Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-32-976/2022
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00949-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. K. atstovės advokatės Irmos Bekerės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausioji specialistė 2020 m. spalio 8 d. A. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo, t. y. už tai, kad ji, panaudodama savo, kaip vieno iš tėvų, valdžią priešingai vaiko interesams, savo atostogų laikotarpiu, nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., piktybiškai neleido bendrauti tėvui M. D. su mažamete dukterimi S. S. D. A. K. nesudarė galimybės M. D. bendrauti su dukterimi telefonu, nes jos telefonas buvo išjungtas, o pati A. K. telefonu jam taip pat neatsiliepė. M. D. ne vieną kartą prašė A. K. sudaryti galimybę bendrauti su dukterimi, tačiau ši jį ignoravo. M. D. būnant su dukterimi, ši nurodė, kad motina nenori, jog ji bendrautų su tėvu, pyksta, neduoda telefono. Tokiais veiksmais A. K. neužtikrino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus.
2. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena A. K. nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių, o jos prašymas priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą netenkintas.
3. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarimu Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas – A. K. pripažinta kalta padariusi ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. A. K. atstovės advokatės I. Bekerės prašymas priteisti patirtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą apeliacinės instancijos teisme atmestas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos A. K. atstovės advokatės I. Bekerės prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarimą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarimą bei priteisti A. K. visų išlaidų už advokato paslaugas, kurias ji patyrė nagrinėjant šią bylą, atlyginimą. Pareiškėja prašyme nurodo:
5.1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo naštos paskirstymo (ANK 567 straipsnio 3 dalis), įrodymų vertinimo taisykles (ANK 569 straipsnio 5 dalis) ir taip padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėtai nutarčiai priimti.
5.2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai cituoja Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTIzNi0xMDAzLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-5236-1003/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-5236-1003/2020">e2-5236-1003/2020</a> pagal A. K. ieškinį M. D. dėl S. S. D. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl atsakovo bendravimo su S. S. D. tvarkos nustatymo. Ši klaida lėmė tolesnes klaidingas teismo išvadas. Skundžiamos nutarties 14 punkte nurodoma, kad M. D. leidžiama su dukterimi bendrauti nuotoliniu būdu, esant karantino situacijai šalyje, t. y. nedraudžiama bendrauti ir telefonu. Tačiau A. K. inkriminuojamo administracinio nusižengimo laikotarpiu karantinas buvo pasibaigęs ir pagal galiojančią Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį M. D. su vaiku turėjo teisę bendrauti tik su juo susitikdamas, atsižvelgdamas į A. K. užimtumą darbe. Teismo nustatytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis M. D. nebuvo nustatyta teisė pasibaigus karantinui bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, įskaitant ir telefonu, todėl A. K. negali būti laikoma pažeidusi tvarką, kurios teismas nebuvo nustatęs.
5.3. A. K. teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką vykdė tinkamai, jos nepažeidė. Nei Institucija, nei administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai neturi teisės nustatyti ir (ar) reikalauti vykdyti kitokią bendravimo su vaiku tvarką, nei yra nustatyta teismo įsiteisėjusia bei apeliacine tvarka patikrinta teismo nutartimi. M. D. turėjo teisę bendrauti su vaiku pagal galiojančią teismo nutartį ir šia teise naudojosi susitikdamas ir bendraudamas su vaiku teismo nutartyje nustatyta tvarka. Tai, kad M. D. Institucijai pateikė devynis skundus dėl A. K., liudija jo siekį visomis prieinamomis priemonėmis susidoroti su vaiko motina, Institucijos pagalba įgyti procesinį pranašumą civilinėje byloje.
5.4. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTIzNi0xMDAzLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-5236-1003/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-5236-1003/2020">e2-5236-1003/2020</a> nustatė bendravimo su vaiku tvarką, jos 3 punkte abiem tėvams nustatyta galimybė atostogauti su vaiku nepertraukiamą laiko tarpą, nes tai atitinka vaiko interesus. Pagal šį teismo sprendimą neporiniais metais tėvas M. D. turi teisę praleisti su vaiku atostogas nuo rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 31 d., o poriniais metais, kokie ir buvo 2020 m., teisė šį laikotarpį praleisti su vaiku nustatyta vaiko motinai A. K., tai ji ir darė. 2020 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniu laišku A. K. nusiuntė M. D. savo darbo grafiką, iš kurio matyti, kad ji atostogauja nuo rugpjūčio 17 d. iki rugpjūčio 28 d. Taigi M. D. apie A. K. atostogų laiką buvo iš anksto žinoma, tačiau jis tyčia siekė sutrukdyti motinos ir vaiko poilsį.
