Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-420/2013

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.17

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Rimvydo Norkaus (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės,,Stagena“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės,,Stagena“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei SEB bankui ir G. S. dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys – G. B. ir S. V.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl to, ar bendrovei padaryta žala atlygintina iš atsakovų dėl jų veiksmų, galėjusių nulemti bendrovės nemokumą.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi UAB „Stagena“ iškėlė bankroto bylą, 2007 m. sausio 11 d. nutartimi UAB „Stagena“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. BUAB „Stagena“ nepajėgi padengti savo finansinių įsipareigojimų. Bendrovės bankroto administratoriaus teigimu, tokia finansinė padėtis susidarė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Atsakovas G. S. nuo 2002 m. kovo 19 d. iki 2005 m. gruodžio mėnesio buvo UAB „Stagena“ direktorius, jam priklausė 50 proc. bendrovės akcijų. 2005 m. rugsėjo mėnesį UAB „Stagena“ buvo įsiskolinusi tiekėjams 3 101 154 Lt ir 614 969 Lt – lizingo bendrovei. 2005 m. rugsėjo 21 d. G. S., atstovaudamas UAB „Stagena“, sudarė mainų sutartį su UAB „Neries verslas“, kuria išmainė UAB „Stagena“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – gamybines patalpas, skirtas mėsos perdirbimui Vilniuje, Pramonės g. 97, ir įgijo nepritaikytas gamybai sandėlio patalpas, esančias tuo pačiu adresu. Už šias nepritaikytas bendrovės veiklai patalpas atsakovas G. S. bendrovės vardu įsipareigojo sumokėti 1 160 000 Lt priemoką. 2005 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas AB SEB bankas, veikdamas per savo atstovą, tuomečio AB SEB Vilniaus banko Naujamiesčio filialo direktorių G. B., sudarė su UAB „Stagena“ kredito sutartį. Pagal ją bankas įsipareigojo suteikti 1 949 000 Lt kreditą pastato–sandėlio, esančio Vilniuje, Pramonės g. 97, ir 0,311 ha žemės sklypo dalies nuomos teisės pirkimui iš UAB „Neries verslas“, pastato pirkimui skirta 1 110 000 Lt kredito lėšų, kurios bus išmokėtos į kredito gavėjo UAB „Stagena“ nurodytą pardavėjo sąskaitą tik po to, kai šis įvykdys sąlygas: perkamas nekilnojamasis turtas bus atlaisvintas nuo visų galimų disponavimo juo apribojimų; kredito gavėjas hipotekos ir įkeitimo lakštais įkeis bankui nurodytą nekilnojamąjį turtą; kredito gavėjas pateiks bankui pasirašytą su banku laidavimo sutartį; kredito gavėjo akcininkai padidins įmonės įstatinį kapitalą ne mažesne kaip 58 000 Lt suma, kapitalizuojant akcininkų paskolas kredito gavėjui; pateiks bankui UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ sprendimą suteikti 43,04 proc. negrąžinto kredito sumos garantiją. Šių sąlygų UAB „Stagena“, atstovaujama atsakovo G. S., neįvykdė, be to, nesudarė ir nepateikė bankui pirkimo–pardavimo sutarties, nors taip nurodyta kredito sutartyje, dėl to atsakovas AB SEB bankas negalėjo pervesti į kredito gavėjo nurodytą nekilnojamojo turto perleidėjo UAB „Neries verslas“ sąskaitą 1 110 000 Lt. Ieškovas BUAB „Stagena“ mano, kad bendrovei šis žalos dydis padarytas G. B. ir G. S. veiksmais. Ieškovo teigimu, bankas, nustatęs, kad paskola bus panaudota ne pastato pirkimui–pardavimui, o mainams, privalėjo atsisakyti suteikti kreditą. 2005 m. gruodžio 2 d. UAB „Stagena“ akcininkas ir direktorius G. S. pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas iškelti įmonei bankroto bylą ir pateikė šį prašymą patvirtinančius dokumentus. Be to, UAB „Stagena“ po 2005 m. rugsėjo mėnesio nevykdė jokios ūkinės veiklos. Dėl to 2005 m. gruodžio 8 d. atsakovo AB SEB banko darbuotojai negalėjo sudaryti kreditavimo sutarties pakeitimo Nr. 5 ir papildomai išduoti bendrovei 330 456 Lt paskolos.

Šiuo metu BUAB „Stagena“ yra atsiskaičiusi su pirmosios eilės kreditoriais (darbuotojais). Su antrosios ir trečiosios eilės kreditoriais bendrovė yra neatsiskaičiusi. Antrosios eilės kreditoriams bendrovė yra skolinga 104 460,40 Lt, trečiosios eilės kreditoriams – 2 201 063,26 Lt. Ieškovo teigimu, bendrovei padarytus nuostolius sudaro suma, kurią ieškovas privalo sumokėti savo antrosios ir trečiosios eilės kreditoriams, o atsakovų veiksmai lėmė ieškovo tapimą nemokiu, pripažintu bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Tuo remdamasis ieškovas BUAB,,Stagena“ teismo prašė iš atsakovų solidariai priteisti 2 228 903,51 Lt žalos atlyginimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atnaujino ieškinio senaties terminą ieškovo ieškiniui, priteisė ieškovui BUAB „Stagena“ iš atsakovų AB SEB banko ir G. S. solidariai 1 440 456 Lt nuostoliams atlyginti, kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas sprendė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, tačiau jį atnaujino, atsižvelgęs į tai, kad byloje yra ginamas viešasis interesas, ir į tai, kad bankroto administratorius visus bendrovės dokumentus gavo ne iš karto po nutarties iškelti UAB „Stagena“ bankroto bylą įsiteisėjimo, o vėliau.

