Baudžiamoji byla Nr. 1-230-736/2012
Proceso Nr. 1-66-1-00477-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.13.; 1.2.5.4.; 2.1.8.; 2.1.10.1.;
2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; (S).
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 7d.
Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius,
sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant prokurorams Nerijui Gružauskui, Gintarui Jakštui, gynėjui advokatui Ignui Meškauskui, nukentėjusiesiems V. L., A. D.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011-11-22 LR BK 284 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., 70 parų areštu. 2012-01-13 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų- atviros kolonijos,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 138 str. 1 d.,
n u s t a t ė :
J. J. 2012m. gegužės 8d., apie 00 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame O. R., grasino nužudyti V. L., privertė ją klūpėti buto koridoriuje ant grindų ir užsimojęs virš jos galvos kardu krūmams kirsti, grasino sukapoti gabalais bei apipilti nenustatyta chemine medžiaga ir taip padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 00 val. 40 min., tame pačiame bute, užsimojęs tuo pačiu kardu krūmams kirsti, grasino nužudyti savo sugyventinės atėjusios ieškoti A. D., dėl to taip pat buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis J. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad po Naujųjų Metų susipažino su A. D. ir V., su jais sugyveno draugiškai, cigaretėm pasidalindavo, vaišindavo arbata, kava, žadėjo būti jų vaikui krikšto tėvu. Jis V. L. ar A. D. negrasino, kardą turėjo, tačiau nei juo, nei chemikalais apskritai negrasino. Apie devintą valandą sutiko A. D., paprašė jo duonos, pasikvietė pas save, pasiūlė alaus, paskui jis išėjo namo. Vėliau atėjo V. ir J. L., atnešė duonos. V. paprašė paskolinti pinigų, jas pasikvietė į virtuvę. Jos sėdėjo virtuvėje ir valgė, į langą pabeldė A. D., kurį į butą įleido V. Su A. D. kalbėjosi apie darbą, atsinešė kardą su dėklu ir ištraukęs parodė jiems, juo nemosikavo, iš kambario parodė dar kitą darbo įrankį medžiams nužievinti, paskui padėjo ant lovos. Suskambo telefonas, pakalbėjo, išėjęs iš kambario, A. D. jau neberado, jis buvo išėjęs. V. L. išėjo, o J. L. pasiūlė likti nakvoti ir dar nusipirkti alaus, ji liko nakvoti. Kažkas naktį beldė į duris, bet jis durų neatidarė. Paskui vėl snaudė, vėl kažkas atėjo, paklausė kas, pasakė, kad V., tada atidarė duris ir į vidų įėjo V. su pareigūnais. V. kažką rodė, paėmė raktus, atrakino sandėliuką ir paėmė kardą. Nežino, kodėl visi jį apkalba ir nepagrįstai kaltina.
Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji V. L. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, gyvena tame pačiame name kitoje laiptinėje, niekada nesipyko. Pavakary sugyventinis A. D. parėjo namo ir pasakė, kad J. J. prašė duonos. Ji nutarė nunešti jam duonos, nes anksčiau jis padėjo, vaikui lovytę atidavė. J. J. visada būdavo vaišingas, jeigu pas jį nueidavai, tai tuoj jis siūlydavo kavos ar arbatos. Kai nuėjo, jis pakvietė į vidų, siūlė kavos. Pas jį virtuvėje ant palangės pastebėjo duoną, tada jis pasakė, kad norėjo ją išbandyti. Po kokių dešimties minučių atėjo A. D., tada J. J. pasakė, kad jam dingo alus, nors nugertas alaus „bambalis“ stovėjo ant stalo. Jis nuėjo į kitą kambarį ir iš ten grįžo su kardu į virtuvę, kur buvo ji su A. D.. Atėjęs pasakė, kad jiems dabar viskas, užsimojo kardu ir juo mosikavo. Ji apglėbė ir laikė J. J., A. du kartus sušuko, kad gelbėtųsi, šoktų per langą. A. D. atsidarė virtuvės langą ir iššoko iš pirmo aukšto, susižalojo koją. J. J. paklupdė ją ant grindų koridoriuje, sakė užmuš ir supjaustys gabalais, jei A. D. neatneš alaus. Jis rankoje turėjo tą kardą. Paskui atsinešė iš dujinės skardą, kažkokį geležies strypą ir indą su kažkokiu skysčiu, pylė tą skystį ant geležies, su ja kažkas ten darėsi, pradėjo garuoti, pasakė, kad dabar užpils ant jos, o paskui ją sukapos gabalais, buvo pridėjęs kardą jai prie kaklo. Viską darė ne juokais, todėl ji labai bijojo, maldavo to nedaryti, prašė pasigailėti, nes turi tris vaikus. Paskui kažkas paskambino į duris, J. J. liepė klūpėti ir nejudėti, sakė „neduok dieve atsistosi“, o pats nuėjo atidaryti durų. Atėjo jos teta J. L. ir kažkaip jį užkalbėjo, jis nurimo, ji tada staigiai atsistojo ir pabėgo pro duris. Grįžo namo, namuose buvo A. D., jam buvo sužalota koja. Ji iškvietė greitąją, policiją ir viską papasakojo. Dar paskui pareigūnė vedė į J. J. butą parodyti, kur kas kaip vyko. Jis pradžioje pareigūnų neįsileido, paskui su pareigūnais nuėjo teta ir jis atidarė duris. Pareigūnai J. J. išvežė, tačiau ji visą naktį bijojo, po to įvykio sunku naktį miegoti, dieną pradeda rankos drebėti, be valerijonų negali nė dienos, vartoja raminančius vaistus, ir dabar dar bijo J. J., visą laiką jaučia drebulį. Po to įvykio jai dingo pienas, dar tą pačią dieną maitino šių metų kovo mėnesį gimusį vaiką, o kitą dieną dingo. Ieškinio nepareiškė, nes bijo kaltinamojo, jį pareikš vėliau.
Nukentėjusysis A. D. parodė, kad su V. L. gyvena apie aštuonis metus. J. J. pažįsta gal apie pusmetį, kaimynas, su juo nebuvo susipykę. Dieną siūlė išgerti, jis (A. D.) atsisakė, jis dar paklausė ar turi namie duonos, nes jam reikėjo duonos į darbą įsidėti. Grįžęs namo V. pasakė, kad nuneštų jam duonos. Kai ji išėjo pasirodė, kad per ilgai negrįžta, todėl nuėjo ieškoti. Duris atidarė J. J.. V. buvo virtuvėje, ant stalo buvo puodeliai, duona, dar matė nugertą, gal mažiau nei puse bambalio alaus. Staiga J. J. nuėjo į kitą kambarį, atsinešė kardą ir juo mosikuodamas pasakė „atiduok alų, nukirsiu“. V. L. jį sulaikė, o jis (A. D.) išsigandęs iššoko per langą ir susižalojo per kelį kairę koją, šiaip taip parėjo namo ir pasakė J. L. bėgti pas J. J. gelbėti V. Paskui atvažiavo policiją ir greitoji, išvežė į ligoninę. Ilgą laiką gydėsi ir dabar dar nepagijęs, nedarbingas. V. sakė, kad jis ją žadėjo sukapoti, apipilti rūgštim. Ieškinį reikš vėliau, dabar neturi dokumentų.
