Dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti pilnamečius vaikus, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-91-686/2016

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01019-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.5.2.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui A. G., dalyvaujant trečiajam asmeniui G. G., dėl materialinio išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti pilnamečius vaikus, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo (savo tėvo) 250 Lt (72,41 Eur) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki bus nustatytas neįgalumas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė nurodė, kad ji dėl vaikystėje persirgto cerebrinio paralyžiaus sunkiai vaikšto, yra nedarbinga, jai neterminuotai pripažintas neįgalumas. Ieškovės pajamas sudaro tik 677,40 Lt (196,19 Eur) dydžio neįgalumo pašalpa, nes ji nedirba. Ieškovė bute gyvena viena. Atsakovas nei materialiai, nei kitokia forma jai nepadeda, o jos motina G. G. ieškovę kas mėnesį paremia apie 300 Lt (86,89 Eur), tačiau ne nuolatos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Lt (38 Eur) kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškovės gyvos galvos arba iki ji taps visiškai darbinga priklausomai nuo komisijos išvados, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad ieškovė yra pilnametė atsakovo ir trečiojo asmens duktė, neįgali nuo vaikystės, kad vaikystėje sirgo cerebriniu paralyžiumi, dėl to jai buvo nustatytas antros grupės neįgalumas, nuo 1993 m. liepos 19 d. neterminuotai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Atsakovo darbingumas taip pat yra ribotas (netektas darbingumas – 65 proc.), be to, jis pensinio amžiaus, jo gaunamas pajamas sudaro 839,56 Lt (243,15 Eur) netekto darbingumo pensija. Atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu G. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą su priklausiniais ir namų valdos žemės sklypu Jonavoje. Anksčiau turėtą nekilnojamąjį daiktą – butą Kėdainiuose, atsakovas pardavė 2010 m. lapkričio 10 d., už gautas lėšas pasistatė paminklą, dalį išleido savo poreikiams, o likusią sumą laiko banko sąskaitoje savo laidotuvių išlaidoms padengti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė yra neįgali nuo vaikystės, kad jos gaunamų pajamų nepakanka būtiniesiems poreikiams patenkinti, iki šio laiko didesnė dukters išlaikymo našta teko tik jos motinai, kurios pajamos per pastaruosius metus sumažėjo, o sveikatos būklė pablogėjo, atsakovas, nors ir neturėdamas didesnių pajamų ir pats būdamas neįgalus ir pensinio amžiaus, tačiau turi nekilnojamojo turto ir kito registruotino turto, neturi prievolių kitiems asmenims, padarė išvadą, jog atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą neįgaliam savo vaikui. Ieškovės prašoma priteisti 250 Lt (72,41 Eur) išlaikymo suma, teismo vertinimu, neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai, iš esmės ją pabloginanti, todėl priteistinas 130 Lt (arba 38 Eur) dydžio materialinis išlaikymas.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeitė, priteisė atsakovui iš ieškovės 57,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teismas sprendė, kad byloje pateikti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai leido daryti išvadą, jog atsakovo dukteriai būtina parama ir, priteisus pilnametei neįgaliai dukteriai išlaikymą iš atsakovo po 130 Lt (38 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nebus daroma atsakovui esminė žala (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Pažymėta, kad valstybės teikiama parama nereiškia, jog tėvas ar motina gali būti atleidžiami nuo jiems įstatymo nustatytų pareigų. Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas patenkintas 52 proc., todėl spręsta, kad atsakovas turi teisę į 48 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir, atsižvelgus į CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, priteista 200 Lt (57,92 Eur).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalies redakciją, kuri priimant procesinius sprendimus negaliojo, todėl šie sprendimai yra negaliojantys CPK 263 straipsnio prasme.

