Baudžiamoji byla Nr. 2K- 597/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.15.2.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 192 straipsnio 1 dalį (2004-06-01 epizodas) ir nuteistas 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda; pagal BK 192 straipsnio 1 dalį (2005-09-29 epizodas) - 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė - 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, kuria nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
V. K. nuteistas už tai, kad būdamas individualios įmonės “P” direktorius ir savininkas, pažeisdamas 1999-05-18 Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) Nr. VIII-1185 (nauja įstatymo redakcija 2003-03-05, Nr. IX-1355) 73 straipsnio 1 dalies 2 punktą, laikė ir platino komercijos tikslais audiovizualinių ir muzikinių kūrinių įrašų neteisėtas kopijas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas yra 68 740,18 Lt, t. y. viršija 100 MGL dydžio sumą. Jis 2004-06-01 iki 11 val., kol jo neteisėta veika buvo nutraukta policijos pareigūnų, įmonei “P” priklausančioje prekyvietėje Kaune, neturėdamas atitinkamų sutarčių su autoriais, jų teisių perėmėjais ar jų tinkamai įgaliotais asmenimis laikomoms audiovizualinių ir muzikinių kūrinių kopijoms, komercijos tikslais laikė 45 neteisėtas audiovizualinių kūrinių kopijas, atgamintas DVD formato kompaktinėse plokštelėse, kurių teisėtų kopijų bendra mažmeninė kaina yra 1899,26 Lt ir 1460 neteisėtas muzikos albumų kopijas, atgamintas CD ir DVD formato kompaktinėse plokštelėse, kurių teisėtų kopijų bendra mažmeninė kaina yra 66 840,92 Lt. Šias neteisėtas kopijas V. K... ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiko tarpą, tačiau ne vėliau nei iki 2004-06-01 11 val. platino. 2004-06-01 apie 11 val. per individualioje įmonėje “P” pardavėju dirbantį L. M. pardavė DVD formato kompaktinę plokštelę su audiovizualinio kūrinio “MOBY –18” įrašo kopija už 18 Lt piniginį atlygį.
Be to, V. K. nuteistas už tai, kad 2005-09-29 iki 14.45 val., kol ši jo neteisėta veika buvo nutraukta policijos pareigūnų, įmonės prekybos vietoje Kaune, neteisėtai, pažeisdamas ATGTĮ Nr. VIII-1185 (nauja įstatymo redakcija 2003-03-05, Nr. IX-1355) 15 straipsnio 2 dalies, 73 straipsnio 1 ir 2 punktų reikalavimus, neturėdamas kūrinių autorių, jų teisių perėmėjų ar jų tinkamai įgaliotų asmenų leidimo, turėdamas vieningą tikslą platinti ir laikyti komerciniais tikslais neteisėtas audiovizualinių kūrinių ir fonogramų kopijas, laikė komercijos tikslais 837 vnt. neteisėtų audiovizualinių kūrinių ir fonogramų kopijų, atgamintų 774 vnt. materialiose laikmenose - l92 vnt. DVD kompaktinėse plokštelėse ir 582 vnt. muzikinėse kompaktinėse plokštelėse, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas yra 39 864,85 Lt, t. y. viršija 100 MGL dydžio sumą.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė BPK, BK bei ATGTĮ normas, tarptautines sutartis autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos srityje, pažeidė jo teisę į gynybą. Bylos nagrinėjimas užsitęsė ilgai, visi prašymai, paneigiantys kasatoriaus kaltę, buvo nemotyvuotai atmesti, o nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad visi jo paaiškinimai, teikti dokumentai vertintini kritiškai. Nuosprendžio tekstas nenuoseklus, surašytas painiai, neįrodant V. K. kaltės dėl jam inkriminuotų veikų. Dėl to kasatoriui susidarė įspūdis, kad teismas buvo šališkas.
2004 m. birželio 1 d. atliekant poėmį parduotuvės "S" patalpose buvo pažeisti BPK reikalavimai, nes paimtos 1509 laikmenos su įrašais nebuvo aprašytos, o buvo sukrautos į dėžes ir išvežtos. Kasatorius, kaip jų savininkas, nebuvo kviestas.