Teismas nustatė, kad UAB,,Stagena“ finansinė padėtis 2005 m. buvo bloga, bendrovei 2005 m. gruodžio 23 d. iškelta bankroto byla. Nepaisant to, 2005 m. rugsėjo 21 d. bendrovė sudarė mainų sutartį su UAB „Neries verslas“. Pagal ją ieškovas perleido mėsos perdirbimo gamybines patalpas ir nebegalėjo vykdyti ūkinės veiklos. Mainais įgytos patalpos buvo nepritaikytos ieškovo veiklai. Prieš sudarant tokį mainų sandorį, bendrovės akcininkai (tarp jų ir atsakovas G. S.) buvo nusprendę pirkti patalpas, bet ne sudaryti mainų sutartį. Atsakovas G. S., kaip bendrovės vadovas, sudarydamas mainų sutartį, kartu ir kreditavimo sutartį, ne tik nesiekė verslo plėsti, bet pagal kredito sutartį gautomis lėšomis padidino bendrovės finansinius įsipareigojimus, šie bendrovės vadovo veiksmai buvo neteisėti – pažeidžiantys jo teisinę pareigą veikti bendrovės naudai pagal CK 2.87 straipsnį. Jis, kaip UAB „Stagena“ vadovas, 2005 m. gruodžio 8 d. sudarė dar vieną kredito sutartį su AB SEB banku dėl papildomo 330 456 Lt kredito jau ieškovui esant nemokiam ir taip tik padidino bendrovės įsipareigojimus. Teismas nurodė, kad už pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą, t. y. taikytina civilinė atsakomybė – visiškas nuostolių atlyginimo principas, jei uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas išoriniuose santykiuose (CK 6.251 straipsnis).

UAB „Stagena“ akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta imti kreditą perkamam turtui finansuoti; sąlyga, kad kreditas suteikiamas finansuoti pirkimo–pardavimo sutartį, įrašyta ir kredito sutartyje. Tačiau ši sąlyga liko neįvykdyta, kaip ir kita kredito sutarties sąlyga, kad ieškovo įgyjamas turtas iki kredito sumos išmokėjimo turės būti išlaisvintas nuo įkeitimų, kitokių jo teisių suvaržymų. Banko darbuotojai taip pat nepatikrino, kokiu turtu atsakovas G. S. laidavo už kredito gavėjo prievolių vykdymą. Nepaisant to, kreditą bankas išmokėjo. Teismas pripažino, kad dėl atsakovo AB SEB banko darbuotojo G. B. (banko filialo direktoriaus) neteisėtų kaltų veiksmų 1 110 000 Lt kredito suma pervesta UAB „Neries verslas“. Ieškovas su AB SEB banku 2005 m. gruodžio 8 d. susitarė padidinti kredito sumą už 330 456 Lt. Tuo metu jau bankas buvo informuotas 2005 m. gruodžio 5 d. pranešimu apie G. S. kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo esant bendrovės nemokumui. Taip UAB „Stagena“ padaryta 1 440 456 Lt žalos. Darydamas išvadą apie banko atsakomybę už padarytą žalą teismas taikė CK 6.264 straipsnį, kuriame nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Atsakovai atliko neteisėtus bendrus veiksmus, dėl to privalo solidariai atlyginti ieškovui padarytus nuostolius, remiantis CK 6.279 straipsniu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu tenkinus atsakovų G. S. ir AB SEB banko apeliacinius skundus ir netenkinus ieškovo UAB „Stagena“ apeliacinio skundo nuspręsta panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

Teismas pažymėjo, kad įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsnis). Dėl mainų ir kreditavimo sutarčių teismas įvertino tai, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo teismui konstatuoti atsakovo G. S. neteisėtus veiksmus, t. y. netinkamą jo, kaip vadovo, iš įstatymo kylančių pareigų vykdymą. Kreditui gauti bankui pateiktame verslo aprašyme G. S. nurodė, kad didesnės patalpos reikalingos įmonės veiklos plėtrai: gamybos didinimui, produkcijos eksportui. Mainų sutarties pagrindu įsigytos vertingesnės patalpos, taip padidėjo bendrovės turto vertė. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad mainų sutartis buvo ieškovo gamybinės veiklos nutraukimo priežastis. Byloje nepaneigta, kad vadovas, padidindamas turimo turto vertę ir siekdamas plėsti įmonės veiklą, nors galbūt nepakankamai apskaičiavęs rizikos laipsnį, siekė pagerinti jos padėtį.

