Civiline byla Nr. 3K-3-483/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.6; 41; 42.6 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Dangutes Ambrasienes, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudenaites (pranešeja),

rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo AB banko,,Snoras“ kasacini skunda del Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. birželio 8 d. nutarties peržiurejimo civilineje byloje pagal ieškovo restrukturizuojamos UAB,,Volunta Parket“ ieškini atsakovui AB bankui,,Snoras“ del nepagristai iš banko saskaitos nurašytu lešu ir palukanu priteisimo.

Teiseju kolegija

n u s t a t e :

I. Ginco esme

Byloje kilo gincas del to, ar bankas, sudares su juridiniu asmeniu saskaitos kreditavimo sutarti ir šios pagrindu – saskaitoje esanciu lešu ikeitimo sutarti, turi teise, remdamasis Finansinio užtikrinimo susitarimu istatymo nuostatomis, patenkinti savo finansinius reikalavimus, nurašydamas iš to asmens saskaitos lešas tuo metu, kai juridiniam asmeniui jau iškelta restrukturizavimo byla.

Ieškovas kreipesi i teisma, prašydamas pripažinti neteisetu atsakovo atlikta lešu nurašyma iš ieškovo banko saskaitos ir priteisti jam iš atsakovo 5090,20 Lt ir 78 001,60 EUR, 992,40 Lt palukanu, 6 procentu dydžio procesiniu palukanu nuo 274 414,12 Lt sumos nuo 2009 m. rugpjucio 5 d. iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Ieškovas nurode, kad atsakovas lešas nuraše, pažeisdamas Imoniu restrukturizavimo istatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkta (2007 m. spalio 25 d. istatymo redakcija), pagal kuri draudžiama imonei vykdyti finansines prievoles po restrukturizavimo bylos iškelimo. Ieškovo ir atsakovo sudarytoje kredito sutartyje buvo aptartas lešu ikeitimo sandoris, taciau nebuvo susitarta, kad šiam susitarimui taikomos Finansinio užtikrinimo susitarimu istatymo nuostatos, pagal kurias užstato turetojas turi teise finansini užstata vienašališkai realizuoti net ir esant priverstinio vykdymo ivykiui (šiuo atveju – ieškovui iškelus restrukturizavimo byla).

II. Pirmosios ir apeliacines instanciju teismu sprendimu (nutarciu) esme

Šiauliu apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, išnagrinejusi atsakovo AB bankas,,Snoras“ apeliacini skunda, 2010 m. birželio 8 d. nutartimi Šiauliu apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendima paliko nepakeista.

Teiseju kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalys sutartyje konkreciai neaptare, kad jai taikomas Finansinio užtikrinimo susitarimu istatymas, todel ši laikytina tik kaip išimtinai pagal CK ketvirtosios knygos XII skyriaus nuostatas sudaryta ikeitimo sutartis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo i ji teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas AB bankas,,Snoras“ prašo panaikinti Šiauliu apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendima ir Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. birželio 8 d. nutarti ir priimti nauja sprendima – ieškini atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Teismai, spresdami, kad, šaliu sudarytoje sutartyje nesant aiškios nuorodos, jog jai taikomos Finansinio užtikrinimo susitarimu istatymo nuostatos, šio istatymo nuostatos sutarciai netaikytinos, pažeide teisinio apibrežtumo, teisetu lukesciu, teisingumo, protingumo, sažiningumo principus, nepagristai apribojo atsakovo teises.

Teismu procesiniai sprendimai iš esmes grindžiami Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje. BUAB „Varta“ v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-291/2010, pateiktais išaiškinimais, taciau nurodytos bylos ir nagrinejamos bylos faktines aplinkybes skiriasi.

2. Teismai, spresdami, kad kredito sutarties šalys neišreiške aiškios valios, kad šiam susitarimui bus taikomas Finansinio užtikrinimo susitarimu istatymas, neteisingai aiškino ir pažeide CK 6.160 straipsnio 2 dalies, 6.193 straipsnio, CPK 185 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos, suformuotos sutarciu aiškinimo taisykliu taikymo klausimais.

3. Teismai netinkamai aiškino ir taike CK 6.145 straipsnio, CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, del to netinkamai išsprende restitucijos taikymo klausima, neproporcingai pagerino ieškovo ir atitinkamai – pablogino kasatoriaus padeti. Teismai neatsižvelge i ta aplinkybe, kad ikeitimas galiojo ieškovo lešoms, esancioms kasatoriaus saskaitose, ir nenurode, kad lešos turi buti gražintos butent i šias saskaitas. Taip ieškovui atsirado galimybe piktnaudžiauti savo teisemis, nes kasatorius nebegali kontroliuoti anksciau buvusiu jam ikeistu lešu tolesnio perleidimo.

