Civilinė byla Nr. 3K-3-311/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.2.2; 113.6.2.4; 113.10; 114.9.6.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Birutės Janavičiūtės ir Zigmo Levickio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus kasacinį skundą dėl peržiūrėjimo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 11 d nutarties, kuria palikta nepakeista Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu; suinteresuotas asmuo – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto, socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
Pareiškėja prašė teismą pripažinti neveiksnia jos motiną I. Ž.; nurodė, kad motina buvo ištikta hipoglikeminės komos, jai yra sutrikusi galvos smegenų kraujotaka, dėl to ligonė nekalba, nejuda, visiška negali pasirūpinti savimi, nesiorientuoja aplinkoje, pripažinta neįgalia, jos darbingumo lygis 0 proc.
Rengiantis bylą nagrinėti teisme, Kaišiadorių rajojo apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi I. Ž. paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę jos psichinei būsenai nustatyti. Ekspertizę pavedė atlikti Kauno II teismo psichiatrijos komisijai.
2008 m. lapkričio 14 d. teisme gautas Kauno II teismo psichiatrijos komisijos 2008 m. spalio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 257, kuriame nurodyta, kad I. Ž. yra koma, jos būklė sunki, vegetacinė, kad, esant komai, negalima vertinti I. Ž. atminties, orientacijos ir mąstymo pakitimų, kad ekspertizę tikslinga atlikti tada, kada jos būklė pagerės. Atsižvelgdamas į tai, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki pagerės I. Ž. būklė ir bus galima įvertinti jos psichinę būseną – atlikti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę.
2008 m. gruodžio 11 d. suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir, esant pagrindui, pripažinti I. Ž. neveiksnia, nustatyti jai globą ir skirti globėja ir turto administratore jos dukterį L. B. Suinteresuoto asmens nuomone, bylos sustabdymas apsunkino neįgalaus asmens padėtį ir neleidžia tenkinti jo būtiniausių, gyvybiškai svarbių poreikių.
II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens pareiškimą dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnį asmuo pripažįstamas neveiksniu tik tuo atveju, jei jis dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pagal CPK 466 straipsnį, rengiant bylą nagrinėti teisme, asmens psichinei būsenai nustatyti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė. Teismas sprendė, kad teismo ekspertams negalint atsakyti į klausimus, ar asmuo serga psichine liga, ar turi kitų psichinės veiklos sutrikimų ir ar dėl jų asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti asmens neveiksniu. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo nepateikė teismui jokių įrodymų, kad šiuo metu I. Ž. būklė pagerėjo ir jau galima įvertinti jos psichinę būseną, t. y. atlikti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 11 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nurodyti du medicininiai asmens pripažinimo neveiksniu kriterijai. Pirmas jų – tai asmens psichikos liga ar silpnaprotystė. Šiuos faktus gali nustatyti tik teismo psichiatrinė ekspertizė, todėl teismui buvo privalu ją skirti, kad išsiaiškintų, serga tiriamoji psichine liga ar yra silpnaprotė. Antras kriterijus – asmens galėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ne bet kuris psichikos sutrikimas ir psichikos ligos forma yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Į klausimą, ar asmuo gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, galima ir turi būti atsakyta tik teismo psichiatrinės ekspertizės išvadoje. Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra išnykę bylos sustabdymo pagrindai, nes neatlikta teismo psichiatrijos ekspertizė.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo ir pirmosios instancijos teismo nutartis ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008) psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.10 straipsnyje, reiškia sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas ir interesai nebus apsaugoti nenustačius šiam asmeniui globos. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės turi būti pripažintas asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam pačiam priimti sprendimus ir už juos atsakyti.
Kauno II teismo psichiatrijos komisijos akte pateikta psichiatrijos ekspertės išvada dėl itin sudėtingos I. Ž. sveikatos būklės. CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti asmenį neveiksniu, kai psichikos ligonis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų valdyti, kai tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis ir už juos atsakyti. I. Ž., esančios komos būsenoje, psichikos sveikatos būklė negali būti vertinama kaip natūrali žmogaus asmenybės būsena.
2. Bylos nagrinėjimo sustabdymas ir teismo atsisakymas atnaujinti bylos nagrinėjimą pažeidė I. Ž. teisę tenkinti jos būtiniausius, gyvybiškai svarbius poreikius ir dukters L. B. teisę į socialines garantijas neįgaliuosius slaugantiems asmenims. Tai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnį. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurios nuostatų Lietuvos Respublika įsipareigojo laikytis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Tarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. I-1136, skelbiama, kad kiekvienas turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu, turi teisę į socialinę apsaugą ir teisę, kad valstybės pastangomis ir bendradarbiaujant tarptautiniu lygiu ir pagal kiekvienos valstybės struktūrą ir išteklius būtų įgyvendinamos jo orumui ir laisvam asmenybės vystimuisi būtinos ekonominės, socialinės, kultūrinės teisės. Skundžiamos nutartys pažeidė šios Deklaracijos nuostatas, nes neribotam laikui atėmė asmens teisę į socialinę apsaugą.
3. Į pirmosios instancijos teismo posėdį, kuriame buvo priimta nutartis sustabdyti bylos nagrinėjimą, nebuvo pakviesti nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo. Teismas pažeidė CPK 12, 13, 17 straipsnių, 464 straipsnio 1 dalies, 467 straipsnio nuostatas, išsamiai ir nuodugniai neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu teismas turi ne tik imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, bet ir turi būti aktyvus, dėmesingas, atidus, tirdamas ir vertindamas įrodymus ir bylai reikšmingas aplinkybes, nes fizinio asmens pripažinimas ar nepripažinimas neveiksniu yra viešojo intereso dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Teismas turėjo vadovautis CPK 217, 218 straipsniais, kuriuose nurodyta, kad į teismo posėdį gali būti iškviestas ekspertizę atlikusios komisijos atstovas dėl išvados išaiškinimo žodžiu. Pagal CPK 491 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai. Rašytinio proceso tvarka priėmęs nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą, nedalyvaujant proceso dalyviams, teismas nesuteikė galimybės nei pareiškėjui, nei suinteresuotam asmeniui pareikšti savo nuomonės.
