Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-299/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

21.3; 42.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Baranausko ir Gintaro Kryževičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. S. ieškinį atsakovams E. M., D. L., A. P. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Č. S. prašė teismo priteisti iš atsakovų E. M., D. L. ir A. P. solidariai 23 251 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ieškinyje nurodyta, kad 2006 m. balandžio 1 d. ieškovas automobilį,,Mercedes Benz 250“ (duomenys neskelbtini) perdavė atsakovui E. M. tam, kad šis su kitais atsakovais atliktų automobilio remonto ir restauravimo darbus. Ieškovo teigimu, atsakovai netinkamai vykdė susitarimus dėl darbų atlikimo terminų, dėl to jis 2006 m. liepos 10 d. pareiškimu pareikalavo grąžinti jam priklausantį automobilį, tačiau atsakovai jo negrąžino. Ieškovo teigimu, šalys sudarė 2006 m. liepos 27 d. automobilio restauravimo – remonto sutartį, ieškovas neprieštaravo, kad darbų sąmata būtų tikslinama; šalys taip pat susitarė, kad, laiku neatlikus darbų, atsakovai padengs ieškovui visą automobilio vertę – 20 000 Lt. Atsakovai įsipareigojo nurodytus darbus atlikti iki 2006 m. gruodžio 24 d., tačiau, ieškovo teigimu, jų neatliko. Automobilio salono ir variklio atsakovai nesuremontavo, dėl to ieškovas kreipėsi į UAB „Tanagra“ ir UAB „Vikrus“ dėl automobilio remonto darbų ir detalių įsigijimo bei už juos sumokėjo 3251 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinys tenkintas: ieškovui Č. S. iš atsakovų E. M., D. L. ir A. P. solidariai priteista 23 251 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistus 23 251 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2007 m. kovo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad šalys 2006 m. liepos 27 d. sudarė automobilio remonto ir restauravimo rangos sutartį (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis), kuri turėjo būti tinkamai vykdoma abiejų šalių (CK 6.38, 6.200 straipsniai). Sutarties sąlygose šalys aptarė darbų kainą ir jų atlikimo terminus bei nurodė, kad sudarytą ankstesnę sąmatą būtina tikslinti, nes, apžiūrėjus automobilį, nustatyta daugiau automobilio pažeidimų. Teismas nurodė, kad UAB „Lekada“ veiklą nutraukė nuo 2006 m. liepos 6 d. (b. l. 49), automobilio remonto ir restauravimo sutartis su atsakovais, kaip fiziniais asmenimis, sudaryta 2006 m. liepos 27 d., dėl to atmetė atsakovų teiginį, jog ieškovą sutartiniai santykiai siejo su UAB „Lekada“.

Automobilio remonto ir restauravimo sutartimi atsakovai darbus įsipareigojo atlikti iki 2006 m. gruodžio 24 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad darbai buvo atlikti, dėl to teismas sprendė, jog atsakovai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, jų kaltė yra nustatyta, priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir kilusių ieškovui pasekmių taip pat nustatytas, todėl atsakovai turi pareigą atlyginti solidariai ieškovui nuostolius, šalių aptartus sutartyje – atlyginti automobilio vertę – 20 000 Lt ir 3251 Lt patirtus nuostolius už automobilio salono bei variklio remontą (CK 6.651 straipsnio 1 dalis). Teismas atmetė atsakovų argumentą dėl 20 000 Lt prilyginimo netesyboms, nes sutartyje šalys nurodyta suma susitarė dėl prarasto turto vertės.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 18 d. sprendimu atsakovų E. M., D. L. ir A. P. apeliacinis skundas tenkintas ir nutarta panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimą bei ieškinį atmesti.