Teismas nurodė, kad banko kredito išdavimo neteisėtumo nepatvirtina tai, jog sudaryta ne pirkimo–pardavimo, kaip tai buvo reikalaujama kredito sutartyje, o mainų sutartis. Banko suteiktas kreditas panaudotas patalpoms įsigyti, o ne kitoms reikmėms, ir tai atitiko kredito sutartyje nurodytą kredito panaudojimo paskirtį. CK 6.883 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymo suteikti ar priimti kreditą pagrindus, 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę visiškai ar iš dalies atsisakyti suteikti kredito gavėjui sutartyje numatytą kreditą, jeigu paaiškėjo aplinkybės, akivaizdžiai patvirtinančios, kad suteiktas kreditas nebus laiku grąžintas. Ši nuostata neįpareigoja banko nesuteikti kredito, o tik suteikia jam tokią teisę. Nors išduodant ieškovui kreditą ieškovo įgytų patalpų įkeitimas nebuvo panaikintas, tačiau tai padaryta vėliau – 2005 m. spalio 24 d.

Teismas padarė išvadą, kad, vertinant atsakovų veiksmus, reikšmės turi tai, jog ieškovas ne tik neįrodė, kad atsakovų veiksmais buvo veikiama prieš bendrovės interesus, siekiama pažeisti bendrovės kreditorių interesus, pažeistos kredito suteikimą reglamentuojančios banko vidaus taisyklės ir teisės normos, bet taip pat neįrodyta, kokia žala ir kokio dydžio ji buvo padaryta bendrovei aptariamais sandoriais.

Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą įmonės bankroto administratorius turi patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip trisdešimt šešių mėnesių terminą iki bankroto bylos iškėlimo. Kadangi pagal galiojusios redakcijos Įmonių bankroto įstatymą laikoma, kad administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tai ieškinio senaties terminas buvo pradėtas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Stagena“ įsiteisėjimo dienos ir baigėsi atitinkamai po trejų metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), t. y. 2009 m. sausio 3 d., o ieškinys pareikštas 2009 m. sausio 12 d., t. y. praleidus senaties terminą. Nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius neturėjo galimybės susipažinti su visa ieškiniui parengti reikalinga dokumentacija, jam buvo laiku neperduoti visi įmonės dokumentai. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad bankroto administratoriui ir ieškovui atstovaujanti advokatė netinkamai atliko savo pareigas ir dirbo aplaidžiai. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškiniu yra ginamas viešasis interesas, todėl, siekdamas užtikrinti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas BUAB,,Stagena“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

CK 6.883 straipsnyje reglamentuojamas kreditoriaus (banko) atsisakymas suteikti ar priimti kreditą. Ši teisės norma leidžia kreditoriui (bankui) visiškai ar iš dalies nesuteikti kredito gavėjui sutartyje numatyto kredito, jeigu paaiškėja aplinkybės, akivaizdžiai patvirtinančios, kad suteiktas kreditas nebus laiku grąžintas. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad ieškovo nemokumas neįpareigojo banko atsisakyti suteikti kreditą, o tik suteikė jam tokią teisę. Ši teismo išvada prieštarauja Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punktui, kuriame nustatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, turi įsitikinti kliento finansine ir ekonomine būkle ir ar jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Kredito įstaiga, išduodama kreditą, privalo įsitikinti, ar kredito gavėjas yra pajėgus įvykdyti įsipareigojimus. AB SEB bankas išdavė kreditą žinodamas, kad bendrovė yra nemoki. AB SEB banko darbuotojai, matydami, kad 2005 m. rugsėjo 16 d. buvo sudarytas mainų, o ne pirkimo sandoris, negalėjo pagal 2005 m. rugpjūčio 16 d. kredito sutartį pervesti 1 110 000 Lt UAB „Neries verslas“.

CK 6.923 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad jeigu sąskaitoje yra pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, lėšos nurašomos pagal kliento nurodymų ir kitų dokumentų gavimo eilę, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Bankas negalėjo pervesti 330 456, 11 Lt Vokietijos įmonei Meemken Versandschlachterei Gmbh & Co KG, nes šiam kreditoriui lėšos galėjo būti nurašomos tik penktąja eile, o mokėjimai į biudžetą turėjo būti atlikti trečiąja eile. Bankas žinojo apie kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui 2005 m. gruodžio 8 d., o išmokėjo kreditą 2005 m. gruodžio 12 d., pareiškime iškelti bankroto bylą buvo įrašytas ieškovo mokestinis įsiskolinimas biudžetui. 2005 m. rugpjūčio 16 d. kredito sutarties 8.3 punkte šalys susitarė, kad kredito dalį, skirtą nekilnojamajam turtui pirkti, t. y. 1 110 000 Lt, bankas išmokės į kredito gavėjo nurodytą nekilnojamojo turto pardavėjo banko sąskaitą tik po to, kai kredito gavėjas įvykdys šiame punkte nurodytas sąlygas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad tokios sąlygos nebuvo įvykdytos, todėl kreditas negalėjo būti išduotas. Įmonių bankroto įstatymu draudžiama bendrovei esant nemokiai papildomai padidinti bendrovės skolas, papildomai įkeisti turtą ar suteikti prioritetą vienam iš kreditorių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje dėl bendrovės vadovo atsakomybės nuolatos pabrėžia CK 2.87 straipsnio nuostatas, kad bendrovės administracijos vadovo veiksmai ir sprendimai, sudarant ir vykdant sandorius, turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta nuostolių. Bendrovės vadovas turi veikti atidžiai ir rūpestingai bendrovės interesais, siekti, kad bendrovė nepatirtų nuostolių dėl nepateisinamos rizikos. Jeigu dėl šių veiksmų nuostolių patirta, tai yra pagrindas išvadai, kad bendrovės vadovo veiksmai yra neteisėti, pažeidžiantys direktoriaus teisinę pareigą veikti bendrovės naudai. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime aptartos nuostatos nepagrįstai netaikytos, jų nesilaikyta. Dėl sudarytos mainų sutarties UAB,,Stagena“ privalėjo UAB „Neries verslas“ už mainomas patalpas sumokėti 1 160 000 Lt, tačiau bankroto procedūros metu jos parduotos tik už 216 700 Lt. Šiose patalpose bendrovė negalėjo vykdyti įstatuose numatytos pagrindinės ekonominės veiklos, gauti iš to pelno, sandoriu padaryta žala bendrovei. Jos vadovas viršijo akcininkų įgaliojimus, suteikusius teisę patalpas pirkti, o ne mainyti. Kasatoriaus teigimu, toks vadovo elgesys buvo nesąžiningas ir neprotingas juridinio asmens atžvilgiu, sukeliantis jam atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB SEB bankas prašo atmesti ieškovo kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Tariamos žalos dydį kasatorius skaičiuoja pagal suteikto kredito dydį, t. y. kredito sutartimis buvo suteikta 1 440 456 Lt ir kasatorius šią sumą siekia įgyti dar kartą, tačiau tai pažeidžia atsakovo, kuris jau yra teismo patvirtintas kasatoriaus kreditorius bankroto byloje ir kuriam yra negrąžinta jo suteikta paskola, interesus. Atsakovui negalima deliktinė atsakomybė, nes jį ir kasatorių saisto sutartiniai santykiai, o teisinis reglamentavimas neįtvirtina, kad tokiu kaip nagrinėjamos situacijos atveju galėtų kilti deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas", bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-433/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-433/2008">3K-3-433/2008</a>; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Autrolis“ v. G. Č., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-388/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-388/2006">3K-3-388/2006</a>). Atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų pagal CK 6.246 straipsnio nuostatas. Mainų ir kredito sutartys teismo tvarka nepripažintos neteisėtomis ir nebuvo ginčijamos. Kasatorius byloje neįrodinėja ir niekada neteigė, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartines prievoles pagal sandorius. Atsakovo teisėti veiksmai pagal galiojančius ir teisėtus sandorius negali būti pagrindas civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas negali būti atsakingas už ieškovo tuomečio vadovo veiksmus naudojant skolintas lėšas, todėl solidarioji atsakovo atsakomybė kartu su kasatoriaus vadovu apskritai negalima vadovaujantis CK 6.279 straipsniu. Dėl išduotų kreditų žala kasatoriui banko veiksmais nebuvo ir negalėjo būti sukelta, nes suteikdamas kreditus bankas padidino kasatoriaus turto apimtį. Atsakovas, priimdamas sprendimą suteikti 1 100 000 Lt kreditą pagal 2005 m. rugpjūčio 16 d. kredito sutartį, rėmėsi kasatoriaus iki 2005 m. rugpjūčio mėnesio sudaryta finansine atskaitomybe, pagal kurią kasatoriaus finansiniai rodikliai buvo pakankami. Kasatoriaus 2004 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita nurodė, kad pardavimo pajamos už 2004 metus siekė 12 813 983 Lt, pelnas – 946 259 Lt. Kasatoriaus 2004 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad jis turi 2 544 917 Lt vertės turto. Suteikdamas kreditą kasatoriui bankas vertino jo galimybes grąžinti kreditą. Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio ir susijusių normų paskirtis yra reguliuoti finansų įstaigų skolinimą užtikrinant, kad finansų įstaigos, savo rizika skolindamos lėšas, turėtų skolinti tuomet, kai tikėtinai galėtų jas atgauti. Kasatorius apskritai negali remtis šia nuostata grįsdamas savo reikalavimus, nes ja negalima pripažinti sandorius neteisėtais, joje nustatytas teisinis reguliavimas skirtas vien tik finansų įstaigoms.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl banko atsakomybės bankrutuojančiai įmonei (jos kreditoriams) už neatsakingą skolinimą

Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas atsakingo skolinimo principas – finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad finansų įstaiga, sudariusi sandorį, privalo nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui. Iš Finansų įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos įstatymo paskirties (nustatyti finansų įstaigų, teikiančių licencines finansines paslaugas, veiklos priežiūros sąlygas, tvarką bei ypatumus) matyti, kad minėtos nuostatos pirmiausia skirtos mažinti finansų įstaigų verslo riziką, siekiant užtikrinti kreditavimo sistemos stabilumą ir patikimumą. Tačiau bankams ir kitoms finansų įstaigoms taikoma bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad priimant sprendimą skolinti nebūtų pažeisti tiek paties skolininko, tiek trečiųjų asmenų interesai. Bankams ir kitiems subjektams, kurie teikia kreditavimo paslaugas, pažeisdami kitų asmenų teises ir saugomus interesus, gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Tokia banko atsakomybė gali atsirasti kliento (skolininko) arba trečiųjų asmenų atžvilgiu. Banko civilinė atsakomybė klientui už paskolos arba kreditavimo sutarties pažeidimą yra sutartinė. Civilinė atsakomybė trečiajam asmeniui yra deliktinė ir grindžiama generalinio delikto principu, nustatančiu bendrąją pareigą elgtis rūpestingai kitų asmenų atžvilgiu (CK 6.263 straipsnis). Deliktinės atsakomybės pagrindu gali būti banko elgesys, kuris aiškiai nukrypsta nuo rūpestingo bankininko standartų išduodant kreditą, atsisakant jį išduoti, tęsiant ar nutraukiant kreditavimą, teikiant informaciją, naudojantis įkaito turėtojo teisėmis ir kt. Jei bankas skolina pinigus tinkamai nesusipažinęs su kliento padėtimi ir neįvertinęs jo mokumo arba, nors ir įvertinęs jo mokumą, bet nesitikėdamas, kad paskola bus grąžinta, bankas atlieka neteisėtus veiksmus. Tokiais neteisėtais veiksmais gali būti padaroma žala skolininkui ir (ar) tretiesiems asmenims, kuri gali pasireikšti tuo, kad išdavus kreditą buvo sukurta skolininko mokumo regimybė, dėl kurios atsirado nauji kreditoriai, buvo dirbtinai pratęsta ekonomiškai negyvybinga skolininko veikla, dėl kurios pablogėjo skolininko finansinė padėtis, arba gali būti padaroma kitokio pobūdžio žala. Bankas taip pat gali tapti atsakingu už žalą, kuri atsiranda dėl skolininko aiškiai nepagrįstų ūkinių komercinių sprendimų, jei bankas darė įtaką tokių sprendimų priėmimui. Tarp neteisėto kredito išdavimo ir kilusios žalos turi egzistuoti priežastinis ryšys. Be to, banko atsakomybei atsirasti būtina banko kaltė. Banko atsakomybė negali būti taikoma už bet kurį žalą sukėlusį sprendimą dėl kreditavimo ar paskolos suteikimo, nes kreditavimo veikla visada yra susijusi su rizika. Priimdamas su kreditavimu susijusius sprendimus bankas turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindamas turi elgtis sąžiningai, laikydamasis rūpestingo bankininko standartų.

Nagrinėjamoje byloje kasatorius pirmiausia kelia banko atsakomybės klausimą už žalą, atsiradusią bankui finansavus kasatoriaus buvusio vadovo investicinį sprendimą įsigyjant didesnes patalpas. Pasak kasatoriaus, UAB „Stagena“ jai išduodant kreditą buvo nemoki, bendrovei tokios patalpos buvo nereikalingos, o bankas, išduodamas kreditą, pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir CK 6.883 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad kreditorius turi teisę visiškai ar iš dalies atsisakyti suteikti kredito gavėjui sutartyje numatytą kreditą, jeigu paaiškėja aplinkybės, akivaizdžiai patvirtinančios, kad suteiktas kreditas nebus laiku grąžintas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kuriame konstatuota, kad banko atsakomybės sąlygos už kredito išdavimą nenustatytos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kasatorius neįrodinėjo, kad išdavus kreditą buvo pratęsta negyvybinga įmonės veikla, dėl sudaryto sandorio galėjo būti suklaidinti kiti kreditoriai, bankas kredito išdavimu siekė pažeisti kitų kreditorių teises ar kad įsigytomis patalpomis buvo pabloginta įmonės finansinė situacija. Priešingai, kasatorius teigė, kad nesiekia įrodyti, jog įsigytos patalpos buvo mažesnės vertės, nei už jas sumokėta (atsisakė siūlomos ekspertizės galimai vertės neatitikčiai įrodyti, teigdamas, kad įrodinėja ne kainos disproporciją, o įsigyjamų patalpų nenaudingumą bendrovei). Kasatorius nurodė, kad įsigyjamos patalpos buvo nepritaikytos ir nereikalingos UAB „Stagena“ veiklai, ir būtent dėl aptariamo sandorio, kurį finansavo bankas, UAB „Stagena“ nutraukė savo veiklą ir tapo nemoki. Taigi kasatorius siekia banko atsakomybės už finansuotą netinkamą verslo projektą, kuris, pasak kasatoriaus, privedė bendrovę prie bankroto.

