M. K. pagal BK 284 str., 138 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-407-843/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01484-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.4.5.1; 2.4.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,

dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,

nuteistojo M. K. gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė nuteistajam sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 9 d., apie 21.10 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, viešoje vietoje – prie pėsčiųjų perėjos, esančios šalia lošimų automatų salono „duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia dėl chuliganiškų paskatų kitų asmenų akivaizdoje sumušė atsitiktinį praeivį V. M., keletą kartų suduodamas šiam kumščiu į galvą, o V. M. pargriuvus ant grindinio, vėl jį mušė ir spardė į įvairias kūno vietas. Taip M. K. įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė V. M. nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinamus sužalojimus: kairio smilkinio, kairio skruosto, kairio užausio – kaklo kairės pusės poodinės kraujosruvos, apatinės lūpos kairės pusės raudonio ir gleivinės muštinės žaizdos, 25 danties sumušimus, taip pat nesunkiu sveikatos sutrikdymu vertinamą sužalojimą – dešinės čiurnos abiejų kulkšnių lūžius, nes dėl kulkšnių lūžių V. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, nei dešimties dienų laikotarpiui. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad buvo nuteistas per griežta laisvės atėmimo bausme. Jis pilnai pripažino savo kaltę, tačiau apylinkės teismas nevertino tai kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

2.2. Apeliantas taip pat nurodo, jog yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, todėl atsiradus galimybei nuo 2020 m. birželio 7 d. pradėjo gyventi ir gydytis VšĮ (duomenys neskelbtini). Nori esmingai pakeisti gyvenimo būdą ir atsikratyti žalingo įpročio. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, nenurodytų apeliaciniame skunde, bet turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Vertinant apelianto argumentus dėl nepripažintos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pažymėtina, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, tokia aplinkybė konstatuotina nustačius: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką; ir bent vieną iš alternatyvių aplinkybių – 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir teismų praktiką asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-491/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-491/2007">2K-491/2007</a>, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne tik pagal bendrus kaltininko pareiškimus.

7. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada nepripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra teisinga. M. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus, tai yra 2020 m. sausio 10 d. ir 2020 m. balandžio 1 d. (1 t., b. l. 136, 147), ir abu kartus savo kaltę pripažino tik iš dalies. Jis nors ir patvirtino sudavęs kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajam, tačiau kartu teigė, kad ne jis, o būtent nukentėjusysis jį užpuolė, tad minėtais veiksmais jis tik gynėsi, neturėjo jokių chuliganiškų paskatų. Pilnai savo kaltę jis pripažino tik teisminio nagrinėjimo metu. Be to, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis patyrė reikšmingas pasekmes sveikatai, tačiau viso proceso metu kaltinamasis nukentėjusiojo net neatsiprašė, nerodė jokios iniciatyvos bent iš dalies atlyginti padarytą žalą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo kaltės pripažinimo nebuvo savanoriškas, o išreikštas gailėjimasis nebuvo nuoširdus.

8. Spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismo parinkta bausmė nėra per griežta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2, dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas už abi veikas parinko laisvės atėmimo bausmes, skirdamas kiek mažesnę nei vidurkis jų trukmę. Bausmės subendrintos taikant apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino nustatytas bausmių parinkimui reikšmingas aplinkybes.

10. M. K. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, abi veikos baigtos, tyčinės, jomis kėsintasi į viešąją tvarką bei žmogaus sveikatą. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau pagrįstai nustatytos dvi kaltininko atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikos padarytos esant apsvaigus nuo narkotinių medžiagų ir būnant recidyvistu. Teismas vertino ir tai, kad M. K. praeityje teistas 4 kartus, tarp jų tris kartus už plėšimus, tai yra smurtinius nusikaltimus nuosavybei. Pabrėžtina ir tai, kad paskutiniais dvejais nuosprendžiais, priimtais 2014 m. rugsėjo 2 d. ir 2014 m. spalio 2 d., M. K. už minėtus nusikaltimus buvo skirtos ženkliai trumpesnės nei sankcijose numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmės, tačiau jos prevencinių tikslų nepasiekė, nes M. K. ir vėl nusikalto. Nuteistasis taip pat nuolat vykdo administracinius teisės nusižengimus (1 t., b. l. 121-123), paskirtos baudos nėra sumokėtos. Teismas vertino ir tai, kad nuteistasis niekur nedirba, nors yra darbingas, užimtumo tarnyboje neregistruotas, neturi jokio teisėto pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad M. K. nesitaiso, savo gyvenimo būdo nekeičia.

11. Iš ginčijamo nuosprendžio motyvų taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė ir įvertino aplinkybę, jog M. K. pagal pateiktą VšĮ (duomenys neskelbtini) patvirtinimą nuo 2020 m. birželio 7 d. gyvena ir gydosi priklausomybes reabilitacijos centre, planuojama gydymo trukmė – 1 metai, priklausomai nuo rezultatų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad asmens savanoriškas gydymasis nuo priklausomybių yra skatintinas, tačiau negali būti vertinamas atsietai nuo kitų, darančių įtaką skiriamos bausmės individualizavimui, savo svarba itin reikšmingų aplinkybių, nurodytų šios nutarties 10 punkte. Minėtas gydymasis yra tik vienas iš faktorių, į kurį atsižvelgtina parenkant bausmę bei jos trukmę, o šiuo atveju, įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių kontekstą, nėra lemiantis. Kartu pažymėtina, kad gydymo nuo priklausomybių paslaugos yra teikiamos ir įkalinimo įstaigoje.

12. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Skiriant bausmę baudžiamasis įstatymas pažeistas nebuvo, parinkta bausmė atitinka jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per griežta, yra proporcinga padarytos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumui, tad yra nekeistina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arūnas Bartkus

Aušra Bielskė

Nijolė Žimkienė