Baudžiamoji byla Nr. 2K-585/ 2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.2.
2.6.7.6 (S)
2010 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. D. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo H. D. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už 2007 m. spalio 20 d. nusikaltimą) laisvės atėmimu trejiems metams, 260 straipsnio 1 dalį (už2007 m. spalio 24 d. nusikaltimą) laisvės atėmimu ketveriems metams. Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 76 straipsnio 1 dalį, H. D. atleistas nuo bausmės dėl ligos.
Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 26 d. nuosprendis, kuriuo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje H. D. atleistas nuo bausmės dėl ligos, pritaikius BK 76 straipsnio 1 dalį; H. D. paskirtą galutinę subendrintą penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,
n u s t a t ė :
H. D. nuteistas už tai, kad:
2007 m. spalio 20 d. apie 00 val., Kaune prie (duomenys neskelbtini) namo, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, jis neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kokainą, kurio masė 0,645 g., gryna kokaino masė 0,324 g, jas neteisėtai laikė ir 2007 m. spalio 20 d. apie 01:00 val. Kauno rajone, Ringaudų sen., Karkiškių k., prie baro „Timejas“ pardavė už 200 Lt asmeniui slapyvardžiu Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo 2007 m. spalio 3 d. priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus;
2007 m. spalio 24 d. apie 16 val., Kaune prie (duomenys neskelbtini) namo, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, jis neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kokainą, kurio masė 0,734 g, gryna kokaino masė 0,247 g. (33,6%), jas neteisėtai laikė ir 2007 m. spalio 24 d. apie 17 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr., prie prekybos centro „Akropolis“ pardavė už 200 Lt asmeniui slapyvardžiu Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo 2007 m. spalio 3 d. priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Kasaciniame skunde nuteistasis H. D. prašo: panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 26 d. nuosprendį; perkvalifikuoti jam inkriminuotą veiką iš baigtos nusikalstamos veikos į pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką ir paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje, neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Savo prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo veiką, kadangi narkotinė medžiaga buvo parduota asmeniui slapyvardžiu Nr.1, kuris veikė pagal nusikalstamą veiką imituojantį modelį. Apeliacinės instancijos teismas, pasak nuteistojo, nurodydamas, kad veikos kvalifikacija ir bausmės dydis teisingi, neatsižvelgė į tai, kad veika nebuvo baigta, neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir paskyrė bausmę, kurios dydis prieštarauja BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2002 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 2K-562/2002) kasatorius teigia, kad, jeigu nusikalstama veika buvo padaryta ir išaiškinta veikiant pagal nusikalstamą veiką imituojantį modelį, tokia veika kvalifikuojama ne kaip baigta, o kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, nes kaltininkas, nors ir atlieka viską, ką jo manymu turi atlikti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigia dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes objektyviąją pusę sudarančius veiksmus jis atlieka kontroliuojamas teisėsaugos institucijų pareigūnų. Dėl to, pasak kasatoriaus jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.
Be to, nuteistasis mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai ištyrė jo ligos istoriją, neatkreipė dėmesio, kad jo sveikata pablogėjo ir, kad jam bus sunku atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis serga sunkia nepagydoma liga, kuri patvirtinta Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ekspertų aktu Nr. EKG46/09 (02); pagal šiuo aktu nustatytą ligą jis gali būti atleistas nuo bausmės. Nuteistasis skunde pažymi, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui jo sveikata pablogėjo ir realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu bausmės paskirtis nebus pasiekta. Pasak kasatoriaus, paskirtos bausmės atlikimas, kai nuteistasis serga sunkia nepagydoma liga, gali prieštarauti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnio nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatoms, draudžiančioms kankinti, žaloti žmogų, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis bei nustatyti tokias bausmes.
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Arūnas Meška prašo nuteistojo H. D. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras teigia, kad nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota, kaip baigtas nusikaltimas, nes jis nuteistas ir už narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą bei laikymą turint tikslą jas parduoti. Todėl, pasak prokuroro, pats narkotikų pardavimas asmeniui, atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, atsižvelgiant į tai, kad jų įgijimas ir laikymas jau yra baigti nusikaltimai, neduoda pagrindo sutikti su kasatoriaus prašymu. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis apeliacine tvarka veikos kvalifikavimo pagrįstumo neginčijo, šis klausimas nebuvo nagrinėjamas, todėl pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį šio klausimo skųsti kasacine tvarka negalima.
