Civilinė byla Nr. 3K-3-303/2009 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
44.5.2.16; 114.3; 114.8.2; 121.20
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Zigmo Levickio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams A. J., V. B., V. N., A. N. dėl nuostolių atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo ieškovo sveikatos sužalojimo atveju. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 19 350 Lt negautų pajamų ir periodines išmokas po 149,74 Lt kas mėnesį nuo 2007 m. gegužės 28 d. iki gyvos galvos atlyginti nuostolius dėl netekto darbingumo. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovų nusikalstamos veikos jam buvo sutrikdyta sveikata, dėl to jis prarado 10 proc. bendrojo darbingumo; jis yra ūkininkas, visos jo gaunamos pajamos yra iš ūkio, dėl sužalojimų jis negalėjo nuimti 1 ha bulvių derliaus, todėl dėl neparduoto derliaus jis negavo suplanuotų pajamų.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-733/2006 atsakovai nuteisti už tai, kad ieškovui padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo nuosprendžiu ieškovo civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš atsakovų 683,89 Lt turtinės žalos, susijusios su gydymo išlaidomis, 10 000 Lt neturtinės žalos. Ieškinio dalį dėl negautų pajamų teismas atmetė. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-195-557/2006 Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendis buvo pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria atmesta ieškovo civilinio ieškinio dalis dėl negautų pajamų priteisimo, ir šis klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 9675 Lt negautų pajamų ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, remdamasis bylos faktinėmis aplinkybėmis, liudytojų parodymais, konstatavo, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovai turi atlyginti ieškovui negautas pajamas. Teismas nustatė, kad ieškovo ūkyje 2004 m. liko nenukastas 1 ha bulvių, nes dėl patirtų sužalojimų ieškovas gydėsi ir negalėjo nukasti likusių bulvių, nors turėjo realią galimybę ir pagrįstai tikėjosi gauti iš to pajamų. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad ieškovo ūkyje 2004 m. nebuvo bulvių ligų, derlius nebuvo sunaikintas, Šilutės rajone 2004 m. bulvių derlingumas buvo 19 350 kg iš 1 ha. Tačiau teismas pažymėjo, kad negautų pajamų dydis turi būti skaičiuojamas pagal kainas, galiojusias žalos atsiradimo metu, nes 2004 m. ieškovas 1 kg bulvių parduodavo daugiausiai už 0,50 Lt, todėl sumažino prašomą ieškovo priteisti nuostolių sumą iki 9675 Lt. Dėl periodinių išmokų priteisimo teismas konstatavo, kad ekspertizė dėl ieškovo patirtų sužalojimų buvo atlikta tik baudžiamojoje byloje, o kitų duomenų apie prarastą darbingumą ieškovas nepateikė, ieškovas nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl nedarbingumo lygio ir termino nustatymo, todėl reikalavimą dėl periodinių išmokų priteisimo teismas atmetė kaip neįrodytą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 5 d. sprendimu Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą – ieškinio dalį dėl negautų pajamų priteisimo atmetė, o bylos dalį dėl periodinių išmokų už netektą darbingumą priteisimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai patvirtina, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad ieškovas 2004 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės Juknaičių seniūniją su prašymu kompensuoti patirtus nuostolius nenukastame plote dėl netikėto rudens potvynio. Vadovaudamasis 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, kuriuo nustatyta, kad atsakovai užpuolė ieškovą ir jį sužalojo 2004 m. spalio 13 d., teismas konstatavo, jog ieškovas nuostolių dėl nenuimto derliaus patyrė iki užpuolimo. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog negautos pajamos atsirado dėl atsakovų veiksmų, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Dėl periodinių išmokų už netektą darbingumą priteisimo teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ar ieškovui baudžiamojoje byloje atliktos ekspertizės metu nustatytas 10 proc. darbingumo netekimas buvo laikinas, ar ieškovas gauna kitas nedarbingumo išmokas, todėl konstatavo, kad šios bylos dalies esmė neatskleista ir bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai.
Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 5 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi tik atsakovų nepagrįstais teiginiais, kad ieškovas negavo pajamų dėl nenuimto derliaus dar iki užpuolimo, nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovui nebuvo išmokėta jokia kompensacija už patirtus nuostolius dėl potvynio 2004 m. rudenį, nes dėl potvynio ieškovo derlius nenukentėjo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovo paaiškinimų, kad pareiškimai dėl nuostolių atlyginimo kompetentingoms institucijoms buvo duodami iš anksto, remiantis prognozėmis dėl galimų nuostolių atsiradimo ateityje, kad institucijos galėtų iš anksto nustatyti galimų kompensacijų dydį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dėl liūties lauko derliaus nuėmimo darbai buvo nukelti vėlesniam laikui, todėl nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ieškovas galėjo nuimti derlių dar iki sveikatos sužalojimo.
2. Dėl prejudicinių faktų. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad ieškovas nenuėmė derliaus dėl atsakovų nusikalstamos veikos, t. y. dėl sveikatos sužalojimo, nes ieškovo ūkyje nesamdomi asmenys derliui nuimti, o šiuos darbus atlieka ieškovas ir jo šeimos nariai. Taip teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl prejudicinių faktų.
Atsakovų atsiliepimų į ieškovo kasacinį skundą negauta.
k o n s t a t u o j a :
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kai ieškinys pareikštas baudžiamojo proceso tvarka, o jo dydžio klausimas perduotas spręsti civilinio proceso tvarka
Nusikalstama veika padaryta žala atlyginama pareiškus ieškinį baudžiamajame procese arba pareiškus ieškinį civilinio proceso nustatyta tvarka. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamajame procese gali būti atlyginama turtinė ir neturtinė žala. Kai ieškinys pareikštas baudžiamajame procese, jis turi būti išspręstas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Išimtiniais atvejais, kai negalima tiksliai apskaičiuoti ieškinio dydžio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Civilinio proceso normos ieškiniui baudžiamojoje byloje taikomos tiek, kiek neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis) Tais atvejais, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu ar nutartimi, kuria toks nuosprendis paliktas galioti, taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalies išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes, nesant civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo taikyti išimtį. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos taikyti civilinę atsakomybę, pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o dėl žalos dydžio nustatymo perduoda ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka esant įstatyminiams pagrindams (BPK 115 straipsnio 2 dalis), tai ieškinį nagrinėjant civilinio proceso tvarka nebegalima iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį. Pažymėtina, kad pripažinimas teisės į ieškinio patenkinimą baudžiamajame procese reiškia, jog ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka.
Nagrinėjamoje byloje apkaltinamuoju nuosprendžiu teismas civilinį ieškinį išsprendė iš dalies jį tenkindamas, o kitą ieškinio dalį – atmesdamas. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė apkaltinamąjį nuosprendį dėl ieškinio dalies dėl negautų pajamų už nenukastas bulves ir pripažino teisę į šio ieškinio reikalavimo patenkinimą, o negautų pajamų dydžio klausimą perdavė spręsti civilinio proceso tvarka. Kasacine tvarka patikrinus apkaltinamąjį nuosprendį klausimas dėl civilinio ieškinio buvo paliktas galioti taip, kaip jį išsprendė apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 6 d. nutartis). Dėl to civilinio proceso tvarka turėjo būti sprendžiamas klausimas tik dėl sumos, priteistinos už nenukastas bulves, dydžio, o ne dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas negautų pajamų dydžio klausimą civilinio proceso tvarka, neturėjo teisinio pagrindo peržiūrėti teismų nutartis, kuriomis teisė į ieškinio patenkinimą jau buvo išspręsta, ir dėl to atmesti ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad nėra civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir veiksmų, tačiau nesprendė klausimo, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė žalos dydį, nors tik dėl to ir buvo paduoti apeliaciniai skundai. Kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, pažeidė BPK 115 straipsnio 2 dalies bei CPK 320 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus kasacinis skundas tenkintinas, o, siekiant išspręsti klausimą dėl žalos dydžio už nenukastas bulves nustatymo, byla grąžintina nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos, atsiradusios praradus dalį bendrojo darbingumo, atlyginimo civilinio proceso tvarka
Kasatorius (nukentėjusysis ir civilinis ieškovas baudžiamajame procese) reikalavimo dėl žalos, atsiradusios praradus dalį bendrojo darbingumo, atlyginimo baudžiamajame procese nebuvo pareiškęs. Pažymėtina, kad asmuo, pareiškęs civilinį ieškinį baudžiamajame procese, siekdamas pašalinti nusikalstamų veiksmų pasekmes, gali reikšti ieškinį dėl kitokio pobūdžio reikalavimų civilinio proceso tvarka, svarbu, kad ieškinys nebūtų tapatus. Tokiam reikalavimui netaikomos baudžiamojo proceso taisyklės, nors reikalavimas yra kildinamas iš padarytos nusikalstamos veikos. Civilinio procese galioja dispozityviškumo principas, nustatantis, kad proceso šalis gali tikėtis savo teisių apsaugos, jei įrodys pareikšto reikalavimo pagrįstumą (CPK 5, 13 straipsniai).
Aiškindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, kasacinis teismas yra nurodęs, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2007). Dėl darbingumo netekimu patirtą žalą ieškovas turi įrodyti leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Šie įrodymai skiriasi nuo įrodymų baudžiamajame procese, nes kinta įrodinėjimo dalykas. Šiuo atveju nebereikia įrodinėti neteisėtų veiksmų, bet darbingumo praradimo laipsnį ir laikotarpį kuriam jis prarastas reikia įrodyti leistinu įrodymu – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma, išduota vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 20 straipsnio bei socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintos Darbingumo lygio nustatymo tvarkos nuostatomis.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, grąžino bylos dalį dėl žalos, atsiradusios praradus dalį bendrojo darbingumo, atlyginimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas gali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (CPK 179, 302 straipsniai, 320 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. LUAB „Osterotas“, bylos Nr. 3K-3-180/2009; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Polygrade“ L. L. C., UAB „Jurstanus“ v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kad, pareikalavus ieškovą pateikti leistinus įrodymus dėl darbingumo netekimo ir gaunamų kitų nedarbingumo išmokų, byla apeliacinės instancijos teisme turės būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (dėl bylos esmės neatskleidimo).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Kasacinės instancijos teisme patirta 53,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 5 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Janina Stripeikienė
Birutė Janavičiūtė
Zigmas Levickis