Atsiliepimu i kasacini skunda ieškovas restrukturizuojama UAB,,Volunta Parket“ prašo kasacini skunda atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutarties, priimtos civilineje byloje BUAB „Varta“ v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-291/2009, ir nagrinejamos bylos faktines ir teisines aplinkybes sutampa: abiejose bylose šalys yra bankas ir privatus juridinis asmuo, gincas kiles del banko neteisetu veiksmu, vienašališkai nurašant iš juridinio asmens saskaitos lešas, vadovaujantis Finansinio užtikrinimo susitarimu istatymo nuostatomis, po to, kai juridiniam asmeniui iškelta bankroto (nagrinejamu atveju – restrukturizavimo) byla; nei nurodytoje byloje analizuotoje kredito sutartyje, nei šioje byloje šaliu sudarytoje kredito sutartyje nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta del finansinio užtikrinimo susitarimo ir nuosavybes teises perdavimo pagal Finansinio užtikrinimo susitarimu istatymo nuostatas.

2. Finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybes perdavimo sutarciai pagal Finansinio užtikrinimo susitarimu istatyma mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XII skyriaus nuostatos, todel dauguma šiu dvieju prievoles ivykdymo užtikrinimo budu bruožu yra identiški. Kredito sutarties 6.10 punkto, 6.10.1 – 6.10.7 punktu nuostatos savo esme atitinka CK ketvirtosios knygos XII skyriaus normas, taikytinas ikeitimui. Kredito sutartyje nebuvo aiškiai nustatyta, kad susitarimas del finansinio užtikrinimo be nuosavybes teises perdavimo yra sudaromas pagal Finansinio užtikrinimo susitarimu istatyma ir kasatorius turi teise vienašališkai realizuoti finansini užstata susitarime nustatytomis salygomis net ir esant priverstinio vykdymo ivykiui, t. y. iškelus ieškovui restrukturizavimo (bankroto) byla, todel ieškovas vertino ši susitarima kaip paprastu lešu ikeitimu užtikrinta skoliniu isipareigojimu ivykdyma, gavus iš banko kredita, ir kad šiam susitarimui taikytinos ikeitimo sutarties nuostatos pagal CK ketvirtosios knygos XII skyriu.

3. Kasatorius lešu nuskaitymo nuo ieškovo banko saskaitos teisetuma grindžia vienašališkai nutraukta kredito sutartimi. Šiauliu apygardos teismo 2010 m. gegužes 17 d. sprendimu civilineje byloje Nr. 2-356-194/2010 tenkintas ieškovo ieškinys ir kasatoriaus vienašališkas kredito sutarties nutraukimas pripažintas neteisetu.

k o n s t a t u o j a :

Nagrinejamo ginco sprendimui aktualaus teisinio reguliavimo analize sudaro pagrinda manyti, kad byloje taikytinos Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimu istatymo, Lietuvos Respublikos imoniu bankroto istatymo ir Lietuvos Respublikos imoniu restrukturizavimo istatymo normos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimu istatymas (Nr. IX-2127) priimtas 2004 m. birželio 15 d. (isigaliojo 2004 m. gegužes 1 d.) (toliau – ir Istatymas) ir yra skirtas reglamentuoti finansinio užtikrinimo susitarimus ir ju vykdymo ypatumus (Istatymo 1 straipsnio 1 dalis). Finansinio užtikrinimo susitarimu istatymas priimtas igyvendinant 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB del susitarimu del finansinio ikaito (toliau – Susitarimu del finansinio ikaito direktyva) (Istatymo 1 straipsnio 3 dalis, Priedas).

Finansinio užtikrinimo susitarimu istatyme itvirtinti dvieju rušiu sandoriai – finansinio užtikrinimo susitarimai be nuosavybes teises perdavimo ir finansinio užtikrinimo susitarimai su nuosavybes teises perdavimu. Abi šios finansinio užtikrinimo susitarimo rušys yra prievoliu ivykdymo užtikrinimo priemones. Finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybes teises perdavimo – tai ikeitimo susitarimas, kai užstato davejas pateikia finansini užstata užstato turetojui ar jo naudai, užtikrindamas atitinkamu finansiniu isipareigojimu užstato turetojui ivykdyma ir nuosavybes teise i finansini užstata lieka užstato davejui (Istatymo 2 straipsnio 9 dalis). Finansinio užtikrinimo susitarimas su nuosavybes teises perdavimu - susitarimas, iskaitant atpirkimo sandorius, kai užstato davejas pateikia finansini užstata užstato turetojui, siekdamas užtikrinti atitinkamu finansiniu isipareigojimu užstato turetojui ivykdyma, ir nuosavybes teise i teise i finansini užstata perduodama užstato turetojui.

