Civilinė byla Nr. 3K-3-441/2013
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00715-2010-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4; 75.8; (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugpjūčio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. J. ieškinį atsakovei Z. J. dėl santuokos nutrakimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų reikalavimų bei atsakovės Z. J. priešieškinį ieškovui V. P. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimo padarinius – bendro sutuoktinių turto padalijimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
V. P. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti ieškovo ir atsakovės Z. J. 1995 m. liepos 15 d. sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytą automobilį „VW Jetta“ (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti atsakovei, o ieškovui tenkančią 900 Lt dalį įskaičiuoti į dalintiną nekilnojamojo turto vertę, paskiriant ieškovui šia suma didesnę nekilnojamojo turto dalį, santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytą kilnojamąjį turtą atitinkamai padalyti, pripažinti nekilnojamąjį turtą sodo namelį lSlp, su priestatu 3sl/m, ūkinį pastatą 2l1g, ūkinį pastatą 3l1b, pirtį 5l1ž, kitus kiemo statinius ieškovo asmenine nuosavybe, o atsakovei išmokėti 6 937 Lt piniginę kompensaciją.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovės ir ieškovo santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, ir ją nutraukti; pripažinti, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, t. y. namų valda: sodo namas, pastatas – sandėlis, pastatas – ūkio pastatas, pastatas – pirtis, kiti kiemo statiniai bei 0,0860 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), santuokos metu yra pagerintas iš esmės iš atsakovės asmeninių ir bendrų santuokinių lėšų ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė bei po santuokos nutraukimo padalytinas tarp atsakovės ir ieškovo tokiomis dalimis: atsakovei priteisiant 1/3 nekilnojamojo turto dalį, ieškovui – 2/3 nekilnojamojo turto dalis natūra; nustatyti naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu tvarką; po santuokos nutraukimo bendrosios junginės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą atitinkamai padalyti; priteisti iš ieškovo 5000 Lt neturtinės žalos už santuokos iširimą dėl ieškovo kaltės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė santuoką tarp ieškovo ir atsakovės; pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; ieškovui ir atsakovei po santuokos nutraukimo paliko jų dabartines pavardes – J. ir J.; priteisė iš ieškovo atsakovei 1000 Lt neturtinės žalos; pripažino, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: sodo namas, pastatas – sandėlis, pastatas – ūkio pastatas, pastatas – pirtis, kiti kiemo statiniai, bei žemės sklypas, 0,0860 ha ploto, (duomenys neskelbtini), santuokos metu yra pagerintas iš esmės iš atsakovės asmeninių ir bendrų santuokinių lėšų ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; priteisė atsakovei 1/3 šio nekilnojamojo turto, ieškovui – 2/3 nekilnojamojo turto natūra; nustatė ieškovui naudotis atitinkamomis patalpomis sodo namelyje, taip pat pagalbiniu ūkio pastatu – sandėliu, pastatu – ūkio pastatu, pastatu – pirtimi su priestatu bei lauko tualetu; nustatė atsakovei naudotis atitinkamomis patalpomis sodo namelyje ir neįrengtomis pastogės patalpomis virš pastato dalies; nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką; priteisė ieškovui ir atsakovei atitinkamus kilnojamuosius daiktus; priteisė atsakovei iš ieškovo 1850 Lt piniginės kompensacijos už jam tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį; pripažino automobilį „Mazda Premacy“ bendrąja sutuoktinių nuosavybe, jį priteisė ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisė 4850 Lt piniginės kompensacijos už jai tenkančią šio automobilio dalį.