Prokuroras atsiliepime nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai, jog H. D. sirgo jau nusikaltimo padarymo metu ir tai jam nesutrukdė nusikalsti, todėl nėra pagrindo taikyti BK 76 straipsnio nuostatas, yra pagrįsti. Prokuroro manymu, H. D. liga negali būti pagrindu švelninti bausmę, o į kitas aplinkybes, tokias kaip prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, teismai jau atsižvelgė.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 367 straipsnio 3 dalies taikymo
Ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriame jis ginčijo tik BK 76 straipsnio 1 dalies pritaikymą nuteistajam H. D. Jokių kitų klausimų prokuroras savo apeliaciniame skunde nekėlė, o nuteistasis H. D. jam priimto nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė. Todėl kasaciniame skunde keliamas H. D. paskirtos bausmės griežtumo klausimas nebuvo nagrinėtas apeliacine tvarka. Dėl šios priežasties jis paliktinas nenagrinėtas, nes BPK 367 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Dėl H. Dailidei inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Kasatorius neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Jis ginčija tik tų veikų baigtumą, tvirtindamas, kad dėl to, jog narkotinės medžiagos buvo parduotos ne tikram jų pirkėjui, o tik imituojančiam nusikalstamą veiką asmeniui, nusikaltimai liko nebaigti ir turėtų būti papildomai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis kasatoriaus argumentas yra nepagrįstas. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad H. D. yra nuteistas ne tik už narkotinių medžiagų pardavimą asmeniui slapyvardžiu Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo 2007 m. spalio 3 d. priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, bet ir už tų medžiagų įgijimą ir laikymą, turint tikslą jas parduoti. Kasatorius yra nuteistas už trijų alternatyvių veiksmų – įgijimo, laikymo ir pardavimo – atlikimą. Narkotinių medžiagų įgijimas ir laikymas, tutint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, yra baigtas nusikaltimas. Todėl trečiojo alternatyvaus veiksmo įvykdymo stadija (baigtumas) negali pakeisti visos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2002 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 2K-562/2002 buvo priimta byloje, kurioje kaltininkas buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 327 straipsnio 1 dalį už netikrų pinigų paleidimą apyvarton. Toje nutartyje plenarinė sesija nurodė: nusikaltimo, numatyto BK 327 str., rūšiniu objektu yra Lietuvos Respublikos finansų sistema, o tiesioginiu objektu – normali pinigų ir vertybinių popierių apyvarta; teisėsaugos institucijų pareigūnams, veikiantiems pagal nusikalstamos veikos imitavimo elgesio modelį, iš M.U. įsigijus netikrus pinigus, esminė žala baudžiamojo įstatymo saugomiems objektams nebuvo padaryta; šiuo atveju netikri pinigai apyvarton nebuvo paleisti ir reali žala finansų sistemai bei normaliai pinigų apyvartai nebuvo padaryta, nes M.U. veika buvo kontroliuojama teisėsaugos institucijų pareigūnų; M.U. parduodamas netikrus pinigus liudytojams “R.” ir “M.”, buvo įsitikinęs, jog netikrus pinigus paleidžia apyvarton ir tokie jo veiksmai kėlė grėsmę BK 327 str. saugomam objektui, tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, reali žala BK 327 str. saugomam objektui nebuvo padaryta, t.y. nusikaltimas nebuvo baigtas, todėl veika, už kurią jis nuteistas, perkvalifikuotina iš BK 327 str. 1 d. į BK 16 str. 2 d., 327 str. 1 d., kaip pasikėsinimas padaryti šį nusikaltimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kasatoriaus pateiktas pavyzdys iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos negali būti laikomas precedentu nagrinėjamoje byloje, nes kasatoriaus nurodytos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės skirtingos. Kasatoriaus nurodytoje byloje buvo kontroliuojamas visas kaltininko nusikalstamas elgesys, nes jis buvo teisiamas tik už paleidimą netikrų pinigų apyvarton. Nagrinėjamoje byloje buvo kontroliuojamas ne visas kasatorius nusikalstamas elgesys, nes narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo teisėsaugos institucijų pareigūnai nekontroliavo. Jie kontroliavo tik tų medžiagų pardavimą.