Finansinio užtikrinimo susitarimu objektu – finansiniu užstatu – gali buti pinigai ir istatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatytos finansines priemones pagal finansinio užtikrinimo susitarima užtikrinancios atitinkamu finansiniu isipareigojimu ivykdyma (Istatymo 5 straipsnis).

Finansinio užtikrinimo susitarimo šalimis - finansinio užstato daveju ir finansinio užstato turetoju - gali buti Istatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, ir jei šio straipsnio 3-6 punktuose nurodytu subjektu veikla yra prižiurima, kita finansinio užtikrinimo susitarimo šalimi gali buti Istatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodyti subjektai.

Istatymo 3 straipsnio 2 dalies 9 punkte itvirtinta, kad finansinio užtikrinimo susitarimo šalimi gali buti asmuo, išskyrus fizinius asmenis, su salyga, kad kita šalis yra subjektas, nurodytas šios dalies 1-8 punktuose, t. y. 3 straipsnio 2 dalies 9 punkto kriterijus atitinka bet kuris juridinis asmuo, kitas nei 3 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodyta valdžios ar finansine institucija. Šia istatymo norma yra igyvendinama Susitarimu del finansinio ikaito direktyvos 1 straipsnio 2 dalies e punkto nuostata, kurioje atitinkamai nurodyta, kad ikaito daveju ar ikaito gaveju gali buti kitas nei fizinis asmuo, iskaitant juridinio asmens teisiu neturincias firmas ar bendrijas, taciau su salyga, kad kita šalis yra istaiga, apibrežta a-d punktuose. Pagal Susitarimu del finansinio ikaito direktyvos 1 straipsnio 3 dali valstybes nares gali netaikyti šios direktyvos tiems finansiniams ikeitimo susitarimams, kuriuose viena iš šaliu yra 2 dalies e punkte ivardytas asmuo. Taigi Finansinio užtikrinimo susitarimu istatymo 3 straipsnio 2 dalies 9 punkto norma i nacionalini teisini reguliavima perkelta ne Lietuvos valstybei vykdant privalomasias Europos Sajungos teises nuostatas, o valstybes istatymo leidejo valia. Tai inter alia reiškia, kad, aptariama teises norma perkeliant i nacionalinius istatymus, turejo buti užtikrinta nustatomo teisinio reglamentavimo atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Istatymo reikalavimai, keliami finansinio užtikrinimo susitarimo šalims ir jo objektui, daro finansinio užtikrinimo susitarima specifine ikeitimo sutartimi, taciau pagrindinis ypatumas, išskiriantis finansinio užtikrinimo susitarima nuo ikeitimo sutarties, sudarytos pagal CK ketvirtosios knygos XII skyriaus nuostatas, yra Istatymo 9-15 straipsniuose itvirtintos finansinio užtikrinimo susitarimu vykdymo taisykles: pagal finansinio užtikrinimo susitarima užstato turetojas (kreditorius) turi teise, esant priverstinio vykdymo ivykiui, finansini užstata, pateikta pagal finansinio užtikrinimo susitarima be nuosavybes teises perdavimo, atsižvelgdamas i susitarime numatytas salygas, vienašališkai realizuoti šiais budais: 1) parduoti arba perimti finansines priemones arba ju verte padengti atitinkamus finansinius isipareigojimus; 2) pinigu atveju - iskaityti arba kitaip padengti atitinkamus finansinius isipareigojimus (Istatymo 9 straipsnio 3 dalis); esant priverstinio vykdymo ivykiui, pasibaigia užstato turetojo prievole gražinti užstato davejui finansini užstata, pateikta pagal finansinio užtikrinimo susitarima su nuosavybes teises perdavimu. Priverstinio vykdymo ivykis – isipareigojimu nevykdymas ar kitas šaliu sutartas ivykis, kuriam ivykus, pagal finansinio užtikrinimo susitarimo salygas ar teises aktu nustatyta tvarka užstato turetojas vienašališkai realizuoja finansini užstata (Istatymo 2 straipsnio 23 dalis). Finansinio užtikrinimo susitarime šalys turi teise susitarti, kokioms salygoms (ivykiams) esant finansinio užstato turetojas tures teise vienašališkai realizuoti finansini užstata. Pagal Istatymo 9 straipsnio 8 dali finansinio užtikrinimo susitarimas isigalioja jame nustatytais terminais, nepaisant užstato davejo ar užstato turetojo likvidavimo proceduros (Istatymo 2 straipsnio 8 dalis) ar reorganizavimo priemoniu (Istatymo 2 straipsnio 24 dalis) taikymo. Taigi Istatyme nenustatyta jokiu apribojimu finansinio užtikrinimo susitarimo šalims susitarti del vienašališko finansinio užstato realizavimo salygu, be kita ko, šalys sutartyje gali nustatyti, kad priverstinio vykdymo ivykiu bus laikomas ir restrukturizavimo bylos ar bankroto bylos užstato davejui iškelimas. Toks Istatymo aiškinimas išplaukia inter alia iš Direktyvos preambules 5 konstatuojamosios dalies, 4 straipsnio 5 dalies, kuriose itvirtinta valstybiu nariu pareiga užtikinti, kad susitarimas del finansinio ikaito gali buti vykdomas nustatytomis salygomis, nepaisant ikaito davejo ar ikaito gavejo likvidavimo ar reorganizavimo proceso pradejimo ar tesimo. Toks reguliavimas vertintinas kaip išskirtinis imoniu restrukturizavimo ir bankroto proceduru teisinio reglamentavimo, itvirtinto nacionaliniuose istatymuose, kontekste.