Aiškindamasis santuokos iširimo priežastis, teismas nustatė, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei. Nurodyta, kad ieškovo viešas santykių su kita moterimi demonstravimas sukėlė atsakovei neigiamų emocijų, dvasinį išgyvenimą, tačiau atsakovė galėjo numatyti jos santuokos iširimą, o tai sumažina jos sukrėtimo laipsnį sužinojus apie ieškovo turimą kitą moterį. Be to, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, galinčių pagrįsti jos sveikatos pablogėjimą, depresiją, gydymosi išlaidas ir pan. Įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, šalių santykių ir atsakovės išgyvenimų pobūdį, teismas atsakovei priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Asmeninį ieškovo turtą – sodo namą, sandėlį, ūkio pastatą, pirtį, kitus kiemo statinius bei 0,0860 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), teismas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe dėl esminio pagerinimo santuokos metu (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad ginčijamas nekilnojamasis turtas turėtų būti vertinamas kaip vientisas nedalomas turto kompleksas, kurį sudaro atskiri objektai, šie objektai didina vienas kito vertę, būdami nedalomo turto komplekso dalis. Teismo teigimu, bylos medžiaga patvirtina faktą, kad visi esminiai nekilnojamojo turto pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu bei sutuoktinių bendromis lėšomis, taip pat ir jų asmeninėmis lėšomis. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Teismas nurodė, kad atsakovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise turimą trijų kambarių butą, santuokos metu gyveno kartu su ieškovu pirmiau nurodytame sodo namelyje, t. y. kito gyvenamojo būsto šiuo metu ji neturi, todėl teismas, dalydamas turtą, taip pat teikė prioritetą dalijimui natūra. Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsakovė pati prašė nustatyti jai nuosavybę į mažesnę minėto nekilnojamojo turto dalį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažino, kad šis atsakovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas taip pat tenkino atsakovės priešieškinio dalį dėl naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Teismas nurodė, kad atsakovės prašoma naudotis nekilnojamojo turto dalis atitinka jos turimą 1/3 dalį ar yra dar mažesnė, nes ji ieškovui palieka naudotis sandėliu, ūkio pastatu, pirtimi su priestatu bei lauko tualetu, 62,47 kv. m sodo nameliu ir neįrengtomis pastogės patalpomis virš pastato dalies „B“, tuo tarpu sau prašo leisti naudotis sodo namelio 33,31 kv. m ir neįrengtomis pastogės patalpomis virš pastato dalies, pažymėtos raide „A“. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovė prašo paskirti jai naudotis 274 kv. m. ploto, ieškovui paliekant 560 kv. m. ploto. Pagal atsakovės siūlomą padalijimą visi pastatai, kurie paliekami naudotis ieškovui, lieka ant jo žemės sklypo dalies. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovui sodo namelyje paliekamas tik kambarys, be tualeto ir dušo, jis turės galimybę naudotis pirtimi ir lauko tualetu. Teismas pripažino, kad ieškovas patirs tam tikrus nepatogumus naudojantis savo sodo namelio dalimi, tačiau dėl mažo sodo namelio ploto kitas jo padalijimas nėra galimas.
Santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, dėl kurio ginčo nebuvo, teismas padalijo pagal šalių susitarimą. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei tenka mažesnė kilnojamojo turto dalis, automobilį,,VW Jetta“ teismas priteisė atsakovei. Konstatuota, kad atsakovei iš viso tenka kilnojamojo turto 5730 Lt, ieškovui – 7580 Lt, todėl atsakovei iš ieškovo priteisė 1850 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę kilnojamojo turto dalį. Teismas pripažino, kad automobilio „Mazda Premacy“ tikrasis įgijėjas yra ieškovas, tačiau todėl, kad jo pirkimo metu tarp ieškovo ir atsakovės jau kildavo rimti nesusipratimai, ieškovas nutarė šią transporto priemonę įregistruoti savo sūnaus vardu. Atsižvelgdamas į tai, teismas šį kilnojamąjį turtą pripažino sutuoktinių bendrąja nuosavybe ir nurodė, kad jis turėtų būti dalinas lygiomis dalimis, automobilį paliekant ieškovui, o atsakovei išmokant 4850 Lt kompensaciją.