CK įtvirtintos tik dvi išimtys, kurios gali garantuoti išlaikymą sulaukus pilnametystės: kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, ir kai vaikas, kuris sulaukęs 18 metų toliau mokosi ir studijuoja, bet yra ne vyresnis nei 24 metų amžiaus (CK 3.194 straipsnio 3 dalis; 3.1921 straipsnio 1 dalis). CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma nustato tik vieną sąlygą, pilnametis vaikas nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nustatytas būnant nepilnamečiui, nepaisant jo turtinės padėties, gaunamų pajamų ar poreikio. Kitų atvejų, kada tėvai turėtų išlaikyti savo pilnamečius vaikus, vyresnius nei 24 m. ir galinčius dirbti, CK nenustato. Kadangi ieškovė yra 42 m. amžiaus ir iš dalies darbinga, nes jai nustatytas 35 proc. darbingumas, tai CK nustatytos išimtys dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui netaikytinos. Net jeigu ieškovei galėtų būti priteistas išlaikymas, pilnamečiam vaikui parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikalinga parama. Teismai priteisė išlaikymą iš asmens, neatsižvelgdami į jo amžių, sveikatos būklę, gaunamas mažesnes pajamas ir blogesnę turtinę padėtį už ieškovės.

CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka atsiliepimas į kasacinį skundą negautas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo

CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Savo esme tokia pat nuostata galiojo ieškovės ieškinio pateikimo, ginčo nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu. Aiškinant ir taikant šią teisės normą, svarbu nustatyti, koks asmuo yra laikomas nedarbingu.

Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nedarbingi ar iš dalies darbingi asmenys – asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis ir netekto darbingumo procentai, apskaičiuojami iš 100 procentų atėmus asmeniui nustatytus darbingumo lygio procentus. Asmens darbingumo lygį ir netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnyje reglamentuojamas darbingumo lygio nustatymas. Pagal šio straipsnio 7 dalies 1, 2 punktų nuostatas, jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos.

Nagrinėjamoje byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad ieškovei nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotoje darbingumo lygio pažymoje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatytas neterminuotai. Darbingumo grafoje nurodyta: iš dalies darbinga. Pagal Invalidumo pažymą ieškovei invalidumas nustatytas be termino. Pažymoje apie darbo rekomendacijas nurodyta, kad ieškovė yra nedarbinga įprastinėmis sąlygomis; gali dirbti lengvatinėmis sąlygomis. Pagal pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ieškovė priskirtina ne nedarbingų, o iš dalies darbingų asmenų kategorijai.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimo taisyklę: priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas; jeigu toks vaikas pripažintas iš dalies darbingu, išlaikymo priteisimas prieštarautų šioje teisės normoje nurodytai – vaiko buvimo nedarbingu – sąlygai.

Pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalį, todėl teismų procesiniai sprendimai panaikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus kasacinį skundą, perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kasatorius patyrė 700 Lt (202,73 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (200 Lt, arba 57,92 Eur, išlaidų už atsiliepimo į ieškinį surašymą; 500 Lt, arba 144,81 Eur, – už atstovavimą). Šios išlaidos kasatoriui priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 8.2, 8.18 punktai).

Kasatorius pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis sumokėjo 1000 Lt (289,62 Eur) už advokato teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą, prašo priteisti šias išlaidas iš ieškovės. Remiantis Rekomendacijų 11 punkto nuostatomis, pagal kurias teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių užmokesčio už advokato teisines paslaugas dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į nesudėtingą šioje byloje kilusį klausimą, šis prašymas tenkintinas iš dalies, kasatoriui iš ieškovės priteistinas 200 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 8.9, 11 punktai). Taip pat kasatoriui iš ieškovės priteistinos 29 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidos.

Kasaciniame teisme kasatorius patyrė 29 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Tenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos jam priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie išlaidas už kasacinio skundo surašymą kasatorius nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas. Taigi iš viso kasatoriui iš ieškovės priteistina 460,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9 Eur tokių išlaidų. Patenkinus kasacinį skundą, panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priėmus naują sprendimą atmesti ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 460,73 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt Eur 73 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9 (devynis) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

Andžej Maciejevski