Pagal Lietuvos Respublikos imoniu bankroto istatymo (2010 m. lapkricio 4 d. istatymo redakcija) 10 straipsnio, nustatancio bankroto bylos iškelimo teisines pasekmes, 7 dalies 3 punkte itvirtinta teises norma, iškelus teisme bankroto byla, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neivykdytas iki bankroto bylos iškelimo, iskaitant palukanu, netesybu, mokesciu ir kitu privalomuju imoku mokejima, išieškoti skolas iš šios imones teismo ar ne ginco tvarka. Nutraukiamas netesybu ir palukanu už visas imones prievoles, tarp ju už išmoku, susijusiu su darbo santykiais, paveluota mokejima, skaiciavimas; negali buti nustatoma priverstine hipoteka; imones kolektyvines sutarties galiojimas ribojamas kreditoriu susirinkimo nustatyta tvarka. Imoniu bankroto istatymo 1 straipsnio 4 dalyje itvirtinta istatymu konkurencijos taisykle, pagal kuria šis istatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Finansinio užtikrinimo susitarimu istatymui ir Atsiskaitymu baigtinumo mokejimo ir vertybiniu popieriu atsiskaitymo sistemose istatymui. Sistemiškai ivertinus aptariama Finansiniu susitarimu užtikrinimo istatyme ir Imoniu bankroto istatyme itvirtinta teisini reguliavima išplaukia išvada, kad Imoniu bankroto istatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas draudimas iškelus teisme bankroto byla vykdyti bankrutuojancios imones prievoles ir išieškoti iš jos skolas netaikomas finansinio užstato turetojo teisems vienašališkai realizuoti finansini užstata pagal finansinio užtikrinimo susitarimo salygas. Šiuo požiuriu kreditoriams, kurie yra finansinio užtikrinimo susitarimo subjektai – finansinio užstato turetojai, suteikiamas pranašumas prieš kitus bankrutuojancios imones kreditorius: jie turi teise patenkinti savo reikalavima anksciau už kitus kreditorius, nesilaikant bendros kreditoriu reikalavimu tenkinimo tvarkos, nustatytos Imoniu bankroto istatyme ir neatsižvelgiant i kitu kreditoriu interesus.