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. sausio 17 d. nutartimi Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria teismas pripažino, kad ieškovui V. P. J. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: sodo namas, pastatas – sandėlis, pastatas – ūkio pastatas, pastatas – pirtis, kiti kiemo statiniai, bei žemės sklypas, 0,0860 ha ploto, (duomenys neskelbtini), santuokos metu yra pagerintas iš esmės iš atsakovės Z. J. asmeninių ir bendrų santuokinių lėšų ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priteisė atsakovei Z. J. 1/3 dalį nekilnojamojo turto natūra, ieškovui V. P. J. – 2/3 dalis nekilnojamojo turto natūra, pakeitė ir atsakovei Z. J. iš ieškovo V. P. J. už ieškovei priklausančią 1/3 dalį nekilnojamojo turto priteisti 22 000 Lt kompensaciją; sprendimo dalį, kuria ieškovei Z. J. buvo priteista dušo kabina ir kriauklė–spintelė, pakeitė, dušo kabiną ir kriauklę–spintelę priteisė ieškovui V. P. J., įpareigojant ieškovą išmokėti atsakovei 1000 Lt piniginę kompensaciją; sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės buvo priteista 150 Lt už atliktus nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, pakeitė – papildomai ieškovui iš atsakovės priteisė 50 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą bei teismų formuojamą praktiką santuokos nutraukimo bylose, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, šioje dalyje tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Pagrįstai spręsta, kad ieškovo viešas santykių su kita moterimi demonstravimas sukėlė atsakovei neigiamų emocijų, dvasinį išgyvenimą, tačiau atsakovė tai žinodama galėjo numatyti būsimą santuokos iširimą, o tai sumažino jos sukrėtimo laipsnį, kai jai tapo žinoma, jog sutuoktinis turi kitą moterį, be to, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, galinčių pagrįsti jos sveikatos pablogėjimą, depresiją, gydymosi išlaidas ir pan., todėl priteistas 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti dydis yra tinkamas.
Kadangi ieškovas pasistatė sodo namą, priklausinius ir pirko sodo žemės sklypą, dar nebūdamas santuokoje su atsakove, tai žemės sklypas, sodo namelis, sandėlis, ūkio pastatas, pirtis, kiemo statiniai nuosavybės teise priklauso ieškovui ir yra jo asmeninė nuosavybė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nuo to laiko, kai buvo sudaryta ieškovo ir atsakovės santuoka, akivaizdžiai pagerino ieškovo nuosavybę. Nustatyta, kad gyvendami santuokoje su atsakove jie pasistatė: gyvenamajame name pagalbinį statinį–priestatą, tualetą, pagalbinę patalpą, pirtį, suremontavo ūkinį pastatą, iškasė kanalizacijos šulinį, išgręžė artezinį gręžinį. Teisėjų kolegija sprendė, kad, atsižvelgdamas į turto rinkos vertei įtakos turinčius faktorius, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė vertinimo metu (2010 m. gruodžio 3 d.) buvo 54 000 Lt. Atitinkamai vertinamo nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo metu (2010 m. gruodžio 3 d.) 1995 metų būklei (atmetus per laikotarpį nuo 1995 metų iki turto vertinimo datos atliktus pakeitimus) buvo 27 800 Lt.
Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog visi esminiai nekilnojamojo turto pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu bei sutuoktinių bendromis lėšomis, taip pat ir jų asmeninėmis lėšomis. Šių faktų konstatavimas sudarė pakankamą pagrindą pripažinti, kad dėl esminio pagerinimo santuokos metu asmeninis ieškovo turtas sodo namas, pastatas – sandėlis, pastatas – ūkio pastatas, pastatas – pirtis, kiti kiemo statiniai, 0,0860 ha ploto žemės sklypas, priklauso ieškovui ir atsakovei bendrąja jungtine šalių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Šis nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas ieškovo dar iki santuokos, o vėliau abiejų sutuoktinių esmingai pagerintas, turėtų būti vertinamas kaip vientisas nedalomas turto kompleksas, kurį sudaro atskiri objektai, didinantys vienas kito vertę, būdami būtent nedalomo turto komplekso dalis. Be to, aplinkybė, kad atsakovė pardavė savo trijų kambarių butą, kitus nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir lėšas įdėjo į ieškovo vardu registruotą turtą, bendro ūkio vedimas su ieškovu beveik 15 metų sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės ketinimą kartu su ieškovu sukurti bendrąją jungtinę nuosavybę.
Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Nagrinėjamu atveju dalintinas objektas (nekilnojamojo turto kompleksas) sodo namas, pastatas – sandėlis, pastatas – ūkio pastatas, pastatas – pirtis, kiti kiemo statiniai ir 0,0860 ha ploto žemės sklypas yra neabejotinai dalus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, jie nuolat žemina, užgaulioja vienas kitą, provokuoja konfliktus, rodo abipusę nepagarbą, vadina vienas kitą necenzūriniais žodžiai, net ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje vienas kito atžvilgiu išsakė žeminančius pastebėjimus, provokavo konfliktą, sprendė, jog nagrinėjamu atveju, turto padalijimas natūra nėra galimas dėl subjektyvių priežasčių, o būtent, padalijus turtą natūra, bendraturčių santykiai išliktų konfliktiški, jų galimybės bendrai valdyti ir naudoti objektą būtų suvaržytos, taigi toks padalijimas pažeistų pačių buvusių sutuoktinių interesus ir gyvenimo kokybę. Dėl to teisėjų kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria turtas šalims padalytas natūra, ir priteisė atsakovei iš ieškovo 22 000 Lt kompensaciją už jos turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Dalijant santuokoje įgytą turtą teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis). Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokia tiksliai dalimi prisidėjo kiekvienas iš sutuoktinių esmingai pagerinant turtą, tačiau teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju tai nėra teisiškai reikšminga, nes ieškovas sutinka atsakovei išmokėti 22 000 Lt kompensaciją už jos santuokos metu įgytą turto dalį, kuri, teismo nuomone, yra pakankama, nes sudaro apie 79 procentus santuokos metu abiejų sutuoktinių atlikto turto pagerinimo (turto pagerinimai, remiantis 2010 m. gruodžio 8 d. turto vertinimo ataskaita, nuo 1995 metų sudaro 27 800 Lt, tuo tarpu 22 000 Lt, sudaro apie 79 procentus pagerinimų vertės). Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir nusprendė atsakovei priteisti ne nekilnojamąjį turtą natūra, o piniginę kompensaciją, teisėjų kolegija ieškovui priteisė dušo kabiną, kurios vertė 800 Lt, kriauklę–spintelę, kurios vertė 200 Lt, kurie yra sumontuoti ginčo pastate, įpareigojant ieškovą išmokėti atsakovei 1000 Lt piniginę kompensaciją už šiuos daiktus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė Z. J. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą palikti galioti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
Dėl turto padalijimo nutraukus santuoką dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Nurodyta, kad visus su darbo santykių nutraukimu gautus kasatorės Z. J. pinigus 9560,65 Lt šalys išleido sodo namo gyvenamojo priestato statybai. Dalį už parduotą savo butą gautų pinigų – 8000 Lt taip pat panaudojo statyboms žemės sklype bei jame esančio nekilnojamojo turto rekonstrukcijai, pertvarkymui, pagerinimui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, (duomenys neskelbtini), buvo iš esmės pagerintas panaudojant 20 760 Lt kasatorės asmenines lėšas bei bendras kasatorės ir ieškovo lėšas ir darbą. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad šis nekilnojamasis turtas yra kaip vientisas nedalomas turto kompleksas. Žemės sklypo, kuris įgytas ieškovo asmenine nuosavybe, vertė yra iš esmės pakitusi. Šį pakitimą lėmė šalių gyvenant santuokoje atlikta namo rekonstrukcija, sklypo sutvarkymas, gręžinio, šulinio įrengimas bendromis lėšomis, todėl žemės sklypas, kaip ir kitas nekilnojamasis turtas, būdamas vieningo objekto dalis CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu taip pat yra pripažintinas bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Dalijant nekilnojamąjį turtą santuokos