Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo

Civilinė byla Nr. e2A-128-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00310-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 2.6.11.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Bernotų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1393-488/2023 pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Bernotų ūkis“ ieškinį atsakovams G. D., S. V., J. B., E. B., R. M., L. S., D. S., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – notarei Ž. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyriui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė žemės ūkio bendrovė „Bernotų ūkis“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė perkelti ieškovei pirkėjo atsakovo D. S. teises ir pareigas pagal 2022 m. spalio 18 d. pirkimo- pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovę per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovams D. S. ir L. S. 91 910 Eur sumą bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, jog ieškovė yra žemės ūkio bendrovė, besiverčianti žemės ūkio veikla. Ieškovė nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nuomojosi atsakovams J. B., E. B., G. D., S. V. ir R. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Sužinojęs, kad žemės sklypo savininkai ketina parduoti ieškovės nuomojamą žemės sklypą, ieškovė išreiškė valią šį žemės sklypą įsigyti ir pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyriui (toliau – NŽT) prašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės sklypą.

3. Pažymi, kad NŽT sutikimą įsigyti žemės sklypą išdavė. Gavus susitikimą, ieškovė kreipėsi į atsakovus dėl žemės sklypo įsigijimo ir sužinojo, kad 2022 m. spalio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi žemės sklypas buvo parduotas pirmenybės jį įsigyti neturėjusiam atsakovui D. S..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. spalio 31 d. sprendimu, ieškovės ŽŪB „Bernotų ūkis“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui D. S. 1600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovams J. B. ir E. B. 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei G. D. 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisė iš ieškovės 46,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

5. Teismas pažymėjo, kad pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešų varžytinių, turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis).

6. Teismas nurodė, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme įtvirtinta žemės ūkio paskirties žemės pirkimo privilegija, kuri numatoma suteikti žemės naudotojui (nuomotojui) yra neatsiejama su šios žemės naudojimo (nuomavimo) teisės išviešinimu prieš trečiuosius asmenis, t.y. nuomos sutarties įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, nustatant trumpiausią galimą šio įregistravimo trukmę – ne trumpiau nei vienerius metus.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė ŽŪB „Bernotų ūkis“ nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudotojas (nuomininkas), naudojantis žemės ūkio veiklai išnuomotą žemės sklypą. Ieškovė žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2022 m. rugpjūčio 30 d., todėl teismas sprendė, kad juridiniam asmeniui, kuris nesilaikė įstatymo keliamų reikalavimų, negali būti taikomos ir įstatymo suteikiamos privilegijos.

8. Teismas sprendė, kad NŽT pagrįstai į sutikimą įsigyti žemės sklypą neįrašė ieškovei (kaip žemės sklypo naudotojai) suteikiamos privilegijos įsigyti pirmumo teise žemės sklypą. Ieškovė, neturėdama įstatymo jai suteiktos privilegijos pirmumo teise įsigyti ginčo žemės sklypą, buvo bendroje eilėje su kitais potencialiais žemės sklypo pirkėjais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovė ŽŪB „Bernotų ūkis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, perkelti ŽŪB „Bernotų ūkis“ pirkėjo, t.y. atsakovo D. S. teises bei pareigas pagal 2022 m. spalio 18 d. pirkimo pardavimo sutartį, įpareigojant ŽŪB „Bernotų ūkis“ per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovams D. S. ir L. S. 91 910 Eur bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, kadangi teismas, spręsdamas ginčą bei kvalifikuodamas teisinius santykius privalo remtis ne tik teisės normos teksto lingvistine išraiška, bet vertinti visus veiksnius, turinčius reikšmės įstatymo normos turinio aiškinimui bei taikymui, atsižvelgti į teisės normos tikslą ir paskirtį, bendruosius teisės principus ir t.t.

11. Pažymi, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas citavo vienintelę ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. 2 p. ir ja remiantis konstatavo, kad juridiniam asmeniui, nesilaikiusiam įstatymo keliamų reikalavimų, negali būti taikomos ir įstatymo suteikiamos privilegijos. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šios normos turinio, tikslų ir esmės, taip pat jos ryšio su kitomis teisės normomis ir jos vietos teisės sistemoje.

12. Nurodo, jog Žemės įstatymo 1 str. 2 d. įtvirtintas teisės akto tikslas – žemės santykius sureguliuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius, racionaliai naudoti žemės sklypą, vykdyti ūkinę veiklą, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

13. Pažymi, kad siekiant nurodytų Žemės įstatyme tikslų, ŽŪPŽĮĮ 5 str. nustatyta pirmumo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę teisė. Konkrečiai žemę dirbančio asmens pirmumo teisė užtikrina aukščiau nurodytų įstatymų tikslus garantuoti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas, apsaugoti žemės valdymo ir naudojimo teises.

14. Nurodo, jog ieškovė atsakovams priklausantį žemės sklypą nuomojo ir dirbo 4 metus, deklaravo dirbamus žemės plotus. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neatskleidė taikomos teises normos turinio ir tikslų, nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos.

15. Pažymi, kad šiuo atveju buvo pažeistas teisėje galiojančio „turinio viršenybės prieš formą“ principas, kadangi kvalifikuojant teisinius santykius prioritetas buvo suteiktas ne faktiškai esamai situacijai ir teisinio santykio turiniui, o formaliai jo išraiškai. Ieškovė turėjo pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą, nes būtent ieškovė nuomojo ir dirbo žemės sklypą ketverius metus.

16. Nurodo, jog ieškovė turi pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą ne tik kaip teisėtas ilgametis žemės sklypo nuomininkas ir valdytojas, bet ir kaip juridinis asmuo įregistravęs buveinę tos savivaldybės, kurioje yra parduodamas žemės sklypas, teritorijoje ir iš žemės ūkio veiklos generuojantis daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.

17. Pažymi, kad visos faktinės aplinkybės, nulemiančios pirmumo teisę ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. 4 p. pagrindu, ieškovė įrodė,t.y. kad yra Panevėžio rajone registruotas žemės ūkio veiklą vykdantis juridinis asmuo, kurio daugiau nei 50 procentų visų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos. Pirmosios instancijos teismas formaliais pagrindais paneigęs ieškovės, kaip žemės sklypo nuomininko, pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą, turėjo vertinti ar ieškovė neturi pirmumo teisės kitu teisiniu pagrindu įsigyti žemės sklypą.

18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė atsisakė pirkti žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai liudytojos Z. V. parodymais, tačiau ieškovės valia įsigyti žemės sklypą buvo išreikšta aiškiai ir dėl to atsakovams negalėjo kilti jokių abejonių, kadangi iš karto po to, kai ieškovei tapo žinoma apie atsakovų ketinimą parduoti žemės sklypą, ieškovė kreipėsi į NŠT sutikimui pirkti žemės sklypą gauti ir apie tai informavo atsakovus.

19. Pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovės netenkino siūloma žemės sklypo pardavimo kaina, nereiškia, jog ieškovė neketino įsigyti šios žemės sklypo. Ieškovės bandymas derėtis dėl kainos yra natūralus veiksmas pirkimo – pardavimo santykiuose ir negali būti vertinamas kaip atsisakymas pirkti žemės sklypą.

20. Pažymi, kad šiuo atveju NŽT sutikimo ir pozicijos reikšmė nagrinėjamam ginčui yra neaktualus, kadangi teisės aiškinimas, atitinkamai ir pirmumo teisės pripažinimas, yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar ieškovė turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą ar ne, turėjo remtis ne NŽT išvada, bet įstatymais bei visapusišku faktinių ginčo aplinkybių įvertinimu.

21. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog yra būtina ginti atsakovų L. S. ir D. S. teisėtus lūkesčius, kadangi jie yra sąžiningi įgijėjai. Mano, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

22. Atsakovai, D. S., L. S., J. B., E. B., G. D., S. V. ir R. M. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka.

23. Nurodo, jog nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad apeliantė pirmumo teisės pirkti žemės sklypo neturėjo.

24. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas priėmė visiškai pagrįstą teismo spendimą, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės atsakovams priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

25. Trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinks ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta objektyviai ir išsamiai, įvertinta visų byloje pateiktų faktinių aplinkybių visuma, priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės ŽŪB „Bernotų ūkis“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

27. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

28. Byloje nustatyta, kad ieškovė ŽŪB „Bernotų ūkis“ yra (duomenys neskelbtini) kaime registruota žemės ūkio bendrovė, besiverčianti žemės ūkio veikla. Atsakovai J. B., E. B., G. D., S. V., R. M. yra 6 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovė ŽŪB „Bernotų ūkis“ nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo žemės sklypo nuomininkas, naudojantis jį žemės ūkio veiklai. Ieškovė ŽŪB „Bernotų ūkis“ 2022 m. sausio 1 d. žemės nuomos sutartį, sudarytą su atsakovais J. B. ir E. B. Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2022 m. rugpjūčio 30 d. 2022 m. rugsėjo 27 d. ŽŪB „Bernotų ūkis“ NŽT pateikė sutikimą įsigyti žemės sklypą. 2022 m. spalio 14 d. NŽT išdavė leidimą ŽŪB „Bernotų ūkis“ įsigyti žemės sklypą, tačiau nesuteikiant teisės pirmumo teise įsigyti šį žemės sklypą. Išlaukus nustatyto termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės sklypą pasibaigimo dienos, informacija apie Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimą išduodant pažymą dėl žemės sklypo pardavimo Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui, buvo pateikta 2022 m. spalio 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 18 d. atsakovai J. B., E. B., G. D., S. V. ir R. M. pardavė žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovams D. S. ir L. S..

29. Ieškovė ŽŪB „Bernotų ūkis“ ieškiniu prašė perkelti pirkėjo D. S. teises ir pareigas pagal 2022 m. spalio 18 d. pirkimo pardavimo sutartį, įpareigojant ŽŪB „Bernotų ūkis“ per keturioliką dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovams D. S. ir L. S. 91 910 Eur sumą, kadangi ieškovė turėjo pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą, kaip bendrovė besiverčianti žemės ūkio veikla bei žemės sklypo nuomininkė. Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, iš esmės argumentuodami tuo, kad ieškovė žinojo apie atsakovų ketinimą parduoti nuomojamą žemės sklypą, ieškovė įregistravo tik vieną žemės nuomos sutartį, nors buvo sudarytos keturios žemės sklypo nuomos sutartis. Ieškovė neatitiko Žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, kuri suteikia pirmumo teisę pirkti naudojamą žemės ūkio paskirties sklypą privilegiją.

30. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme įtvirtinta žemės ūkio paskirties žemės pirkimo privilegija, kuri numatoma suteikti žemės naudotojui (nuomotojui), yra neatsiejama su šios žemės naudojimo (nuomavimo) teisės išviešinimu prieš trečiuosius asmenis, t.y. nuomos sutarties įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, o ieškovė žemės nuomos sutartį įregistravo tik 2022 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovė, neturėdama įstatymo jai suteiktos privilegijos pirmumo teise įsigyti ginčo žemės sklypą, buvo bendroje eilėje su kitais potencialiais žemės sklypo pirkėjais. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė taikomos teises normos turinio ir tikslų, nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, nevertino visų aplinkybių, turinčių įtakos šio ginčo sprendimui. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės argumentų dėl jos teisės įgyti žemės ūkio paskirties žemę, kaip juridiniam asmeniui, įregistravusiam juridinio asmens buveinę tos savivaldybės, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, teritorijoje, ir iš žemės ūkio veiklos generuojančio daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų (ŽŪPŽĮI 5 str. 1 d. 4 p.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

31. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, neatskleidė ginčo esmės, tinkamai nekvalifikavo teisinio santykio, nevertino ieškovės pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą kaip juridiniam asmeniui įregistravusiam juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje ir gaunančio iš žemės ūkio veiklos daugiau kaip penkiasdešimt procentų visų gautų pajamų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą turėjo vertinti ginčo teisinio santykio turinį, o ne formaliąją jo išraišką – nuomos sutarties išviešinimą nepakankamą laiko tarpą.

32. Vienas iš įstatymo reguliuojamų žemės sklypą pageidaujančio parduoti asmens nuosavybės teisės ribojimų, kuriuo ribojama teisė disponuoti nuosavybės teisės objektu, įtvirtintas ŽŪPŽĮĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 3 d.). ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta eilės tvarka, kuria pirmumo teise galima įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę. Be to, ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įpareigojimas asmenims, pagal šį įstatymą įsigijusiems žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis, ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo (išskyrus atvejus, kai minėtam terminui nesuėjus žemės sklypas perleidžiamas tretiesiems asmenims) užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines veiklos apimtis vienam hektarui žemės nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras. ŽŪPŽĮĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti šiuo įstatymu siekiami tikslai: 1) užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas; 2) sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai; 3) skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą.

33. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, šios išimties netaikant Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu ar kita organizacija (toliau – juridinis asmuo), pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį; 4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.

34. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje taip pat reglamentuojama pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę įgyvendinimo tvarka, kuri detalizuojama ir NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 patvirtintame Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos apraše. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia NŽT interneto svetainėje. Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalį, kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.

35. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes šis gynimo būdas, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016, 30 punktas; ir kt.). Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, tik tai, kad buvo pažeista pirmenybės teisė pirkti sklypą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020 24 punktą).

36. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, laikydama, kad buvo pažeistas jos pirmumo teisė įsigyti ginčo žemės sklypą, prašo perkelti jai pirkėjo atsakovo D. S. teises ir pareigas pagal 2022 m. spalio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi ieškovė turi pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą pagal ŽŪPŽĮI 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 punkto pagrindu, nes ieškovė buvo faktinė šios žemės sklypo naudotoja (nuomininkė), be to ieškovė yra žemės ūkio bendrovė, įregistravusi savo buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, besiverčianti žemės ūkio veikla ir gaunanti daugiau nei 50 procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos. Ieškovė, sužinojusi apie parduodamą žemės sklypą, kreipėsi su prašymu išduoti sutikimą įsigyti žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba 2022 m. spalio mėn.., vadovaujantis ŽŪPŽĮI 3 straipsnio 3 dalimis ir 2022 m. rugsėjo 29 d. žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo žemės ūkio bendrovės „Bernotų ūkis“ deklaracijoje nurodytais duomenis, išdavė sutikimą ieškovei įsigyti 13,13 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) kaime.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė savo reikalavimą perkelti pirkėjo teises laikė pažeistu dėl to, kad jai nebuvo suteikta teisė įsigyti parduodamą žemės sklypą pirmumo teise pagal ŽŪPŽĮI 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė yra žemės ūkio bendrovė, kuri verčiasi žemės ūkio veikla ir jos gaunamos pajamos iš šios veiklos yra daugiau nei 50 procentų pajamų.

38. Pažymėtina, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. sausio 10 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1P-(1.3) patvirtintą „Pažymų dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos“ aprašo 7 punktą asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise, savo sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje arba pranešimo apie parduodamą žemės sklypą gavimo dienos. Pagal šio aprašo 8.2 punktą, asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, kartu su sutikimu (sprendimu) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pateikia juridinio asmens balansą ir pažymą, sudarytą pagal Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“, patvirtinančius, kad juridinio asmens pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų (jeigu pirkti parduodamą žemės sklypą pageidauja juridinis asmuo).

39. Byloje yra pateiktas ieškovės ŽŪB „Bernotų ūkis“ 2022 m. rugsėjo 26 d. prašymas išduoti sutikimą Nacionalinei žemės tarnybai įsigyti žemės sklypą 13,13 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Prie šio prašymo nėra pateikta nei ŽŪB „Bernotų ūkis“ balansas nei pažyma, patvirtinanti, kad juridinio asmens pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų. Ieškovui, nepateikus šių duomenų Nacionalinei žemės tarnybai, nebuvo pagrindo vertinti ieškovės pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą tuo pagrindu, kad ji yra juridinis asmuo registruotas parduodamo žemės sklypo teritorijoje ir jos gaunamos pajamos sudaro daugiau nei 50 procentų ieškovės gaunamų pajamų.

40. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė yra žemės ūkio veikla besiverčiantis juridinis asmuo ir iš šios veiklos gaunantys atitinkamai pajamas, bet kaip ir buvo minėta, ieškovė, teikdama prašymą NŽT, duomenų, jog jos gaunamos pajamos yra iš žemės ūkio veiklos, neteikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, analogiškus duomenis ieškovė turėjo teikti teismui, siekdama įrodyti, kad ji turėjo pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą pirmumo teise. Ieškovė kartu su ieškiniu yra pateikusi pelno (nuostolių) ataskaita, balanso duomenis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė turėjo teikti teismui duomenis pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“ paruoštą pažymą, iš kurios turinio galima būtų spręsti, ar ieškovės gaunamos pajamos iš žemės ūkio veiklos yra viršijančios 50 procentų jos gaunamų pajamų. Nesant šių duomenų, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė ne tik yra juridinis asmuo, besiverčiantis žemės ūkio veikla, bet ir jos pagrindinės gaunamos pajamos yra iš žemės ūkio veiklos. Pažymėtina, kad aukščiau minėtos metodikos pagrindu ruošiamoje pažymoje yra išsamiai detalizuotos pajamų rūšis, kurios gali būti gaunamos iš ūkio veiklos.