Liudytoja J. L. parodė, kad ji V. teta, kaltinamąjį mačiusi tik vieną kartą. Buvo pas V. namuose, parėjo A. D. ir pasakė, kad J. prašė duonos, V. nunešė duonos, ilgai negrįžo, tada išėjo A. D. jos ieškoti. Po kiek laiko jis grįžo ir pasakė, kad eitų gelbėti V., o jis iššoko per langą. Nubėgo ten, J. J. atidarė duris, rankoje turėjo kardą, dar prie durų buvo kirvis, kurį ji paslėpė. V. buvo virtuvėje ir labai verkė, drebėjo. Ji (J. L.) su J. J. nuėjo į kitą kambarį, jį apramino, tada V. pabėgo. Ji pasakė, kad jis paslėptų tą kardą, jis padėjo į sandėliuką. Tada su juo nuėjo į naktinę parduotuvę alaus. Einant į parduotuvę jis dar nešėsi virtuvinį peilį, sakė apsaugai. Pirko dviejų litrų bambalį alaus, kurį, grįžę namo, pradėjo gerti, buvo išgėrę po porą stikliukų ir ji pro langą pamatė stovint pareigūnus, J. J. pareigūnų neįleido, sakė, kad pareigūnai atėjo dėl jo, nes jis su kažkuo susiprovojo. Ji paskui parėjo pas V., ten buvo pareigūnė, rašė paaiškinimą. Vėliau su pareigūnais ji (J. L.) nuėjo pas J. J., paskambino į duris, jis paklausė kas, pasakė, kad J., ir jis atidarė duris. Jam uždėjo antrankius. Kardą paėmė iš sandėliuko, ji pasakė, kur yra sandėliuko raktas.
Liudytojas Ž. D. parodė, kad, dirbant kartu su patruliu D. B., buvo gautas pranešimas, kad yra įvykis, grasinama su kardu. Nuvyko pas nukentėjusiuosius, jie buvo abu, dar iškvietė greitąją, nes nukentėjusiajam buvo sužalota koja. Jis sakė, kad šoko iš balkono bėgdamas nuo kaltinamojo. Nukentėjusieji nurodė, kur gyvena kaltininkas į kitą laiptinę. Nuėjus, niekas durų neatidarė, grįžo pas nukentėjusiuosius, jie pasakė, kad kaltininkas su nukentėjusios teta išėjo pirkti alaus į naktinę parduotuvę. Nuvažiavo iki tos parduotuvės, bet ten jų nerado, grįžo atgal pas nukentėjusiuosius ir ten jau buvo grįžusi ta moteriškė ir ji pasakė, kad J. J. jau namuose. Tada su ja nuėjo prie jo buto, esančio pirmame aukšte, ji pabeldė į duris, o jie stovėjo žemiau, kad nematytų. Jis atidarė duris ir, pamatęs juos, bandė duris užtrenkti. Jie spėjo pribėgti prie durų, neleido jam uždaryti, įbėgo į kambarį, uždėjo antrankius. Apžiūrėjus kambarį, buvo rastas kardas ar mačetė. Iškviesta tyrėja užfiksavo tą kardą, atėjusi nukentėjusioji paliudijo, kad jai juo ir buvo grasinta. Dar nukentėjusioji sakė, kad ją gąsdino su kažkokia rūgštim, jos ieškojo, bet nerado. Sakė, kad kardu mosikavo palei galvą, buvo parklupdęs, gąsdino, kad nukirs galvą. Kaltinamasis akivaizdžiai buvo neblaivus, koliojosi necenzūriškai. Nukentėjęs vyras sakė, kad J. J. gąsdino kardu, o jis, kad negautų smūgio tuo kardu, šoko per langą ar balkoną ir susižeidė. Kai atvyko pas nukentėjusiąją, tai jai buvo isterija, depresija, ten tikrai matėsi, kad kažkas buvo.
Iš V. L. pareiškimo Kėdainių rajono PK matyti, kad ji pranešė, jog 2012-05-08, apie 00.30 val., ji kaimynui J. J. nunešė duonos. Jam pasiūlius kavos ji atsisakė, tuomet J. J. supykęs liepė jai buto koridoriuje atsiklaupti ir, atsinešęs kardą, pradėjo juo mojuoti šaukdamas, kad ją pjaustys po truputį, kol ji nenužudys. Tuomet atsinešė talpą su skysčiu, kurį pylė ant metalinio strypo sakydamas, kad lydys pirštus, o po to veidą, kardu grasino, kad supjaustys gabalais, kol nenudvės, vėliau jai pavyko ištrūkti (4 b.l.). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių matyti, kad įvykio vieta, kurioje buvo pavartoti neteisėti veiksmai V. L. ir A. D. atžvilgiu, yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris priklauso O. R.. Bute, kambaryje ant lovos rastas ir paimtas kardas krūmams kirsti, kuris apžiūrėtas, jo požymiai užfiksuoti objektų apžiūros protokole (6-24 b.l J. J. nustatytas 4,44 promil. girtumas (50 b.l.).
Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis LR BPK 20 str., 301 str. 1d., ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad J. J. veika pagal BK 145 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403/2006">2K-403/2006</a>).
Kaltinamojo kaltės nepripažinimas vertintinas siekimu išvengti įstatymų numatytos atsakomybės. J. J. pripažįsta tik kardo rodymo faktą, neigia grasinęs nukentėjusiesiems nužudymu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tačiau teismui nėra jokio pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais ir ikiteisminiame tyrime, ir teisme apie kaltinamojo grasinimą juos kardu nužudyti, taip pat apipilti nenustatytu cheminiu skysčiu. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusieji, tiek ir kaltinamasis teigė, kad jų santykiai iki tol buvo draugiški, neretai bendraudavo, todėl nėra pagrindo nukentėjusiesiems kaltinamąjį apkalbėti. J. J. taip pat nenurodė jokių motyvų, dėl kurių jie turėti kaltinti jį nusikaltimo padarymu, netgi žadėjo būti jų vaikui krikšto tėvu. Jau iš pateikto garso įrašo kompaktinėje plokštelėje nustatyta, kad V. L. susijaudinusiu balsu 2012-05-08, apie 00 val. 40 min., bendruoju pagalbos telefonu kreipėsi, nurodžiusi, kad „...žmogus užpuolė medžio genėjimo kirviu, vyras iššoko pro langą, susilaužė koją, ją parklupdė ir grasino – dabar pjaustysiu po biškį tave...“ (157-159 b.l.). Apie tai, kad girtas J. J. atsineštu kardu mosikavosi, buvo jį pridėjęs prie kaklo, grasino nužudyti A. D. bei ją sukapoti gabalais, privertė ją klūpėti buto koridoriuje ant grindų, buvo užsimojęs virš jos galvos kardu V. L. nurodė ir pareiškime dėl įvykio (4 b.l.), apklausų metų ikiteisminiame tyrime bei teisme. Patikimais laikytini V. L. parodymai, jog kai „pareigūnai J. J. išvežė, ji visą naktį bijojo, po to įvykio sunku naktį miegoti, dieną pradeda rankos drebėti, be valerijonų negali nė dienos, vartoja raminančius vaistus, ir dabar dar bijo J. J., visą laiką jaučia drebulį. Po viso to įvykio jai dingo pienas, dar tą pačią dieną maitino šių metų kovo mėnesį gimusį vaiką, o kitą dieną dingo“. Apibūdindami jos būseną iš karto po įvykio liudytojai teigė („V. buvo virtuvėje ir labai verkė, drebėjo“) - J. L., („kai atvyko pas nukentėjusiąją, tai jai buvo isterija, depresija“) - pareigūnas Ž. D.. Apie tai, kad ir A. D. grasinimas nužudyti buvo realus spręstina ne tik iš nukentėjusiųjų parodymų, bet ir iš fakto, jog jis, siekdamas išvengti pavojaus, iš buto išėjo ne pro duris, bet iššoko pro langą. Į savo butą grįžo sužalota koja, pasakė J. L. bėgti pas J. J. gelbėti V. Susižalojimo faktą patvirtina ir specialisto išvada, iš kurios matyti, kad įvykio metu A. D. padarytas kairio blauzdikaulio intrasąnarinis lūžimas, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (39-40 b.l.). Nors pareigūnams bute nepavyko rasti geležinio strypo bei indo su cheminiu skysčiu, pripažintini patikimais V. L. parodymai apie tai, kad „J. J. atsinešė iš dujinės skardą, kažkokį geležies strypą ir indą su kažkokiu skysčiu, pylė tą skystį ant geležies, su ja kažkas ten darėsi, pradėjo garuoti, jis pasakė, kad dabar užpils ant jos, o paskui ją sukapos gabalais“, tai yra taip grasino padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuos jos parodymus patvirtino liudytojas Ž. D.. Nėra abejonių, jog J. J. suprato, kad grasinimą nužudyti ar nenustatytu cheminiu skysčiu padaryti sunkų sveikatos sužalojimą išsakė taip, jog nukentėjusieji jautė baimę, tikėjo, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiųjų būsenos norėjo. Tai atlikta ne vien žodžiais, bet ir pavojingu daiktu - kardu krūmams kirsti, prie V. L. demonstruojant ant geležies pilamą skystį, kuris