Sprendime apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal automobilio priėmimo-perdavimo aktą automobilį,,Mercedes Benz 250“ (duomenys neskelbtini) 2006 m. balandžio 1 d., remontui iš ieškovo priėmė UAB,,Lekada“ direktoriaus pavaduotojas E. M. Šio asmens su UAB,,Lekada“ darbo sutartis nutraukta 2006 m. liepos 5 d. Teismas nurodė, kad šalys ketino sudaryti vartojimo rangos sutartį (CK 6.672 straipsnis). Viena iš vartojimo rangos sutarčių būtinųjų sąlygų yra darbų kaina ir apmokėjimas (CK 6.676 straipsnis). Darbų sąmatą surašė UAB,,Lekada“, ji sudaryta anksčiau nei sutartis, dėl to sąmata atsakovams neprivaloma. Taigi ginčo šalys iš esmės nesusitarė dėl esminių sutarties sąlygų. Teismas įvertino sutartį kaip sąlyginį sandorį (CK 1.66 straipsnio 1 dalis), nesukeliantį ginčo šalims nei teisių, nei pareigų. Dėl to ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovų nuostolių atlyginimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas Č. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 18 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas sprendime netinkamai aiškino CK 1.66 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas dėl sąlyginio sandorio. Tam, kad sandoris būtų pripažintas sąlyginiu, aplinkybės turi atitikti šiuos reikalavimus: sandorio sudarymo metu nėra žinoma, bus tokios aplinkybės ar jų nebus; sandorio sudarymo metu nėra šių aplinkybių; aplinkybės nepriklauso nuo sandorio šalių valios ar veiksmų, kuriais siekiama teisinio rezultato – sukurti civilines teises ir pareigas. Nurodytų sąlyginio sandorio reikalavimų byloje nenustatyta. Priešingai, sutarties kainos nustatymas šalių susitarimu priklauso tik nuo šalių valios. Vartojimo rangos sutartyje nenustačius kainos, nereiškia, kad ši sutartis nesudaryta. CK 6.676 straipsnio 1 dalyje nurodytas šalių susitarimas dėl kainos gali būti keičiamas priklausomai nuo atliktų, atliktinų darbų apimties pasikeitimo, papildomų išlaidų atsiradimo ir kitų aplinkybių. Pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma apytikrė sąmata. Atsakovai, įvertinę darbų apimtį ir kitas aplinkybes, turėjo suskaičiuoti atliktinų pagal sutartį darbų kainą ir pateikti ją ieškovui.

2. Skundžiamame sprendime teismas nurodydamas, kad šalys nesusitarė dėl esminių sutarties sąlygų, neatsižvelgė į CK 6.193 straipsnio nuostatas, pagal kurias sutartys aiškintinos sąžiningai, nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-237/2008). Teismas netaikė CK 6.193 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sąlygos aiškintinos vartotojų naudai. Vartojimo rangos sutarties šaliai neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu taikytini vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai, tarp jų sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis). Atsakovai, priėmę automobilį, sutartyje nurodytų darbų neatliko, jį išardė, dėl to jie turėtų atsakyti už šio turto sugadinimą, atlyginant ieškovo patirtus kėbulo atstatymo dydžio (20 000 Lt) nuostolius (CK 6.62 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai E. M., D. L. ir A. P. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

1. Šalys nebuvo sudariusios vartojimo rangos sutarties dėl automobilio remonto darbų atlikimo, nes nesusitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Šią išvadą darydamas apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.162 - 6.187 straipsnių nuostatas dėl sutarčių sudarymo. Pagal CK 6.676 straipsnį sudarydamos vartojimo rangos sutartį šalys visuomet privalo susitarti dėl darbų kainos, tačiau ginčo atveju dėl kainos nesusitarta. Atsakovai sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius buvo sudaręs sutartį dėl automobilio remonto darbų atlikimo su UAB,,Lekada“, bet ne su atsakovais. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai 2006 m. liepos 27 d. sutartį laikė sąlyginiu sandoriu, nes sutartyje nurodyta sąlyga, kad, tik nustačius kitą darbų kainą, sutartis bus sudaryta.

2. Kasaciniame skunde nurodoma į sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, tačiau jos taikomos tik tuo atveju, kai konstatuojama, kad sutartis buvo sudaryta ir reikia nustatyti sutarties turinį.