Priimant teismo sprendimą, teisės norma, kurios reikalavimų pažeidimu buvo kaltinamas kasatorius, jau negaliojo. 2006-10-31 (Žin., Nr. 116) pakeitus ATGTĮ 73 straipsnio turinį, anksčiau galiojusi teisės norma pakeista į švelnesnę, kurioje kūrinių laikymas nėra autoriaus teisių pažeidimas, todėl toks įstatymas panaikina veikos nusikalstamumą. Atsižvelgiant į tai teismai turėjo taikyti BK 3 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bendresnė normos formuluotė nesusiaurina atsakomybės už autorių teisių pažeidimus.
Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino faktų dėl kasatoriaus nubaudimo už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Kaltinamajame akte nurodoma, kad jis neteisėtas kopijas laikė ir platino komercijos tikslais nenustatytą laiko tarpą, tačiau ne vėliau nei iki 2004-06-01 11 val. Už tapačią veiką, anot kasatoriaus, jis jau buvo baustas 2003-04-23, 2003-06-10, 2004-11-23, 2005-09-21, todėl dar kartą jį nubaudus būtų pažeistas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Atsižvelgiant į tai, teismai turėjo nustatyti, ar kasatoriaus veika apima laikotarpį už kurį jis jau buvo nubaustas.
Kasatorius nurodo, kad byloje buvo neišverstų į valstybinę kalbą dokumentų, kas sukliudė jam gintis nuo pareikšto kaltinimo, o bylą nagrinėję teismai šio pažeidimo neištaisė.
Teismo procesas dėl veikos, padarytos 2004-06-01 turėjo būti nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes 2009-06-01 dėl šios veikos suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, o nuosprendis (taip pat ir dėl naujos - 2005-09-29 padarytos nusikalstamos veikos) buvo paskelbtas 2010-01-22.
Kasaciniame skunde teigiama, kad dėl 2005-09-29 epizodo V. K. buvo kaltinamas tik dėl kompaktinių plokštelių laikymo (pardavimo, platinimo faktas nebuvo nustatytas), tačiau teismas jį nuteisė ir už platinimą, tuo pažeisdamas BPK 255 straipsnio reikalavimus.
Kasatoriaus nuomone, jo nuteisimas už neteisėtų kopijų laikymą nepagrįstas, nes kūrinių, įrašytų laikmenose, teisėtumas, t. y. kieno kūriniai, kokie kūriniai, kieno atgaminti neteisėtai, nebuvo tiriamas ir nustatinėjamas. Nagrinėjant bylą turėjo būti nustatyti autoriai, kurių kūriniai įrašyti paimtose kompaktinėse plokštelėse bei tai, ar jų teisės yra saugomos Lietuvoje. Nustačius, kad įrašytiems kūriniams apsauga Lietuvoje netaikoma, kūriniai tampa visuomenės nuosavybe ir gali būti panaudojami įvairiomis formomis neribotai. Teismai, darydami išvadą, dėl kopijų neteisėtumo nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais (kasacinės nutartys Nr. 2K-506/2005; Nr. 2K-718/2003).
ATGTĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatos paneigia būtinybę turėti autoriaus leidimą, jei kūriniai išleisti autoriaus valia, kartu paneigia kasatoriui pareikštą kaltinimą, kurio pagrindu jis nuteistas. Europos Teisingumo Teismas, bylos C-456/06 sprendime aiškindamas kūrinio platinimo parduodant sąvoką, nurodė, kad ji siejama su nuosavybės perdavimu. Kūrinio originalo arba kopijų teisė išnaudojama pirmą kartą šį objektą pardavus ar kitaip perleidus jo nuosavybę. Bet kas, įsigijęs teisėtai išleistą kūrinį, įgyja nuosavybę į pirktą daiktą su teise parduoti, padovanoti be autoriaus leidimo. Byloje pateiktos sutartys su fiziniais asmenimis, kurie atidavė laikmenas su įrašais V.K. parduoti, tačiau teismai kasatoriaus pateiktų dokumentų, įrodančių kompaktinių plokštelių įsigijimo ir disponavimo jomis teisėtumą nevertino ir nuosprendyje dėl jų nepasisakė.
Byloje pateiktos specialistų išvados neatitinka BPK 90 straipsnio 3 dalies nuostatų, kurios reikalauja, kad specialisto išvadoje būtų nurodyti tirti objektai, tyrimo metu taikyti metodai ir naudotos techninės priemonės, specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Kasatoriaus ir jo gynėjo prašymai paskirti ekspertizę teismo buvo nemotyvuotai atmesti.
