Baudžiamoji byla Nr. 1-500-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05034-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;
1.1.7.1; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.15; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1;
2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 22 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui,
nukentėjusiajai I. M.,
kaltinamajam A. K.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
2) Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį – paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
3) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir A. K. pasiųstas atlikti paskirtą bausmę;
5) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirtą bausmę atlikęs;
6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 66 straipsniu, paskirta galutinė 59 parų arešto bausmė;
7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 66 straipsniu, paskirta galutinė 59 parų arešto bausmė;
8) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams;
9) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtomis neatliktomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, paskirtą bausmę atlikęs,
10) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 60 parų arešto bausmė, paskirtą bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
A. K. 2025 m. vasario 8 d., apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,65 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto kambaryje adresu: (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu, tyčia rankos kumščiais sudavė apie dvidešimt smūgių į galvos sritį ir tris smūgius į nugaros sritį savo blaiviai sugyventinei I. M., taip sukeldamas savo šeimos nariui fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino, tačiau nurodė, kad neatsimena įvykio aplinkybių. Paaiškino, kad neatsimena datos, galėjo būti vasario 8 d. vakare, buvo tamsu, jis buvo kambaryje adresu: (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad ginčijosi su sugyventine I. M. Nežino, dėl ko ginčijosi, bet greičiausiai dėl alkoholio, nes dažniausiai dėl to tarp jų kildavo barniai. I. M. jam priekaištaudavo, kad jis geria, ji pati alkoholio nevartoja. Bandė gydytis, buvo nuvažiavęs į Kauno priklausomybių ligų centrą, jam buvo paskirtas gydymas. Iš pradžių sekėsi gerai, paskui išgėrė. Vasario 8 d. buvo neblaivus, visą dieną gėrė virtuvėje. Prisimena tik tarpais, kad barėsi virtuvėje, koridoriuje. Galėjo būti taip, kaip nurodo prokuroras, galėjo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoti koridoriuje, nes jie ten barėsi jau prieš tai. Žino, kad apsistumdė, po to nuėjo parūkyti ir nieko nebeatsimena. Turbūt po konflikto parūkęs jis nuėjo miegoti, jį pažadino policija. Jis nesuprato dėl ko, buvo tikrai daug išgėręs. Kai labai daug išgeria, neatsimena – turi problemų su atmintimi, nes turėjęs ne vieną smegenų sutrenkimą, avarijas. Neatsimena, kokius smurtinius veiksmus panaudojo sugyventinės atžvilgiu. Buvo atvažiavę medikai ir pas ją nerado nė vienos mėlynės. Neatsimena, kiek smūgių sudavė, bet galėjo kažkas būti. Mano, kad į veidą negalėjo suduoti, o nugaroje nieko nerado. Gal galėjo suduoti į nugarą, bet ir ten nerado nė vienos mėlynės. Galvoja, kad buvo tik apsistumdymas. Negalėjo suduoti 20 smūgių, jeigu ir sudavė, tai tikrai ne tiek, bet kaltę pripažįsta, kad bausmė būtų mažesnė. Supranta, kad viskas vyksta dėl alkoholio vartojimo, nori gydytis, jam paskirtas medikamentinis gydymas, turi važiuoti į gydymo įstaigą dėl guldymo į skyrių datos paskyrimo. Prieš I. M. smurtavo ne pirmą kartą.
Nukentėjusioji I. M., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su A. K. šiuo metu gyvena atskirai, jam yra išduotas orderis nesiartinti prie jos. Su juo gyveno 10 metų, buvo sugyventiniai, turi bendrų vaikų. Paaiškino, kad kaltinamasis vartojo alkoholį, jai liepė parnešti alaus ir jie susiginčijo. Jis paėmė ją už gerklės, paskui stumdė, pradėjo ant jos rėkti, sakė, kad jeigu neparneš alaus, jos „snukutis bus gražus“. Ji nulėkė parnešt alaus. Jų vaikas labai verkė, ji paėmė vaiką ant rankų, o A. K. pradėjo ją „taršyt“. Ji pamatė, kad nebevaldo situacijos ir tiesiog kentėjo smūgius. Viskas vyko vasario 8 d. vakare, smurtas buvo prieš alkoholio parnešimą ir paskui dar kartą. Jis kumščiais daužė per galvą, visur. Paskui, kai parnešė alaus, jis ją pastūmė į spintą, ji turėjo nubrozdinimus ties liemenėlės sagtimi ir ant mentės, bet juos pamatė tik kitą dieną. Nuo smūgių jai buvo paraudusios ausys. Atvykus greitosios medikams ir policijos pareigūnams, ji pasakė, kad skauda sprandą, nes A. K. visur trankė, bendrai jai buvo suduota apie 20 smūgių per tuos du kartus. Jis ją mušė abiejų rankų kumščiais, užvertęs ant lovos – pastūmė ir ji nukrito ant lovos. Viskas vyko jos kambaryje. Jis taikė į galvą, į sprandą. Ji užsidengė rankomis, kad smūgių nebūtų. Kai pirmą kartą A. K. pastūmė ją ant lovos, sudavė iš kumščio, pataikė į galvą ties ausimi. Ausys nuo sumušimo buvo raudonos ir patinusios. Ji užsidengė rankomis, tai jis pataikė į rankas. Mėlynių nebuvo, buvo tik nubrozdinta nugara. Į sprandą pataikė, kai smūgiavo ant lovos. Kai ji parnešė alaus, jis vėl smurtavo prieš ją tame pačiame kambaryje. Ji neleido jam artintis prie vaiko, tai jis ją nustūmė ir ji atbula atsitrenkė į spintos kampą. Jai labiausiai skaudėjo kaklą ir ausis. Po dviejų dienų skausmas praėjo. Skambindama bendruoju pagalbos telefonu nurodė, kad jis ją spardė ir daužė. Praėjo jau daug laiko ir ji visko neatsimena. A. K. ją ir spardė visur, o ji dengėsi kūną. Nukrito nuo lovos, spardydamas A. K. pataikė jai į šonkaulius, bet mėlynių nebuvo, nes jos oda atspari. Sumušta ji buvo ne pirmą kartą. Jos atmintis gera, vieno įvykio su kitu sumaišyti negali.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, perskaitė nukentėjusiosios I. M. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 9 d. duotus parodymus apie tai, kad 2025 m. vasario 7 d. jos sugyventinis A. K. vartojo alkoholinius gėrimus ne namuose, buvo išėjęs pas draugus. 2025 m. vasario 8 d. jiems būnant namuose sugyventinis A. K. vartojo alkoholinius gėrimus t. y. alų. Pasibaigus alui, pradėjo terorizuoti, kad ji eitų pas kaimynus skolintis pinigų, kad galėtų nupirkti jam alkoholio, ji jam ramiai pasakė, kad šis eitų miegoti. Tačiau A. K. puolė ant jos ir pradėjo mušti rankų kumščiais į galvos sritį, ji rankomis užsidengė veidą ir šonkaulius, kad nesužalotų veido ar nesulaužytų šonkaulių. Į galvos sritį sudavė apie 20 smūgių, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Taip pat sudavė apie 3 smūgius į nugaros sritį, dėl ko jautė fizinį skausmą. Kadangi bijojo, kad šis dar ją gali pulti, palaukė, kol šis nueis miegoti ir pasiėmusi naujagimį A. K. pabėgo pas brolį V. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Ten nubėgusi išsikvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Apžiūrėjus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, vykti į gydymo įstaigą atsisakė, kadangi turi rūpintis naujagimiu. A. K. smurtauja prieš ją jau ne pirmą kartą, anksčiau buvę ikiteisminių tyrimų bei smurto artimoje aplinkoje orderių. Konflikto metu namuose buvo tik jie ir naujagimis (1 t., b. l. 6–8). Perskaičius nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, spyrių nebuvo. Ausys buvo patinusios ir raudonos, ant mentės buvo sužalojimas. Pareigūnams nurodė, kad ausys buvo raudonos, o nugarą pamatė tik kitą dieną.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, perskaitė nukentėjusiosios I. M. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 18 d. duotus parodymus apie tai, kad A. K. yra jos sugyventinis. Nuo 2015 metų ji kartu su A. K. gyvena, veda bendrą šeimyninį gyvenimą, tik jie oficialiai santuokos neįregistravę. Jie gyvena jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su A. K. turi bendrus septynis vaikus. Du berniukai yra įvaikinti iki pilnametystės. Keturios mergaitės (duomenys neskelbtini) buvo paimtos iš jų šeimos ir laikinai gyvena pas globėjus. Mergaitės iš jų šeimos buvo paimtos dėl to, kad jie piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. (Duomenys neskelbtini) jų šeimoje gimė A. K., kuris auga su jais. Ji pati apie metus laiko visiškai nevartoja alkoholinių gėrimų. 2025 m. vasario 7 d. jos sugyventinis A. K. ryte išėjo iš namų ir į namus grįžo vakare, grįžo neblaivus. Jis buvo pas draugus, su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus. Toliau vienas vartojo alkoholinius gėrimus. Kitą dieną, t. y. 2025 m. vasario 8 d., A. K. taip pat nuo ryto namuose vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Po 19 val. jis pradėjo reikalauti, kad ji eitų pas kaimynus skolintis pinigų alui. Ji atsisakė. Ji turėjo su savimi pinigų ir, nenorėdama konfliktuoti su A. K., nuėjo į parduotuvę ir nupirko tris butelius vieno litro talpos alaus. Jis toliau namuose vienas gėrė, stipriai apsvaigo, pradėjo su ja konfliktuoti, ją žeminti, jai prikaišioti įvairius dalykus. Ji bandė su A. K. nesivelti į konfliktą, tačiau apie 21 val. jis buto kambaryje puolė ant jos ir pradėjo ją stovinčią mušti. Abiejų rankų kumščiais sudavė jai dešimt smūgių į galvą, po to dar išgėrė alaus ir vėl kumščiais sudavė smūgius į galvą. Ji rankomis dengėsi veidą. To konflikto metu A. K. jai kumščiu smogė vieną kartą į galvą, o du smūgius sudavė į sprandą (nugaros pusėje). Nuo jo suduodamų smūgių į galvą ji jautė fizinį skausmą. Smūgiuodamas jai į galvą pataikė į jos abi ausis. Jautė fizinį skausmą savo abejose ausyse, jos buvo paraudusios, patinusios. Taip pat jautė fizinį skausmą savo nugaroje, sprande. To konflikto metu ji neverkė, nes nenorėjo rodyti savo ašarų, nesakė, kad jai kelia fizinį skausmą, neprašė, kad jos nemuštų. Ji tylėjo, nes nenorėjo konfliktuoti. Jis yra neprognozuojamas. Kai būna blaivus, tada su juo sutaria gerai, o kai būna neblaivus, tada jis visiškai pasikeičia kitu žmogumi. To konflikto metu, kai prieš ją smurtavo, ji policijos pareigūnų tuo metu nekvietė, tuo metu prie savęs telefono neturėjo, buvo padėjusi jį vaiko vežimėlyje. Po to A. K. nurimo ir po kurio laiko atsigulė. Kai jis užmigo, ji pasiėmė savo naujagimį A. K. ir pabėgo pas brolį V. M. Ten išsikvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Pareigūnams pranešė apie tai, kad jos sugyventinis prieš ją smurtavo ir savo fiziniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Pareigūnai patikrino jos blaivumą, ji buvai blaivi. Atvykę medikai ją apžiūrėjo ir nustatė, kad jos abi ausys yra patinusios. Ji kartu su medikais vykti į gydymo įstaigą atsisakė, kadangi turi rūpintis naujagimiu. Pareigūnai A. K. sulaikė. Ji tada su vaiku grįžo į namus. Įvykio metu ji jautė fizinį skausmą, tačiau kitą dieną jos galvoje jokių guzų nebuvo. Kitą dieną matė, kad jos abi ausys buvo patinusios, tačiau ausų jai neskaudėjo, nes jų ji nelietė. Ausų patinimas buvo tris dienas, po to jos atslūgo. Daugiau kitų sužalojimų ant jos kūno nebuvo. Ji pas savo šeimos gydytoją nesikreipė, nes jai galva nesvaigo, jos nepykino. Taip pat jai pareigūnai išdavė užduotį nuvykti pas teismo medicinos ekspertus nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą. Ji pas teismo medicinos ekspertus nevyko, nes neturėjo kur padėti savo kūdikio ir tuo pačiu manė, kad su A. K. susitaikys. Po šio įvykio su A. K. palaikė ryšius. 2025 m. kovo 15 d vakare ji su savo naujagimiu iš savo namų išvyko į (duomenys neskelbtini) laikinai pagyventi pas draugę, nes nusprendė, kad jai reikia poilsio ir nenori su A. K. palaikyti ryšių. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Akistatoje su A. K. dalyvauti nesutinka, nes su juo nenori jokio kontakto, ji jo bijo. Ji pati jokių pretenzijų A. K. neturi, tik nori ramybės. (1 t., b. l. 66–68). Perskaičius nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji parodė, kad ją mušė ir stovinčią, ir sėdinčią.
