sutartimi, sudaryta su UAB „Statybinių teismo ekspertizių centru“, patirtos nagrinėjant šią bylą. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTU3LTg2My8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-157-863/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-157-863/2020">e2-157-863/2020</a>, nurodydamas, jog iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su 2019 m. kovo 15 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė pateikė 2018 m. liepos 2 d. paslaugų sutartį, sudarytą tarp UAB „Statybinių teismo ekspertizių centro“ ir atsakovės, dėl ekspertinio tyrimo akto atlikimo; šiuo ekspertiniu tyrimu atsakovė atsikirtinėjo į ieškovo ieškinį, todėl įvertinus teismo sprendimu nustatytą šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentinę išraišką, yra pagrindas atsakovei iš ieškovo priteisti 920,81 Eur bylinėjimosi išlaidų už ekspertinio akto surašymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ekspertinio akto surašymu, klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTU3LTg2My8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-157-863/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-157-863/2020">e2-157-863/2020</a>, šiuo atveju netikslingas pirmosios instancijos teismo išvadų, darytų skundžiamame sprendime, teisinis vertinimas.

53. Ieškovas taip pat prašęs sumažinti atsakovės naudai iš jo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, įvertinant atsakovės procesinį elgesį. Teisėjų kolegija nurodo, jog, visų pirma, apeliaciniame skunde jokių savo prašymo motyvų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, ieškovas nenurodęs (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Antra, tuo atveju, jeigu būtų vertinamas ieškovo prašymo, pateikto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pagrįstumas, teisėjų kolegija turėtų sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad aplinkybė, jog atsakovė nepalaikė prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo, nesutikdama su jai tenkančia mokėti dalimi už teismo ekspertizės atlikimą, savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsisakymas nuo teismo ekspertizės gali turėti įtakos bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui, o ne bylinėjimosi išlaidų susidarymui.

Dėl procesinės bylos baigties

54. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

55. Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

56. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

57. Kadangi ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai buvo atmesti, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

58. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

ieškovo D. D. ir uždarosios akcinės bendrovės KUPOLAS apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTU3LTg2My8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-157-863/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-157-863/2020">e2-157-863/2020</a> palikti nepakeistą.

Teisėjos Rita Kisielienė

Liuda Uckienė

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė