Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
Dėl sprendimo panaikinimo
N U T A R T I S
2010 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjai UAB „Molkirta“ dėl sprendimo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
Dėl sprendimo panaikinimo
N U T A R T I S
2010 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjai UAB „Molkirta“ dėl sprendimo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Utenos apskrities VMI) atliko UAB „Molkirta“ pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, įmokų į Garantinį fondą, valstybinio socialinio draudimo įmokų, socialinio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą ir surašė 2009-03-31 patikrinimo aktą Nr. 7.28-16, kuriuo papildomai apskaičiavo sumokėti į biudžetą 180 828 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 57 122 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 1 400 Lt įmokų į Garantinį fondą, 424 Lt įmokų į Garantinį fondą delspinigių, 237 866 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 118 943 Lt baudos, sumažino 54 565 Lt pelno mokesčio sumą, 5 097 Lt socialinio mokesčio sumą. Utenos apskrities VMI 2009-05-28 sprendimu Nr. (10.15.)-10.1-14 patvirtino patikrinimo aktą, nurodė sumokėti jame nustatytas mokesčių, įmokų ir delspinigių sumas, skyrė 54 248 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudos, 420 Lt įmokų į Garantinį fondą baudos. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) 2009-08-21 sprendimu Nr. 69-233 patvirtino Utenos apskrities VMI sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. UAB „Molkirta“ dėl VMI sprendimo kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kui 2009-11-23 sprendimu Nr. S-375-(7-330/2009) panaikino VMI sprendimą ir perdavė UAB „Molkirta“ skundą VMI nagrinėti iš naujo. VMI 2009-12-21 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2009-11-23 sprendimą Nr. S-375-(7-330/2009).
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad 2009-11-20 UAB „Molkirta“ Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla, bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.
Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl ginčo rūšinio teismingumo. Teismas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra apskųstas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo UAB „Molkirta“ skundas dėl VMI sprendimo perduotas nagrinėti iš naujo. Teismo nuomone, iš bylos duomenų matyti, kad ginčo dėl UAB „Molkirta“ prievolių atsiradimo VMI nėra. Mokestinių ginčų komisija paliko galioti mokesčių administratoriaus sprendimą dėl pareiškėjo prievolės sumokėti gyventojų pajamų mokestį, tačiau ginčo dalykas yra susijęs su mokesčių apskaičiavimo teisės normų aiškinimu ir taikymu. Būsimas teismo sprendimas itin reikšmingas mokesčių administratoriui, apskaičiuojant mokėtiną mokestį valstybei, nes ginčo klausimas yra, ar apskaičiuojant prievolę reikia ją sumažinti kito mokesčio mokėtojo gyventojų pajamų mokesčio permoka. Teismo nuomone, ginčo sprendimo panaikinimo klausimas priskirtinas specializuotam Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tuo tarpu administracinę bylą išnagrinėjus bankroto byloje, jos teisėtumo kontrolę atliktų Lietuvos apeliacinis teismas.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija negali sutikti su Vilniaus apygardos teismo argumentu, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo tarp pareiškėjo bankrutuojančios UAB „Molkirta“ ir mokesčių administratoriaus dėl mokestinės prievolės. Atvirkščiai, iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad pareiškėja ginčija mokesčių administratoriaus sprendimu nustatytą mokestinę prievolę, o Mokestinių ginčų nagrinėjimo komisija iš dalies sutiko su pareiškėjo argumentais. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs mokestinis ginčas (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis), kuris atitinka ginčo, Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme nagrinėtino administraciniame teisme, sampratą ir požymius. Tačiau Specialioji teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Kauno apygardos teismo 2009-11-20 nutartimi pareiškėjui iškelta bankroto byla, todėl nagrinėjamo ginčo teismingumą lemia bankroto instituto paskirtis ir bankroto proceso specifika. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalį visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Ši imperatyvi teisės norma aiškintina ir taikytina sistemiškai su Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 7 dalies 3 punktu, kitomis šio įstatymo nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į bankroto instituto paskirtį ir tikslus. Taigi atitinkamų bylų perdavimą nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam teismui nulemia įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, ypatinga – skolininko – teisinė padėtis kitos proceso šalies atžvilgiu. Nors Įmonių bankroto įstatymas expressis verbis nereglamentuoja ginčų teismingumo, kuomet bankrutuojanti įmonė reiškia reikalavimus dėl administracinių aktų, kurių pagrindu atsirado bankrutuojančios įmonės turtinė prievolė, panaikinimo, tačiau sisteminė paminėtų teisės normų ir bankroto instituto tikslų analizė patvirtina, kad tokie reikalavimai taip pat nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl analogiškų ginčų priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams Specialioji teisėjų kolegija yra pasisakiusi ir ankstesnėse savo nutartyse (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d, nutartį byloje BUAB „Tauga“ v. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, 2006 m. vasario 20 d. nutartis byloje BUAB „Viteva“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija ir kt.).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
n u t a r i a :
Bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjai UAB „Molkirta“ dėl sprendimo panaikinimo grąžinti Vilniaus apygardos teismui.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Janina Stripeikienė
Ričardas Piličiauskas
Civilinių bylų skyriaus teisėjas
Česlovas Jokūbauskas
teisėjas
Dainius Raižys