nutraukimo metu CK prioritetą teikia turto padalijimui natūra, o būtent CK 3.127 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nustatė, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas turtas yra neabejotinai dalus, tačiau parinkdamas nekilnojamojo turto padalijimo būdą nepagrįstai nurodė, kad turto padalijimas natūra nėra galimas dėl subjektyvių priežasčių, o būtent padalijus turtą natūra bendraturčių santykiai išliktų konfliktiški, jų galimybės bendrai valdyti ir naudoti objektą būtų suvaržytos. Teismas priimdamas tokį sprendimą visiškai neatsižvelgė į tai, kad kasatorė yra sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, jokių kitų pajamų, taip pat kito vertingo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, nes visas turėtas santaupas, netgi gautas pardavus jos turimą vienintelį butą, kuriame gyveno, investavo į ginčo nekilnojamąjį turtą. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Be to, šiuo metu už teismo kasatorei priteistą 22 000 Lt kompensaciją už jos turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (duomenys neskelbtini), t. y. kasatorės gyvenamojoje vietoje, ne tik kad nėra galimybių įsigyti jokio kito gyvenamojo būsto, tačiau, esant sunkiai kasatorės materialinei padėčiai bei atsižvelgiant į jos amžių, ji netgi neturės galimybės įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, nes kredito įstaigos esant mažoms pajamoms nesuteikia kredito būstui įsigyti, o ir kasatorė neturėtų galimybės tokio kredito išsimokėti. Neįvertinta tai, kad kasatorė prašė nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, t. y. pastatą – sodo namą su priklausiniais ir žemės sklypu padalyti pagal sodo pastato padalijimo projektą, patvirtintą 2010 m. sausio 18 d. Ukmergės rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus, kaip galimą pastato padalijimo variantą, tačiau teismas visiškai nepasisakė apie šį pastato padalijimo variantą, juolab įvertinus kasatorės pateiktą galimą turto padalijimo projektą nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčo namas negalėtų būti pertvarkytas ir taip, pasibaigus jungtinei nuosavybei, būtų užtikrinamas tinkamas bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimas. Argumentai, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir todėl turto padalijimas natūra netaikomas ir kad neva tai geriausiai atitinka pačių sutuoktinių interesus, visiškai neatitinka konkrečių šiam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Nurodoma, kad pagal kasatorės pateiktą galimą namo padalijimo projektą, name galima pasidaryti du atskirus įėjimus, namą padalijus į dvi dalis, šios dalys taptų savarankiškais civilinės apyvartos objektais ir sutuoktiniai, valdydami vien jam priklausančias šio turto dalis, neprivalės bendrauti. Pažymėta, kad ne natūra turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Šiuo atveju matyti, kad ginčo daiktas yra dalus, jį padalyti tarp šalių neapsunkinant naudojimosi daiktu yra galima.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. P. J. prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Dėl turto padalijimo nutraukus santuoką dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Apeliacinės instancijos teismas pagrįsti įvertino, kad negalint padalyti turto natūra, jis priteisiamas vienam sutuoktiniui, o kitam kompensuojama pinigais. Tokiu sprendimu nepadaroma neproporcinga žala turtui ir jo paskirčiai, nepaliekama jokio neapibrėžtumo, kas turėtų daryti pertvarkymus, išvengiama konfliktinių situacijų. Nors buvo nurodyta, kad turtas yra dalus, tačiau pagal bylos faktines aplinkybes jo padalyti natūra, nepažeidžiant šalių teisių ir interesų, neįmanoma. Teismas pagrįstai pripažino, kad