41. Esant šioms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė, ar ieškovė turėjo pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą, kadangi ŽŪPŽĮI 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinį pareiškė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagal ieškinyje nurodytą ieškinio pagrindą nagrinėjo bylą pirmosios instancijos teisme, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą. Be to, kaip buvo minėta, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes apie tai, kad jos gaunamos pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau nei 50 procentų gaunamų pajamų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliaciniame skunde draudžiama grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

42. Vertinant ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos pažymėtina, kad šioje įstatymo normoje yra numatytas reikalavimas žemės sklypo naudotojui, jog šis pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) turi būti naudojęs žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus nuo sutarties įregistravimo viešame registre dienos. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta imperatyvi sąlyga dėl naudojimosi sklypu laikotarpio, kuris sietinas ne tik su faktiniu žemės naudojimu, bet ir su nuomos sutarties įregistravimo terminu Nekilnojamojo turto registre. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto turinį, žemės naudotojas gali būti laikomas asmeniu, turinčiu pirmumo teisę įsigyti registruotą žemę tik šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu pagal Nekilnojamojo turto registre registruotą sutartį naudojo žemę ne mažiau kaip metus laiko, skaičiuojant nuo nuomos sutarties įregistravimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4999-492/2018).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nuo 2019 metų nuomojosi žemės sklypą. Pažymėtina, jog ieškovė buvo sudariusi keturias žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis, t.y. buvo sudaryto sutartis su atsakovais J. B., E. B., G. D., S. V. ir R. M.. Tik sutartis sudaryta su atsakovais J. B. ir E. B. buvo įregistruota 2022 m. rugpjūčio 30 d. Nekilnojamojo turto registre, o sutartys su kitais atsakovais nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

44. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tai, kad faktiniai nuomos santykiai trūko ketverius metus, nuomojamas žemės sklypas buvo naudojamas žemės ūkio veiklai, todėl nepagrįstai buvo vertinama vien formali taikytos normos išraiška, siejant šios normos taikymą išimtinai su nuomos sutarties įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymo leidėjas, numatydamas pirmumo teisę nuomininkui įsigyti parduodamą žemės sklypą, ją siejo ne tik su faktiniu žemės sklypo naudojimu, bet ir šios nuomos sutarties išviešinimu prieš trečiuosius asmenimis, kadangi tokiu būdu pasiekiamas procedūros aiškumas ir skaidrumas, suteikiant nuomininkui pirmumo teise įsigyti paduodamą žemės sklypą. Be to, kaip jau buvo minėta, ieškovė buvo sudariusi keturias sutartis dėl žemės ūkio paskirties žemės nuomos ir tik viena sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė neturėjo ir formalaus pagrindo įgyti pirmumo teisę parduodamo žemės sklypo iš kitų atsakovų, t.y. ieškovė šiuo atveju neatitiko ir formalių įstatymo reikalavimų, įpareigojančio teisiškai įforminti žemės naudojimą, išviešinant šį faktą Nekilnojamojo turto registre ne mažiau kaip vienerius metus laiko,

45. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos Z. V. parodymais, liudytojos parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kaip bylos baigtimi suinteresuoto asmens.

46. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).

47. Įvertinusi skundžiamą sprendimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų viseto ir liudytojų parodymus vertino pažeisdamas teisės aktų nuostatas ar nukrypdamas nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo suformuluotos teisės aiškinimo praktikos. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad liudytoja, duodama paaiškinimus teismui, nurodė jai žinomas aplinkybes apie sklypo pardavimą. Tai, kad liudytoją Z. V. su atsakovais E. B. ir J. B. sieja šeimos ryšiai, nesuponuoja išvados, kad liudytojos parodymai neatitinka byloje surinktų įrodymų. Liudytoja patvirtino, kad ieškovė buvo informuota apie parduodamą žemės sklypą, ką iš esmės patvirtina ir ieškovės kreipimasis į NŽT, prašant išduoti sutikimą įsigyti parduodamą žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju, liudytojos parodymai buvo vertinami sąsajoje su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

50. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai, D. S., L. S., J. B., E. B., G. D., S. V., R. M. pateikė įrodymu, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 600,00 Eur išlaidas. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl apeliacinio skundo netenkinus, atsakovams iš ieškovės priteisiamas 600,00 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės žemės ūkio bendrovės „Bernotų ūkis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovų J. B., E. B., G. D., S. V., R. M., D. S. ir L. S. naudai 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rita Dambrauskaitė

Laimantas Misiūnas

Dalia Pranckienė