Dėl BK 76 straipsnio 1 dalies taikymo
Byloje nustatyta, kad H. D. dėl stuburo ir kojų sužalojimų išliko stabilus kojų paralyžius. Kasatoriaus paminėtame ekspertizės akte yra nurodyta, kad dėl šios ligos jis galėtų būti atleistas nuo bausmės atlikimo, nes ta liga patenka į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Tokį sprendimą ir priėmė pirmosios instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BK 76 straipsnio 1 dalies pritaikymui nepakanka nustatyti, kad nuteistojo liga patenka į paminėtą sąrašą. Spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, teismas turi įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, nepagydomos ligos požymių paaiškėjimo laiką. H. D. nuteistas už dviejų nusikaltimų, kuriuos įstatymo leidėjas priskiria prie sunkių, padarymą. Už tokio pat pobūdžio nusikaltimą jis buvo teistas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nuosprendžiu. Pagal bylos duomenis H. D. sunkios nepagydomos ligos požymiai paaiškėjo dar 1992 m., t. y. nuteistasis ja jau sirgo nusikalstamų veikų darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokias veikas padaryti. Bausmės atlikimo vietoje yra ligoninės, t. y. yra galimybė stebėti nuteistojo sveikatos būklę. H. D. padarytų nusikalstamų veikų sunkumas, nuteistojo asmenybė (teistas už analogiškos veikos padarymą) ir aplinkybė, kad sunkia liga nuteistasis jau sirgo nusikaltimų padarymo metu, patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje H. D. atleistas nuo bausmės dėl ligos, pritaikius BK 76 straipsnio 1 dalį. Toks sprendimas atitinka tiek BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-95/2010, 2K-92/2010, 2K-337/2010, 2K-69/2009, 2K-496/2008, 2K-438/2008 ir kt.).
Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies, 66 straipsnio taikymo
Subendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį, nes nusikaltimai, už kuriuos H. D. buvo teisiamas skundžiamu nuosprendžiu, padaryti 2007 m. spalio mėnesį, t. y. iki priimant 2008 m. liepos 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo H. D. buvo nuteistas laisvės apribojimu dvejiems metams. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad H. D. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas dar ir Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžiu taip pat laisvės apribojimo bausme ir tuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su naujai paskirtomis bausmėmis nesubendrino. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, kad jos taikymo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Byloje yra duomenys apie tai, kad 2008 m. liepos 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę H. D. pradėjo atlikti 2008 m. rugpjūčio 6 d. (tą dieną jis buvo įrašytas į Kauno miesto ir rajono Pataisos inspekcijos įskaitą). Iš kasacinės instancijos teismo papildomai pareikalautų duomenų matyti, kad: H. D. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. vykdė jau ne Kauno, o Vilniaus miesto ir rajono Pataisos inspekcija; Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžiu už 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą H. D. buvo nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams; ta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su neatlikta dalimi bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, ir subendrinta bausmė buvo paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams; subendrintą laisvės apribojimo bausmę pradėjo vykdyti Vilniaus, o baigė Kauno miesto ir rajono Pataisos inspekcija; H. D. paskirta laisvės apribojimo bausmė pagal paminėtus du nuosprendžius buvo vykdoma nuo 2008 m. rugpjūčio 6 d. iki 2010 m. birželio 3 d., t. y. vienerius metus devynis mėnesius 28 dienas. Tinkamai taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalį pirmosios instancijos teismas turėjo iš laisvės apribojimo bausmę vykdžiusių institucijų pareikalauti duomenų apie tai, kokią dalį jam paskirtos bausmės H. D. yra atlikęs, ir tą atliktąją dalį (ar visą atliktą bausmę) įskaityti į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, taikydamas BK 65 straipsnyje nustatytas bausmių keitimo taisykles, t y. įskaitydamas vieną laisvės atėmimo dieną už dvi laisvės apribojimo dienas. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Šios klaidos neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas. Dėl to aptariamos BK normos buvo pritaikytos netinkamai. Netinkamai buvo pritaikytas ir BK 66 straipsnis, kadangi į bausmės laiką teismas neįskaitė ir H. D. laikino sulaikymo laiko (pagal bylos duomenis H. D. buvo sulaikytas nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki tų pačių metų lapkričio 9 d., t. y. dvi dienas). Šios klaidos taisytinos, skundžiamus teismų sprendimus pakeičiant (BPK 383 straipsnis).
Vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 26 d. nuosprendžius pakeisti: pritaikius BK 63 straipsnio 9 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu H. D. paskirtas laisvės atėmimo bausmes ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. bei Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžiais jam paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę H. D. paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. bei Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžius, t. y. laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 6 d. iki 2010 m. birželio 3 d., taikant BK 65 straipsnyje nustatytas bausmių keitimo taisykles, t y. už dvi laisvės apribojimo dienas įskaitant vieną laisvės atėmimo dieną – viso įskaityti dešimt mėnesių 29 dienas atliktos laisvės atėmimo bausmės. Pritaikius BK 66 straipsnį, į H. D. paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki tų pačių metų lapkričio 9 d., t. y. dvi dienas.
Kitą skundžiamų nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Vytautas Piesliakas
Valerijus Čiučiulka