3. Kadangi šalys rangos sutarties nesudarė, tai ieškovas neįgijo reikalavimo teisės į nuostolių atlyginimą. Atsakovai nėra padarę žalos ieškovui, kurią privalėtų atlyginti. Tuo metu, kada automobilis buvo remontuojamas UAB,,Lekada“ servise, išardžius automobilį ir pradėjus kėbulo remonto darbus paaiškėjo, kad kėbulas daugelyje vietų pažeistas korozijos. Dėl to šalys nesusitarė dėl automobilio remonto darbų kainos, nes kėbulo dėl ilgalaikės korozijos ištaisymas kainuoja daugiau, negu sutiko mokėti ieškovas, korozijos pažeidimai atsirado prieš perduodant automobilį remontuoti UAB,,Lekada“. Kėbulo kiauryminiai prarūdijimai atsirado dėl automobilio nusidėvėjimo, ne dėl atsakovų veiksmų. Automobilio kėbulas ir kitos detalės yra išlikusios ir gali būti panaudotos remontuojant automobilį. Automobilis yra ieškovo nuosavybė, dėl to, gavęs automobilio vertę sudarančio ieškinio reikalavimo dydžio patenkinimą ir išlaikydamas automobilį savo nuosavybėje, ieškovas nepagrįstai praturtėtų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarties sudarymo

Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Šioje normoje nustatyta, kad sutartis nebūtinai turi būti sudaroma šalims aiškiai apsikeičiant oferta ir akceptu – sutarties sudarymą gali patvirtinti ir kitokie sutarties šalių veiksmai, pakankamai įrodantys jų ketinimus. Sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. CK 6.162 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarčiai sudaryti ir galioti pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių jos sąlygų. Nereikalaujama, kad visais atvejais šalys susitartų dėl visų galimų sutarties sąlygų. Susitarimą dėl antraeilių sąlygų šalys gali pasiekti vėliau. Antraeiles sąlygas, dėl kurių šalys negali susitarti, suinteresuotos šalies prašymu gali nustatyti teismas, atsižvelgdamas į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas, papročius, teisės principus, šalių tarpusavio santykius ir pan. Kurios sąlygos yra esminės, o kurios - ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių išreikštos valios, susitarimo, įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykius. Tik tada, kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šalys nesusitarė dėl esminės sutarties sąlygos – kainos, dėl to nelaikytina, jog sutartis buvo sudaryta. Teisėjų kolegija sutinka su šia apeliacinės instancijos teismo išvada. Byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kad ieškovo parengtos sutarties dėl automobilio remonto atsakovai neakceptavo, o sutartyje atliko prierašą, jog nesutinka su sutartyje nurodyta kaina, t. y. kad,,sąmatoje nustatyta suma neatitinka kėbulo bendros būklės, todėl sąmatą (ankstesnę) būtina koreguoti“. Ieškovo ir UAB,,Lekada“ sudarytoje preliminarioje sąmatoje darbų kaina buvo nustatyta 7520 Lt. Nurodytas sąmatos dydis apskaičiuotas detaliai neištyrus automobilio kėbulo, kurį išradžius ir apžiūrėjus paaiškėjo, kad darbų sąmata turės būti didesnė. Pagal byloje kasatoriaus (ieškovo) pateiktą UAB,,Rodlen“ darbų sąmatą automobilio restauracijos kaina sudaro 68 440 Lt. Atsakovams preliminarioje sąmatoje nurodyta kaina buvo nepriimtina ir jie nesutiko sudaryti sutarties tokiomis sąlygomis, t. y. atlikti darbų už nurodytą 7520 Lt kainą. Pažymėtina, kad byloje nekonstatuotos UAB,,Lekada“ teisių ir pareigų perėjimo atsakovams aplinkybės. Tokiais veiksmais šalys laikė kainą esmine sutarties sąlyga ir reikalavo dėl jos susitarti, tik tada sutartis būtų laikoma sudaryta (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Sutarties šalių susiklostę tarpusavio santykiai ir derybos dėl kainos bei įstatyme reglamentuojami šalių santykiai lemia tai, kad kaina laikytina esmine sutarties sąlyga, dėl kurios nesusitarus sutartis buvo nesudaryta ir neįsigaliojo.

