Dėl nuostolių, nuomos mokesčio, įrangos, medžiagų bei atsarginių dalių priteisimo

(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-281/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

52.1; 42.8; 42.9; 42.10; 114.11;

42.11.4; 114.9.6.2

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Baranausko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ ir atsakovo „Fonnship AS“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB,,Vakarų laivų gamykla“ ieškinį atsakovui,,Fonnship AS“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovo,,Fonnship AS“ priešieškinį ieškovui ir atsakovui BLRT GRUPP AS dėl nuostolių, nuomos mokesčio, įrangos, medžiagų bei atsarginių dalių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Bylos ginčas yra susijęs su atliktų pagal rangos sutartį darbų apimtimi ir apmokėjimu.

2003 m. liepos 14 d. šalys sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovas (rangovas) įsipareigojo iki 2003 m. spalio 14 d. rekonstruoti atsakovui (užsakovas) priklausantį laivą iš sausakrūvio į tanklaivį, o atsakovas – sumokėti už laivo rekonstrukcijos darbus 1 031 851 eurą, šią sumą sumokant keturiais įnašais. Sutarties sudedamosios dalys yra šie dokumentai: 1) 2003 m. liepos 14 d. kompanijos „Sawicon AS“ parengta specifikacija; 2) bendro išdėstymo brėžinys (toliau – ir Bendras brėžinys); 3) 2003 m. liepos 11 d. ieškovo parengta specifikacija; 4) Bendrosios darbų atlikimo sąlygos; 5) Atlyginimo garantijos forma.

Vykdant sutartį kilo šalių ginčas, kai atsakovas atsisakė sumokėti ieškovui trečiąjį įnašą (206 370 eurų) už atliktus laivo rekonstravimo darbus.

Ieškovas teigia, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė sumokėti trečiąjį įnašą. Jis, atlikęs 30 proc. metalo konstrukcijų ir įrangos montavimo darbų, pateikė atsakovui sąskaitas dėl pirmojo ir antrojo įnašo sumokėjimo, kurias šis apmokėjo; atlikęs 50 proc. nurodytų darbų, pateikė sąskaitą dėl trečiojo įnašo sumokėjimo, tačiau atsakovas jo nesumokėjo, sąskaitoje padaręs prierašą, kad trūksta 50 proc. įrangos ir kad atliktų darbų nepatvirtino klasifikacinė bendrovė bei įmonės kokybės kontrolė. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad sąskaitos dėl trečiojo įnašo apmokėjimo pateikimo metu ieškovas nebuvo atlikęs 50 proc. rekonstravimo darbų pagal sutartį. 2003 m. rugsėjo 25 d. ieškovas buvo atlikęs rekonstravimo darbų už 844 392 eurus, iš jų – metalo konstrukcijų bei įrangos sumontavimo darbų už 505 104 eurus. t. y. 55 proc. visų darbų vertės, todėl turėjo teisę reikalauti trečiojo įnašo. Ieškovas taip pat nurodė, kad, vykdant sutartį, iškilo būtinybė atlikti papildomus darbus, ir jis juos atliko. Sutarties priede – kompanijos „Sawicon AS“ parengtoje specifikacijoje – nebuvo nurodyta konkrečių rekonstravimo darbų, jų kiekių ir įkainių. 2003 m. liepos 11 d. ieškovas parengė darbų specifikaciją, kurioje nurodyti konkretūs darbai, jų kiekiai ir įkainiai. Ši specifikacija yra sutarties dalis. Kadangi laivo perstatymo Bendras brėžinys techniškai negalėjo būti įvykdomas, tai jame buvo padaryta pakeitimų, dėl to pasikeitė rekonstravimo darbų apimtys ir jų techniniai sprendimų būdai. Ieškovas informavo atsakovą, kad atliko papildomus rekonstravimo darbus, nenumatytus 2003 m. liepos 11 d. specifikacijoje, ir prašė išspręsti jų apmokėjimo klausimą. Tačiau atsakovas atsisakė įforminti susitarimą dėl papildomų rekonstravimo darbų atlikimo ir už juos sumokėti. Atsakovui pažeidus prievolę sumokėti trečiąjį įnašą, ieškovas sustabdė darbų vykdymą ir kreipėsi į teismą dėl apmokėjimo už faktiškai atliktus pagal sutartį darbus. Atsakovas vienašališkai nutraukė rangos sutartį, laivą išplukdė į Danijos laivų gamyklą rekonstravimo darbams užbaigti. Ieškovas grąžino atsakovui priklausančią laivo įrangą, taip pat sudarė jam galimybę atsiimti 224 000 eurų vertės aštuonias sekcijas laivo triumo dangčių, tačiau atsakovas jų neatsiėmė. Dalį atsakovo pateiktos laivo įrangos ieškovas modifikavo, tačiau nespėjo jos sumontuoti laive. Šią įrangą jis pardavė Danijos laivų gamyklai už 130 969 eurus, o šią sumą įskaitė kaip už neapmokėtus rekonstravimo darbus.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 739 376,40 euro (2 552 918,83 Lt): 580 868 eurus skolos už laivo rekonstravimo darbus; 5159,25 euro delspinigių už laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo 25 d. iki 2003 m. lapkričio 14 d. ir 153 349,15 euro delspinigių už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio 15 d. iki 2005 m. balandžio 25 d.; 0,05 proc. dydžio delspinigių arba 6 proc. dydžio procesinių palūkanų už prievolės įvykdymo praleidimą nuo 2005 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priešieškiniu atsakovas prašo ieškinį atmesti, patraukti atsakovu pagal priešieškinį BLRT GRUPP AS, priteisti jam iš ieškovo ir atsakovo BLRT GRUPP AS solidariai: 1) 783 590,51 euro nuostolių dėl laivo rekonstrukcijos sutartinės kainos padidėjimo; 2) 1 460 625 eurus negauto laivo nuomos mokesčio nuo 2003 m. spalio 15 d. iki 2004 m. spalio 24 d. (375 dienos) arba baudą dėl laivo rekonstrukcijos darbų užbaigimo termino pažeidimo, skaičiuojant po 3900 eurų už kiekvieną pavėluotą dieną nuo 2003 m. spalio 15 d. iki 2004 m. spalio 24 d.; 3) 278 403,37 euro įskaitymu nepadengtų nuostolių, ieškovui pasisavinus jam atsakovo patikėtą įrangą, medžiagas ir atsargines dalis; 4) 6 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo prašomos priteisti 1 061 993,88 euro sumos už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo 1 460 625 eurų sumos už laikotarpį nuo 2004 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas teigia, kad ieškovas nuo sutarties vykdymo pradžios pradėjo siekti vienašališkai pakeisti esminę sutarties sąlygą – padidinti galutinę laivo rekonstravimo darbų kainą. Jis reikalavo, kad atsakovas užsakytų papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti „Sawicon AS“ specifikacijoje ir nenurodyti 2003 m.. liepos 11 d. specifikacijoje. Jis tyčia vėlavo vykdyti rekonstravimo darbus bei juos sustabdė. Iki sutartyje nustatyto termino likus 11 dienų, jis nebuvo atlikęs 50 proc. rekonstravimo darbų, tačiau nepagrįstai reikalavo, kad atsakovas sumokėtų trečiąjį įnašą. Ieškovas tyčia pažeidė visas esmines sutarties sąlygas, todėl atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį, nes negavo to, ko tikėjosi – laivas už sutartą kainą ir nustatytu terminu nebuvo rekonstruotas. Dėl ieškovo kaltės sutartyje nustatyta galutinė laivo rekonstrukcijos kaina nepagrįstai padidėjo 783 590,51 euro, todėl ši suma yra tiesioginiai atsakovo nuostoliai. Laivo rekonstrukcijos darbus užbaigė kiti rangovai. 2004 m. spalio 24 d. atsakovas laivą išnuomojo už 3895 eurų vienos dienos nuomos mokestį. Jei ieškovas būtų rekonstravęs laivą nustatytu terminu, tai atsakovas už laivo nuomą nuo 2003 m. spalio 15 d. iki 2004 m. spalio 24 d. būtų gavęs 1 460 625 eurus nuomos mokesčio. Ieškovas taip pat pasisavino arba sugadino atsakovui priklausančią 93 344 eurų vertės įrangą, 224 000 eurų vertės aštuonias sekcijas laivo triumų dangčių.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo ieškovui 458 301 eurą (1 582 421,60 Lt) už laivo rekonstravimo darbus, 1500 eurų delspinigių už laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo 25 d. iki 2003 m. lapkričio 14 d., 10 000 eurų delspinigių už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio 15 d. iki 2005 m. balandžio 25 d., 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 458 301 euro sumos nuo 2005 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) įpareigojo ieškovą sugrąžinti atsakovui 224 000 eurų vertės aštuonias sekcijas laivo triumų dangčių, o jų negrąžinus – išieškoti iš ieškovo jų vertę; 3) priteisė iš ieškovo atsakovui 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos įrangos vertės (224 000 eurų) nuo 2004 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

Teismas nustatė, kad už laivo perstatymo bendro išdėstymo brėžinio parengimą buvo atsakingas atsakovas. Kompanijai „Sawicon AS“ parengus Bendrą brėžinį B 575 „E“, ieškovas 2003 m. liepos 11 d. parengė specifikaciją (apytikrę sąmatą), pagal kurią turėjo būti vykdoma laivo rekonstrukcija. Šioje specifikacijoje nurodyta, kad laivo rekonstrukcija kainuos 1 172 558 eurus, tačiau, pritaikius sutartyje nustatytą 12 proc. nuolaidą, numatyta rekonstruoti laivą už konkrečią 1 031 851 euro kainą. Specifikacijoje pažymėta, kad tiksli plieno kaina bus aptarta papildomai, taip pat bus nurodytas įrangos, kurią turės pateikti atsakovas, sąrašas.

Teismas, remdamasis liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, konstatavo, kad, vykdant rangos sutartį, buvo pakeista jos sudedamoji dalis – laivo perstatymo bendro išdėstymo brėžinys (2003 m. liepos 25 d. panaikintas Bendras brėžinys B 575 „E“ ir parengtas kitas – Bendras brėžinys B 575 „F“), dėl to pasikeitė rekonstravimo darbų apimtys ir buvo būtina atlikti papildomų darbų, nenumatytų 2003 m. liepos 11 d. specifikacijoje. Byloje įrodyta, kad ieškovas pranešė atsakovui apie papildomų darbų atlikimo būtinumą, sutarties kainos didinimą ir darbų įvykdymo terminų pratęsimą, kad dėl to šalys vedė derybas, tačiau atsakovas nesutiko užsakyti papildomų darbų ir padidinti sutarties kainą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atliktų laivo plieno bei įrangos montavimo darbų dydžio (procentais), rėmėsi teismo paskirtos UAB,,Gridinsenta“ ekspertizės išvadomis ir konstatavo, kad ieškovas 2003 m. rugsėjo 25 d. buvo atlikęs pagal sutartį daugiau kaip 50 proc. visų metalo konstrukcijų ir įrangos montavimo darbų. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė priešieškinyje nurodytų aplinkybių, t. y. kad ieškovas tyčia, pažeisdamas esmines sutarties sąlygas, reikalavo iš atsakovo užsakytų papildomų darbų už papildomą mokestį, kad vėlavo vykdyti rekonstravimo darbus ir kad, neatlikęs 50 proc. plieno ir įrangos montavimo darbų, nepagrįstai reikalavo iš atsakovo sumokėti trečiąjį įnašą. Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta priešingai. Teismas sprendė, kad, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas taikyti CK 6.653 straipsnio 4 dalies nuostatas, suteikiančias ieškovui teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti iš atsakovo sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovas faktiškai atliko darbų už 898 825 eurus (pritaikius sutarties 4 straipsnyje nustatytą 12 proc. nuolaidą); atsakovas ieškovui sumokėjo 309 555 eurus, todėl už atliktus darbus dar privalo sumokėti 589 270 eurų. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas Danijos bendrovei „Orskov Jard AS“ pardavė laivo rekonstrukcijai paruoštas metalo konstrukcijas, vamzdžius, atsargines dalis už 130 969 eurus, todėl šia suma mažintina iš atsakovo ieškovui priteistina suma iki 458 301 euro. Teismas sprendė, kad atsakovo priešieškinyje nurodyti jam padaryti nuostoliai (783 590,51 euro dėl laivo rekonstrukcijos kainos padidėjimo ir 1 460 625 eurai negauto nuomos mokesčio) nėra susiję su ieškovo veiksmais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. sausio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė:1) priteisė iš atsakovo ieškovui 72 194,03 euro (249 271,55 Lt) už laivo rekonstrukciją, 1500 eurų delspinigių už laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo 25 d. iki 2003 m. lapkričio 14 d. ir 10 000 eurų delspinigių už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio 15 d. iki 2005 m. balandžio 25 d., 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 72 194,03 euro sumos nuo 2005 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; 2) priėmė atsakovo atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo priteisti jam laivo triumo aptvarų vertę ir šią bylos dalį nutraukė; 3) sprendimo dalį, kuria ieškovas įpareigotas sugrąžinti atsakovui 224 000 eurų vertės aštuonias sekcijas laivo triumų dangčių, o, jų negrąžinus, išieškoti jų vertę, ir kurią kiti priešieškinio reikalavimai atmesti, paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas trečią kartą turi finansuoti ieškovą, kai yra atlikta ne 50 proc. visų laivo rekonstrukcijos darbų, bet 50 proc. plieno montavimo bei įrangos darbų. Byloje šalys pateikė rašytinius įrodymus, kurie savo prigimtimi yra panašūs į ekspertizės aktus. Vienuose iš jų konstatuota, kad plieno ir įrangos montavimo darbų atlikta mažiau kaip 50 proc., kituose – daugiau kaip 50 proc. Esant skirtingiems duomenims apie darbų baigtumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė teismo ekspertizę, kurią atliko UAB,,Gridinsenta“. Tik šios ekspertizes akte yra nurodyti metodai, kuriais buvo apskaičiuotas visų montavimo darbų atlikimas procentine išraiška ir nustatyta, kad ieškovas atliko visų montavimo darbų – 62,7 proc., iš jų metalo konstrukcijų montavimo darbų – 93,7 proc. Teisėjų kolegija rėmėsi šios ekspertizės išvadomis ir konstatavo, kad ieškovas sąskaitą dėl trečiojo įnašo (206 370 eurų) sumokėjimo pateikė atlikęs 50 proc. plieno ir įrangos montavimo darbų, todėl atsakovui atsirado prievolė ją apmokėti. Kadangi atsakovas jos neapmokėjo, tai ieškovas pagrįstai sustabdė sutarties vykdymą CK 6.207 straipsnio 2 dalies pagrindu. Sutarties vykdymą ieškovas sustabdė dar ir tuo pagrindu, kad buvo būtina atlikti papildomus darbus. Pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį, 6.653 straipsnio 4 dalį rangovas turi teisę sustabdyti darbus, jeigu padaro išvadą, kad reikalinga atlikti normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytus darbus, dėl kurių būtina atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti statybos kainą. Šalių sutartyje nustatyta konkreti rekonstrukcijos darbų kaina – 1 031 851 euras. Byloje nustatyta, kad rangos darbai buvo vykdomi pagal pakeistą Bendrą brėžinį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią atliko Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultetas. Iš šios ekspertizės akto ir ekspertų paaiškinimų nustatyta: 1) kad, pakeitus Bendrą brėžinį, buvo pakeistas laivo ilgis, denio,,C“ aukštis, borto tarp denio „B“ ir „C“ konfigūracijų, patalpų išdėstymas denyje „C“, šulinių išdėstymas krovininiuose tankuose, trapo konfigūracija krovininiuose tankuose ir laivapriekyje, krovininių tankų liukų bei ventiliacijos sistemos konfigūracija, papildomų konstrukcijų atsiradimas laivagalyje, denyje,,A“, knechto perkėlimas denyje,,B“, laivagalio dalyje, išmetimo vamzdžio šachtos konfigūracija; 2) kad kai kurie pakeitimai Bendrame brėžinyje nepažymėti, bet jų būtinumą lėmė Bendro brėžinio pakeitimas; 3) kad Bendro brėžinio pakeitimas lėmė papildomų darbų, kurių neįmanoma parodyti nei brėžinyje ir kurie neparodyti net kompanijos „Sawicon AS“ brėžiniuose, būtinumą. Teisėjų kolegija rėmėsi šios ekspertizės išvadomis ir konstatavo, kad dėl sutarties dokumento (Bendro brėžinio) pakeitimo buvo būtina atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti sutarties dokumentuose, ir tai laikytina svarbia priežastimi laivo rekonstrukcijos kainai padidėti. Atsakovui atsisakius sumokėti už papildomus darbus, ieškovas turėjo teisę sustabdyti darbus arba nutraukti sutartį.

Pagal sutarties sąlygas papildomi darbai yra tie, kuriuos atsakovas reikalauja atlikti ir kurie atliekami pagal atskirą šalių rašytinį susitarimą, o jeigu tokio rašytinio susitarimo nėra, atsakovas už papildomus darbus nesumoka. Atsakovas nesutinka sumokėti už papildomus darbus, nurodydamas, kad darbai, kuriuos ieškovas laiko papildomais, tokie nėra, nes dėl sumokėjimo už juos nebuvo raštu susitarta, juos ieškovas turėjo atlikti, vykdydamas laivo rekonstrukcijos sutartį. Teisėjų kolegija, aiškindama laivo rekonstrukcijos sutarties sąlygas, atsižvelgė į jų tarpusavio ryšį ir sutarties vykdymą. Laivo rekonstrukcija buvo vykdoma pagal Bendrą brėžinį, kompanijos „Sawicon AS“ parengtą specifikaciją (kuri yra bendro pobūdžio) ir ieškovo parengtą specifikaciją (kuri yra detali, nes joje numatyta, kokie konkretūs darbai turi būti atlikti, jų apimtys ir kainos). Klaipėdos universiteto ekspertai konstatavo, kad, pakeitus Bendrą brėžinį, atsirado papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti sutarties sudarymo metu. Pagal sutarties 2 straipsnį atskirų sutarties dokumentų prieštaravimo atveju aukščiausią galią turi sutartis, kompanijos „Sawicon AS“ specifikacija turi viršenybę prieš brėžinius ir ieškovo specifikaciją, brėžiniai – prieš ieškovo specifikaciją. Šiuo atveju, pakeitus sutarties vykdymo metu Bendrą brėžinį, kurio pagrindu buvo sudaryta kompanijos „Sawicon AS“ specifikacija, laikyti ją viršesne prieš pakeistą Bendrą brėžinį ir aiškinti darbų priskyrimą papildomiems darbams taip, kaip numatyta specifikacijoje, ignoruojant tą aplinkybę, kad dėl Bendro brėžinio pakeitimo atsirado papildomų darbų, būtų neteisinga ir nesąžininga. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, sprendė, kad pagal sutarties sąlygas atsakovas įgijo didesnį pranašumą ieškovo atžvilgiu, tai prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams. Perdėtas pranašumas atsakovui yra suteiktas dėl brėžinių, nes už visus brėžinius, išskyrus Bendrą brėžinį, yra atsakingas ir moka už jų parengimą ieškovas, o pagal sutarties sąlygas brėžiniai negalioja, jeigu jų nepatvirtina atsakovas. Taip uždedama didelė našta ieškovui. Atsakovas sutarties sąlygas aiškina taip, kad ieškovas į savo specifikaciją įtraukė visus kompanijos „Sawicon AS“ specifikacijoje išvardytus darbus ir visa tai, kas reikalinga laivui rekonstruoti. Minėta, kad kompanijos „Sawicon AS“ specifikacija yra bendro pobūdžio, todėl ja remiantis yra galimybė plačiau aiškinti darbų apimtis ir kiekius. Atsakovas sutiko prie sutarties pridėti ieškovo parengtą specifikaciją (kuri yra faktiškai rangovo sudaryta darbų sąmata), tačiau joje padarė įrašą:,,visi perstatymo specifikacijoje nurodyti darbai yra kompanijos „Sawicon AS“ specifikacijoje“. Dėl to atsakovas teigia, kad papildomų darbų galimybė galėjo atsirasti tik jam pageidaujant. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas dėl patirties laivų rekonstrukcijos srityje neturėjimo, sudarydamas tokiomis sąlygomis sutartį, suteikė atsakovui didelį pranašumą.

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo reikalavimas sumokėti jam už faktiškai atliktus darbus yra pagrįstas. Teisėjų kolegija, nustatydama darbų baigtumo lygį, rėmėsi 2004 m. vasario 11 d. trijų specialistų aktu, pagal kurį visų darbų baigtumas, procentine išraiška apskaičiuotas nuo visos sutarties kainos, yra 43,8 proc. Tai reiškia, kad atsakovas ieškovui turi sumokėti už atliktus pagal 2003 m. liepos 11 d. specifikaciją darbus 397 716,63 euro arba 1 373 236 Lt (43,8 proc. nuo 1 031 851 euro sutarties kainos yra 451 950,73 euro ir taikoma 12 proc. nuolaida). Pagal ieškovo pateiktus apskaičiavimus papildomų darbų atlikta už 242 142 eurus. Tačiau teisėjų kolegija rėmėsi Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto ekspertizės akto ir 2004 m. vasario 11 d. trijų specialistų akto išvadomis ir papildomais darbais pripažino tik darbus už 115 001,40 euro (su 12 proc. nuolaida). Atsakovas ieškovui už atliktus darbus sumokėjo 309 555 eurus, ieškovas už atsakovo parduotą įrangą gavo 130 969 eurus. Taigi atsakovas ieškovui už atliktus darbus yra nesumokėjęs 72 194,03 euro arba 249 271,55 Lt (397 716,63 euro + 115 001,40 euro – 309 555 eurai – 130 969 eurai = 72 194,03 euro).

Dėl atsakovo priešieškinio teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas, atsisakydamas pagal sutarties sąlygas įvykdyti trečiąjį mokėjimą, pažeidė vieną iš esminių sutarčių sąlygų. Atsakovas nuostolių atsiradimą grindžia tuo, kad ieškovas neteisėtai sustabdė sutarties vykdymą, neketino jos atnaujinti, todėl atsakovas įgijo teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Byloje nustatyta, kad ieškovas pagrįstai sustabdė sutarties vykdymą ir ėmėsi teisinių priemonių sutartinių santykių pusiausvyrai atkurti. Dėl to atsakovo prašymas priteisti jam iš ieškovo 8 710 098 Lt nuostolių netenkintinas.

III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

I. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir ieškovui priteista 72 194,03 euro už laivo rekonstrukciją, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jam už laivo rekonstrukciją priteista 329 883,25 euro. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176, 185 straipsnius, CK 6.671, 6.653 straipsnius.

Apeliacinės instancijos teismas nutartį motyvavo išvadomis, padarytomis ne pagal tuos duomenis, kurie yra rašytiniuose įrodymuose. Pirmosios instancijos teismas aiškiai konstatavo, kad pagal rangos sutartį rekonstrukcijos darbų kaina yra 1 031 851 euras, ji apskaičiuota pagal ieškovo 2003 m. liepos 11 d. specifikacijoje nurodytą darbų kainą – 1 172 558 eurai, pritaikius 12 proc. nuolaidą. Taigi sutarties 4 straipsnyje rekonstrukcijos kaina nurodyta su jau pritaikyta 12 proc. nuolaida. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovui priteistiną už atliktus rekonstrukcijos darbus skolą, nepagrįstai dar kartą pritaikė 12 proc. nuolaidą, dėl to jam priteista 54 234,10 euro mažiau. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad 2004 m. vasario 11 d. trijų specialistų akte ieškovo parduota laivo įranga į skaičiavimus neįtraukta, dėl to jame nustatytas darbų baigtumas yra mažesnis, negu turėtų būti, įskaičius į atliktų darbų apimtį šios įrangos vertę. Taigi pagal šį aktą atliktų rekonstrukcijos darbų apimtis sumažinta parduotos įrangos verte (130 969 eurais). Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš ieškovui priteistinos už atliktus darbus sumos dar kartą išskaitė parduotos įrangos vertę. Jeigu teismas būtų tinkamai ištyręs byloje esančius įrodymus, tai ieškovui priteistinos rekonstrukcijos darbų su papildomais darbais kainos apskaičiavimas turėjo būti toks: 451 950,73 euro + 115 001,40 euro - 309 555 eurai = 257 397,13 euro. Dėl netinkamo kainos apskaičiavimo ieškovui priteista 185 203,10 euro (639 469,26 Lt) mažiau, negu turėjo būti priteista remiantis bylos faktiniais duomenimis. Bendra priteistina jam suma turėtų būti 329 883,25 euro, įskaitant teismo nutartimi priteistą sumą už rekonstrukcijos darbus.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.658 straipsnio 4 dalies nuostatų, įpareigojančių užsakovą sumokėti rangovui už atliktą darbo dalį ir atlyginti nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo; taip pat nepagrįstai netaikė CK 6.221, 6.249, 6.251 straipsnių, reglamentuojančių nuostolių atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovui priteistiną už atliktus rekonstrukcijos darbus sumą, rėmėsi 2003 m. vasario 11 d. trijų specialistų akte konstatuotu 43,8 proc. visų rekonstrukcijos darbų baigtumu. Šiame akte nurodyta, kad ieškovo neužbaigti gaminti objektai, esantys pas ieškovą (nesumontuoti laive), nelaikytini sumontuotomis plieno konstrukcijomis ar įranga ir laikytina, kad jų baigtumas yra 0 proc. Pagal specialistų taikytą metodiką tinkamai galėjo būti nustatyta tik tai, kokio užbaigtumo lygio yra laivas, tačiau negalėjo būti nustatyta, kokią darbų apimtį apskritai ieškovas atliko vykdydamas sutartį. Iš bylos duomenų matyti, kad dalį darbų jis atliko ne laive, o cechuose, iš kur atitinkami gaminiai turėjo būti perkelti į laivą ir sumontuoti. Atsakovui nutraukus sutartį, ieškovo pagaminta įranga dėl atsakovo kaltės nebuvo sumontuota laive ir liko pas ieškovą. Dėl to jis patyrė nuostolių, kurių išraiška – negauta už pagamintą įrangą suma. Ieškovas, siekdamas kompensuoti atsiradusius nuostolius, šią įrangą pardavė už 130 969 eurus. Pagal 2003 m. spalio 16 d. atliktų darbų specifikaciją parduotos įrangos kaina (pritaikius nuolaidą) yra – 203 455,12 euro. Taigi įrangos kainos ir kainos, už kurią jį parduota, skirtumas yra 72 486,12 euro. Tai yra ieškovo nuostoliai ir jie buvo įtraukti į ieškinio kainą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovui priteistinos sumos dydžio sprendė ne pagal ieškovo pateiktus dokumentus, o remdamasis tik trijų specialistų aktu, pagal kurį parduotos įrangos vertė nebuvo įtraukta nustatant laivo baigtumą, tai nepagrįstai ir neteisėtai liko netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 72 486,12 euro nuostolių priteisimo.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 218 straipsnį, 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atliktų rekonstravimo darbų apimties, rėmėsi ne mažiau kaip keturiomis specialistų išvadomis ir nė vienos iš jų neatmetė. Tačiau, spręsdamas dėl ieškovui priteistinos sumos dydžio, teismas kaip pagrindinį duomenų šaltinį ėmė tik vieną iš šių įrodymų – 2003 m. vasario 11 d. trijų specialistų aktą, kuriame nurodyti duomenys apie atliktų darbų apimtį yra ieškovui nepalankiausi. Tokio savo pasirinkimo apeliacinės instancijos teismas visiškai nemotyvavo ir nenurodė, kodėl nesivadovavo kitomis specialistų išvadomis ir jas atmetė. Tuo tarpu trijų specialistų akte nenurodyta, kad darbų baigtumo procentinė išraiška nustatyta su tam tikra paklaida, kad daromos tam tikros konkretaus darbo baigtumo nustatymo prielaidos, kad darbų baigtumą nustatyti yra techniškai sudėtinga. Be to, neaišku, pagal kokią metodiką šie specialistai sugebėjo darbų baigtumą įvertinti net 1 proc. tikslumu, kai tuo tarpu kitų specialistų išvadose akcentuojamas tokio nustatymo problemiškumas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kodėl, jo nuomone, šio akto duomenys yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė UAB „Gridinsenta“ teismo ekspertizės aktu, laikydamas jį tinkamu įrodymu, kurio išvadomis nėra pagrindo netikėti. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė argumentų, kodėl atmetė šį ekspertizės aktą, taip pat nepagrindė, kuo kitų specialistų išvados, tarp jų ir trijų specialistų akto, yra pranašesnės už teismo ekspertizės aktą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas remtųsi UAB „Gridinsenta“ ekspertizės aktu, o ne 2003 m. vasario 11 d. trijų specialistų aktu, tai, priteisdamas ieškovui skolą už atliktus darbus, nebūtų nepagrįstai du kartus pritaikęs 12 proc. nuolaidą ir išskaitęs 130 969 eurų sumą. Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovui priteistiną sumą, pagrįstai rėmėsi UAB „Gridinsenta“ ekspertizės aktu ir priteisė ieškovui 257 689,22 euro (889 749,33 Lt).

II. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis iš dalies patenkintas ieškinys, o priešieškinis atmestas, ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Kasatoriaus nuomone, teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, sutarčių aiškinimo taisykles (CPK 176, 177, 185 straipsniai, CK 6.193 straipsnis), netinkamai aiškino ir taikė CK 6.189 straipsnį, 6.653 straipsnio 4 dalį, 6.207 straipsnio 2 dalį, 6.661 straipsnio 1 dalį, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi teisę į trečiąjį mokėjimą už laivo rekonstravimo darbus. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl ieškovo teisės reikalauti trečiojo mokėjimo.

Teismai, padarydami išvadą, kad ieškovas 2003 m. rugsėjo 25 d. buvo atlikęs 50 proc. darbų pagal sutartį, rėmėsi UAB „Gridinsenta“ ekspertizės akto išvadomis. Kasatoriaus nuomone, šis aktas nėra tinkamas įrodymas šiai aplinkybei nustatyti, nes ekspertai, apskaičiuodami darbų baigtumo procentą, taikė visiškai neaiškius, nesuprantamus ir ydingus metodus. Be to, ekspertizę atliko buvę ieškovo darbuotojai ir nė vienas iš jų teisme neprisiekė, kaip tai nustatyta CPK 217 straipsnyje. Dėl to yra pagrindas abejoti šios ekspertizės išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad, nustatant darbų baigtumo procentą, negalima remtis 2004 m. vasario 11 d. trijų ekspertų aktu, nes jame pateikta išvada ne apie plieno montavimo ir įrangos darbų baigtumą, o apie visų laivo rekonstrukcijos darbų baigtumą. Pagal šalių sudarytos sutarties 4 straipsnio nuostatas darbų apmokėjimus šalys susiejo su visos laivo rekonstrukcijos, o ne jos kokios nors dalies, baigtumu. Laivo rekonstrukcijos pagrindas ir esmė yra būtent plieno ir įrangos montavimo darbai, o kiti darbai yra išvestiniai ir susiję su pagrindiniais darbais. Sistemiškai analizuojant sutarties 4 straipsnio nuostatas matyti, kad tikslios, fiksuotos ir galutinės sutarties kainos dalių mokėjimas buvo tiesiogiai susietas su rekonstrukcijos darbų baigtumu, t. y. su atliktų darbų sutartine verte. Pagal 2004 m. vasario 11 d. trijų specialistų aktą 2003 m. rugsėjo 25 d laivo rekonstrukcijos darbų baigtumas yra 43,8 proc., todėl ieškovas neturėjo teisės reikalauti iš atsakovo trečiojo mokėjimo.

2. Dėl ieškovui priteisto atlyginimo dydžio už faktiškai atliktus rangos darbus.

Už faktiškai atliktus darbus ieškovas prašė priteisti 580 868 eurus. Pirmosios instancijos teismas jam priteisė 458 301 eurą, apeliacinės instancijos teismas šią sumą sumažino ir priteisė 72 194,03 euro. Kasatorius sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl ieškovui priteistino atlyginimo už faktiškai atliktus darbus dėl tos dalies, pagal kurią faktiškai atliktų darbų vertė apskaičiuota vadovaujantis 2004 m. vasario 11 d. trijų specialistų aktu nustatytu darbų baigtumo procentu, jį taikant bendrai sutarties kainai su 12 proc. nuolaida, taip pat dėl tos dalies, pagal kurią atlyginimas už faktiškai atliktus darbus sumažintas atsakovo ieškovui sumokėta suma bei už parduotą įrangą suma, t.y. 397 716,63 euro - 309 555 eurai - 150 969 eurai = 62 807,37 euro. Kasatorius laiko, kad joks atlyginimas ieškovui už faktiškai atliktus laivo rekonstravimo darbus jam apskritai neturėjo būti priteistas ir ieškinys dėl šios dalies, įskaitant reikalavimus dėl delspinigių priteisimo, turėjo būti atmestas, tokiam atlyginimui už faktiškai atliktus darbus jau esant visiškai sumokėtam. Taip yra todėl, kad atsakovas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, jog ieškovui priklauso 115 001,40 euro atlyginimas už faktiškai atliktus papildomus darbus.

3. Dėl ieškovui priteisto atlyginimo už papildomus rangos darbus.

Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovui priklauso 115 001,40 euro už faktiškai atliktus papildomus darbus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Aiškios ir nedviprasmiškos sutarties nuostatos negali būti aiškinamos, o teismas negali keisti jų prasmės. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad galutinė rekonstravimo darbų kaina sutartyje nustatyta pagal ieškovo parengtoje specifikacijoje (sutarties priedas Nr. 3) nurodytus darbus ir jų kiekius, netinkamai išaiškino sutarties nuostatas, taip pažeidė CK 6.189, 6.193 straipsnius. Pagal sutarties 1 straipsnį sutarties tikslas – galutinis rezultatas, t. y. laivo rekonstravimas į tanklaivį, o ne atskirų laivo rekonstravimo darbų atlikimas. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad atskirų sutarties dokumentų prieštaravimų atveju aukščiausią galią turi sutartis, po jos – „Sawicon AS“ parengta specifikacija (Priedas Nr.1), po jos – Bendrieji brėžiniai. Ieškovo parengta specifikacija neturi aukštesnės galios prieš nurodytus sutarties dokumentus. Sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad ieškovas įsipareigojo atlikti darbus pagal „Sawicon AS“ parengtos specifikacijos tvarką ir sąlygas, taip pat kad sutarties kaina nustatytina už visus darbus, kuriuos reikia atlikti pagal šią specifikaciją. Taigi iš šių aiškių ir nedviprasmiškų sutarties nuostatų matyti, kad šalys susitarė, jog už galutinę 1 031 851 euro kainą bus atlikti visi reikalingi ir būtini laivo rekonstravimo darbai, o ne tik darbai, nurodyti ieškovo parengtoje specifikacijoje.

Teismai, padarydami išvadą, kad papildomų darbų atsiradimo būtinybę ir atitinkamai sutarties kainos didinimą lėmė Bendro brėžinio pakeitimas, neįvertino aplinkybės, kad šio brėžinio pakeistą versiją į B575 „F“ nėra šalių pasirašyta. Nepasirašytas brėžinys negali būti vertinamas kaip sutarties pakeitimas. Teismai apsiribojo bendru teiginiu, kad pakeitus Bendro brėžinio versiją atsirado būtinybė atlikti sutartyje nenumatytus darbus, tačiau nemotyvavo ir nepagrindė, kokie konkrečiai papildomi darbai turėjo būti atlikti. Byloje yra kasatoriaus pateikta 2008 m. spalio 28 d. ekspertų Gordon Marine ir Company Ltd ataskaita. Jos 5.3 punkte nurodyta, kad vienintelis Bendro brėžinio versijų skirtumas yra 0,28 m prailgintas laivagalis, dėl ko 580 kg padidėjo plieno svoris. Tai reiškia, kad dėl Bendro brėžinio pakeitimo faktinės darbų apimtys padidėjo tik labai nedaug. Teismai visiškai neatsižvelgė į šį rašytinį įrodymą ir dėl jo nepasisakė. Ieškovo teisę gauti atlyginimą už faktiškai atliktus papildomus darbus teismai grindė CK 6.653 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai pranešti užsakovui; jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėti už atliktus darbus; tačiau jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad būtina didinti darbų kainą, tai jis privalo įvykdyti sutartį už joję sutartą kainą. Taigi iš šių nuostatų turinio matyti, kad rangovui nesuteikta teisės gauti atlyginimą už faktiškai atliktus papildomus darbus, jeigu dėl jų atlikimo užsakovas neduoda išankstinio sutikimo. Tačiau teismai sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti ir gauti atlyginimą už faktiškai atliktus papildomus darbus, kuriems atlikti atsakovas nedavė sutikimo. Taip teismai pakeitė CK 6.653 straipsnio 4 dalies normos tikrąją prasmę ir ją pažeidė. Netgi jeigu ir būtų galima laikyti, kad Bendro brėžinio pakeitimas neva lėmė papildomų darbų atlikimo būtinybę, tai vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 4 dalimi ieškovas privalėjo informuoti atsakovą apie tai, kad būtent dėl Bendro brėžinio pakeitimo atsirado papildomų darbų atlikimo būtinybė, ir nurodyti, kokie konkrečiai papildomi darbai turėtų būti atlikti ir už kokią kainą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų apie tai informavęs atsakovą, t. y. kad būtent dėl Bendro brėžinio pakeitimo reikia atlikti papildomus darbus. To nepadaręs, ieškovas privalėjo papildomus darbus atlikti už sutartyje nustatytą kainą. Kita vertus, informavimas apie papildomų darbų atlikimo būtinybę, kaip toks, savaime nėra pagrindas reikalauti atlyginimo už faktiškai atliktus papildomus darbus, nes pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalies nuostatas rangovas, negavęs užsakovo sutikimo, turi teisę tik atsisakyti sutarties, o ne faktiškai atlikti papildomus darbus ir už juos reikalauti atlyginimo. Taigi net teismams ir padarius neteisėtą išvadą dėl papildomų darbų būtinumo pakeitus Bendrą brėžinį, jie galėjo tik pripažinti ieškovo teisę į sutarties atsisakymą, neatliekant tokių papildomų darbų, bet ne teisę juos atlikti ir reikalauti atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sutarties nuostatos suteikė atsakovui didesnį pranašumą ieškovo atžvilgiu. Šis teismo argumentas yra akivaizdžiai neteisėtas, nes laikant, kad sutarties nuostatos suteikia didesnį pranašumą vienai iš šalių, kartu laikytina ir tai, jog ir CK 6.653 straipsnio 4 dalies nuostatos suteikia užsakovui didesnį pranašumą prieš rangovą, t. y. kad tokios įstatymo nuostatos yra neteisingos, neprotingos, nesąžiningos, todėl negali būti taikomos. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs neteisėtą išvadą dėl ieškovo reikalavimo sumokėti už papildomus darbus pagrįstumo, visiškai nepagrįstai, remdamasis Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto ekspertizės akto bei 2004 m. vasario 11 d. trijų specialistų akto išvadomis, nustatė, kad šių darbų kainą yra 115 001,40 euro. Kasatoriaus nuomone, tinkamu duomenų apie papildomų darbų kainą šiuose įrodymuose nėra, nes ekspertai papildomų darbų atsiradimą nesiejo su Bendro brėžinio versijos pakeitimu.

4. Dėl ieškovo teisės sustabdyti rangos darbų vykdymą.

Teismų išvados, kad ieškovas pagrįstai sustabdė laivo rekonstrukcijos darbus CK 6.207 straipsnio 2 dalies pagrindu yra neteisėtos, nes: 1) prieš sustabdydamas darbus, ieškovas nebuvo atlikęs 50 proc. plieno ir įrangos montavimo darbų; b) Bendras brėžinys, kaip sutarties dokumentas, šalių nebuvo pakeistas. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo teisę sustabdyti darbus grindė dar ir CK 6.653 straipsnio 4 dalimi, 6.684 straipsnio 4 dalimi. Šiuo atveju CK 6.207 straipsnio 2 dalis iš viso negalėjo būti taikoma, nes rangos sutarties sustabdymą reglamentuoja CK 6.661 straipsnio 1 dalis (nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo sustabdyti sutarties vykdymą). CK 6.653 straipsnio 4 dalis taip pat neturėjo būti taikoma, nes joje nenustatyta rangovo teisės sustabdyti rangos darbus. Pagal šią teisės normą rangovui suteikta teisė atsisakyti sutarties, jeigu yra būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių tenka didinti darbų kainą, o užsakovas, iš anksto įspėtas, nesutinka padidinti kainos. CK 6.684 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami statybos rangos santykiai, kurie netaikytini sutarčiai dėl laivo rekonstrukcijos.

5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 313 straipsnį.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 38 338,50 Lt ekspertizės išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 46 349,48 Lt ekspertizės išlaidų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė tik atsakovas ir apeliacinės instancijos teismas iš dalies jį patenkino, tačiau priėmė blogesnį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalies.

Kadangi bylą nagrinėję teismai padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad atsakovas, o ne ieškovas pažeidė sutartį, ir dėl to atmetė atsakovo priešieškinį dėl patirtų nuostolių priteisimo, tai pripažinus, kad sutartį pažeidė ieškovas, atsakovui turi būti priteista 8 710 098 eurai nuostolių.