bylos šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, todėl galimybės turtą bendrai valdyti ir tvarkyti būtų suvaržytos ir faktiškai neįmanomos. Kasatorė nepagrįstai nurodo, kad pardavusi savo asmeninį turtą, t. y. trijų kambarių butą, visas lėšas skyrė sodo namelio priestato statyboms, nes bylos nagrinėjimo metu ji pati pripažino, jog dalį šių gautų lėšų skyrė savo dukterims. Sodo namelio priestato statybai asmenines lėšas, darbo užmokestį skyrė ir ieškovas. Kasatorei pageidaujant ne kartą buvo siūloma nupirkti butą ar sumokėti piniginę kompensaciją, tačiau susitarti nepavyko. Netinkamai buvo nustatyta, kad 0,0860 ha žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes faktiškai sodo žemės sklypas buvo naudojamas daržui, o pats sklypas nėra pagerintas ir nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šio žemės sklypo pagerinimą kasatorės lėšomis. Tai, kad asmeninės nuosavybės valdomame žemės sklype įrengtas artezinis gręžinys ir šulinys, negali būti vertinama kaip sklypo pagerinimas iš esmės. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatęs turto naudojimosi tvarką, ieškovui sudarė nepakenčiamas gyvenimo sąlygas: blogos buitinės sąlygos, nėra tualeto, vonios, negalima name įsirengti tualeto, vonios, nes jam atiteko pereinamas kambarys, kurio dabartinė paskirtis yra virtuvė, taip pat kambarys mansardoje nepritaikytas gyvenimui. Taigi teismas iš esmės ieškovui priskyrė patalpas, kurios buvo jo asmeninė nuosavybė iki santuokos ir nebuvo pertvarkomos, o kasatorei paskirtas naudotis visas pastatytas priestatas su vonia ir tualetu. Tokiu sprendimu pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad nėra galimybės įsirengti atskiros virtuvės, elektros įvado, kanalizacijos, vandentiekio, tualeto.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį suformuluoti teisės aiškinimo klausimai dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių: nekilnojamojo turto – sodo namelio lSlp, su priestatu 3sl/m, ūkinio pastato 2l1g, ūkinio pastato 3l1b, pirties 5l1ž, kitų kiemo statinių – priklausomumo ir jo padalijimo būdo. Šiais teisės klausimais pasisako bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo
Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-584/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, galima būtų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti atsakovė (kasatorė), reikalaujanti ieškovo asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis).
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas 1988 m. gegužės 2 d. įstojo į SB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovo SB „(duomenys neskelbtini)“ statomo sodo namelio pagal tipinį projektą techninėje dokumentacijoje nurodyta, kad šiame žemės sklype nuo 1988 m. rugsėjo 7 d. buvo leista vykdyti statybas. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo 1994 m. balandžio 12 d. sutartimi ieškovas įsigijo iš valstybės 0,086 ha dydžio žemės sklypą, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ieškovo vardu nuo 1994 m. balandžio 12 d. 1994 m. gegužės 4 d. ieškovui buvo įregistruota nuosavybės teisė į sodo namelį su išvardytais priklausiniais. VĮ Registrų centras duomenimis, žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), sodo namelis, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui. Taigi ieškovas šį nekilnojamąjį turtą įsigijo iki santuokos su kasatore, todėl pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą šis turtas yra laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Tačiau kasatorė teisminio nagrinėjimo metu įrodinėjo CK 3.90 straipsnio taikymo pagrindus, kurie paneigtų iki santuokos įgyto turto pripažinimą asmenine sutuoktinio nuosavybe.