Teismai, priimdami skundžiamas nutartis, neįvertino visų aplinkybių, turinčių reikšmės priimti objektyvią, teisingą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismai suabsoliutino medicininį neveiksnumo nustatymo kriterijų, savo išvadas grindė iš esmės tik teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada, neanalizuodami ir nevertindami I. Ž. ligos pasekmių jos socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams, saugumui.
Pareiškėja L. B. padavė pareiškimą, kuriuo prisideda prie kasacinio skundo.
k o n s t a t u o j a :
Dėl teismo psichiatrinės ekspertizės išvados, kaip būtino įrodymo
Byloje šiuo metu kyla iš esmės vienintelis teisės aiškinimo klausimas – ar teismas gali asmenį pripažinti neveiksniu, jeigu teismo psichiatras negali duoti išvados, ar jis dėl savo psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa. Taigi neveiksnumo pripažinimo pagrindas yra asmens psichinės ligos arba silpnaprotystė. Nepakanka vien to, kad asmuo sirgtų tokia liga ar būtų silpnaprotis, dar būtinas kitas elementas – kad dėl tokios ligos asmuo negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Dėl neveiksnumo instituto reikšmės, įstatymuose nustatytų bei teismų praktikoje formuojamų reikalavimų laikymosi teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie yra išsamiai išdėstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius, bylos Nr. 3K-3-328/2007; 2008 m. liepos 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2008 Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos skyrius v. V. Č., F. Č, I. M. D., bylos Nr. 3K-3-370/2008.
CPK 465 straipsnyje nustatyta, kad pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta gydytojo pažyma bei kiti įrodymai apie asmens psichinę būseną. Teisėjas gali skirti teismo psichiatrinę ekspertizę tik tada, kai yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą (CPK 466 straipsnis). Taigi, pagal įstatymą net teismo teisė skirti teismo psichiatrinę ekspertizę yra saistoma atitinkamų reikalavimų, nustatytų CPK 465 straipsnyje.
Įstatymų įtvirtintais atvejais CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų įrodinėjimo priemonių panaudojimo galimybės civilinėse bylose yra ribojamos (įrodinėjimo priemonių leistinumas). CPK 177 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Ši CPK norma yra bendro pobūdžio, nes joje nenurodoma, kokiais atvejais ji turėtų būti taikoma. Jos taikymo konkrečius atvejus nustato kitos CPK ir materialinės teisės normos. Minėta, kad pagal CPK 466 ir 469 straipsnių nuostatas asmens psichinei būsenai nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Šiuo atveju būtinai turi būti taikoma įstatymo konkrečiai nurodyta privaloma įrodinėjimo priemonė, tačiau tai nedraudžia šių aplinkybių papildomai įrodinėti dar ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau nesant teismo psichiatrinės ekspertizės išvados, teismas neturi teisės, remdamasis papildomomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios išoriškai ir akivaizdžiai lyg ir leistų taikyti medicininį ir teisinį kriterijus, konstatuoti, kad asmuo yra neveiksnus. Atitinkama fizinio asmens būsena taip pat nesuteikia teismui teisės konstatuoti, kad asmuo serga psichine liga arba silpnaprotyste ir dėl to negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Susirgimą psichine liga turi teisę diagnozuoti atitinkamos srities gydytojas remdamasis galiojančia ligų klasifikacija (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
Teismas, remdamasis CPK 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta teise tam tikrus klausimus spręsti savo nuožiūra, neturi teisės, vadovaudamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, savavališkai konstatuoti faktų, kuriuos gali konstatuoti tik esant privalomam įrodymui – teismo psichiatrinės ekspertizei. Pažymėtina, kad šios ekspertizės išvados teismui nėra privalomos. Teismas gali su ja sutikti ar nesutikti (CPK 185, 218 straipsniai, 468 straipsnio 1 dalis), tačiau, tokios nesant, teismas neturi teisės priimti sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu.
Dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo
Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą sustabdė remdamasis CPK 164 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. teismo teise ją sustabdyti tuo atveju, kai teismas paskiria ekspertizę (2 punktas), ir tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (4 punktas). Pagal CPK 166 straipsnio 1 dalies 6 punktą bylos nagrinėjimas sustabdomas iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdyta byla. Šiuo metu neišnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas sustabdyti bylą, todėl bylos atnaujinimas negalimas (CPK 167 straipsnio 1 dalis).
Kasatoriaus nurodyta situacija, kai asmuo dėl savo sveikatos būsenos negali rūpintis savo socialiniu gyvenimu, sveikata, turtiniais interesais, saugumu, nėra pagrindas, nesant psichiatrinės ekspertizės, jį pripažinti neveiksniu. Pripažinimas neveiksniu yra tik vienas iš fizinio asmens teisių gynimo būdų. Kai asmuo pagal įstatymą negali būti pripažintas neveiksniu, tačiau dėl sveikatos būsenos negali savimi pasirūpinti, globos ir rūpybos institucija jo teises ir interesus gali ginti kitais teisės aktų nustatytais būdais, pvz., veiksnių asmenų rūpyba.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Stripeikienė
Birutė Janavičiūtė
Zigmas Levickis