IV. Atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentais

I. Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatinėdamas aplinkybę dėl laivo rekonstravimo darbų baigtumo procento ir atitinkamai ieškovo teisės į trečiąjį įnašą, vieninteliu ir pagrindiniu įrodymu laikė UAB „Gridinsenta“ ekspertizės aktą. Apeliacinės instancijos teismas vertino ne tik UAB „Gridinsenta“ ekspertizės aktą, bet ir visus kitus byloje esančius savo esme į ekspertų išvadas panašius įrodymus, nė vienam iš jų nesuteikė pirmenybės, ir šių visų įrodymų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas 2003 m. rugsėjo 25 d. buvo atlikęs daugiau kaip 50 proc. metalo konstrukcijų ir įrangos montavimo darbų,

2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismai netinkamai išaiškino sutarties 4 straipsnio sąlygą, nes, jo nuomone, trečiasis įnašas turėjo būti mokamas ieškovui atlikus ne 50 proc. plieno montavimo ir įrangos darbų, bet 50 proc. visų laivo rekonstrukcijos darbų. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo atstovas ieškovo sąskaitoje dėl trečiojo įnašo sumokėjimo padarė prierašą, jog trūksta 50 proc. būtent įrangos, o ne kokių nors kitokių laivo rekonstrukcijos metu atliktų ar atliktinų darbų. Atsiliepime į ieškinį jis nurodė, kad neįgijo pareigos sumokėti trečiąjį įnašą, kol laive nėra faktiškai sumontuota 50 proc. plieno ir ne mažiau kaip 50 proc. įrangos. Tai reiškia, kad atsakovas iš laivo rekonstrukcijos darbų išskyrė plieno ir įrangos montavimą kaip tam tikrą darbų grupę. Be to, sutarties variantą pasiūlė atsakovas, todėl jos 4 straipsnio sąlyga turi būti aiškinama ne atsakovo, o ieškovo naudai. Ieškovas šią sutarties sąlygą suprato taip, kad trečiasis įnašas mokamas tada, kai bus atlikta 50 proc. plieno ir įrangos montavimo darbų, o ne 50 proc. visų rekonstrukcijos darbų arba ne 50 proc. plieno ir 50 proc. įrangos montavimo darbų. Pažymėtina, kad atsakovas negrindė apeliacinio skundo argumentais dėl sutarties 4 straipsnio sąlygos netinkamo aiškinimo.

3. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarties vykdymo sustabdymą, pažeidimo. Atsakovas, teigdamas, kad sutarties vykdymo sustabdymo teise privalu naudotis sąžiningai, nenurodė, kaip šis įstatymo reikalavimas sietinas su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ir CK 6.207 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu sutarties vykdymo sustabdymo pagrindu. CK 6.661 straipsnio 1 dalyje nustatyta rangovo teisė sustabdyti sutarties vykdymą, jei užsakovas nevykdo savo priešpriešinių pareigų, nustatytų sutartyje. Tokių pareigų sąrašas – ne baigtinis, o tik pavyzdinis. Tuo tarpu sutarties 4 straipsnyje nustatyta atsakovo pareiga atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus. Teismai nustatė, kad atsakovas nepagrįstai šios pareigos nevykdė. Ši pareiga laikytina priešpriešine pareigos atlikti darbus atžvilgiu, tai išplaukia iš sutartimi sutarto atsiskaitymo būdo ir tikslo – ieškovas visą atlyginimą už darbus turėjo gauti ne po visų sutartinių darbų atlikimo, o dalimis sutarties vykdymo metu, tai buvo reikalinga kaip atliktinų darbų finansavimas. Dėl to net ir laikant, kad dėl ieškovo teisės sustabdyti sutarties vykdymą turėjo būti sprendžiama remiantis CK 6.661 straipsniu, darytina išvada, kad tokią teisę nustatytomis aplinkybėmis jis turėjo.

II. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1) nepagrįsti skundo argumentai dėl ieškovui priteistinos sumos už rekonstrukcijos darbus padidinimo nuo 72 194,03 euro iki 329 883,25 euro. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas sumažinti ieškovui priteistiną sumą, materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė. Atsakovas neginčija skundo argumentų, kad atlyginimo už laivo rekonstrukciją dydis apskaičiuotinas pagal sutartyje nustatytą galutinę darbų kainą (1 031 851 euras), ją mažinant ieškovo iš atsakovo ir iš Danijos laivų statyklos gauta suma, t. y. 309 555 ir 130 969 eurais. Tačiau atsakovas nesutinka, kad ieškovui priklauso 115 001,40 euro už papildomus darbus ir 203 455,12 euro nuostolių. Dėl atlyginimo už papildomus darbus priteisimo nepagrįstumo išsamūs teisiniai argumentai yra išdėstyti atsakovo kasaciniame skunde, todėl dėl jų atsakovas pakartotinai nepasisako;

2) visiškai nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti jam 203 455,12 euro nuostolių. Iš ieškovo suformuluoto ieškinio dalyko matyti, kad visą jam priteistiną sumą (711 837 eurus), tarp jos ir 203 455,12 euro, jis prašė priteisti kaip skolą už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, o ne kaip nuostolių atlyginimą. Taigi šios bylos nagrinėjimo dalykas – tik atlyginimo už faktiškai atliktus darbus priteisimas, o ne nuostolių atlyginimo klausimas. Be to, reiškiant reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, ieškovas turėjo nurodyti ir įrodyti visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, t. y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, žalos faktą ir jos dydį. Šių aplinkybių ieškovas ieškinyje nenurodė ir jų neįrodinėjo. Ieškovo kasaciniame skunde iškeltas nuostolių atlyginimo klausimas yra naujas reikalavimas, kuris nebuvo reiškiamas ir nagrinėjamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose;

3) ieškovas nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisėtai sumažino jam priteistiną atlyginimą jo gauta už parduotą įrangą suma. Kadangi 2004 m. vasario 11 d. trijų specialistų akte teisingai nustatytas rekonstrukcijos darbų atlikimo baigtumas ir jų vertė, tai, esant pareikštam ieškovo reikalavimui būtent dėl atlyginimo už faktiškai atliktus darbus priteisimo, apeliacinės instancijos teismas visiškai teisėtai sumažino ieškovui priteistiną sumą. Be to, iš ieškovo kasacinio skundo matyti, kad už parduotą įrangą gauta suma jis siekia įskaityti (padengti) ne jam priklausančio atlyginimo už faktiškai atliktus darbus, o dalį jo neva patirtų nuostolių. Minėta, kad reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo jis nebuvo pareiškęs, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti dėl šios sumos įskaitymo (padengimo) ieškovo tariamai patirtiems nuostoliams;

4) priešingai, nei teigia ieškovas, apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kodėl remiasi 2004 m. vasario 11 d. trijų specialistų akto išvadomis.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarties aiškinimo ir įrodymų vertinimo reikalavimui atlikti trečiąjį mokėjimą pagrįsti

Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Auksinis varnas” v. AB,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje UAB,,Libra Vitalis“ v. UAB,,Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ v. A. Bartkevičiaus firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. Kriūnas, bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008, taip pat konstatavo, kad kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

Kasacijos dalykas šioje byloje yra įvertinti, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė sutarties aiškinimo taisykles padarydamas išvadą, kad trečiojo mokėjimo sąlyga, sulygta pagal sutartį, reiškė ne tai, jog 20 procentų sumos mokama tada, kai atliekama 50 procentų plieno montavimo ir 50 procentų įrangos montavimo darbų, o 50 procentų plieno ir įrangos montavimo darbų, kurie vertintini kaip bendras kompleksas.

Apeliacinės instancijos teismas, taip aiškindamas šią sutarties sąlygą, rėmėsi įrodymais, pagrindžiančiais laivų rekonstrukcijos praktiką, pagal kurią įrangos montavimo darbai gali pasiekti 50 procentų baigtumo lygį tik tada, kai plieno montavimo darbai pasiekia 80-85 procentus baigtumo lygio. Akivaizdu, kad ieškovas yra įmonė, turinti ilgametę praktiką laivų statybos ir rekonstrukcijos srityje, todėl jam tokios plieno bei įrangos montavimo darbų vykdymo sąlygos buvo žinomos, tai suponuoja, kad derėdamasis dėl sutarties sąlygų, ją sudarydamas bei atlikdamas darbus, ieškovas būtent taip suvokė šią sutarties sąlygą ir tokį jos turinį atskleidė kitai sutarties šaliai. Priešingai aiškinant plieno ir įrangos montavimo darbų atlikimą nustatančias sutarties sąlygas, t. y. kad 20 procentų sumos mokama tada, kai atliekama 50 procentų plieno montavimo ir 50 procentų įrangos montavimo darbų, būtų pagrindas teigti, kad ieškovas, kaip šios srities profesionalas, nuo pat pradžių sutartiniuose santykiuose veikė prieš patį save - sulygo dėl aiškiai nepalankių sau sąlygų, nes žinodamas tokių darbų ciklų specifiką galėjo tikėtis trečiojo apmokėjimo tik bemaž užbaigęs metalo montavimo darbus ir tik tada pasiekęs 50 procentų įrangos montavimo darbų lygį. Dėl to pripažįstant, kad ieškovas, kaip profesionalas laivų remonto versle, rangos sutartiniuose santykiuose veikė laikydamasis sąžiningos dalykinės praktikos principų, apdairiai ir rūpestingai, yra pagrindas konstatuoti, jog sutarties sąlyga dėl trečiojo įnašo reiškia, kad 20 procentų sulygtos sutarties kainos mokama, kai atliekama 50 procentų plieno ir įrangos montavimo darbų, kurie vertintini kaip bendras kompleksas.

Dėl to kasacinis teismas daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.

Kasacinis teismas patikrina apskųstų žemesnės instancijos teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Fakto klausimai nagrinėjant bylą kasacine tvarka analizuojami tik tiek, kiek reikia nustatyti, ar žemesnės instancijos teismai teisingai taikė materialinės teisės normas, t. y. ar teisingai kvalifikavo ginčo santykį pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat, ar tinkamai taikė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas. Jeigu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi, kasacinis teismas, tikrindamas apskųsto teismo sprendimo teisėtumą, turi teisę rinktis, kurios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis remtis. Tais atvejais, kai bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė tokias pačias faktines bylos aplinkybes, tačiau nevienodai jas kvalifikavo dėl skirtingo ginčo santykiui taikytinų teisės normų turinio aiškinimo ir tai lėmė nevienodų sprendimų priėmimą, kasacinis teismas pasisako, kaip turėjo būti aiškinamos ir taikomos teisės normos byloje nustatytoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, bylos Nr. 3K-3-422/2006).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005; ir kt.).