Įvertinusi kredito išdavimo aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad išduodamas kreditą bankas teisės normų ir rūpestingo bankininko standarto nepažeidė. Banko turėti UAB „Stagena“ finansinės atskaitomybės dokumentai, bendrovės pateiktas verslo planas ir nurodyti argumentai dėl naujų patalpų įsigijimo (poreikis plėsti veiklą, įrengti Europos Sąjungos standartus atitinkančias patalpas ir kt.) leido bankui naudojantis savo diskrecija priimti sprendimą finansuoti patalpų įsigijimą. Bankas nedarė įtakos skolininko verslo sprendimo priėmimui, tik finansavo jo įgyvendinimą. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad bankas, užsitikrindamas kredito grąžinimą jo naudai įkeičiamu turtu, elgėsi nesąžiningai kitų kreditorių ar skolininko atžvilgiu, pratęsdamas ekonomiškai negyvybingą skolininko veiklą ar siekdamas įgyti nesąžiningą prioritetą kitų kreditorių atžvilgiu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įsigyjant patalpas už rinkos vertę atsakovui nebuvo padaryta žalos, nes padidėjęs įsiskolinimas bankui galėjo būti dengiamas iš naujai įsigytų ir banko naudai įkeistų patalpų, kurios buvo įsigytos už rinkos kainą, vertės. Aplinkybė, kad vėliau šios patalpos realizuotos už gerokai mažesnę kainą nepagrindžia, jog jau įsigijimo metu už šias patalpas buvo permokėta ir bankas finansavo aiškiai ekonomiškai nenaudingą sandorį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino sudaryto patalpų įsigijimo sandorio ir UAB „Stagena“ veiklos nutraukimo priežastinio ryšio nebuvimą, nustatęs, kad kasatorius neįrodė, jog sudarius mainų sutartį UAB „Stagena“ nebevykdė veiklos būtent todėl, kad prarado ankstesnes verslui pritaikytas patalpas. Byloje nustatyta, kad remiantis mainų sutarties sąlygomis UAB „Stagena“ dar šešis mėnesius turėjo teisę vykdyti veiklą jos ankstesnėse patalpose, tačiau to nedarė.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad banko atsakomybę turėtų lemti tai, jog atsakovas G. S. buvo įgaliotas paimti iš atsakovo AB SEB banko paskolą pastatui pirkti ir remontuoti, o bankas pervedė UAB,,Neries verslas“ 1 110 000 Lt pagal mainų sandorį. Anot kasatoriaus, bankas pažeidė CK 6.877 straipsnį, reglamentuojantį tikslinės paskolos išdavimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirkimo–pardavimo ir mainų sutarties esmę, sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentais, kad teisinę reikšmę turi aplinkybė, jog banko suteiktas kreditas panaudotas patalpoms įsigyti, o ne kitoms reikmėms, neatitinkančioms kreditavimo sutartyje nurodytos paskirties. Aplinkybė, kad sudaryta mainų, o ne pirkimo–pardavimo sutartis, nereiškia, kad bankas pažeidė kredito išdavimo sąlygas, nes tas pats ekonominis–teisinis rezultatas (patalpų įgijimas), kuriam buvo reikalingas banko finansavimas, pasiektas mainų sutartimi.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad bankas, suteikdamas kreditą UAB „Stagena“ po to, kai sužinojo apie šios kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pervesdamas UAB „Stagena“ skolai padengti 330 456,11 Lt Vokietijos įmonei Meemken Versandschlachterei Gmbh & Co KG, pažeidė CK 6.923 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuojamas lėšų nurašymo nuo sąskaitos eiliškumas, jeigu sąskaitoje esančių lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Anot kasatoriaus, bankas negalėjo pervesti 330 456,11 Lt Vokietijos įmonei Meemken Versandschlachterei Gmbh & Co KG, nes šiam kreditoriui lėšos galėjo būti nurašomos tik penktąja eile, o mokėjimai į biudžetą turėjo būti atlikti trečiąja eile.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bankas, išduodamas kreditą UAB „Stagena“ po to, kai buvo informuotas apie paduotą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo šiai bendrovei, pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus ir nesilaikė atsakingo skolinimo principo. Tačiau dėl tokių neteisėtų veiksmų nei UAB „Stagena“, nei jos kreditoriai žalos nepatyrė. Kaip kreditas iš banko gautos lėšos buvo panaudotos padengti egzistuojantį kreditoriaus Vokietijos įmonės Meemken Versandschlachterei Gmbh & Co KG reikalavimą, pervedant šiam 330 456,11 Lt. Byloje nėra ginčijama, kad UAB „Stagena“ buvo skolinga Vokietijos įmonei Meemken Versandschlachterei Gmbh & Co KG nurodytą sumą. Taip vieno kreditoriaus reikalavimas padengtas iš banko gautu kreditu, t. y. vienas kreditorius (bankas) pakeitė kitą egzistavusį kreditorių, o UAB „Stagena“ ir likusių jos kreditorių padėtis dėl tokių sandorių nepablogėjo.

