Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-196/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.5.2.14 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams D. D., G. Ž., E. Š., J. M., V. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas teigia, kad kiekvieno atsakovo veiksmai buvo conditio sine qua non visai žalai atsirasti, todėl atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė, iš jų priteistina 250 000 Lt neturtinės žalos už nusikaltimu ieškovui padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. sausio 25 d. apie 20 val. atsakovai, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami tikslą įvykdyti plėšimą, panaudodami šaunamąjį ginklą, įsibrovė į V. L. butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas D. D. tyčia du kartus iš pistoleto iššovė į ieškovą, taip padarydamas šiam sunkų sveikatos sutrikimą - sužalojo plaučius, šonkaulį bei abiejų kojų šlaunis. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu atsakovai nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis už plėšimą (pagal skirtingas šį nusikaltimą kvalifikuojančias BK dalis); atsakovo V. S. veika perkvalifikuota ir baudžiamoji byla dėl jo nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Ieškovas dėl sužalojimo tapo iš dalies nedarbingas, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, žlugo jo planai dirbti Lietuvoje, įsisteigti čia verslo įmonę; dėl sužalojimų kelis kartus buvo operuotas, ilgą laiką gydėsi ligoninėje. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas negalėjo atlikti fiziškai sunkaus vairuotojo darbo; kad išlaikytų šeimą ir tris nepilnamečius vaikus, dvejiems metams išvyko dirbti į Airiją. Šiuo metu taip pat negali dirbti, todėl šeimoje vyrauja įtampa.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo D. D. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, atmetė reikalavimą kitiems atsakovams ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė ieškovui iš atsakovo D. D. 245,00 Lt ekspertizės išlaidų, iš ieškovo atsakovui E. Š. – 600 Lt atstovavimo ir į valstybės biudžetą – 36,77 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad, įsiteisėjusio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje duomenimis, tik atsakovas D. D. nuteistas už sunkaus kūno sužalojimo padarymą ieškovui; dėl to ieškovo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovams G. Ž., E. Š., J. M., V. S. yra neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Teismas priteisė neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo D. D., atsižvelgęs į ieškovo patirtus sužalojimus, jų išliekamumą, šio atsakovo kaltę taip pat į tai, kad jis prisipažino.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą ir jį išdėstė taip: priteisė ieškovui iš atsakovų D. D. ir G. Ž. solidariai 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2007 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 245 Lt ekspertizės išlaidų; priteisė iš atsakovų D. D. ir G. Ž. solidariai 1536,77 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo atsakovui E. Š. 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; teismo sprendimą dėl kitos dalies paliko nepakeistą. Kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl byloje priimto sprendimo absoliutaus negaliojimo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, sutiko, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, jame neišdėstyta argumentų, dėl kurių teismas atmetė ieškovo reikalavimus kitiems atsakovams, nepasisakyta dėl atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senatį, tačiau nelaikė, jog, pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, priimtas sprendimas suponuotų išvadą, kad byla visa apimtimi išspręsta neteisingai. Spęsdamas dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl solidariosios visų nusikalstamos veikos (plėšimo) bendrininkų ir didesnio pavojaus šaltinio (šaunamojo ginklo) valdytojo V. S. atsakomybės atlyginti neturtinę žalą, apeliacinės instancijos teismas laikė pagrįstais skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino atsakovams taikytinos CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatytos solidariosios atsakomybės. Pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.263 straipsnio 2 dalis); reglamentuojama – CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju ieškovas reikalauja nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kai D. D. ir G. Ž. vykdant E. Š. suorganizuotą plėšimą D. D. panaudojo šaunamąjį ginklą prieš ieškovą ir jį sužalojo. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmenys, bendrais veiksmais padarę žalos, atsako solidariai. Taigi bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai atsako solidariai; CK 6.279 straipsnio 4 dalies norma yra bendrosios taisyklės išimtis ir reglamentuoja atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, bet ne bendrus veiksmus: jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Įrodžius, kad žala atsirado dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, kitiems – neatsiranda atsakomybės; tokiu atveju priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nebuvimą turi įrodyti tie asmenys, kurių veiksmai nesukėlė žalos. Kolegija akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog E. Š. organizavo svetimo turto pagrobimą gyvenamojoje patalpoje, panaudojant dujinį pistoletą, kurį įdavė nusikaltimo vykdytojui D. D.; tuo tarpu D. D. iš nusikaltimo bendravykdytojo G. Ž. įgijo šio neteisėtai valdomą V. S. priklausantį šaunamąjį ginklą, kurį panaudojęs, sužalojo ieškovą. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad plėšimo organizatorius E. Š. ir J. M., ištesėjęs pažadą paslėpti nusikalstamu būdu įgytus daiktus, žinojo apie nusikaltimui įvykdyti paimtą šaunamąjį ginklą. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad E. Š. ir J. M. buvo nuteisti už plėšimo, įsibraunant į patalpą ir panaudojant nešaunamąjį ginklą, atitinkamai organizavimą ir padėjimą, o D. D. ir G. Ž. – už plėšimo, panaudojant šaunamąjį ginklą, įvykdymą. Šie asmenys taip pat nuteisti už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, o D. D. dar ir už sunkų ieškovo sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytą bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimo teisinį reglamentavimą ir įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovui žala buvo padaryta atsakovų D. D. ir G. Ž. bendrais nusikalstamais veiksmais, tuo tarpu atsakovų E. Š. ir J. M. nusikalstamų veiksmų priežastinio ryšio su žala nėra. Kolegija kartu pažymėjo, kad ieškovas reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš V. S. grindžia CK 6.270 straipsnyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybe; atsakovas V. S. yra didesnio pavojaus šaltinio – šaunamojo ginklo valdytojas, todėl atsakomybė jam už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto kolegija sprendė, kad baudžiamojoje byloje nustatyti su šaunamojo ginklo laikymu susiję V. S. veiksmai nelaikytini lėmusiais neturtinės žalos ieškovui atsiradimą, todėl jam civilinė atsakomybė netaikytina. Kolegija argumentavo, kad V. S. nenuteistas pagal jam pareikštą įtarimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 255 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamoji byla dėl jo nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Kadangi pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino dėl šio atsakovo civilinės atsakomybės, tai kolegija konstatavo CPK 185, 263, 265 straipsniuose nustatytų reikalavimų pažeidimus, tačiau, ištyrusi bylos aplinkybes ir spręsdama dėl atsakovo V. S. kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo solidariosios atsakomybės su didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldžiusiu asmeniu, nelaikė, kad atsakovas kaltas dėl valdymo netekimo; V. S. neilgą laiko tarpą laikė šaunamąjį ginklą ne specialiame seife, bet sekcijos stalčiuje; ginklą pasisavino ir panaudojo darant nusikaltimą G. Ž., kuris yra atsakovo V. S. draugės sūnėnas, todėl, kolegijos vertinimu, atsakovas negalėjo numatyti kartu gyvenančio teigiamai apibūdinamo iki tol nenusižengusio G. Ž. neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu atsakovas Kaune esančiame bute turi įrengtą specialų seifą šaunamajam ginklui laikyti, jame iki įvykių ir po jų laikomas ginklas.

Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir jų tinkamo taikymo; pažymėjo, kad nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto; neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį gali būti priteista, įrodžius, kad ji padaryta (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos; aiškesnė ir svarbesnė vertybė ginama stipriau. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar įmanomų atkurti žmogaus vertybių, todėl turi būti ypač saugoma. Šiuo atveju nusikaltimo metu dviem šūviais ieškovui buvo padaryti realiai gyvybei gresiantys kūno sužalojimai, pripažinti sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl šautinių žaizdų ieškovas kentė didelį fizinį skausmą, iki nusikaltimo pabaigos kaltininkų buvo paliktas bejėgiškos būklės, be medicininės pagalbos, šalinant sužalojimo padarinius jam buvo atliktos dvi operacijos, taikyta fizinė medicininė reabilitacija, neigiamus kūno sužalojimo padarinius ieškovas jaučia iki šiol – apsunkinta dešinės kojos ir dešinės rankos funkcija ir kt., patiria nepatogumų šeimoje. Po įvykio ieškovui buvo nustatytas 50, šiuo metu – 45 proc. nedarbingumas, jį lėmė nusikaltimo metu padaryti sužalojimai, iš dalies tai yra vaikystėje persirgtos neuroinfekcijos padarinys – lėtinė arachnoidinė cista. Šiuo metu ieškovas užsienyje dirba vairuotoju. Neturtinę žalą padariusio asmens kaltė yra vienas iš neturtinės žalos parinkimo kriterijų; jeigu atsakingo už žalą asmens kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukeliant jam sužalojimų, priverčiant žmogų išgyventi didelių fizinių ir dvasinių kančių, atsiranda sąlygos didesniam žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Asmens sveikata yra viena iš labiausiai teisės ginamų vertybių, todėl, ją sužalojus gyvybei pavojingu būdu nusikalstamais tyčiniais smurtiniais veiksmais, pirmiau nurodyti neturtinės žalos atlyginimo kriterijai, palyginus su kitais įstatymo nustatytais, tampa esminiai. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir tinkamai nemotyvavo, bet iš esmės teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatyta 50 000 Lt neturtinė žala atitinka įstatymo reikalavimus, žalą padariusių jaunų ir darbingų asmenų galimybes ją atlyginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, užtikrina teisingumą.