Kasatorius nesutinka ir su byloje nustatyta teisėtų kopijų mažmenine kaina. Specialistų išvadose nurodoma, kad jie kompaktinių plokštelių vertės nenustatinėjo, o jų kainas pateikė 6 teisėtomis kopijomis prekiaujančios bendrovės. Teismui užklausus nurodytas bendroves, tik maža jų dalis pateikė sąrašus su kompaktinių plokštelių kainomis, kurios yra mažesnės už nurodytas specialistų išvadose. Kasatoriaus vertinimu, kompaktinių plokštelių vertė yra mažesnė nei 100 MGL, todėl jo padaryta veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 192 straipsnį.
Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras R. Žukauskas prašo nuteistojo V. K. kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad jo nusikalstamų veikų, numatytų BK 192 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktines aplinkybes teismai nustatė išsamiai ir objektyviai įvertinę liudytojų L. M., V. G., R. Š., V. S. (2004-06-01 epizodas), A. J., O. G. (2005-09-29 epizodas) parodymus, įvykio vietos apžiūros, daiktų ir dokumentų poėmių protokoluose užfiksuotus duomenis, specialistų tyrusių kompaktines plokšteles su jose esančiomis įrašų kopijomis išvadas ir paaiškinimus teisme, t. y. visumą bylos įrodymų. Visi šie įrodymai buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant BPK reikalavimų.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2004-06-01 vykusio patikrinimo metu iš V. K. įmonės „P" paimtos kompaktinės plokštelės su kūrinių įrašų kopijomis buvo apžiūrėtos, supakuotos ir užklijuotos popieriaus juostelėmis su ant jų esančiais apžiūroje dalyvavusių asmenų parašais. Pardavėjas L. M. taip pat pasirašė apžiūros protokolą ir taip patvirtino atlikto procesinio veiksmo teisėtumą. Be to, iš byloje esančios 2005-03-16 specialisto išvados matyti, kad buvo ištirtos būtent iš V. K. įmonės paimtos kompaktinės plokštelės, to neginčija ir pats nuteistasis.
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad šiuo metu galiojančiame ATGTĮ baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą kopijų laikymą nėra numatyta. Šio įstatymo 73 straipsnyje nurodoma, kad autorių teisių pažeidimu laikomi bet kokie veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės. Toks aiškinimas yra daug platesnis, nei buvo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančio įstatymo redakcijoje. Neteisėtas kūrinių ar jų kopijų laikymas, kaip viena iš neteisėto kūrinio panaudojimo formų, taip pat yra vienas iš veiksmų, kuriais pažeidžiamos autorių teisės. Todėl kasatoriaus prašymas taikyti BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas atmestinas. Kasatorius nepagrįstai prašo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-506/2005, nes šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių.
Specialistų išvadose nurodyta, kad iš V. Kuzmicko paimtų kompaktinių plokštelių (CD ir DVD) apipavidalinimas, tam tikri techniniai duomenys, neatitinka teisių subjektų keliamų reikalavimų. Taip pat nustatyta, kad be teisių turėtojų leidimo buvo pakeista ant laikmenų patalpinta informacija apie gretutinių teisių valdymą. Remdamiesi tuo, specialistai padarė išvadą, kad šios laikmenos yra pagamintos neteisėtai. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrįstai rėmėsi specialistų išvadomis, nes jos yra pakankamai motyvuotos, logiškos ir aiškios.
Kasatorius teigia, kad specialistai buvo šališki ir nustatė per dideles kūrinių kopijų kainas, dėl ko jo veika nepagrįstai kvalifikuota BK 192 straipsnio 1 dalį, tačiau jis nenurodo jokių duomenų, kurie duotų pagrindą abejoti išvadas pateikusių specialistų objektyvumu. Nustatydami neteisėtų kūrinių kopijų mažmenines kainas specialistai rėmėsi audiovizualinių ir muzikinių kūrinių, kurių neteisėtas kopijas komerciniais tikslais laikė ir platino V. K., išimtines platinimo teises turinčių bendrovių (UAB „Garsų pasaulio įrašai", A. Ž. firma „Megafonas", UAB „Acme", „Pūkas" ir kt.) pateiktais duomenis apie šių kūrinių teisėtų kopijų mažmenines kainas, išvesdami šių kainų vidurkį. Abejoti specialistų išvadų objektyvumu teismas neturėjo pagrindo.
Duomenų apie tai, kad už 2004-06-01 padarytą veiką (neteisėtų kūrinių kopijų laikymą ir platinimą komerciniais tikslais) V. K. būtų baustas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, nėra, todėl jo prašymas nutraukti bylą vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis nepagrįstas. Taikyti BK 95 straipsnio nuostatas 2004-06-01 padarytai nusikalstamai veikai taip pat nebuvo pagrindo, nes 2005-09-29 V. K. padarė naują nusikalstamą veiką už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Teismas teisingai senaties terminą skaičiavo nuo naujo nusikaltimo padarymo dienos, o ne nuo 2004-06-01, kaip nori kasatorius.
Kasatoriaus teiginiai, kad buvo suvaržytos jo teisės gintis nuo pateikto kaltinimo, nes byloje nebuvo nustatyti kaltinamajame akte nurodytų kūrinių autoriai nepagrįsti. V. K. buvo kaltinamas ir nuteistas už gretutinių teisių subjektų, kurie buvo nurodyti specialistų išvadose, teisių pažeidimą, t. y. už tai, kad kūrinių kopijas jis laikė ir platino komerciniais tikslais be teisių subjektų leidimo. Todėl šiuo atveju įrodinėjant V. K. kaltę pakako nustatyti gretutinių teisių turėtojus, kurių teisės buvo pažeistos, o ne konkrečių kūrinių autorius.
Kasacinio skundo teiginiai, kad nuteistasis nesuprato kuo kaltinamas yra neteisingi. Baudžiamojoje byloje originalo kalba buvo nurodyti tik kūrinių pavadinimai, užsienio atlikėjai, visi kiti dokumentai yra pateikti lietuvių kalba. V. K. žinojo kokių kūrinių kopijas jis turi, nes pats jomis prekiavo. Nepagrįsti ir kasacinio skundo teiginiai, kad priimdamas nuosprendį teismas pažeidė BPK 255 straipsnio reikalavimus ir išplėtė jam pateikto kaltinimo ribas, tai yra, pripažino, jog jis ne tik laikė, bet ir platino 2005-09-29 iš jo paimtas neteisėtas kūrinių kopijas. Kaip matyti iš nuosprendžio nustatomosios dalies, V. K. pripažintas kaltu tik dėl šių kopijų laikymo komerciniais tikslais.
Kasacinio skundo argumentai, susiję su rašytinių įrodymų vertinimu, kurie, kasatoriaus manymu, patvirtina kūrinių kopijų įsigijimo ir naudojimosi jomis teisėtumą, taip pat su teismo nuosprendyje nustatytomis neteisėtų kūrinių kopijų mažmeninėmis kainomis nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir turi būti palikti nenagrinėti. Analogiški argumentai buvo išdėstyti ir nuteistojo apeliaciniame skunde, dėl jų apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Kasacine tvarka įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba nagrinėdami bylą padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kasaciniame procese faktinės bylos aplinkybės nenustatinėjamos, įvykių traktavimo versijos faktų aspektu netikrinamos, įrodymai nerenkami ir iš naujo nevertinami.
Nuteistojo V. K. kasaciniame skunde yra argumentų, kuriais ginčijamos teismų išvados, susijusios ne vien su teisės taikymu pagal teismų sprendimuose nustatytus faktus, bet ir su tam tikrų faktų konstatavimu. Kasatorius nesutinka su rašytinių įrodymų vertinimu, kurie, jo manymu, patvirtina kūrinių kopijų įsigijimo ir naudojimosi jomis teisėtumą bei su teismo nuosprendyje nustatytomis neteisėtų kūrinių kopijų mažmeninėmis kainomis. Šie kasacinio skundo argumentai nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko, todėl paliktini nenagrinėti. Pažymėtina, kad jie yra analogiški nuteistojo apeliacinio skundo argumentams ir dėl jų apeliacinėje nutartyje motyvuotai pasisakyta.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
Kasaciniame skunde nuteistasis V. K. nurodo, kad atliekant procesinius veiksmus buvo pažeisti BPK reikalavimai, teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, suvaržė jo teisę į gynybą ir dėl to priėmė nepagrįstą nuosprendį. Šie kasacinio skundo argumentai atmestini.
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad kasatoriaus nurodyti procesiniai veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Apžiūros metu iš V. K. įmonės paimtos kompaktinės plokštelės su kūrinių įrašų kopijomis buvo apžiūrėtos, supakuotos ir užklijuotos popieriaus juostelėmis su ant jų esančiais apžiūroje dalyvavusių asmenų parašais. Apžiūros protokolą pasirašė ir pardavėjas L. M., kuris dalyvavo apžiūrint kompaktines plokšteles. Nebuvo pažeistas ir BPK 8 straipsnis, numatantis, kad procesas turi vykti valstybine kalba, kadangi visi baudžiamojoje byloje esantys dokumentai buvo pateikti lietuvių kalba. Originalo kalba buvo nurodyti tik kūrinių pavadinimai ir užsienio atlikėjai, tačiau teismai pagrįstai nusprendė, kad ši aplinkybė V. K., kaip šių kūrinių kopijomis prekiavusiam asmeniui, nesukliudė žinoti kuo yra kaltinamas ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Neatitinka tiesos ir kasacinio skundo teiginiai, kad teismas, pripažindamas, jog kasatorius ne tik laikė, bet ir platino 2005-09-29 iš jo paimtas neteisėtas kūrinių kopijas, pažeidė BPK 255 straipsnio reikalavimus ir išplėtė jam pateikto kaltinimo ribas. Iš nuosprendžio matyti, kad V. K. nuteistas tik dėl šių kopijų laikymo komerciniais tikslais.
Specialisto išvados atitinka BPK 90 straipsnio 3 dalies reikalavimus, jose nurodyti tirti objektai bei panaudoti metodai, jos yra išsamios ir motyvuotos. Be to, specialistai V. Jurkonis, R. Vaišnorienė, A. Azguridis savo išvadas patvirtino teisiamojo posėdžio metu, todėl teismas pagrįstai šiomis išvadomis rėmėsi kaip įrodymų šaltiniu. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtinumo tenkinti kasatoriaus parašymą skirti ekspertizę nebuvo, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidusių nustatyti esmines bylos aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą bei pripažino, kad nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, jos yra pagrįstos išsamiai ir tinkamai įvertintais įrodymais. Kartu apeliacinės instancijos teismas, kaip to reikalauja BPK 320 straipsnio 3 dalis, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsakė į visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai paaiškindamas, kodėl atmeta nuteistojo teiginius dėl nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Darytina bendra išvada, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Dėl BK 192 straipsnio 1 dalies taikymo
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pasikeitus ATGTĮ 73 straipsnio redakcijai, neteisėtų kopijų laikymas nėra autorių ar gretutinių teisių pažeidimas, todėl V. K. už šią veiką nuteistas nepagrįstai.
Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio ATGTĮ 73 straipsnyje (2003 m. kovo 5 d. Nr. IX-1355 redakcija) buvo išvardinti konkretūs veiksmai, kuriais pažeidžiamos autorių ir gretutinės teisės. Naujojoje šio straipsnio redakcijoje (2006 m. spalio 12 d. Nr. X-855) nurodoma, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės. Toks ATGTĮ 73 straipsnio turinio išdėstymas negali būti traktuojamas kaip sąmoningas tam tikrų autorių ir gretutinių teisių subjektų teisių, kurios buvo saugomos galiojant ankstesnei minimo straipsnio redakcijai, apsaugos eliminavimas. Baudžiamoji atsakomybė už autorių ir gretutinių teisių pažeidimus numatyta ne ATGTĮ, bet BK 192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objektą arba jų dalį komercijos tikslais arba platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą. Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtų kūrinių kopijų laikymą buvo numatyta tiek veikos padarymo metu, tiek priimant nuosprendį. Iš to seka, kad ATGTĮ 73 straipsnio pakeitimai, įsigalioję po nusikalstamos veikos padarymo neturėjo reikšmės kasatoriui inkriminuotų veikų nusikalstamumui, todėl jo prašymas taikyti BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas nepagrįstas.
BK 192 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ne tik už autorių teisių subjektų, bet ir atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų, audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojų teisių (gretutinių teisių) pažeidimus. Gretutinių teisių objektas yra kūrinio atlikimas, tiek tiesioginis, tiek įrašytas į garso ar vaizdo laikmeną. V. K. nuteistas už tai, kad komercijos tikslais laikė ir platino audiovizualinių ir muzikinių kūrinių įrašų neteisėtas kopijas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neteisėta kūrinio atlikimo įrašo (fonogramos) kopija kartu yra ir neteisėta kūrinio kopija ir taip pat yra BK 192 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas (Kasacinės nutartys Nr. 2K–218/2004, 2K-512/2005, 2K-176/2007). Kasatorius nuteistas už gretutinių teisių subjektų, kurie buvo nurodyti specialistų išvadose, teisių pažeidimą, todėl nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad teismas turėjo nustatyti konkrečių kūrinių, kurių neteisėtas kopijas jis laikė ir platino, autorius.
Kasacinio skundo teiginiai, kad V. K. nežinojo, jog audiovizualinių kūrinių ir fonogramų kopijos yra neteisėtos, teismo pagrįstai atmesti. Jis neturėjo gretutinių teisių subjektų ar kitų ATGTĮ numatytų dokumentų, patvirtinančių šių kopijų laikymo komerciniais tikslais ir platinimo teisėtumą, be to, iš baudžiamosios bylos matyti, kad iki nuosprendžio priėmimo jau buvo baustas už analogiškas veikas, tiek administracine tvarka, tiek baudžiamojoje byloje. Kasatoriaus versiją, kad kūrinių kopijas, kurias jis laikė ir platino įsigijo teisėtai, teismai tyrė ir motyvuotai paneigė. Kartu pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui neturi reikšmės ta aplinkybė, ar V. K. turėjo audiovizualinių ir muzikinių kūrinių įrašų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, nes jis nuteistas ne už neteisėtą kūrinių kopijų įsigijimą (BK 192 straipsnis nenumato baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą kūrinių ar jų kopijų įsigijimą), o už neteisėtų kopijų laikymą ir platinimą komerciniais tikslais. Jo veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 192 straipsnio 1 dalį.
Dėl dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką
Kasatorius nurodo, kad teismas be pagrindo nenustatė tikslaus nusikaltimo padarymo laiko ir prašo nutraukti bylą motyvuodamas tuo, kad už tą pačia veiką jis jau buvo nubaustas iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo.
Veikos, už kurias skundžiamu nuosprendžiu nuteistas V. K. yra trunkamojo pobūdžio. Jos paaiškėjo atlikus patikrinimą jo įmonei priklausančioje prekyvietėje. Būtent šis laikas yra nurodytas kaltinamajame akte bei nuosprendyje ir toks kaltinimo formulavimas nepažeidžia įstatymo reikalavimų. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys apie kasatoriaus nubaudimą už neteisėtą audiovizualinių kūrinių, fonogramų laikymą ir platinimą neduoda pagrindo išvadai, kad jis buvo nubaustas už tą pačia veiką, už kurią yra nuteistas. Kiekvienu atveju, taip pat ir nagrinėjamoje byloje, jis baustas už skirtingų neteisėtų kopijų laikymą ir platinimą komerciniais tikslais skirtingu laiku. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad iš jo paimtos audiovizualinių ir muzikinių kūrinių įrašų neteisėtos kopijos teismo sprendimais būdavo sunaikinamos. Po kiekvieno nubaudimo kasatorius toliau laikė bei platino neteisėtas kopijas ir tokiu būdu iš naujo realizuodavo administracinio teisės pažeidimo (T 2, b. l. 86-88) ar nusikaltimo (T 2, b. l. 87-89) sudėtį, už ką ir buvo baudžiamas. Esant skirtingam nusikalstamos veikos dalykui, kasatoriaus teiginiai, kad jis buvo nubaustas už tą pačią nusikalstamą veiką neturi pagrindo, todėl jo prašymas nutraukti bylą vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, atmestinas.
Dėl senaties terminų skaičiavimo
Nuteistasis V. K. kasaciniame skunde nurodo, kad dėl 2004-06-01 padarytos nusikalstamos veikos suėjo senaties terminai, todėl dėl šios veikos negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga už pirmą nusikalstama veiką nutrūksta ir pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas nauja nusikalstama veika. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento. Todėl tais atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių antroji padaryta nepasibaigus senaties terminui dėl pirmosios nusikalstamos veikos ir, skaičiuojant pagal BK 95 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, senaties terminas dėl jos nėra pasibaigęs, tęsti bylos nagrinėjimo procesą dėl pirmosios nusikalstamos veikos ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį kliūčių nėra. 2005-09-29 kasatorius padarė naują nusikalstamą veiką už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Todėl teismas teisingai senaties terminą skaičiavo ne nuo pirmosios (2004-06-01), bet nuo antrosios nusikalstamos veikos padarymo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. K. kasacinį skundą atmesti
Teisėjai Albinas Sirvydis
Dalia Bajerčiūtė
Vytautas Greičius