5.5. Nagrinėjamu atveju A. K. tik norėjo paatostogauti su vaiku, pailsėti nuo M. D. nuolat keliamų konfliktų, leisti pailsėti vaikui ir tai truko mažiau nei dvi savaites. Apeliaciniame skunde Institucija neigia vaiko teisę atostogauti su motina ir turėti nepertraukiamą laiką kartu, o tai prieštarauja vaiko interesams, nes tokį laiką vaikui nustatė teismas įsiteisėjusiu 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu, kaip atitinkantį jo interesus. M. D. visomis priemonėmis siekė sutrukdyti motinos ir vaiko atostogas. 2020 m. rugpjūčio 28 d. jis panaudojo prieš A. K. fizinį smurtą vaiko akivaizdoje. Dėl to Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama M. D. baudžiamoji byla.
5.6. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tarp A. K. ir M. D. tebėra išlikę konfliktiški santykiai. Konfliktinėse situacijose asmenys gali elgtis nevisiškai teisingai, neadekvačiai vertinti situaciją ir hiperbolizuoti jos padarinius. Jokių A. K. veiksmų, patvirtinančių jos neteisėtą elgesį ar elgesį, priešingą vaiko interesams, byloje nėra, neabejotinų įrodymų, patvirtinančių A. K. veiksmuose buvus ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį, byloje taip pat nėra. Negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vertinti kaip administracinį nusižengimą. M. D. rašė nepagrįstus skundus, o Institucija, jais remdamasi, pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Institucijos darbuotojų pareiškimai negali būti laikomi patikimais A. K. kaltės įrodymais, nes jų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga.
5.7. Byloje nėra įrodyti subjektyvieji administracinio nusižengimo požymiai. Konstatuodamas, kad A. K. neleido vaiko tėvui bendrauti su dukterimi telefonu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kas, kam ir kokiais telefonų numeriais skambino, ar šie telefonų numeriai tikrai priklauso konkretiems asmenims, ar tikrai A. K., o ne kitas asmuo skambučio metu išjungdavo telefoną. Pati S. S. D. užblokuodavo, atmesdavo tėvo skambučius, nes norėdavo telefono aparate žiūrėti filmukus, o ne kalbėti su juo. Tai galėjo vykti A. K. nematant ir net nežinant apie tėvo skambučius. Be to, motina su dukterimi atostogavo, jos gyveno poilsio ir atsipalaidavimo režimu, todėl telefonas galėjo būti išjungtas savaime, o ne ignoruojant konkretų asmenį. Šios aplinkybės nėra išsiaiškintos, A. K. kaltė nėra įrodyta, todėl nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. K. tyčia nagrinėjamu atveju buvo akivaizdi – neleisti vaiko tėvui M. D. telefonu bendrauti su savo vaiku, jį blokuojant, išjungiant telefoną ir pan. Skundžiamas nutarimas neleistinai grindžiamas prielaidomis.
5.8. M. D. teikia nepagrįstus skundus, tyčia nepaiso teismo nutarties ir siekia bendravimo su vaiku tik jam vienam patogiu laiku ir sąlygomis, o Institucija jam talkina. Tokių Institucijos veiksmų negalima laikyti objektyviais, nes ji gina ne vaiko, o M. D. ginčijamas teises ir interesus. Teismų sprendimai netektų teisinės reikšmės, jei Institucija (ar administracines bylas nagrinėjantys teismai) galėtų reikalauti kitokios bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, nei yra nustatyta bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimą nagrinėjusio teismo. Įsiteisėjusius teismo sprendimus (nutartis) vykdo antstoliai. Jie turi teisę surašyti sprendimo nevykdymo aktą. Tokio dokumento nėra surašyta. Todėl apeliacinės instancijos teismo motyvas, esą A. K. netinkamai vykdė teismo nutartyje nustatytą laikiną tėvo su vaiku bendravimo tvarką, yra visiškai nepagrįsti. Civilinę bylą nagrinėjęs teismas vertino visus M. D. skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo, poreikio jas keisti ir t. t., tačiau visi jie buvo atmesti kaip nepagrįsti.
6. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Škielaitė-Tiškevičienė atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo jį atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
6.1. Apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus tinkamai įvertino ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme posėdžio metu A. K. neneigė, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu ji neleido tėvui susitikti su dukterimi. Jos teigimu, 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTIzNi0xMDAzLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-5236-1003/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-5236-1003/2020">e2-5236-1003/2020</a> nedraudė jai atostogauti su vaiku, tačiau teismo nustatytas tėvo ir vaiko bendravimo laikas turėjo būti išlaikytas, nes nutartyje išimčių atostogų laikotarpiu nenustatyta. Minėta teismo nutartis priimta siekiant užkirsti kelią tolesniems ginčams tarp šalių, suderinti laikiną skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką iki teismo sprendimo priėmimo ir taip maksimaliai apsaugoti vaiko teisę bendrauti su tėvu bylos nagrinėjimo laikotarpiu. A. K., žinodama savo atostogų grafiką, galėjo kreiptis į teismą, kad būtų priimta laikina bendravimo tvarka atostogų laikotarpiu. Taip pat svarbu ir tai, kad nors teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka tarp vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo, kartu su vaiku gyvenantis tėvas (motina) privalo užtikrinti, kad vyktų bendravimas tarp vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo, t. y. privalo užtikrinti vaiko interesus.