Kolegija pripažino, kad, ieškinį atsakovui E. Š. atmetus, jo turėtos 600 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš ieškovo priteistos pagrįstai ir nėra per didelės (CPK 98 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas) prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Dėl solidariosios atsakomybės taikymo atsakovams. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovų – nusikalstamos veikos organizatoriaus E. Š. ir pagrobtus daiktus padėjusio paslėpti J. M. – nusikalstamų veikų priežastinio ryšio su kasatoriui kilusia žala nėra; tokia išvada išplauktų, žalą traktuojant tik kaip sveikatos sutrikdymą, prie kurio tiesiogiai prisidėjo tik nusikalstamos veikos vykdytojai, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad organizatoriaus ir padėjėjo veiksmai nėra kilusios dėl kasatoriaus sveikatos sutrikdymo žalos padarinys. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė civilinės teisinės atsakomybės subjektus ir jų atsakomybės apimtį. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet ir tam tikru bendrumu, kuris egzistuoja ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl atsakovų E. Š. ir J. M. taikytina solidarioji atsakomybė, nes juos sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu; šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; taip pat dėl to, kad asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisidėjo prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai juos iš esmės siejo bendra kaltė. Teismų praktikoje pažymima, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai atsako solidariai, nepriklausomai nuo bendrininkavimo (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) formos; teismai turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-518/2006). Šiuo atveju nusikalstamos veikos organizatorius atsakovas E. Š. planavo nusikalstamą veiką, užtikrino pagrobtų daiktų paslėpimą ir aprūpino veikos vykdytojus pagalbine priemone – dujiniu pistoletu; taigi jis turėjo ir galėjo numatyti, kad, vykdant veiką, gali būti arba bus panaudota prievarta, fizinis smurtas, dėl ko gali būti sužalota asmenų, prieš kuriuos nukreipta nusikalstama veika, sveikata; nesiėmus organizuoti nusikalstamos veikos – plėšimo – šios apskritai būtų neįvykę ir nebūtų atsiradę žalos; tai reiškia, kad egzistuoja atsakovo E. Š. veiksmų ir atsiradusios žalos kasatoriui faktinis priežastinis ryšys. Organizuotas plėšimas suponavo, kad galbūt bus naudojamas fizinis smurtas ir sužalota asmenų sveikata, todėl laikytina, jog yra ir teisinis priežastinis ryšys. Atsakovo J. M. veika – sutikimas paslėpti, realizuoti grobį bei faktinis pagrobtų daiktų paslėpimas – yra reikšminga bendrų atsakovų veiksmų dalis; bendrininkai nebūtų įvykdę nusikalstamos veikos, taigi nebūtų kilę ir žalos (faktinis priežastinis ryšys), neturėdami kam perduoti, taip paslėpti pagrobtų daiktų. Atsakovui J. M. buvo žinomas veikos pobūdis, jis suvokė dėl jos padarinių, pritarė nusikalstamiems veiksmams, todėl jo veikos ir kilusios žalos priežastinis ryšys nėra pernelyg nutolęs (teisinis priežastinis ryšys).

2. Dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir asmens, neteisėtai užvaldžiusio didesnio pavojaus šaltinį, solidariosios atsakomybės (CK 6.270 straipsnis). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovo V. S. veiksmuose būta baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių, bet, suėjus senaties terminui, jam nekyla baudžiamosios, tačiau galima civilinė atsakomybė. Kasatorius ieškinyje teigė, kad atsakovo V. S. civilinę atsakomybę suponavo jo, kaip didesnio pavojaus šaltinio – šaunamojo ginklo, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, lėmusi neturtinės žalos atsiradimą – valdytojo statusas (CK 6.270 straipsnis). Nors apeliacinės instancijos teismas nelaikė, kad baudžiamojoje byloje nustatyti su šaunamojo ginklo laikymu susiję V. S. veiksmai lėmė neturtinės žalos kasatoriui atsiradimą, tačiau teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovas V. S. neilgą laiko tarpą laikė ginklą ne seife, bet sekcijos stalčiuje, kaip tik patvirtina, jog jis netinkamai saugojo ginklą, nesilaikė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatytų reikalavimų, kurie yra imperatyvieji, įsirengti tinkamas sąlygas ginklui laikyti; dėl atsakovo V. S. veiksmų atsakovas G. Ž. turėjo galimybę laisvai prieiti ir paimti V. S. priklausantį ginklą ir panaudoti, darant nusikaltimą, dėl kurio atsirado žala. Taigi V. S. kartu su kitais atsakovais taikytina atsakomybė už ginklu padarytą žalą yra solidarioji, nes padidinto pavojaus šaltinio valdymo netekimą lėmė ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, t. y. atsakovo V. S., kaltė (CK 6.270 straipsnio 3 dalis). Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai interpretavo faktines bylos aplinkybes, todėl netinkamai išsprendė dėl atsakovo V. S. civilinės atsakomybės.

3. Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo ir aptarė įstatymo nustatytą reglamentavimą ir teismų praktikos nuostatas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo dėl nusikalstamos veikos atvejais, tačiau kolegija neatskleidė, kodėl, naudodamasi diskrecijos teise, kasatoriaus prašomą priteisti 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 50 000 Lt. Žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, kilę padariniai yra ilgalaikio arba nuolatinio pobūdžio, prarasta dalis darbingumo, atimta kasatoriaus galimybė tinkamai išlaikyti šeimą, tuo tarpu atsakovai yra darbingi asmenys, jie gali atlyginti savo veiksmais padarytą žalą; dėl to situacija, kai kasatoriaus prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas teismo sumažinamas net penkis kartus, kelia pagrįstų abejonių dėl teismo atlikto faktinių aplinkybių ir neturtinės žalos teisingo ir išsamaus vertinimo.

