Nuorašas
Byla Nr. 1S-233-626/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2;
2.5.19
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-24 nutarties, kuria patenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2020-07-27 nutarimo Nr. 59-129 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. Ž. taikymo ir atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą, panaikinimo,
n u s t a t ė :
1. A. Ž. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 1/3, t. y. iki 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-12 nutartimi paskirta subendrinta bausme ir A. Ž. paskirta galutinė – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia 2018-03-29, bausmės pabaiga – 2022-09-27, 1/2 bausmės atliko 2020-06-27, neatliktos bausmės dalis 2020-07-23 – 2 metai 2 mėnesiai 4 dienos.
2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020-07-27 nutarimu Nr. 59-129 nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą nurodydama, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatai yra 75 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nors jis teistas 10 kartų, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, nuteistasis yra atlikęs būtiną bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl pastebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jis įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, intervencinėse priemonėse, pastebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys, nuostatos į vykdomą priežiūrą teigiamos, motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme, turi nusistatęs realius ateities planus.
3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras apskundė teismui Komisijos 2020-07-27 nutarimą Nr. 59-129 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. Ž. taikymo. Skundą motyvavo tuo, jog nebuvo tinkamai įvertinti visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniai: nuteistasis pirmiau teistas dešimt kartų, kas rodo, kad jam nepavyksta laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų, o taip pat ir didesnį jo pavojingumą bei neigiamai apibūdina jo asmenybę; neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 2 metai 2 mėnesiai ir 4 dienos; nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinanti pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų pagrįstai manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals (nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 75 balai); pagal vykdomuosius raštus yra skolingas net 18037,03 Eur. Prokuroro manymu, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl lygtinai paleidus nuteistąjį A. Ž. būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis.
4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-24 nutartimi prokuroro skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netvirtinimo tenkintas.
5. Nuteistasis pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020-07-27 nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundo argumentai:
5.1. A. Ž. nurodo, kad yra padaręs tinkamas išvadas dėl padarytų nusikaltimų, dėjo pastangas, kad įrodytų, jog yra pasirengęs atlikti dalį bausmės laisvėje, atlikdamas bausmę vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekė prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jie yra tvirti ir gali, jo manymu, veikti kaip faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo, turi gyvenamąją vietą bei galimybę įsidarbinti. Be to, nuteistojo vertinimu, ir pats lygtinis paleidimas savo esme leidžia tikėtis, kad nuteistasis pasitaisys ir daugiau nedarys teisės pažeidimų, nes priešingu atveju, jam pažeidus lygtinio paleidimo sąlygas, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.
5.2. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis BVK 164 straipsnio 2 dalimi vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada, o padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys Komisijos sprendimą. Be to, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, neprivaloma dar kartą atsižvelgti ir esmine aplinkybe laikyti nusikaltimo sunkumą, nes į tai jau buvo atsižvelgta priimant jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat pažymi, kad šiuo metu galiojančioje BVK redakcijoje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Todėl esant teigiamai išvadai, nėra aišku, dėl kokių priežasčių nebuvo suteiktas šansas nuteistajam pasitaisyti ir netaikytas jam lygtinis paleidimas.
5.3. Skunde tvirtinama, kad Komisija šiuo atveju pastebėjo nuteistojo teigiamus pokyčius, leidusius daryti išvadą, kad jis yra pasitaisęs, kad jo elgesyje yra stebima akivaizdi pažanga. Tuo tarpu apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tai padarė nepakankamai ir visiškai nevertino tos aplinkybės, jog nuteistasis įvykdė komisijos nustatytas rekomendacijas, neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose.
5.4. Pažymi, jog netaikydamas jam lygtinio paleidimo, Vilniaus apylinkės teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų, o būtent padėti jam, kaip nuteistam asmeniui, pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, todėl skundžiama nutartimi atmetus Komisijos nutarimą, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Taip pat akcentuoja, 2017 metais Europos žmogaus teisių teismo (toliau ir EŽTT) sprendimo byloje Matiošaitis (pastaba – skunde nuteistasis nurodo kito asmens, dalyvavusio procese pavardę) ir kiti prieš Lietuvą argumentus, kad nepagristai nėra sudaromos sąlygos į lygtinį paleidimą nuteistiesiems iki gyvos galvos, todėl mano, kad jam yra nesuteikiama teisė į lygtinį paleidimą.
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
7. Nuteistojo skundas atmetamas.
8. Apygardos teismas išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-24 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pagrindo nėra.
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2020-07-01) numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje 1-3 punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.
10. BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. Ž. atliko BVK 157 straipsnio 1 dalyje 1-3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 75 balai ir priskiriama vidutinei rizikos grupei. Aplinkybės, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje elgiasi gerai, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, mokosi, kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį praeityje ir jaučia gėdą dėl tokių veiksmų, teigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo jo norą pasitaisyti, tačiau pažymėtina, jog tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
12. Apygardos teismo nuomone teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis A. Ž. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir dėl to nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai, kad nuteistasis būdamas pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo specialybę, palaiko socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, vertintina teigiamai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis „OASys“ metodikos vertinimo duomenimis nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, išlieka dinaminių balų skaičius pakankamai dar aukštas, nors ir sumažėjęs nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo 2018-04-20 (buvo nustatyta nuteistojo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 87 balai, iš kurių – 20 statinių, 67 dinaminiai, o 2020-07-09 įvertinimo metu nustatyta jau mažesnė nuteistojo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 75 balai, iš kurių 25 statiniai, 50 dinaminių), todėl sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad tam tikri pozityvūs pokyčiai šiuo metu yra nepakankami. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nuteistajam nustatytos nusikalstamo elgesio rizikos balo dalį sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai veiksniai, todėl A. Ž. nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį pagal nustatytas problemines sritis, riziką nusikalsti pakartotinai gali sumažinti.
13. Skunde aiškinama, kad, priimant procesinius sprendimus, neturėjo būti atsižvelgta į praeities įvykius, o būtent teistumus, tačiau su tokiu teiginiu sutikti negalima, kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio.
14. Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad vadovaujantis „OASys“ metodika nuteistajam A. Ž. nustatomi keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai: didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas šiame teismo procese skaičius (10); didelis teistumų skaičius, sulaukus pilnametystės (12); laisvės atėmimo metu daromos naujos analogiškos nuskalstamos veikos; nuteistojo nusikalstama elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų (sukčiavimo) modelis. Vertinant nuteistojo kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesniam jo elgesiui, atkreiptinas dėmesys į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis pripažįsta, kad jo įvykdyti sukčiavimai buvo vykdomi planuotai, apgalvojant galimas veiksmų strategijas. Nuteistasis nuosekliai bei sąmoningai kartojo savo nusikalstamus veiksmus, itin pasitikėjo savo sėkmės galimybėmis, ignoravo tolesnes savo tokio elgesio pasekmes tiek savo paties, tiek ir nukentėjusiųjų, savo šeimos narių atžvilgiu, todėl jam yra būdingas nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš savo negatyvaus elgesio pasekmių bei objektyviai prognozuoti tolesnę įvykių eigą. Nors jis geba pakankamai kryptingai siekti savo tikslų, tačiau atsižvelgiant į ankstesnę A. Ž. negatyvią patirtį, išlieka tikimybė, kad jis gali pritrūkti vidinių resursų išlaikyti socialinį kryptingumą bei nepereiti prie greitesnių tikslų įgyvendinimo priemonių. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistajam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos pastarojo elgesiui nepadarė. Teistumų skaičius, naujų nusikalstamų veikų vykdymas bausmės vykdymo atidėjimo metu, besikartojantis nusikalstamų veikų sukčiavimo modelis, tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir liudija apie nuteistojo asmens pavojingumą. Nors už gerą elgesį, dalyvavimą renginiuose ir programose nuteistasis buvo skatintas 3 kartus, tačiau taipogi 3 kartus pažeidė pataisos įstaigos režimo reikalavimus, už pataisos įstaigos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimą buvo skirtos nuobaudos. Todėl apygardos teismas daro išvadą, jog drausminių pažeidimų egzistavimo faktas taip pat rodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai, sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals.
15. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą dėl socialinio tyrimo išvados, kaip turinčios lemiamą reikšmę, vertinimo pažymima, jog BVK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto joje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Taigi, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Konstatuojama, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių šiuo metu nepakanka daryti išvadai, kad A. Ž. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundo argumentų kontekste aktualu pastebėti, kad vien formalių pagrindų egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą A. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus - nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Kaip jau buvo paminėta, nuteistojo A. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (75 balai), todėl pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir nekelianti jokių abejonių, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
16. Svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.
17. A. Ž. skunde remiasi ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) sprendimo 2017-05-23 Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) argumentais. Šiame sprendime Konvencijos pažeidimu buvo pripažinta tai, kad valstybė nėra numačiusi aiškaus ir efektyvaus reguliavimo, kaip ir kada laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteisti asmenys galėtų būti paleisti į laisvę. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytame EŽTT sprendime bei nagrinėjamoje byloje yra keliami skirtingi klausimai, nuteistojo motyvai neatitinka minėto sprendimo turinio, todėl jais apygardos teismui vadovautis nagrinėjant nuteistojo skundą teisinio pagrindo nėra.
18. Atsižvelgdamas į paminėtų aplinkybių visumą, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Komisijos priimtą nutarimą patikrino tinkamai, laikydamasis BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų ir nustatęs, kad nuteistasis neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų, t. y. kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei ir dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė pagrįstai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo A. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-24 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Vitalija Norkūnaitė
Nuorašas tikras:
Teisėja Vitalija Norkūnaitė
