Baudžiamoji byla Nr. 2K-595/ 2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.26.2.1.
2.6.7.1 (S)
2010 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nukentėjusiajam L. P. iš D. P., K. J. ir K. Č. solidariai priteista 1550 Lt žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir K. J. bei K. Č., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 2 d. nutartis, kuria nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,
n u s t a t ė :
D. P. nuteistas už tai, kad jis kartu su K. J., K. Č. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2009 m. kovo 7 d. apie 20.00 val., viešoje vietoje – Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), G. T. priklausančio namo kieme, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: tempdami įsikibusį į namo duris L. P. išlaužė šias duris; tęsdami savo chuliganiškus veiksmus partrenkė L. P. ant žemės prie automobilio,,Seat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio šalia namo, ir kiekvienas ne mažiau 3 kartų spyrė ir ne mažiau 3 kartų smogė kumščiais gulinčiam ant žemės L. P. į įvairias kūno vietas, taip sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, nežymiai sužalodami L. P. bei sudaužydami jo akinius 300 Lt vertės, suplėšydami striukę 150 Lt vertės, įlenkdami automobilio,,Seat Cordoba“ galinį dešinės pusės sparną (dėl to atsirado100 Lt dydžio žala) ir sulaužydami namo duris 1000 Lt vertės, padarė L. P. 1550 Lt dydžio turtinę žalą.
Kasaciniame skunde nuteistasis D. P. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Savo prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo normos. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė byloje surinktus duomenis, nes atmetė jį teisinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, pasak nuteistojo, nors ir tenkino nuteistojo prašymą apklausti į pirmosios instancijos teismo posėdį neiškviestus liudytojus, tačiau, turėdamas galimybę atlikti bet kokius procesinius veiksmus, akistatos tarp nuteistojo pakviestų asmenų, dalyvavusių pobūvyje (R. Z., V. J., G. Š., I. Š., D. Š.) ir liudytojos G. T. neatliko. Kasatorius skunde teigia, kad minėtos liudytojos parodymų nepatvirtina jokie kiti duomenys, be to, jo pakviestų liudytojų parodymai nebuvo tiriami ir vertinami taip, kaip numato BPK 20 straipsnio nuostatos, o tik atmesti pasiremiant lakoniška išvada, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes jie yra nuteistojo draugai. Nuteistojo manymu, G. T. parodymai nebuvo nuoseklūs, nebuvo patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nebuvo išsamūs ir nešališki, vertindami atskirus duomenis ir juos pripažindami kaltinančiais įrodymais, todėl, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus. Kasatorius skunde tvirtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai grindžiami išimtinai ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, netikrinant jų pagal patikimumo ir leistinumo kriterijus. Remdamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 20 d. nutartis Nr. 2K-21/2009) nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų pašalinti esminiai prieštaravimai tarp naujai atsiradusių duomenų ir G. T. parodymų, nevertino apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymų visumos. Visa tai, pasak nuteistojo, leidžia teigti, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, turėjo išankstinę nuostatą dėl jo kaltumo, ir tai sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Jolita Urbelienė prašo nuteistojo D. P. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime tvirtina, kad negalima sutikti su kasatoriaus teiginiu, jog bylą nagrinėję teismai rėmėsi tik jį kaltinančiais G. T. parodymais, kurie, anot kasatoriaus, nebuvo patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais veiksmais. Prokurorės teigimu, šioje byloje liudytojos G. T. parodymai buvo ištirti ir patikrinti 2009 m. gruodžio 15 d. teisiamajame posėdyje; apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nebekvietė šios liudytojos naujai apklausai ir vertino byloje užfiksuotus liudytojos parodymus. Anot prokurorės, taip pat nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad prieštaravimai tarp jo iškviestų liudytojų ir liudytojos G. T. parodymų turėjo būti šalinami, atliekant akistatą. Prokurorė atsiliepime pažymi, kad pagal BPK 190 straipsnio nuostatas akistata atliekama ikiteisminio tyrimo metu, o teisminio nagrinėjimo metu teismas betarpiškai ištiria įrodymus ir juos įvertina laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Prokurorė nurodo, kad pagal bylos medžiagą D. P. teiginius, kad jis nebuvo pasišalinęs iš buto, kuriame buvo švenčiamas gimtadienis, paneigia ne tik G. T. parodymai, tačiau ir liudytojos V. P. parodymai, užfiksuoti pirmosios instancijos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. posėdžio protokole. Be to, atsiliepime prokurorė pažymi, kad E. Z., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, parodė, jog matė prie parduotuvės D. P., šie parodymai buvo pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu ir nors jie neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės, tačiau kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais leido teismui suformuoti vidinį įsitikinimą dėl kasatoriaus kaltės. Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas įrodymų leistinumo ir jų vertinimo nuostatų nepažeidė, jų laikėsi ir apeliacinės instancijos teismas.
Prokurorė taip pat nurodo, kad byloje nenustatyta jokių BPK 58 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas apeliacinės instancijos teismą pripažinti šališku. Be to, prokurorė atkreipia dėmesį, kad nė vienas iš proceso dalyvių nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti bylą nagrinėjusių teisėjų nešališkumu, o kasaciniame skunde pateikiami tik deklaratyvūs teiginiai, kurie nereiškia, kad teisėjai buvo šališki, neobjektyvūs, suinteresuoti bylos baigtimi. Prokurorės manymu, priešingai negu teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esminių argumentų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu ir pagrįstu.
Kasacinis skundas atmestinas.
Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde šis nuteistasis ginčijo jam priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, teigdamas, kad byloje tirto įvykio metu jis net nebuvo įvykio vietoje – kitoje vietoje šventė savo draugės V. Ž. gimtadienį. Šią versiją D. P. buvo iškėlęs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tačiau ji buvo atmesta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ją atmetė ir apeliacinės instancijos teismas. Nuteistojo D. P. prašymu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausti V. Ž. gimtadienyje dalyvavę R. Z., V. J., G. Š., I. Š., D. Š.. Liudytojos R. Z. parodymus apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip bylai nereikšmingus, o kitų keturių liudytojų parodymus apie tai, kad D. P. iš V. Ž. šventės niekur nebuvo išėjęs ir dėl to jam inkriminuotame nusikaltime dalyvauti negalėjo, atmetė, kaip neatitinkančius tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad juos paneigia išsamūs ir nuoseklūs liudytojos G. T. parodymai, o netiesiogiai – ir liudytojos V. P. parodymai.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertindamas įrodymus nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytoja G. T. davė parodymus apie tai, kad ji matė visus jos namo kieme L. P. užpuolusius asmenis, apibūdino kiekvieno iš jų veiksmus. Tuos parodymus ji patvirtino tiek akistatų su įtariamaisiais metu, tiek apklausiama kaip liudytoja pirmosios instancijos teisme. Nė vienas iš proceso dalyvių, t. y ir kasatorius D. P., nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ši liudytoja galėtų būti suinteresuota kurį nors iš nuteistųjų apkalbėti. G. T. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo juos atmesti. Pripažinęs G. T. parodymus atitinkančiais tikrovę, teismas pagrįstai atmetė kitų liudytojų parodymus apie tai, kad jam inkriminuoto nusikalstamo įvykio metu D. P. buvo kitoje vietoje, t. y. tame įvykyje dalyvauti negalėjo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nebuvo iki galo nuoseklus. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas tuos parodymus tik kritiškai įvertino, kaip duotus suinteresuotų asmenų, tačiau nenurodė, kad jie vertintini kaip melagingi parodymai ir motyvuota nutartimi apie tai nepranešė prokurorui, kaip to reikalauja BPK 320 straipsnio 6 dalis, 257 straipsnis. Taip teismas pažeidė paminėtų BPK normų nuostatas, tačiau tas pažeidimas nelaikytinas esminiu (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nes jis nesutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą dėl byloje paduoto D. P. apeliacinio skundo.
Byloje nenustatyta jokių BPK 58 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas apeliacinės instancijos teismą pripažinti šališku. Todėl priešingas kasatoriaus teiginys yra nepagrįstas. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas joje išdėstė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esminių argumentų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu ir pagrįstu. Todėl priešingai, nei skunde teigia kasatorius, apeliacinį procesą reglamentuojančių BPK normų nuostatos nebuvo pažeistos.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo D. P. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Nuteistojo D. P. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Vytautas Piesliakas
Valerijus Čiučiulka