garavo, šnypštė, taigi grasinimas buvo realus. Konstatuotina, jog J. J. 2012m. gegužės 8d., apie 00 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas tyčia, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame O. R., grasino nužudyti V. L., privertė ją klūpėti buto koridoriuje ant grindų ir užsimojęs virš galvos ant jos kardu krūmams kirsti, grasino sukapoti gabalais bei apipilti nenustatyta chemine medžiaga taip padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 00 val. 40 min., tame pačiame bute, užsimojęs tuo pačiu kardu krūmams kirsti, grasino nužudyti savo sugyventinės atėjusios ieškoti A. D., dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
J. J. buvo pareikštas kaltinimas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. tuo, kad A. D. bijodamas, kad gali būti sužalotas iššoko iš buto pro virtuvės langą, kuriam dėl kairio blauzdikaulio intrasąnarinio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, todėl A. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokia nusikalstama veika padaroma tyčia, tačiau nagrinėjamu atveju, nors nukentėjusiajam ir nustatytas blauzdikaulio intrasąnarinis lūžimas, negalima teigti, kad J. J. tyčia padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą A. D.. Nustatyta, kad virtuvės langas buvo uždarytas, A. D. kaltinamasis pro langą neišstūmė, nėra pagrindo išvadai, kad J. J. numatė, jog A. D., atsidarys langą, iššoks laukan bei patirs sužalojimą ir buvo tam abejingas. Paminėtina, kad A. D., V. L. parodymais, per langą iššoko tik tuomet, kai ji jam apie tai du kartus sušuko. J. J. pagal Lietuvos Respublikos 138 str. 1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kaltinamasis neišnykus teistumui (76 b.l.) padarė tyčinį nusikaltimą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1d. 9 p.). Yra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų kabineto įskaitoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (90 b.l.), nedirba. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimo taisykles, vadovaujantis BK 41 str., 54 str. 1d., 2 d., 56 str. 1 d., 27 str. 1 d., darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant laisvės atėmimą, bausmės trukmę nustatant didesnę už vidurkį, nes nėra nuoširdus, nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos, byloje yra du nukentėjusieji, kurių neatsiprašė, jie ir pastaruoju metu jaučia nusikaltimo pasekmes. Dėl nurodytų motyvų LR BK 75 str. netaikytinas, be to nebūtų pasiekti ir bausmės tikslai. Bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose, jos pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 05 08 iki 2012 09 07.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys (143-149 b.l.) teismui pateiktas po įrodymų tyrimo pradžios, todėl nenagrinėtinas (BPK 112 str. 1 d.).
Nukentėjusieji civilinių ieškinių nepareiškė.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kardas krūmams kirsti, saugomas Kėdainių rajono PK (26 b.l.), konfiskuotinas ir sunaikintinas.
Kardomoji priemonė suėmimas paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 303 str. 5 d. 1 p., teismas
n u s p r e n d ž i a :
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir dviems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 05 08 iki 2012 09 07.
J. J. pagal Lietuvos Respublikos 138 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kardomąją priemonę suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kardą krūmams kirsti, saugomą Kėdainių rajono PK, konfiskuoti ir sunaikinti.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo skaičiuojant nuo nuorašo jam įteikimo, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėjas Algimantas Brigadierius