6.2. Tėvų ginčas dėl vaiko tęsėsi ilgą laiką, todėl A. K. žinojo, kad teismo nutartimi vaikas 2–3 kartus per savaitę turi bendrauti su tėvu, tačiau kategoriškai atsisakė vykdyti tokią pareigą, nors teismo nutartyje ši vaiko teisė nustatyta be išimčių. Atsižvelgdama į tai ir gindama nepilnamečio vaiko teises bei teisėtus interesus, Institucija atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pažymėtina, kad A. K. ne tik pažeidė vaiko teisę bendrauti su tėvu, bet ir nebandė spręsti situacijos kitais būdais, pvz., kompensuoti vaikui prarastą laiką su tėvu arba užtikrinti, kad tėvas galėtų telefonu susisiekti su vaiku.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. K. atstovės advokatės I. Bekerės prašymas atmestinas.
Dėl ANK 73 straipsnio 1 dalies taikymo
8. ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šis nusižengimas tėvams užtraukia įspėjimą.
9. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
10. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2014">3K-3-454/2014</a>, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a>). Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tėvai privalo tokią bendravimo tvarką vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDg3LTk2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-487-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-487-969/2016">e3K-3-487-969/2016</a>).
13. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTIzNi0xMDAzLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-5236-1003/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-5236-1003/2020">e2-5236-1003/2020</a> buvo nustatyta laikina M. D. bendravimo su nepilnamete dukterimi S. S. D. tvarka: 1) karantino režimo Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojimo laikotarpiu tėvas turi teisę bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu kasdien nuo 11.00 iki 12.00 valandos ir nuo 19.00 iki 20.00 valandos; 2) pasibaigus karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojimui, atsižvelgdamas į vaiko motinos slankųjį darbo grafiką, jos darbo vakarais metu, iš anksto suderinęs prieš vieną savaitę, tėvas turi teisę 2–3 kartus per savaitę darbo dienomis pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos, jei į ugdymo įstaigą tuo metu neina, ir grąžinti vaiką į nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 valandos.
14. Byloje nustatyta, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. tėvui M. D. nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su mažamete dukterimi. Pareiškėja, iš esmės neneigdama faktinių aplinkybių, ginčija A. K. veikos kvalifikavimą, nurodydama, kad motina turėjo teisę savo atostogų su vaiku metu nesudaryti tėvui galimybės bendrauti su vaiku. Tokie pareiškėjos argumentai nepagrįsti, nes neturi teisinio pagrindo.
15. Kaip matyti iš Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties, teismo nustatytas tėvo ir dukters bendravimo laikas ir būdas – iš anksto suderinus prieš vieną savaitę, matytis 2–3 kartus per savaitę darbo dienomis – galiojo ir ginčo metu, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nutartyje, nustatant laikiną vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, jokių išimčių, susijusių su tėvų, vaiko atostogomis ar kitomis aplinkybėmis, nustatyta nebuvo. Pareiškėjos nurodomas vėlesnis Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTIzNi0xMDAzLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-5236-1003/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-5236-1003/2020">e2-5236-1003/2020</a>, kuriuo buvo nustatyta nuolatinė detali bendravimo su vaiku tvarka, kurioje aptariamas ir tėvų bendravimas su vaiku atostogų metu, jokios teisinės reikšmės kvalifikuojant A. K. veiką neturi.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekdami kuo geriau užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvais, tėvai turi bendradarbiauti ir lanksčiai spręsti iškylančius klausimus, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog, nederindama vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo susitikimų, A. K. taip pat atsisakė spręsti šį klausimą kitu būdu, pvz., užtikrindama, kad tėvas galėtų susisiekti su vaiku telefonu.
17. Įvertinusi 2020 m. balandžio 21 d. teismo nutartimi nustatytą laikiną M. D. bendravimo su nepilnamete dukterimi S. S. D. tvarką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. K. nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. neužtikrino vaiko teisės bendrauti su tėvu. Tokia A. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.
18. Konstatavus, kad A. K. pagrįstai pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, jos atstovės advokatės I. Bekerės prašymas priteisti A. K. naudai visų nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą netenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarimą nepakeistą.
A. K. atstovės advokatės Irmos Bekerės prašymo priteisti A. K. naudai visų nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą netenkinti.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Eligijus Gladutis
Rima Ažubalytė