CK 6.923 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų sąskaitoje nepakanka, skolininkas privalo nurodyti lėšas nurašyti iš sąskaitos šia eile: trečiąja eile nurašomos lėšos pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės ar socialinio draudimo); penktąja eile nurašomos lėšos pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (nurodyto straipsnio 3 ir 5 punktai). Kasaciniame skunde nurodoma, kad bankas pažeidė lėšų nurašymo eiliškumą, nes UAB „Stagena“ nebuvo sumokėjusi ankstesne eile turimų tenkinti įmokų į biudžetą. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad laikytis lėšų nurašymo eiliškumo turi skolininkas, kuris duoda nurodymą bankui nurašyti lėšas iš sąskaitos CK 6.923 straipsnio 2 dalyje nurodytu eiliškumu. Byloje nustatyta, kad lėšos Vokietijos įmonei Meemken Versandschlachterei Gmbh & Co KG pervestos vykdant UAB „Stagena“ pateiktą mokėjimo nurodymą. Be to, CK 6.923 straipsnis taikomas ne bet kuriam skolininko atsiskaitymui su kreditoriais, o tik lėšų nurašymui nuo banko sąskaitos. Kasatorius neįrodinėjo ir byloje nėra duomenų, kad pervedant lėšas Vokietijos įmonei Meemken Versandschlachterei Gmbh & Co KG bankui buvo pateikti ir dėl lėšų trūkumo skolininko sąskaitoje liko neįvykdyti mokėjimo nurodymai atsiskaityti su pirmesnę reikalavimo teisę turinčiu kreditoriumi Valstybine mokesčių inspekcija. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.923 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės normą, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad jei nemokios įmonės atsiskaitymu nepagrįstai suteikta pirmenybė vienam kreditoriui prieš kitus kreditorius, tai sudaro pagrindą siekti panaikinti tokią pirmenybę ginčijant atsiskaitymo sandorį, kaip pažeidžiantį likusių kreditorių teises, tačiau jei atsiskaitymu panaikinama reali ir egzistuojanti skolininko prievolė, vien pirmenybės suteikimas savaime nereiškia žalos skolininkui padarymo. Tokios pačios pozicijos kasacinis teismas laikėsi bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio civilinės atsakomybės, kai pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo antstolis pervesdavo lėšas vienam išieškotojui, taip sumažindamas skolininko lėšas, bet kartu panaikindamas išieškotojo reikalavimo teisę (mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB,,Omė” v. D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008)

Dėl nurodytų priežasčių kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje nebuvo nustatytos banko civilinės atsakomybės sąlygos.

Dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo atsakomybės už bendrovės vardu sudarytus sandorius

Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2009">3K-3-335/2009</a>; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NDQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-444/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-444/2009">3K-7-444/2009</a>; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Limantra“ v. N. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-130/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-130/2011">3K-3-130/2011</a>; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Švytūnas“ v. AB SEB bankas, G. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-553/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-553/2012">3K-3-553/2012</a>). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „IBCA trobos“ v. A. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-493/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-493/2012">3K-3-493/2012</a>).

CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas išaiškinimas, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, reiškiančio aiškų ir nepateisinamą aplaidumą vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Panevėžio spaustuvė” v. R. Š. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2012">3K-3-19/2012</a>).

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad kai ieškiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalą, padarytą bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę–komercinę riziką. Bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius vadovaujamai bendrovei žalą nulemiančius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos.

Ieškinio reikalavimas atlyginti žalą atsakovui G. S., kaip buvusiam UAB,,Stagena“ vadovui, grindžiamas tuo, kad jis pažeidė vadovo pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje, taip padarė žalos bendrovei ir jos kreditoriams.

UAB,,Stagena“ ir AB SEB banko 2005 m. rugpjūčio 16 d. sudaryta kreditavimo sutartimi bankas įsipareigojo finansuoti UAB,,Stagena“ pastato įgijimo ir su tuo susijusias išlaidas. Bankui pateiktame verslo plane UAB,,Stagena“ nurodė, kad įsigyjamos naujos patalpos buvo nukreiptos ne tik plėsti gamybą, bet ir gauti papildomas, su tiesiogine gamybine veikla nesusijusias pajamas, nuomojant dalį patalpų ar jas parduodant ateityje; didesnio ploto patalpos yra reikalingos bendrovės atliekamai mėsos perdirbimo veiklą daryti efektyvesnę, įgyvendinti Europos Sąjungos reglamentų reikalavimus mėsos gaminių eksportui. Taigi UAB „Stagena“ tuo metu sudaromo mainų sandorio poreikį racionaliai paaiškino, o sudarant sandorį ir įsigyjant įmonės veiklai didesnes patalpas nebuvo akivaizdu, kad įmonės veikla sustos ir jai bus iškelta bankroto byla. Pažymėtina, kad nors kasatorius bylos nagrinėjimo metu ir teigė, tačiau byloje nėra įrodyta aplinkybė, jog įmonė nustojo vykdyti veiklą būtent dėl sudaryto mainų sandorio. 2005 m. rugsėjo 21 d. mainų sutartimi UAB „Stagena“ išmainė bendrovės gamybines patalpas, sutartyje įvertintas 340 000 Lt, į pastatą–sandėlį, sutartyje įvertintą 1 500 000 Lt. Byloje esančioje 2007 m. balandžio 4 d. UAB,,Domus Optima“ preliminarioje išvadoje dėl UAB,,Stagena“ įsigyto nekilnojamojo turto nurodyta šio turto vertė 2007 m. balandžio 2 d. buvo 1 300 000 Lt. UAB „Stagena“ gautas kreditas nebuvo pasisavintas ar iššvaistytas, o buvo panaudotas pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismo sprendime įvertinta tai, kad mainų sutarties pagrindu bendrovė įgijo vertingesnes patalpas, taip padidino turimo nekilnojamojo turto vertę. Kasatoriaus nurodytos aplinkybės, kad įsigyjamos vertingesnės patalpos bendrovei nebuvo reikalingos, o įmonės veikla sustojo dėl to, kad ji prarado galimybę tęsti veiklą anksčiau turėtose patalpose, buvo paneigtos apeliacinės instancijos teismo ir nelaikytinos nustatytomis.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad ieškovo neįrodyta, jog sudarydamas mainų ir kreditavimo sandorius bendrovės vardu jos vadovas padarė bendrovei žalos ar pablogino jos turtinę padėtį. Pažymėtina tai, kad ginčijamais sandoriais išaugo bendrovės turto apimtis: valdomo nekilnojamojo turto vertė padidėjo, taip pat dėl šio turto įsigijimo padidėjo bendrovės skoliniai įsipareigojimai bankui. Mainų sutartimi įgytos patalpos bendrovės veiklai; skirdamas jų įgijimui kreditą AB SEB bankas įvertino bendrovės turtinę padėtį, pateiktame verslo plane apibrėžtas bendrovės verslo perspektyvas, joms bankas pritarė, suteikdamas kreditą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustatyta, kad dėl mainų sandorio UAB,,Stagena“ ir jos kreditoriams buvo padaryta žalos. Taip pat neįrodytas ir atsakovo G. S. veiksmų neteisėtumas sudarant aptariamus sandorius.

Kasatorius atsakovo G. S. padarytą žalą taip pat kildina iš jo veiksmų su atsakovu AB SEB banku 2005 m. gruodžio 8 d. sudarant kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 5 ir papildomai gautą 330 456 Lt paskolą panaudojant atsiskaityti su Vokietijos įmone Meemken Versandschlachterei Gmbh & Co KG. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. AB SEB banko suteiktu kreditu padengus UAB,,Stagena“ turėtą skolą Vokietijos įmonei Meemken Versandschlachterei Gmbh & Co KG, vieną kreditorių – nurodytą Vokietijos įmonę – pakeitė kitas kreditorius – bankas. Galimos nemokaus skolininko pirmenybės suteikimas vienam iš kreditorių, atsiskaitant su juo, savaime nereiškia žalos skolininkui padarymo. Dėl to kasacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovas neįrodė ir surinktais bylos įrodymais nepatvirtinta, jog aptariamų sandorių sudarymu bendrovės vadovas padarė žalos bendrovei.

Žalos bendrovei aplinkybių nenustačius nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas priimtu sprendimu teisiškai pagrįstai sprendė, kad bendrovės vadovui neatsirado civilinės atsakomybės už jos vardu sudarytus sandorius. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys priteisti žalos atlyginimą, nėra teisinio pagrindo naikinti kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, dėl to jis paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį, nes nepagrįstai neperžengė apeliacinio skundo ribų ir netyrė, ar bankas, sudaręs 2005 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutarties pakeitimą, iš tiesų suteikė kreditą UAB „Stagena“ ir ar pervedė kaip kreditą suteiktus pinigus Vokietijos įmonei Meemken Versandschlachterei Gmbh & Co KG.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai motyvavo apeliacinio skundo ribų neperžengimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatė, kad 2005 m. gruodžio 8 d. išduotas kreditas buvo panaudotas pagal jo tikslinę paskirtį pervedant pinigus Vokietijos įmonei Meemken Versandschlachterei Gmbh & Co KG. Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtina 2005 m. gruodžio 9 d. UAB „Stagena“ prašymas pirkti užsienio valiutą – 94 117,80 euro, 2005 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymas, 2005 m. gruodžio 12 d. pavedimas. Taigi, nors ir neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas ieškovo keltus klausimus dėl galimo lėšų nepervedimo Vokietijos bendrovei išnagrinėjo. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl CPK 320 straipsnio 2 dalies pažeidimo atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas AB SEB bankas prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, prie prašymo pridėti dokumentai patvirtina, kad atsakovas už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 8645,38 Lt. Ši suma viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatytą Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dviejų dydžių sumą už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos advokato atstovavimo išlaidos sumažintinos iki 2000 Lt.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) sudaro 55,33 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. liepos 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Jos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios UAB,,Stagena“ (juridinio asmens kodas 124140766) atsakovui AB SEB bankui (juridinio asmens kodas 112021238) 2000 (du tūkstančius) Lt ir valstybei 55,33 Lt (penkiasdešimt penkis litus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Virgilijus Grabinskas

Rimvydas Norkus

Dalia Vasarienė