Lietuvos Respublikos imoniu restrukturizavimo istatymo (2010 m. liepos 2 d. istatymo redakcija) 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti imones restrukturizavimo byla isiteisejimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restrukturizavimo plana priemimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neivykdytas iki teismo nutarties iškelti imones restrukturizavimo byla priemimo dienos, iskaitant palukanu, netesybu ir privalomuju imoku mokejima, išieškoti skolas iš šios imones teismo ar ne ginco tvarka, nustatyti priverstine hipoteka, servitutus, uzufrukta, iskaityti reikalavimus, ikeisti, parduoti ar kitaip perduoti imones turta, reikalinga imones veiklai testi. Pagal Imoniu restrukturizavimo istatymo 1 straipsnio 6 dalyje itvirtinta istatymu konkurencijos taisykle šis istatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimu istatymui ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymu baigtinumo mokejimo ir vertybiniu popieriu atsiskaitymo sistemose istatymui. Sistemiškai ivertinus aptariama Finansinio užtikrinimo susitarimu istatyme ir Imoniu restrukturizavimo istatyme itvirtinta teisini reguliavima išplaukia išvada, kad Imoniu restrukturizavimo istatymo 8 straipsnio 1 punkte nustatytas draudimas nuo teismo nutarties iškelti imones restrukturizavimo byla isiteisejimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restrukturizavimo plana priemimo dienos vykdyti restrukturizuojamos imones pinigines prievoles ir išieškoti jos skolas netaikomas finansinio užstato turetojo teisems vienašališkai realizuoti finansini užstata pagal finansinio užtikrinimo susitarimo salygas. Šiuo požiuriu kreditoriams, kurie yra finansinio užtikrinimo susitarimo subjektai – finansinio užstato turetojai, suteikiamas prioritetas prieš kitus kreditorius: jie turi teise patenkinti savo reikalavima anksciau už kitus kreditorius, nesilaikant bendros kreditoriu reikalavimu tenkinimo tvarkos, nustatytos patvirtintame imones restrukturizavimo plane ir neatsižvelgiant i kitu kreditoriu ir restrukturizuojamos imones interesus.

Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje itvirtinta, kad istatymui, teismui ir kitoms valstybes institucijoms ar pareigunams visi asmenys yra lygus. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje itvirtintas vienas iš Lietuvos ukio tvarkymo principu, pagal kuri valstybe reguliuoja ukine veikla taip, kad ji tarnautu bendrai tautos gerovei. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužes 13 d., 2006 m. gegužes 31 d. nutarimus, kt.), aiškinant Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje itvirtinta teisini reguliavima, konstatuota, kad valstybe, reguliuodama ukine veikla, turi laikytis asmens ir visuomenes interesu derinimo principo, reaguoti i tautos ukio bukle, ekonominio ir socialinio gyvenimo pokycius leisdama istatymus, kuriais šie visuomeniniai procesai nukreipiami bendros tautos geroves labui, reguliuodama ukine veikla valstybe negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ukio subjektams butu sudarytos nepalankios, nevienodos ukininkavimo salygos; valstybe, reguliuodama ukine veikla, privalo paisyti konstitucinio ukio subjektu lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje itvirtintu visu asmenu lygiateisiškumo principu, priešingu atveju ukines veiklos teisinis reguliavimas nebutu laikomas tarnaujanciu bendrai tautos gerovei; konstitucinis asmenu lygybes principas savaime nepaneigia galimybes istatymu nustatyti nevienoda, diferencijuota teisini reguliavima, tam tikru asmenu, priklausanciu tam tikroms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šiu asmenu kategoriju yra tokio pobudžio skirtumu, kurie toki reguliavima daro objektyviai pateisinama, diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižymincioms asmenu grupems, pateisinamas, jeigu juo siekiama pozityviu, visuomeniškai reikšmingu tikslu; pagal Konstitucija valstybes istatymu leidžiamoji ir vykdomoji valdžia, reguliuodamos ukine veikla, turi nepažeisti Konstitucijos ir istatymu, Konstitucijoje itvirtintu teisines valstybes, atsakingo valdymo, teisetu lukesciu apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo, saugumo ir kt. principu.

Teiseju kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad pirmiau aptartas finansinio užtikrinimo susitarimu teisinis reguliavimas, pagal kuri tais atvejais, kai sandorio šalys yra Finansinio užtikrinimo susitarimu istatymo 3 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyti asmenys (asmenys, išskyrus fizinius asmenis, su salyga, kad kita šalis yra subjektas, nurodytas šios dalies 1-8 punktuose), netaikomi Imoniu bankroto istatyme ir Imoniu restrukturizavimo istatyme itvirtinti draudimai bei apribojimai vykdyti bankrutuojancios ar restrukturizuojamos imones prievoles ir išieškoti iš jos skolas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje itvirtintam asmenu lygybes istatymui principui, 46 straipsnio 3 dalyje itvirtintam valstybinio ukines veiklos reguliavimo bendros tautos geroves labui principui bei teisinio apibrežtumo ir teisetu lukesciu apsaugos principams.