Įrodymų vertinimo taisyklių kontekste pažymėtina, kad eksperto išvada yra vienas iš įrodymų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalyje. Ekspertizė atliekama Civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Eksperto išvada gaunama išaiškinant klausimus, kuriems atsakyti reikia specialiųjų žinių. Teismas paskiria ekspertizę, suformuluoja klausimus, pateikia tyrimui reikiamą medžiagą, o ekspertas atlieka tyrimą ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja išvadas į užduotus klausimus. Eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias (CPK 212-214, 216, 217 straipsniai). Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias surašomi atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada Civilinio proceso kodekso 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, nurodytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Civilinio proceso kodekso 197 straipsnis). Tiek ekspertizės išvada, tiek tiriamojo-mokslinio pobūdžio rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai).

Nurodyto teisinio reglamentavimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo praktikos pagrindu vertinant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadas, kad sąskaita Nr. 03 (T. 2, b. l. 199, 200) buvo pateikta atsakovui apmokėti atlikus 50 procentų plieno ir įrangos montavimo darbų, pažymėtina, jog ši išvada padaryta ne kurio nors vieno iš tiriamojo-mokslinio pobūdžio įrodymo, o jų viseto: teismo ekspertizės ir tiriamojo-mokslinio pobūdžio rašytinių įrodymų, ištirtų byloje, – vertinimo pagrindu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje, minėta, grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo, o daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą teismas gali tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007). Apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas buvus būtinas sąlygas sutartinei dalinio mokėjimo prievolei vykdyti reikšmingus faktus nustatė nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų reikalavimų.

Atsakovo argumentai dėl UAB „Gridinsenta“ atliktos ekspertizės ydingumo dėl netinkamų metodų taikymo yra fakto klausimai, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Atsakovas taip pat kelia ekspertų, atlikusių šią ekspertizę, suinteresuotumo bylos baigtimi klausimą. Ekspertas, nepriklausomai nuo to, ar ekspertizė skiriama atlikti kompetentingai ekspertizės įstaigai, ar paskiriamas ekspertas, negali atlikti ekspertizės, jei yra CPK 65 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose bei 67 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. Šios įstatyme apibrėžiamos sąlygos nustatytos, be kita ko, turint tikslą pašalinti prielaidas šališkumui bei suinteresuotumui teikiant ekspertų išvadas ir yra viena iš atliekamo tyrimo, kuriam reikalingos specialiosios žinios, objektyvumo garantijų. Byloje nenustatyta, kad ekspertai, atlikę ekspertizę kaip teismo paskirto eksperto UAB „Gridinsenta“ darbuotojai, būtų pažeidę CPK 65 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose bei 67 straipsnio 2 dalyje nurodytus draudimus. Faktas, kad, atsakovo teigimu, jie buvę ieškovo darbuotojai, pats savaime nepatvirtina tiesioginio ar netiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 65 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 67 straipsnio 1 dalis). Tai yra vertinimo kiekvienoje byloje dalykas remiantis konkrečių faktinių aplinkybių analize. Atsakovas nurodo tik faktą, kaip tokį, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismai nenustatė jokių UAB „Gridinsenta“ darbuotojų, atlikusių ekspertizę, tiesioginio ar netiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi faktų. Be to, (tai itin svarbu šių aplinkybių vertinimo kontekste) ši ekspertų išvada vertinta kartu su kitais tiriamojo-mokslinio pobūdžio rašytiniais įrodymais, kurių visetas, o ne vien UAB „Gridinsenta“ ekspertizės išvada lėmė teismų išvadas dėl plieno ir įrengimų montavimo darbų baigtumo lygio.

Dėl reikalavimų mokėti už papildomus darbus

Atsakovas, ginčydamas ieškovo reikalavimą apmokėti už papildomus darbus, remiasi CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, pagal kurias rangovas (ieškovas), jeigu buvo būtina atlikti papildomų darbų, dėl kurių didėtų sutarties kaina, apie tokių darbų atlikimo būtinumą privalo pranešti užsakovui prieš atlikdamas šiuos darbus, o jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Be to, atsakovas savo prieštaravimus grindžia ir sutartimi, pagal kurią visi papildomi darbai ir užsakymai dėl pakeitimo atliekami tik tada, jei jie, kaip nurodyta SAWICON specifikacijos 0.17 punkte, bus suderinti. SAWICON specifikacijos 0.17 punkte nurodyta, kad „darbas bus atliekamas pagal įprastai priimtą praktiką. Savininkas gali reikalauti atlikti pakeitimus ar papildimą darbą. Visas toks darbas bus atliekamas pagal atskirą susitarimą rašytine forma, kuris vadinsis užsakymo variacija (UV). Už tokį darbą bus paskaičiuoti priedai ar sumažintos Įmonės išlaidos sutarties kainų pagrindu“. Sutartyje, be to, nustatytos apmokėjimo už papildomus darbus sąlygos, pagal kurias, jei kitaip raštu nesusitariama, už papildomus darbus ir užsakymus dėl pakeitimo visiškai atsiskaitoma laivą pridavus savininkui.

Kadangi ieškovas prieš atlikdamas darbus apie jų reikalingumą iš anksto atsakovui nepranešė, o susitarimų dėl jų atlikimo sutartyje nustatyta tvarka ir forma nesudaryta, tai atsakovas neigia savo prievoles mokėti už atliktus papildomus darbus ir tvirtina, kad kainos padidėjimo naštą savo rizika prisiėmė pats ieškovas.

CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą.

Šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato poreikį papildomiems darbams. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nustato rangovo prievolę apie papildomus darbus laiku pranešti užsakovui, kuris turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo. Pažymėtina, kad reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus. Toks teisės aiškinimas išplaukia iš visų CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų dėl teisinių padarinių, kylančių užsakovui atsisakius didinti kainą, vertinimo. Užsakovo atsisakymas didinti kainą suponuoja rangovo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus, o jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą.

Šio teisės normos aiškinimo pagrindu kasacinis teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje dėl rangovo reikalavimo užsakovui apmokėti už papildomus darbus CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas netaikomas, nes papildomi darbai rangovo buvo atliekami paties užsakovo užsakymu, išreikštu užsakovui rangovo vykdymui pateikus bendrojo brėžinio pakeistą versiją (brėžinio 575BE versijos pakeitimą į brėžinio 575BF versiją). Pažymėtina, kad bendrasis brėžinys, remiantis sutartimi, yra sutarties sudėtinė dalis, o pagal SAWICON specifikacijos 07 punktą už bendrojo išdėstymo brėžinį yra atsakingas savininkas. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad būtent pakeitimai bendrajame brėžinyje lėmė papildomų darbų, nenumatytų sutartyje ir jos sudėtines dalis sudarančiuose dokumentuose, atlikimą. Inicijuodamas laivo rekonstrukcijos darbų atlikimą pagal kitą bendrojo brėžinio versiją, užsakovas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo žinoti apie poreikį papildomiems darbams, rangovas papildomus darbus lėmusius pakeitimus priėmė vykdyti ir juos vykdė, todėl užsakovui, konkliudentinių veiksmų pagrindu tarp šalių susiformavus rangos teisiniams santykiams papildomiems darbams atlikti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis), kyla prievolė už juos sumokėti. Faktinėje situacijoje, kai pats užsakovas buvo aktyvioji rangos sutartinių santykių šalis keisdama užduotį rangovui, užsakovo neigimas prievolės apmokėti už rangovo atliktus papildomus darbus, grindžiamas sutartyje įtvirtintų taisyklių dėl susitarimų papildomiems darbams sudarymo tvarkos ir formos nesilaikymo, pažeidžia sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos sutartiniuose santykiuose imperatyvus (CK 6.158 straipsnis). Dėl to kasacinis teismas prieina prie išvados, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai pripažino užsakovo prievolę mokėti rangovui už papildomus darbus ir šios prievolės vykdymo pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis CPK 179 ir 185 straipsniuose nustatytų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, nustatė faktines aplinkybes, kuriomis kasacinis teismas remiasi vadovaudamasis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, kokio dydžio prievolės atsakovas neįvykdė ir tinkamai apgynė ieškovo pažeistą teisę (CK 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.256 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovo teisės sustabdyti sutarties vykdymą

Jau minėta, kad ginčo sutartiniams teisiniams santykiams dėl papildomų darbų CK 6.653 straipsnio 4 dalis netaikoma, nes tarp šalių susiformavę prievoliniai teisiniai santykiai nepatenka į šių teisės normų reglamentavimo sritį. Pripažinus, kad CK 6.653 straipsnio 4 dalis nereglamentuoja ginčo prievolinių teisinių santykių, rangovas šios normos pagrindu neturėjo teisės atsisakyti sutarties.

Rangą reglamentuojančiose teisės normose nustatytos sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės ir rangovo teisių gynimo būdai užsakovui nevykdant rangos sutarties sąlygų. Bendrosios sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes nustatančios taisyklės, įtvirtintos CK šeštosios knygos II dalies XVII skyriuje, taikomos tiek, kiek tam tikros teisinės situacijos nesureguliuotos specialaus teisinio reglamentavimo.

CK 6.656 straipsnyje, reglamentuojančiame rangovo teisę išieškoti jam priklausantį atlyginimą, nustatyta, kad jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sutarties šalių sutartą sumą, rangovas turi teisę išieškoti jam pagal sutartį priklausančias sumas už atliktą darbą iš užsakovui priklausančių įrenginių, likusių medžiagų ir kito užsakovui priklausančio turto, kol užsakovas visiškai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darbų rezultatą tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės. Darant išvadas, ar rangovas turėjo teisinį pagrindą įgyvendinti CK 6.656 straipsnyje nurodytas teises, lemiamą reikšmę turi šalių susitarimų dėl mokėjimų, sutartyje vadinamų įnašais, dalimis pagal atliekamų darbų procentinį baigtumą vertinimas. Pagal sutartį pirmasis 10 procentų sutarties kainos įnašas turėjo būti sumokėtas pasirašant sutartį, per 7 banko dienas gavus iš laivų statyklos apmokėjimo garantiją. Antrasis 20 procentų sutarties kainos įnašas - per 30 dienų nuo darbų pradžios bei atlikus 30 procentų savininko patvirtintų plieno ir įrangos montavimo darbų. Trečiąjį mokėjimą – 20 procentų sutarties kainos - užsakovas turėjo atlikti per 60 dienų nuo darbų pradžios, kai rangovas yra atlikęs 50 procentų plieno ir įrenginių montavimo darbų, o likusią mokėjimų dalį sumokėti baigus rekonstrukciją. Tokiu susitarimu įtvirtinamas užsakovo įsipareigojimas atsiskaityti už darbus pagal jų baigtumo lygį, o rangos sutarčių vykdymo būdo vertinimo aspektu tai reiškia priešpriešinių šalių pareigų nustatymą (CK 6.661 straipsnis). Esant tokiam prievolių įvykdymo būdui, kai užsakovas nevykdo prievolės dėl tarpinio mokėjimo, CK 6.656 straipsnyje įtvirtintų rangovo teisių gynimo mechanizmų taikymui nėra teisinių pagrindų. CK 6.661 straipsnyje nustatyta rangovo teisė sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje nurodytų savo priešpriešinių pareigų, pagal teisines pasekmes yra tapati sutarties vykdymo sustabdymui. Priešpriešinių pareigų rangos sutartiniuose teisiniuose santykiuose neįvykdymo atveju taikytinos teisinės pasekmės, nustatytos CK 6.661 straipsnyje, kurios yra bendrųjų sutartinių prievolių vykdymo pažeidimo teisinių pasekmių (CK 6.207 straipsnio 2 dalis) specialioji išraiška. Dėl to specialiosios nuostatos dėl rangovo teisių gynimo būdų, kai užsakovas nevykdo savo priešpriešinių pareigų, taikytinos pirmiausia. Ieškovas, turėjęs teisę gauti sulygtą sutarties kainos dalį atlikęs 50 procentų plieno ir įrenginių montavimo darbų, pareikalavęs iš užsakovo prievoles vykdyti ir negavęs tinkamo prievolių įvykdymo, tolesnį sutarties vykdymą teisėtai sustabdė CK 6.661 straipsnyje nustatytu pagrindu.

Pažymėtina, kad rekonstruojamo laivo buvimas pas ieškovą negali būti vertinamas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimas CK 6.58 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, todėl konstatuotina, kad ieškovas nebuvo gavęs iš skolininko adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo, taigi sutarties vykdymo sustabdymas CK 6.58 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto draudimo nepažeidė.

Dėl rangos sutarties nutraukimo užsakovo iniciatyva ir rangovo teisių gynimo

CK 6.658 straipsnyje, reglamentuojančiame užsakovo teises darbo atlikimo metu, nustatyta, kad jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (2 dalis). Jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, - atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita (3 dalis).

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nenustatė tokių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų sąlygos užsakovui atsisakyti rangos sutarties ir reikalauti nuostolių atlyginimo vadovaujantis CK 6.658 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Minėta, kad ieškovas sutartines prievoles vykdė tinkamai, bendradarbiaudamas su kita sutarties šalimi (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys), todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo rangos sutartį nutraukti dėl rangovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo CK 6.217 straipsnio 1 dalyje ir 6.658 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais pagrindais. Kadangi ieškovas nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų, tai apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinių pagrindų ir sutartinei atsakomybei kilti (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

CK 6.658 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsakovas, jei yra svarbių priežasčių, turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis kasacinis teismas remiasi vadovaudamasis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, patvirtina, kad atsakovas rangos sutarties atsisakė savo iniciatyva. Ieškovas prašo tik sutarties nutraukimo užsakovo iniciatyva teisinių pasekmių taikymo – priteisti rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlyginti nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo. Kadangi šalių sudarytos rangos sutarties nutraukimo sąlygos atitinka CK 6.658 straipsnio 4 dalyje nustatytą užsakovo teisės atsisakyti nuo rangos sutarties įgyvendinimo teisinį mechanizmą, ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini taikant CK 6.658 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir ieškovui iš atsakovo priteistinas atlyginimas už atliktą darbo dalį ir atlygintini nuostoliai, padaryti dėl sutarties nutraukimo.

Dėl apeliacinės instancijos teismo taikyto atsakovo įsiskolinimo už ieškovo atliktus darbus apskaičiavimo būdo ir priteistos sumos pakeitimo kasaciniame teisme pagrindų

Apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas atsakovo įsiskolinimą ieškovui už jo atliktus laivo rekonstrukcijos darbus, konstatavo, kad atliktų darbų kaina apskaičiuojama taikant byloje esančiame tiriamojo-mokslinio pobūdžio rašytiniame įrodyme – trijų specialistų išvadoje – nurodytą darbų baigtumo procentinę išraišką – 43,8 procento. Dėl to pagal sutartį atlikta darbų už 451 950,73 euro (1031851 x 0,438 = 451 950,73). Pažymėtina, kad bendra sutarties kaina 1 031 851 euras, remiantis 2003 m. liepos 11 d. specifikacija (T. 2, b. l. 182), kuri yra sutarties sudėtinė dalis, (sutarties skyrius „Tikslas ir sutarties dokumentai“), nurodyta su 12 procentų nuolaida, todėl apskaičiuojant atliktų darbų kainą 451 950,73 euro sumai dar kartą taikyti nuolaidos nebuvo teisinio pagrindo. Kadangi atsakovas yra sumokėjęs du pirmuosius įnašus pagal sutartį – 309 555 eurus, ši suma atimama iš 451 950,73 euro, tai atsakovas ieškovui turi mokėti 142 395,73 euro.

Vertindamas, ar apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas atsakovo įsiskolinimą ieškovui už jo atliktus laivo rekonstrukcijos darbus, pagrįstai rėmėsi ginčo šalių iniciatyva trijų specialistų atlikto tyrimo išvada, kasacinis teismas pažymi, kad kasacijos dalykas šiuo atveju yra procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, taikymo patikra. Jau minėta, kad teismai, vertindami įrodymus, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama įrodymų vertinimo vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu taisyklėmis, išplaukiančiomis iš CPK 185 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo turinio. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kasacinis teismas neturi pagrindo konstatuoti įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių normų pažeidimo, o įvertindamas tai, kad ši specialistų, po vieną paskirtų ieškovo ir atsakovo, trečiojo – paskirto kitų dviejų specialistų, išvada gauta pačių ginčo šalių susitarimo pagrindu, remtis tokiu rašytiniu įrodymu buvo teisinis pagrindas ir dėl šio fakto, nes tokiu būdu gauto rašytinio įrodymo panaudojimas apskaičiuojant tarp šalių kilusių piniginių prievolių dydžius, prisideda prie teisinės taikos tarp ginčo šalių siekio, kaip vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų, įgyvendinimo.

Ieškovas kasaciniame skunde papildomų darbų kainos, kuri priteista apeliacinės instancijos teismo, neginčija (kasacinio skundo 12 lapas). Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teisiniu pagrindu, kuriuo remiantis pripažinta jo prievolė mokėti už papildomus darbus. Dėl prievolės atsiradimo ir jos vykdymo pagrindų kasacinis teismas jau pasisakė anksčiau, todėl dėl šios nutarties dalies vertins tik atsakovo argumentų, kad neaišku, kokiu pagrindu nustatyta tokių darbų kaina yra 115 001,4 euro, pagrįstumą.

Šių argumentų vertinimo kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Konkreti mokėtina suma yra fakto klausimas. Teisės klausimas yra tai, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų, kurie buvo pagrindas konstatuojant reikšmingus faktus, vertinimą. Apskaičiuodamas papildomų darbų, nulemtų paties atsakovo pirmiau aptartų veiksmų, kainą apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto atliktos teismo ekspertizės išvadomis, tai kasaciniame skunde pripažįsta ir pats atsakovas. Šiose išvadose pateikiami atsakymai į teismo užduotus klausimus dėl papildomų darbų, nulemtų atsakovo brėžinių keitimų po sutarties sudarymo, kainos ir pateikiamas jos skaičiavimo pagrindimas. Kasacinis teismas nenustatė jokių teisinių pagrindų, kuriais remiantis galima būtų pripažinti, jog vertindamas šią ekspertizės išvadą pagal CPK 185 ir 218 straipsniuose įtvirtintas taisykles apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, todėl iš atsakovo pagrįstai priteista 115 001,40 euro (su 12 procentų nuolaida papildomiems darbams pagal sutartį) už papildomus darbus.

Dėl ieškovo patirtų nuostolių atsakovui nutraukus sutartį CK 6.658 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu

Vertindamas apeliacinės instancijos teismo argumentus dėl ieškovo patirtų nuostolių, jų apskaičiavimo ir priteisimo, kasacinis teismas pažymi, kad teisę į nuostolių atlyginimą ieškovas turi CK 6.658 straipsnio 4 dalies ir 6.256 straipsnio 2 dalies pagrindu. Siekdamas sumažinti patirtus nuostolius dėl rangos sutarties nutraukimo užsakovo iniciatyva (CK 6.658 straipsnio 4 dalis), taigi veikdamas sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai, ieškovas laive nesumontuotas konstrukcijas ir įrangą už 130 969 eurus pardavė „Orskov Yard AS“. Apeliacinės instancijos teismas šia suma sumažino taikant trijų specialistų išvadoje nurodytą darbų baigtumo procentinę išraišką – 43,8 procento apskaičiuotą ir neapmokėtą skolos dalį iš 142 395,73 euro atėmęs 130 969 eurus, gautus už parduotą „Orskov Yard AS“ įrangą. Padaręs tokias išvadas, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 185 straipsnis), nes be teisėto pagrindo pripažino, jog laive nesumontuotos konstrukcijos ir įranga, už 130 969 eurus parduota „Orskov Yard AS“, įtraukta į trijų specialistų išvadoje nurodytą darbų baigtumo procentinės išraiškos – 43,8 procento – apskaičiavimą. Specialistų išvadoje (T. 7, b. l. 12) nurodoma, kad laivų statykloje nesumontuotos plieno konstrukcijos ir įranga, todėl jų vertė laive skaičiuojama kaip nulinė. Ši nuoroda leidžia teigti, kad trijų specialistų išvadoje nurodyta darbų baigtumo procentinė išraiška skaičiuota be laive nesumontuotos įrangos, dėl to rekonstrukcijos darbų baigtumo procentinę išraišką taikant skolai už atliktus darbus apskaičiuoti, iš likusios atsakovo neapmokėtos 142 395,73 euro sumos atimti 130 969 eurus, gautus už parduotą „Orskov Yard AS“ įrangą, teisinio pagrindo nebuvo.

Ieškovas kasaciniame skunde, be to, nurodo, kad, siekdamas sumažinti patirtus nuostolius dėl rangos sutarties nutraukimo užsakovo iniciatyva (CK 6.658 straipsnio 4 dalis), ieškovas laive nesumontuotas konstrukcijas ir įrangą už 130 969 eurus pardavė „Orskov Yard AS“, nors pagal byloje esančius įrodymus – 2003 m. spalio 16 d. atliktų darbų specifikaciją – įrangos, kurią jis pardavė, kaina buvo 203 455,12 euro. Ieškovas tvirtina, kad rangos sutartį nutraukus atsakovo iniciatyva, jis, siekdamas sumažinti patiriamus nuostolius parduodamas rekonstruojamam laivui skirtą įrangą, patyrė 72 486,12 euro nuostolių. Dėl šios reikalavimų dalies pagrįstumo apeliacinis teismas argumentų neišdėstė, taigi yra pagrindas pripažinti, kad šis ieškovo reikalavimas, pažeidžiant procesinės teisės normas (CPK 265 straipsnis, 302 straipsnis, 320 straipsnis, 331 straipsnio 4, 5 dalys), neišnagrinėtas, todėl byla dėl ieškovo reikalavimo priteisti 72 486,12 euro nuostolių atlyginimo grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimo – priteistos sumos padidinimo

Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu kasacinis teismas padidina apeliacinės instancijos teismo ieškovui iš atsakovo priteistą sumą už atliktus darbus iki 257 397,13 euro, kurią sudaro atliktų darbų pagal sutartį suma 142 395,73 euro ir 115 001,4 euro už papildomus darbus. Skaičiuojant oficialiu lito ir euro santykiu – 3,4528 (žr. http://www.lb.lt/exchange/default.asp), ieškovui iš atsakovo už atliktus darbus priteistina 888 740,81 Lt.

Dėl palūkanų pagal sutartį ir procesinių palūkanų

Ieškovas ieškiniuose reiškė reikalavimus dėl palūkanų pagal sutartį už vėlavimą sumokėti iš atsakovo priteisimo (CK 6.261 straipsnis) ir procesinių palūkanų remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 2 dalimi.

Ieškovas kasaciniame skunde neginčija šios pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų dalies, o atsakovas, prašydamas visa apimtimi panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuriais iš dalies patenkintas ieškinys, ir ieškinį atmesti, nenurodo jokių argumentų dėl šių reikalavimų tenkinimo nepagrįstumo ir šios dalies procesinių teismų sprendimų neteisėtumo, todėl kasacinis teismas, įvertindamas tai, jog dėl palūkanų mokėjimo už vėlavimą sumokėti buvo sulygta sutartyje (Laivo pertvarkymo sutarties priedo Nr. 4 „Darbų vykdymo AB „Vakarų laivų gamykla“ bendrosios sąlygos“ 7 straipsnio 6 dalis (T. 2, b. l. 191), taigi atsakovas, remiantis sutartimi ir CK 6.261 straipsniu, šią prievolę turi vykdyti, o CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanų už priteistą sumą mokėjimo pareiga nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovui kyla CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, neturi teisinio pagrindo naikinti teisėtus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, kuriais iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimai dėl palūkanų priteisimo. Šiame kontekste kasacinis teismas primena, kad apskųsti sprendimai ir nutartys teisės taikymo aspektu tikrinami neperžengiant kasacinio skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi CPK 353 straipsnio 2 daliai taikyti nėra teisinio pagrindo, tai taikytina CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta kasacinio skundo ribas apibrėžianti taisyklė.

Dėl kasacinių skundų tenkinimo (atmetimo)

Nurodytų argumentų pagrindu kasacinis teismas ieškovo kasacinį skundą patenkina iš dalies - apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeičia ir priteistą ieškovui iš atsakovo pinigų sumą už atliktus darbus padidina iki 888 740,81 Lt., o dėl ieškovo reikalavimo priteisti 72 486,12 euro nuostolių atlyginimo bylą grąžina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų patikrinęs apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra teisinių pagrindų ieškovo sutartinei atsakomybei kilti (CK 6.256 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovo kasacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kadangi išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti 35 proc., atsakovo priešieškinio reikalavimai – 8,9 proc., tai atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas.

1. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

Už kasacinį skundą ieškovas sumokėjo 12 897,50 Lt žyminio mokesčio, todėl proporcingai patenkintai kasacinio skundo daliai (ginčijama suma – 257 689,22 euro, priteista – 257 397,13 euro, t. y. patenkinta 99 proc. kasacinio skundo reikalavimų) jam iš atsakovo priteisiama 12 768,50 Lt. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą kasacinės instancijos teisme turėjo 18 445 Lt išlaidų (14 280 Lt – už kasacinio skundo parengimą ir 4165 Lt – už teisines paslaugas). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.13 punktą už kasacinio skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios arba apeliacinės instancijos teisme, taikomas koeficientas 2,5, pagal 8.14 punktą – už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą – koeficientas 2, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Taigi šiuo atveju maksimalus užmokesčio dydis už advokato pagalbą kasacinės instancijos teisme yra 3600 Lt (MMA – 800 Lt x 2.5; 800 Lt x 2). Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis viršija rekomenduotiną ir nėra teisinių pagrindų viršyti priteistinų sumų rekomenduojamus dydžius, priteisia 3600 Lt. Taigi ieškovui iš atsakovo iš viso priteisiama 16 368,50 Lt bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme (12 768,50 Lt žyminis mokestis + 3600 Lt už advokato pagalbą) (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo raštinės 2009 m. birželio 16 d. pažymos pagrindu iš atsakovo valstybei priteisiama 104,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

2. Dėl keistinų bylinėjimosi išlaidų sumų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose

Dėl žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme

Ieškovas sumokėjo 30 000 Lt žyminio mokesčio. Tenkinta 35 procentai jo reikalavimų, todėl jam iš atsakovo priteistina 10 500 Lt.

Atsakovas sumokėjo už priešieškinį 30 000 Lt. Tenkinta 8,9 procento jo reikalavimų, todėl jam iš ieškovo priteistina 2670 Lt.

Atlikus sumų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistina 6830 Lt.

Dėl atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme

Ieškovo atstovavimo išlaidos sudarė 97 018 Lt. Proporcingai patenkintų reikalavimų sumai tai sudaro 33 956 Lt. Atsakovo atstovavimo išlaidos sudarė 116 150,29 Lt. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai tai sudaro 10 337 Lt.

Atlikus sumų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistina 23 619 Lt.

Dėl ekspertizių išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismas 2009 m. vasario 26 d. papildomoje nutartyje išdėstė teisinius argumentus, kaip paskirsto tarp šalių ekspertizių atlikimo išlaidas. Kasacinis teismas neturi teisinių pagrindų konstatuoti teisės normų pažeidimų, todėl ši nutarties dalis paliekama nepakeista.

Dėl žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme

Atsakovas už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 30 000 Lt. Ginčijama suma sudarė 2 768 419 eurų. Įvertinus kasacinio teismo nutartį, yra patenkinta 7,7 procento atsakovo reikalavimo, reikšto apeliaciniame skunde, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 2310 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Dėl atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovas turėjo 49 552,28 Lt atstovavimo išlaidų, o atsakovas – 170 830,26 Lt. Pagal tenkinto ir atmesto apeliacinio skundo reikalavimo proporcijas ieškovui priteistini 92,3 procento turėtų atstovavimo išlaidų – 45 736,50 Lt, o atsakovui – 7,7 procento – 13 153,90 Lt.

Atlikus sumų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistina 32 582,60 Lt.

Atsakovui apeliacinės instancijos teisme atstovavo specialistas. Atstovavimui turėta 27 927,06 Lt išlaidų. Proporcingai patenkintiems apelianto reikalavimams – 7,7 procento, iš ieškovo atsakovui priteistina 2150 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Dėl ekspertizės, atliktos apeliacinės instancijos teisme, išlaidų paskirstymo

Ekspertizė buvo skirta ieškovo nurodytų faktų, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, moksliniam-tiriamajam vertinimui atlikti, todėl ekspertizės išlaidos, sudarančios 30 240 Lt, paskirstomos proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams. Be to, atlygintinos ekspertų kelionės išlaidos – 240 Lt. Minėta, kad ieškinio reikalavimai tenkinti 35 procentais, todėl ieškovas turi sumokėti 19 656 Lt, o atsakovas – 10 584 Lt ekspertizės darymo išlaidų. Ieškovas turi atlyginti 156 Lt ekspertų kelionės išlaidų, o atsakovas - 84 Lt. Šalys į teismo depozitinę sąskaitą buvo sumokėjusios po 17 000 Lt, todėl iš depozitinės sąskaitos apmokėjus ekspertizės darymo išlaidas 30 240 Lt ir 240 Lt ekspertų kelionės išlaidų, t. y. 30 480 Lt, 3520 Lt iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintina atsakovui „Fonnship AS“ ir iš ieškovo atsakovui priteisiama 2812 Lt (17 000 – 10668 – 3520 = 2812).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartį pakeisti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovui AB,,Vakarų laivų gamykla“ (į. k. 140345884) iš atsakovo,,Fonnship AS“ (registracijos numeris 945075929) priteistą sumą padidinti iki 888 740,81 (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt litų 81 centas) Lt.

Civilinę bylą dėl ieškovo reikalavimo priteisti 72 486,12 (septyniasdešimt du tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 12 euro centų) euro nuostolių atlyginimą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 26 d. papildomą nutartį.

Priteisti iš atsakovo „Fonnship AS“ ieškovui AB „Vakarų laivų gamykla“ 6830 (šeši tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt litų) Lt žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme, o iš ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ atsakovui „Fonnship AS“ 2310 (du tūkstančiai trys šimtai dešimt litų) Lt žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme. Atlikus sumų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo „Fonnship AS“ ieškovui AB „Vakarų laivų gamykla“ priteisti 4520 (keturis tūkstančiai penkis šimtai dvidešimt litų) Lt.

Priteisti iš atsakovo „Fonnship AS“ ieškovui AB „Vakarų laivų gamykla“ 56 201,60 (penkiasdešimt šešis tūkstančiai du šimtai vienas litas 60 centų) Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Priteisti iš ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ atsakovui „Fonnship AS“ 2150 (du tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt litų) Lt specialisto atstovavimo atsakovui apeliacinės instancijos teisme išlaidoms apmokėti.

Priteisti iš atsakovo „Fonnship AS“ 35,90 (trisdešimt penki litai 90 centų) Lt bei iš ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ 32 (trisdešimt du litai) Lt procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidų valstybei.

Iš Lietuvos apeliacinio teismo depozitinės sąskaitos grąžinti atsakovui „Fonnship AS“ 3520 (trys tūkstančiai penki šimtai dvidešimt litų) Lt ir iš ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ atsakovui „Fonnship“ priteisti 2812 (du tūkstančiai aštuoni šimtai dvylika litų) Lt.

Kitą apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo „Fonnship AS“ ieškovui AB,,Vakarų laivų gamykla“ 16 368,50 (šešiolika tūkstančių trys šimtai šešiasdešimt aštuoni litai 50 centų) Lt bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo „Fonnship AS“ valstybei 104,65 (vienas šimtas keturi litai 65 centai) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Egidijus Baranauskas

Gintaras Kryževičius