Atsakydama į kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas sprendime neatsižvelgė į CK 6.193 straipsnio nuostatas dėl sutarčių turinio aiškinimo taisyklių, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių aiškinimą reglamentuojančios teisė normos taikomos ginčui dėl sutarties turinio nustatymo, tačiau nagrinėjamos bylos atveju ginčas yra dėl sutarties sudarymo, o konstatavus tai, kad sutartis nesudaryta, tokios nesudarytos sutarties turinys neaiškintinas ir nurodytos CK 6.193 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Dėl sąlyginį sandorį reglamentuojančių teisės normų (CK 1.66 straipsnis) aiškinimo

Pirmiau nurodyta, kad šalys nesudarė sutarties, nes nesusitarė dėl abipusėse derybose esmine laikytos sutarties sąlygos – kainos. Pagal bylos įrodymų duomenis, atsakovai ieškovo parengtoje sutartyje padarė prierašą, kad darbų sąmatą būtina koreguoti. Apeliacinės instancijos teismas tokį prierašą laikė atidedamąja sutarties sąlyga ir sandorį kvalifikavo kaip sąlyginį (CK 1.66 straipsnis). Kasaciniame skunde teigiama, kad sutarties kainos nustatymas šalių susitarimu priklauso tik nuo šalių valios, dėl to ši sąlyga negali būti laikoma atidedamąja, o sandoris – sąlyginiu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija remiasi apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad bylos šalys nesusitarė dėl sandorio, ir nurodo, jog nesudarytas sandoris negali būti teisiškai kvalifikuojamas kaip sąlyginis. Pagal CK 1.66 straipsnio 2 dalį sandoris laikomas sudarytas su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tokios aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas. Nagrinėjamos bylos atveju kainos nustatymas sutartyje priklauso išskirtinai nuo šalių valios, dėl to šalių tarpusavio kainos nustatymas tarpusavio derybomis negali būti laikomas sandorio atidedamąja sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad sąlyginio sandorio sąlyga nelaikoma aplinkybė, kurios atsiradimas arba neatsiradimas sudarant sandorį šalims yra žinomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis S. J. v. T. B. ir kt. byloje Nr. 3K-3-620/2006).

Dėl nuostolių, kasatoriaus kildinamų iš nesudarytos sutarties, atlyginimo

CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas ir derėtis bei neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derėtis dėl sutarties sudarymo, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį. Derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų, ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – sutarties sudarymo. Kasatoriui (ieškovui) byloje pareiškus ieškinio reikalavimą dėl nuostolių, ieškovo grindžiamų nesudaryta ir neįvykdyta sutartimi, atlyginimo, pažymėtina tai, kad civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma atsakovams taikytina tik įrodžius jų nesąžiningus veiksmus derybų dėl sutarties sudarymo metu. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartyje UAB,,Vingio kino teatras“ v. UAB,,Eika“ byloje Nr. 3K-3-38/2005 išaiškinta, kad sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties. Pripažinus, kad rangos sutartis šalių nebuvo sudaryta, šalių veiksmai vertintini sąžiningumo vedant derybas požiūriu.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, galinčių patvirtinti atsakovų veiksmus, atitinkančius įstatyme suformuluotus nesąžiningo elgesio kriterijus. Byloje nustatyta, kad šalys siekė sudaryti rangos sutartį, tačiau joms nepavyko suderinti sutarties kainos, dėl to nepasiektas sutarties sudarymas. Kadangi sutartis nesudaryta ir neįsigaliojo, ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovų vykdyti sutartį ar reikalauti iš sutartinės atsakomybės nuostolių atlyginimo forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovas neįgijo reikalavimo teisės į jo nurodomą nuostolių atlyginimą. Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų (CPK 346 straipsnio 2 dalis) naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). Atsakovai advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 1487,50 Lt, šių išlaidų dydį patvirtina pridėtas pinigų priėmimo kvitas. Atsakovai kiekvienam lygiomis dalimis prašo priteisti iš ieškovo nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį teisėjų kolegija sprendžia priteisti (CPK 98 straipsnis).

Iš ieškovo taip pat priteistina 33,40 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Č. S. atsakovams E. M., D. L. ir A. P. kiekvienam po 495,83 Lt advokato teisinės pagalbos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo Č. S. 33,40 Lt (trisdešimt tris litus 40 centų) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Egidijus Baranauskas

Gintaras Kryževičius