Imoniu bankroto istatyme itvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama optimaliai patenkinti ir suderinti imones kreditoriu interesus, atsižvelgiant ir i pacios bankrutuojancios imones interesus. Imoniu restrukturizavimo istatyme itvirtintu reguliavimu siekiama visuomenei svarbiu tikslu, inter alia, sudaryti salygas juridiniams asmenims, turintiems finansiniu sunkumu ir nenutraukusiems ukines komercines veiklos, išsaugoti ir pletoti šia veikla, sumoketi skolas ir išvengti bankroto, užtikrinti visu imones kreditoriu ir pacios imones interesu pusiausvyra ir apsauga. Šiuose istatymuose itvirtintu teisiniu reguliavimu yra igyvendinamas Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje itvirtintas valstybinio ukines veiklos reguliavimo bendros tautos geroves labui principas. Tuo tarpu aptariamu finansinio užtikrinimo susitarimu teisiniu reguliavimu asmenims (ukio subjektams), nurodytiems Finansinio užtikrinimo susitarimu istatymo 3 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmenys, išskyrus fizinius asmenis, su salyga, kad kita šalis yra subjektas, nurodytas šios dalies 1-8 punktuose), suteikiamas ju padeties išskirtinumu ar poreikiu užtikrinti visuomenei svarbiu tikslu igyvendinima nepagristas prioritetas prieš kitus ukio subjektus skolininko imones bankroto ar restrukturizavimo atveju gauti savo finansiniu reikalavimu patenkinima, nesilaikant Imoniu bankroto istatyme ir Imoniu restrukturizavimo istatyme nustatytos tvarkos. Nors formaliai pagal Finansinio užtikrinimo susitarimu istatymo 3 straipsnio 2 dalies 9 punkta kitas negu šios dalies 1-8 punktuose nurodytas juridinis asmuo gali buti tiek finansinio užstato davejas, tiek gavejas, pagal susiklosciusia finansiniu paslaugu apyvartos praktika pagrista prielaida galima daryti, kad finansinio užstato gaveju finansinio užtikrinimo susitarime paprastai yra ukio subjektas, kuris verciasi finansiniu paslaugu teikimu. Taigi iš esmes aptariamu finansinio užtikrinimo susitarimu reglamentavimu Finansinio užtikrinimo susitarimu istatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodytos valstybines ir finansu institucijos privilegijuojamos santykiu su kitais juridiniais asmenimis atžvilgiu. Pažymetina, kad Finansiniu susitarimu istatymas netaikomas fiziniams asmenims, tai reiškia, kad jie negali igyti finansinio užstato turetojo statuso ir pasinaudoti istatyme itvirtintomis išskirtinemis teisemis kitu kreditoriu atžvilgiu. Pažymetina ir tai, kad finansinio užtikrinimo susitarimo santykius reglamentuojanciuose istatymuose nera nustatyto teisinio mechanizmo, pagal kuri finansinio užtikrinimo susitarimo faktas turetu butu išviešinamas, todel potencialus kreditoriai neturi galimybes ivertinti galimos ukio subjekto sudaryto finansinio užtikrinimo susitarimo itakos savo interesams inter alia jo bankroto ar restrukturizavimo atveju. Toks teisinis reguliavimas neatitinka konstituciniu teisetu lukesciu apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principu. Del nurodytu argumentu visumos teiseju kolegija stabdo civilines bylos nagrinejima ir kreipiasi i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma, kad butu išsprestas byloje taikytinu istatymu atitikties Konstitucijai klausimas.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 7 punktu, 166 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 356 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

1. Kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma su prašymu spresti, ar Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimu istatymo (2008 m. birželio 5 d. istatymo redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 9 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Respublikos imoniu restrukturizavimo istatymo (2010 m. liepos 2 d. istatymo redakcija) 1 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos imoniu bankroto istatymo (2010 m. lapkricio 4 d. istatymo redakcija) 1 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria itvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kuri finansinio užtikrinimo susitarimams, kuriu šalys yra Finansinio užtikrinimo susitarimu istatymo 3 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyti asmenys, Lietuvos Respublikos imoniu bankroto istatymas ir Lietuvos Respublikos imoniu restrukturizavimo istatymas taikomi tiek, kiek šie istatymai neprieštarauja Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimu istatymui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, teisinio apibrežtumo ir teisetu lukesciu apsaugos principams.

2. Sustabdyti civilines bylos nagrinejima iki Konstitucinis Teismas išnagrines ši prašyma.

Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.

Teisejai Dangute Ambrasiene

Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudenaite