Civilinė byla Nr. e2YT-4860-1154/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01459-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.4.6.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 10 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. M. pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. K., E. M. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. pareiškėjas H. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad jo senelė A. S. M. priėmė palikimą po savo motinos D. Z. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti, ir atnaujinti pareiškėjui trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą su pareiškimu priimti palikimą po pareiškėjo tėvo H. M. mirties.
2. Pareiškėjas nurodė, kad po jo prosenelės D. Z. mirties liko palikimas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Po prosenelės mirties vienintelė jos įpėdinė pagal įstatymą buvo dukra (pareiškėjo senelė) A. S. M., tačiau ji per įstatymo nustatytą terminą pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepadavė, D. Z. paveldėjimo byla nėra užvesta. Tačiau pareiškėjo senelė A. S. M. priėmė D. Z. palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, nes gyvenamasis namas su priklausiniais, nuosavybės teise priklausęs D. Z., buvo žemės sklype, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė A. S. M. ir jos sutuoktiniui V. J. M. Be to, pareiškėjo senelė A. S. M. kartu su pareiškėjo seneliu V. J. M. po santuokos įregistravimo nuolat gyveno kartu su D. Z. jai nuosavybės teise priklausančiame name; po D. Z. mirties ir toliau jame gyveno, namus tvarkė, prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savo. Po A. S. M. mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis V. J. M., o po šio mirties palikimą priėmė jo sūnus (pareiškėjo tėvas) H. M. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo tėvui H. M., paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Palikėjas turėjo du vaikus – pareiškėją ir jo seserį (suinteresuotą asmenį) R. K., tačiau nė vienas jų į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes mirusysis jokio registruoto nekilnojamojo turto neturėjo, apie mirusio tėvo turtinę teisę į D. Z. palikimą įpėdiniams nebuvo žinoma. Dėl to pareiškėjas praleido terminą savo tėvo H. M. palikimui priimti ir prašo jį atnaujinti.
3. Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti ir bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo E. M. atsiliepime į pareiškimą pažymėjo, kad gyvenamasis namas ir kiti statiniai, priklausę D. Z., stovi jam priklausančiame žemės sklype. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti; prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
5. Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, nurodė, kad ji nėra gavusi duomenų apie galimą palikėjos D. Z. palikimo perėjimą valstybei, taip pat pažymėjo, kad byloje turėtų būti vertinamos tiek objektyvios palikimo priėmimo termino praleidimo aplinkybės, tiek ir kitos teisinės priežastys, dėl kurių pareiškėjas laiku negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo; prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkintinas.
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas H. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelė A. S. M. priėmė savo motinos D. Z. palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti po motinos mirties, ir atnaujinti trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą su pareiškimu priimti palikimą po pareiškėjo tėvo H. M. mirties.
8. Byloje esantis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad D. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymų matyti, kad D. Z. mirė būdama našle, jos dukra yra A. S. M. Mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. S. M. mirė (duomenys neskelbtini). A. S. M. ir V. J. M. buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini), šį faktą pagrindžia prie pareiškimo pridėtas santuokos liudijimas. Mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad V. J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymų matyti, kad V. J. M. mirė būdamas našliu, sūnus – H. M. (gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)), kuris mirė ištuokoje, jo buvusi sutuoktinė – R. D., vaikai – H. M. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir R. K. (gimusi (duomenys neskelbtini)).
9. Testamentų registro išrašo duomenimis, po D. Z. mirties palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų įregistruota nėra. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad D. Z. priklausęs gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra žemės sklype, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė A. S. M. ir V. J. M. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu nustatytas juridinis faktas paveldėjimo teisės liudijimui gauti, kad V. J. M. priėmė po savo sutuoktinės A. S. M. mirties atsiradusį palikimą – kilnojamąjį turtą ir žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2013 m. liepos 4 d. buvo sudaryta minėto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir V. J. M. nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą išregistruotos. Iš Testamentų registro išrašų matyti, kad po V. J. M. mirties palikimą priėmė H. M. (gimęs (duomenys neskelbtini)), t. y. pareiškėjo tėvas. Testamentų registro išrašo duomenys patvirtina, kad po H. M. (gimusio (duomenys neskelbtini)) mirties nebuvo užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Dėl juridinio fakto nustatymo.
10. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
11. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad registre įregistruoto nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), – naudotoja nurodyta D. Z.; daiktinės teisės į šį turtą nėra įregistruotos.
12. Nekilnojamojo turto duomenys taip pat patvirtina, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė pareiškėjo senelei (D. Z. dukteriai) A. S. M. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-893-179/2013 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. S. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė jos sutuoktinis V. J. M., pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų taip pat matyti, kad V. J. M. žemės sklypą pardavė 2013 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Žemės sklypas buvo padalintas ir šiuo metu jo pagrindu naujai suformuotame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stovi pirmiau nurodyti statiniai, o žemės sklypas nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui E. M.
13. Pareiškėjo nurodytais duomenimis, po D. Z. mirties jos dukra A. S. M. toliau liko gyventi motinos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), juos tvarkė, prižiūrėjo bei rūpinosi kaip savo. Po motinos D. Z. mirties liko visi jos dokumentai, asmeniniai daiktai, kuriuos perėmė jos dukra A. S. M. Šias aplinkybes atsiliepime į pareiškimą patvirtino ir suinteresuotas asmuo (pareiškėjo sesuo) R. K.
14. Iš D. Z. mirties liudijimo matyti, kad jos mirties vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo senelės A. M. mirties įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jos gimimo ir gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini); tuo pačiu adresu nurodyta ir mirusiosios sutuoktinio V. J. M. gyvenamoji vieta. Iš Liteko sistemos duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad civilinėje byloje Nr. 2-893-179/2013 pagal V. J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo V. J. M. ir jo sūnaus H. M. (pareiškėjo tėvo) deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo šeima, t. y. pareiškėjo seneliai A. S. M. ir V. J. M. bei pareiškėjo tėvas H. M., gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio naudotoja nekilnojamojo turto registre įregistruota pareiškėjo prosenelė D. Z. Byloje nėra duomenų, kad A. S. M. būtų turėjusi kito nekilnojamojo turto. Aplinkybę, kad A. S. M. po D. Z. mirties liko gyventi jos gyvenamajame name, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, kuriuo naudojosi D. Z., esantis adresu (duomenys neskelbtini), stovėjo A. S. M. priklausančiame žemės sklype. Pareiškėjo pateikta Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. gruodžio 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina, kad V. J. M. (pareiškėjo senelis) ir jo sūnus H. M. (pareiškėjo tėvas) iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini).
15. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUtNjk1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-35-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-35-695/2018">e3K-3-35-695/2018</a>). Asmuo, pareiškęs reikalavimą nustatyti palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti faktą, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147-687/2016">3K-3-147-687/2016</a>). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
16. Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, konstatuotina, kad A. S. M. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti D. Z. palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodomus faktus, byloje nepateikta, ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas. Išdėstytų motyvų pagrindu pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. S. M. priėmė mirusios motinos D. Z. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
18. CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.
19. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2006">3K-3-46/2006</a>; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-91/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-91/2011">3K-3-91/2011</a>).
20. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-54/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-54/2014">3K-3-54/2014</a>; kt.).
21. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-191/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-191/2012">3K-3-191/2012</a>). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTktNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-319-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-319-695/2015">3K-3-319-695/2015</a>).
22. Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo H. M. mirties pirmos eilės įpėdiniai į notarą dėl paveldėjimo bylos per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, nes palikėjas neturėjo jokio registruotino nekilnojamojo turto. Apie mirusio tėvo turtinę teisę į D. Z. likusį palikimą pirmos eilės įpėdiniams nebuvo žinoma. Pareiškėjas manė, kad gyvenamasis namas, kuriame iki pat mirties gyveno jo tėvas su seneliu, buvo perleistas kartu su žemės sklypu dar 2013 metais. Taigi, iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido ne dėl to, kad neturėjo valios palikimą priimti, bet dėl to, jog tėvo vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo ar kito registruoti privalomo kilnojamojo turto, apie tėvo turtinę teisę paveldėti mirusios prosenelės D. Z. palikimą jam nebuvo žinoma.
23. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės turėjo įtakos tam, kad jis negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškę, ginčo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nėra. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgdamas į tai, kad, bylos duomenimis, termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl termino palikimui priimti praleidimo pripažįsta svarbiomis ir atnaujina pareiškėjui terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo tėvo H. M. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, 578 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Atnaujinti pareiškėjui H. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po H. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi teisę per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal H. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Lina Navickytė