Teismų pagrįstai konstatuota, kad visi esminiai nekilnojamojo turto pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu bei sutuoktinių bendromis lėšomis, taip pat ir jų asmeninėmis lėšomis bei darbu. Taigi teismai iš kasatorės nurodytų aplinkybių ir joms patvirtinti pateiktų įrodymų nustatė teisiškai reikšmingų faktų visumą, leidžiančią ieškovo ginčo asmeninę sutuoktinio nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis). Tačiau konstatuota, kad ieškovo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra didesnė (beveik puse turto vertės buvo įgyta asmeniškai ieškovo dar iki sudarant santuoką, o turto pagerinimus abu sutuoktiniai atliko ir sukūrė bendromis lėšomis ir bendru darbu). Nurodyta, kad ginčo nekilnojamasis turtas turėtų būti vertinamas kaip vientisas nedalomas turto kompleksas, kurį sudaro atskiri objektai, didinantys vienas kito vertę, būdami būtent nedalomo turto komplekso dalis. Pagrindinis ginčas šioje byloje kilo dėl šio bendro pripažinto sutuoktinių turto padalijimo būdo taikymo nagrinėjamu atveju.
Pažymėtina, kad bendro santuokinio turto padalijimas yra privalomai teismo spręstinas santuokos nutraukimo padarinys. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą padalijo natūra, t. y. priteisė atsakovei 1/3, ieškovui – 2/3 nekilnojamojo turto natūra, ir nustatė turto naudojimosi tvarką. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmiau nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir kasatorei iš ieškovo už jai priklausančią 1/3 dalį nekilnojamojo turto priteisė 22 000 Lt kompensaciją. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 3.127 straipsnio 3 dalį, nes priteisė jai kompensaciją nors esant galimybei įstatymas prioritetą teikia turto padalijimui natūra.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14/2008">3K-3-14/2008</a>; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-233/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-233/2011">3K-3-233/2011</a>). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nors turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje apeliacinės instancijos teismo pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNi8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-26/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-26/2006">3K-3-26/2006</a>; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51/2008">3K-3-51/2008</a>; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas sutuoktinių turto padalijimo būdą, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotų teisės normų, reglamentuojančių aptariamus santykius, taikymo (aiškinimo) taisyklių. Teismas įvertino tai, kad pagrindinis nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypas ir sodo namelis, kurie buvo pagrindas kitiems atliktiems pagerinimams, buvo įsigyti ieškovo iki santuokos sudarymo, o kiti nekilnojamojo turto objektai, t. y. sandėlis, ūkio pastatas, pirtis ir kiemo statiniai, buvo sukurti ir pagerinti sutuoktinių bendromis ir asmeninėmis lėšomis, taip pat jų darbu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad buvę sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, o tarp šalių yra susiklostę labai konfliktiški santykiai. Dėl to sprendė, kad, padalijus nekilnojamąjį turtą natūra, jo bendras naudojimas ir valdymas taps labai suvaržytu ir pažeis pačių buvusių sutuoktinių interesus bei gyvenimo kokybę. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto padalijimu ir tinkamu naudojimosi daiktu tvarkos nustatymu turi būti pasiekiamas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas, o atsakovės siūlomu padalijimo būdu šie tikslai nebūtų pasiekiami, taip pat išliktų pagrindas tolesniam ginčų kilimui ateityje. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad turtas turėtų būti padalytas natūra, nes būtent ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės buvimo teisiniai padariniai yra įtvirtinti CK 3.70 straipsnio nuostatose, tačiau šis vieno sutuoktinio kaltės buvimas neturi įtakos sutuoktinių turto padalijimo būdo parinkimui.
Kasatorė nurodo, kad ji jokio kito nekilnojamojo turto neturi, o visas santaupas investavo į ginčo nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51/2008">3K-3-51/2008</a>). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo priteistą 22 000 Lt dydžio kompensaciją pasiūlė pats ieškovas, laikydamas šią sumą pagrįstą už kasatorei tenkančią turto dalį ir būdamas finansiškai pajėgus tokią sumą sumokėti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog ši kompensacijos suma, sudaranti apie 79 procentus santuokos metu abiejų sutuoktinių atlikto turto pagerinimo, yra pakankama ir atitinkanti kompensacinio turto padalijimo būdo tikslus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal kasacinį skundą teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus kasacinio skundo, iš kasatorės valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Z. J. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 39,94 Lt (trisdešimt devynis litus 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (priteistina suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Virgilijus Grabinskas Gintaras Kryževičius