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teisės normos aiškintinos sistemiškai. BPK nenustatyta kaltinamojo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę tik civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje perduotas ir išnagrinėtas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjant civilinę bylą pagal nukentėjusiojo pareikštą ieškinį, teismai vadovavosi CPK normomis, bet ignoravo BPK nustatytą reglamentavimą, todėl nukentėjęs asmuo (ieškovas, kasatorius) atsidūrė blogesnėje, nei kaltinamasis E. Š., padėtyje: ieškinio reikalavimus dėl šio atsakovo atmetus, iš ieškovo E. Š. priteistos 600 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nereagavo į tai, kad ieškovo (kasatoriaus) teisė į neturtinės žalos atlyginimą kilo dėl atsakovų nusikalstamos veikos; iš ieškovo (nukentėjusio asmens) apskritai negalėjo būti priteistos atsakovui E. Š. šio turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepaisant to, kad ieškinio reikalavimai dėl jo atmesti. Tokia situacija neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai V. S. ir G. Ž. prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus. Jie nurodo, kad CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmenys, bendrai padarę žalos, atsako solidariai; šio straipsnio 4 dalies norma yra bendrosios taisyklės išimtis ir reglamentuoja atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, bet ne bendrus veiksmus. Įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, kitiems – atsakomybės neatsiranda. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad žala kasatoriui atsirado dėl atsakovų D. D. ir G. Ž. veiksmų, tuo tarpu atsakovų E. Š., J. M. ir V. S. nusikalstamų veikų priežastinio ryšio su žala nėra. Teismai taip pat teisingai sprendė dėl atsakovo V. S., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, ir asmens, neteisėtai užvaldžiusio didesnio pavojaus šaltinį, solidariosios atsakomybės; teisingai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nustatyti su šaunamojo ginklo laikymu susiję atsakovo V. S. veiksmai nelaikytini lėmusiais neturtinės žalos atsiradimą kasatoriui; dėl to jam nekyla atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį. Priteisiamos neturtinės žalos dydį nustato teismas; kasatoriaus prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra labai didelis, todėl nepateisinamas dėl šios žalos kompensacinio pobūdžio – maksimaliai sušvelninti negatyvius padarinius, negrąžinant į pradinę, iki teisės pažeidimo buvusią, padėtį. Atsakovas G. Ž. yra Šiaulių universiteto studentas, V. S. – pensininkas; taikant solidariąją atsakomybę ir priteisus 250 000 Lt neturtinės žalos, jie patektų į sunkią finansinę padėtį. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus. Atsakovas V. S. nesusijęs su kasatoriui padarytu sveikatos sutrikdymu, G. Ž. nenuteistas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Teismas, priteisdamas žalą, turi vertinti kiekvieno atsakovo prisidėjimą prie jos atsiradimo. Šiuo atveju svarbūs ekspertizės akto duomenys apie tai, kad kasatorius neteko nedarbingumo ne tik dėl patirtų traumų nusikaltimo metu, bet ir dėl vaikystėje persirgtų ligų; be to, jam nustatytas nedarbingumas terminuotas ir yra sumažėjęs.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas E. Š. prašo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistus teismų sprendimus. Jis nurodo, kad, nagrinėjamos civilinės ir baudžiamosios bylų duomenimis, atsakovas E. Š. ir J. M. nuteisti už plėšimo, įsibraunant į patalpą ir panaudojant nešaunamąjį ginklą, organizavimą ir padėjimą. Pagal baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimo teisinį reglamentavimą teismai pagrįstai sprendė, kad žala kasatoriui atsirado dėl atsakovų D. D. ir G. Ž. nusikalstamų veiksmų ir kad nėra atsakovų E. Š. ir J. M. nusikalstamų veiksmų priežastinio ryšio su žala. Dėl to atsakovui E. Š. netaikytina CK 6.279 straipsnyje nustatyta solidarioji atsakomybė, nes jis įvykdė šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reikalavimą ir įrodė, kad žala kasatoriui negalėjo būti jo veiksmų rezultatas. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukelti padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Priteisus kasatoriaus pašomą neturtinę žalą ir taikant solidariąją atsakomybę, atsakovas patektų į sudėtingą situaciją, nes jis yra Šiaulių universiteto trečio kurso studentas, dirba UAB „Šiaulių teikimo bazė“ vadybininku. Tokiu atveju teismai turėtų atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus. Kita vertus, prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas viršija dėl gyvybės atėmimo atvejais priteisiamas ir teismų praktikoje pripažįstamas pagrįstomis neturtinės žalos sumas. Atsakovas pažymi, kad jis nesusijęs su kasatoriui padarytu sveikatos sutrikdymu, teismo nenuteistas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir disponavimo šaunamuoju ginklu. Žala priteisiama, įvertinus kiekvieno atsakovo prisidėjimą prie jos atsiradimo. Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgė į teismų praktiką, todėl kasatoriaus reikalavimas atlyginti 250 000 Lt neturtinės žalos yra nepagrįstas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl solidariosios atsakomybės taikymo

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bendrai žalos padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų bendraskolių ir iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek ir bet kurią jos dalį. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis). Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė solidarioji, kreditorius turi garantiją, kad vieno skolininko nemokumas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes bus galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas, mokus bendraskolis.

Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad atsakovų – nusikalstamos veikos organizatoriaus E. Š. ir pagrobtus daiktus padėjusio paslėpti J. M. – nusikalstamų veikų priežastinio ryšio su kasatoriui kilusia žala nėra, tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo išvada. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė civilinės teisinės atsakomybės subjektus ir jų atsakomybės apimtį, kaip tai reglamentuojama CK 6.279 straipsnio 1 dalyje. Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, kuris egzistuoja ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju turėtų būti sprendžiama dėl atsakovų E. Š. ir J. M. solidariosios atsakomybės, nes juos sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu ir bendra kaltė; nusikalstamos veikos organizatorius atsakovas E. Š. planavo nusikalstamą veiką, užtikrino pagrobtų daiktų paslėpimą, aprūpino veikos vykdytojus dujiniu pistoletu; taigi jis turėjo ir galėjo numatyti, kad, vykdant veiką, gali būti arba bus panaudota prievarta, fizinis smurtas, dėl ko gali būti sužalota asmenų, prieš kuriuos nukreipta nusikalstama veika, sveikata ir kt.; tai reiškia, kad egzistuoja atsakovo E. Š. veiksmų ir kasatoriui atsiradusios žalos faktinis priežastinis ryšys. Atsakovo J. M. veiksmai – sutikimas paslėpti, realizuoti grobį bei faktinis pagrobtų daiktų paslėpimas – yra reikšminga atsakovų bendrų veiksmų dalis, bendrininkai nebūtų įvykdę nusikalstamos veikos, neturėdami kam perduoti ar paslėpti pagrobtų daiktų. Šis atsakovas suvokė dėl veikos padarinių, pritarė nusikalstamiems veiksmams, todėl spręstina dėl jo veiksmų ir kilusios žalos priežastinio ryšio.

Dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir asmens, neteisėtai užvaldžiusio didesnio pavojaus šaltinį, solidariosios atsakomybės (CK 6.270 straipsnis)

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovo V. S. veiksmuose būta baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Baudžiamoji byla dėl atsakovo V. S. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad baudžiamojoje byloje nustatyti su šaunamojo ginklo laikymu susiję V. S. veiksmai nelaikytini lėmusiais neturtinės žalos kasatoriui atsiradimą, todėl jam netaikytina civilinė atsakomybė. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais šiuos apeliacinės instancijos teismo argumentus. Kasatorius atsakovo V. S. civilinę atsakomybę kildino CK 6.270 straipsnio pagrindu ir nurodė, kad dėl šio atsakovo, kuris yra didesnio pavojaus šaltinio – šaunamojo ginklo, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, valdytojo veiksmų atsirado kasatoriui neturtinė žala. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad dėl atsakovo V. S. pirmiau nurodytų veiksmų – ginklo palikimo be apsaugos, nepaisant to, kad trumpam laiko tarpui buvo sudaryta galimybių laisvai prie jo prieiti, paimti ir panaudoti, darant nusikaltimą, dėl kurio atsirado žala. Pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalį nustačius, kad dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, jis ir didesnį pavojaus šaltinį užvaldęs asmuo atsako solidariai. Teisėjų kolegija vertina, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.270 straipsnio 3 dalį, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo V. S. atsakomybės už kasatoriui padarytą neturtinę žalą.

Dėl neturtinės žalos

CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama neturtinė žala; neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė priteisti iš atsakovų 250 00 Lt neturtinės žalos už nusikaltimu padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą su liekamaisiais reiškiniais. Neturtinės žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju nustatytas CK 6.283 straipsnio 1 dalyje ir 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, kuris reiškia tai, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (resitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Kasatorius nurodė, kad neturtinę žalą, sužalojimus patyrė dėl keletą kartų darytų sudėtingų operacijų, iškęsto fizinio ir dvasinio skausmo, dėl iš esmės pasikeitusio gyvenimo būdo, negalėjimo užsiimti profesine veikla, neteko pragyvenimo šaltinio, neigiamus kūno sužalojimo padarinius jaučia iki šiol, po sveikatos sužalojimo liko liekamieji sveikatos sutrikimai.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos dydžio, aptarė įstatymo nustatytą reglamentavimą ir teismo praktikos nuostatas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo dėl nusikalstamos veikos atvejais, tačiau neatskleidė, kodėl kasatoriaus prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą nustatė 50 000 Lt. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai; jeigu jie susiję su asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų jam sukėlimu, kentėjimu fizinio skausmo žalojimo metu, taip pat jeigu jie saistomi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai laikoma, kad tai yra esminiai neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai. Darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukeliant jam šautinių sužalojimų, priverčiant žmogų išgyventi dideles fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, sudaro prielaidas teismui nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kt. (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. J. J. v. UAB „Termesta“ ir V. S., bylos Nr. 3K-3-167/2010; kt.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl neturtinės žalos kriterijų ir jų reikšmės neturtinės žalos dydžiui šioje byloje turi būti svarstoma iš naujo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai sprendė dėl civilinės teisinės atsakomybės subjektų ir jų atsakomybės apimties, netinkamai taikė ir aiškino neturtinės žalos atlyginimą nustatančias CK nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos pirmiau nurodytais klausimais, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinės instancijos teismas patyrė 167,09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kasatorius nurodo, kad už kasacinio skundo surašymą turėjo 4000 Lt išlaidų, iš kurių dalį, t. y. 2071, 68 Lt, sumokėjo advokatui; kasatorius prašo priteisti iš atsakovų 2071,68 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šioje procesinėje stadijoje nėra galimybių priteisti pirmiau nurodytas išlaidas į valstybės biudžetą, taip pat kasatoriui (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl išlaidų priteisimo valstybės naudai ir kasatoriui turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Juozas Šerkšnas

Pranas Žeimys