Baudžiamoji byla Nr. e1-771-878/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23322-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.10; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 23 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini)N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis G. N. (duomenys neskelbtini) apie 18.30 val. namuose (duomenys neskelbtini) konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narę – (duomenys neskelbtini) R. N., kuriai tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 4 smūgius į dešinės pusės petį, ranką, nugarą, taip nukentėjusiajai R. N. dėl poodinės kraujosruvos dešinio peties sąnario nugariniame paviršiuje, nugaros kairėje pusėje ir kairiame žaste nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. N. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino. Parodė, jog (duomenys neskelbtini) apie 18.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini) susiginčijo su (duomenys neskelbtini) R. N.. Tądien buvo išgėręs litrą alaus. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, nemano, kad vartotas alkoholis įtakojo šią situaciją. Konflikto metu vienas kitą žemino įvairiais žodžiais. Būnant koridoriuje, (duomenys neskelbtini) pavadino jį suskiu. (duomenys neskelbtini) liepė užsičiaupti, tačiau ji rėkė toliau, todėl nesusitvardė ir sudavė kumščiu kelis smūgius jai į dešinį petį. Išliejęs agresiją, nurimo, pats atsitraukė. Toks stiprus smurtas šeimoje buvo pirmą kartą, anksčiau apsistumdydavo, tačiau smurto jos atžvilgiu niekada nenaudojo. (duomenys neskelbtini) nori atsiprašyti, susitaikyti.
Be paties kaltinamojo G. N. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog R. N. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad (duomenys neskelbtini) apie 18.30 val. namuose (duomenys neskelbtini) prieš ją smurtavo (duomenys neskelbtini) G. N., suduodamas ne mažiau kaip 4 – 5 smūgius į dešinį petį, ranką. Dėl to ji jautė fizinį skausmą. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, jog apie 17.30 val. grįžęs iš darbo (duomenys neskelbtini) G. N. gėrė 1 l talpos alaus butelį. Kalbantis (duomenys neskelbtini) pradėjo priekaištauti, įvyko konfliktas. Jai būnant koridoriuje, iš virtuvės agresyviai suspaustais kumščiais, grasindamas necenzūriniais žodžiais, atėjo (duomenys neskelbtini) ir, nuspyręs šlepetę, bandė jai įspirti. To padaryti nepavyko, nes ji užsidengė tualeto durimis, bet vyras išlupo tualeto duris iš rankų. Išėjusi iš tualeto, prisispaudė prie sienos, o jis sudavė ne mažiau 4 – 5 smūgius į dešinę ranką, petį, nugarą. Sekančią dieną (duomenys neskelbtini) apie 6 val. išėjo į darbą, o ji atsikėlusi pamatė, kad dešinė pusė – ranka, petys, nugara yra sumušta, matėsi kraujosruvos, skaudėjo. (duomenys neskelbtini)pragyveno (duomenys neskelbtini) metus, visus (duomenys neskelbtini) metus iš (duomenys neskelbtini) patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, bet niekada dėl to niekur nesikreipė, bijojo pasekmių.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra bute (duomenys neskelbtini). Koridoriuje pasukus į kairę, tiesiai yra virtuvė, kairėje – dvejos durys: pirmos į tualetą, antros į vonią. Durys atsidaro į koridoriaus pusę iš kairės pusės.
(duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)R. B. tarnybiniame pranešime dėl darbo karštais pėdsakais nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kreipėsi R. N., nurodydama, kad prieš ją (duomenys neskelbtini) apie 18.30 val. namuose (duomenys neskelbtini) smurtavo (duomenys neskelbtini) G. N., suduodamas kumščiu ne mažiau kaip 4 – 5 smūgius į dešinės pusės petį, ranką, nugarą. Dėl suduotų smūgių R. N. jautė fizinį skausmą.
Iš (duomenys neskelbtini)specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. N. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio peties sąnario nugariniame paviršiuje, nugaros kairėje pusėje ir kairiame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu. Didesnė tikimybė, jog sužalojimai galėjo būti padaryti dėl tiesioginio pašalinio poveikio. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, ne mažiau kaip 4 trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Byloje nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis G. N. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą (duomenys neskelbtini) ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą dėl specialisto konstatuotų sužalojimų. Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis G. N. (duomenys neskelbtini) apie 18.30 val. namuose (duomenys neskelbtini) konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narę – (duomenys neskelbtini)R. N., kuriai tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 4 smūgius į dešinės pusės petį, ranką, nugarą, taip nukentėjusiajai R. N. dėl poodinės kraujosruvos dešinio peties sąnario nugariniame paviršiuje, nugaros kairėje pusėje ir kairiame žaste nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo G. N. neteisėto veiksmo – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios R. N. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir jai sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl konstatuojama, jog kaltinamasis G. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis G. N., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. G. N. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis G. N. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
(duomenys neskelbtini) specialisto pateiktoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios G. N. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.
Teismas atsižvelgia į tai, kad G. N. visiškai pripažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). G. N. neteistas, per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas vieną kartą ((duomenys neskelbtini) už administracinį nusižengimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 1 dalį), baudą sumokėjęs. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duomenimis, G. N. iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) duomenimis, (duomenys neskelbtini)neregistruotas.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes – panaudotą smurtą prieš savo (duomenys neskelbtini), kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, kilusias pasekmes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – bus įgyvendinta paskyrus prokurorės pasiūlytą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitinka bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena sunkinanti aplinkybė, jam skiriama laisvės apribojimo bausmė, mažesnė negu šios bausmės dydžio vidurkis.
Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis), tačiau šiuo atveju sprendžiama, jog nėra tikslinga taikyti G. N. intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį G. N. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, į nusikalstamos veikos pobūdį, jam skiriami įpareigojimai per 4 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę dėl nusikaltimo pripažino, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina, pradėjus jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
G. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams bei įpareigoti per keturis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje; tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams bei įpareigoti jį per keturis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje; tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti G. N. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismui per Alytaus rūmus prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Išaiškinti kaltinamajam tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam G. N..
Teisėja Inga Liubinienė