Liudytoja D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2025 m. vasario 8 d. įvyko įvykis, kai nukentėjusioji buvo sužalota sugyventinio. Žodinio konflikto metu sugyventinis prieš nukentėjusiąją smurtavo, sudavė jai smūgius, atsimena, kad jos ausys tikrai buvo paraudusios, ji parašė pareiškimą, buvo blaivi. Ji nukentėjusiąją apklausė, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Nežino, kas įvykio metu buvo namuose, nes pirmuoju ekipažu atvyko patruliai, o ji atvažiavo antruoju ekipažu, kai nukentėjusioji lauke jau bendravo su pareigūnais, į vidų ji užėjusi nebuvo. A. K. buvo įvykio vietoje, jį sulaikė, bet su juo bendravo kiti pareigūnai. Ant nukentėjusiosios ausų matė paraudimą, padarė jos fotonuotraukų lentelę. Buvo atvykę medikai, apžiūrėjo nukentėjusiąją, yra nustatyti sužalojimai. Neatsimena dėl ko įvyko konfliktas, ką pasakojo nukentėjusioji, bet tikrai atsimena, kad nukentėjusiosios ausys buvo paraudusios ir patinusios, ji buvo išsigandusi. Nukentėjusiosios parodymus užrašė teisingai.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, perskaitė liudytojos D. P. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 4 d. duotus parodymus apie tai, kad ji dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje tyrėja. 2025 m. vasario 8 d. ji pradėjo darbą nuo 20 val. ir dirbo iki 2025 m. vasario 9 d. 8 val. 2025 m. vasario 8 d. apie 22 val. 57 min. iš Alytaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas: „Prieš 2 val. namuose pranešėją sumušė sugyventinis, trenkė į galvą apie 20 kartų, ištino. GMP reikalinga (duomenys neskelbtini) metų moteriai, yra 1 vaikas (1 mėnesio). Moteris pabėgo iš namų, yra pas brolį adresu (duomenys neskelbtini), 2 aukštas, durų kodas – 83. Sugyventinis pasiliko bute.“ Į šį pranešimą pirmiausia sureagavo ekipažas A5078. Kadangi buvo gautas pranešimas, kad yra smurtas artimoje aplinkoje, kad nukentėjusioji moteris yra sumušta, dėl to ji kartu su vyriausiuoju patruliu A. P. ir vyr. tyrėja V. A. taip pat vyko pas pranešėją. Apie 23 val. 20 min. jų ekipažas A5074 atvyko pas pranešėją, adresu (duomenys neskelbtini). Aikštelėje tuo metu jau buvo atvykę medikai, kurie apžiūrėjo nukentėjusiąją. Moteris, kuri išsikvietė pagalbą, buvo I. M.. Apžiūrėję medikai, I. M. pasiūlė vykti kartu į (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos skyrių. I. M. atsisakė vykti su medikais teigdama, kad jai reikia pasirūpinti savo kūdikiu. Medikai išvyko. Išvykus medikams I. M. bendravo su policijos pareigūnais, ji paaiškino, kad ji kvietė policijos pareigūnus, teigdama, kad 2025 m. vasario 8 d., apie 21.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, įvykusio konflikto metu jos neblaivus sugyventinis A. K. jai sudavė apie 20 smūgių rankų kumščiais į galvą, sudavė apie 3 smūgius į nugarą ir dėl to ji jaučia fizinį skausmą. I. M. buvo patikrintas jos blaivumas, ji buvo blaivi. Matėsi, kad jos ausys buvo patinusios, paraudusios. I. M. skundėsi, kad jai skauda galvos viršugalvį, kaklą nugarinėje pusėje. Ji atliko jos asmens apžiūrą ir ją nufotografavo. Tuo metu ekipažo A5078 pareigūnai K. D. ir E. M. į tarnybinį automobilį į laikino sulaikymo kamerą patalpino A. K. I. M. aiškino, kad A. K. yra jos sugyventinis, kad ji nuo savo sugyventinio patyrė smurtą ir iš I. M. buvo priimtas pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką. Tai ne pirmas kartas, kai pagal gautus pranešimus vyksta į šią šeimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Tą dieną policijos pareigūnų „Body“ kamerų sistema buvo sutrikusi ir kameros jiems buvo neišduotos, dėl to įvykio vietoje nebuvo filmuota (1 t., b. l. 83–86). Perskaičius liudytojos D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė teisybę. Ji pradžioje su A. K. nebendravo, bet kai rašė siuntimus į areštinę, jis elgėsi ramiai, su pareigūnais nesiginčijo.
Įvykio vietos apžiūros protokolu 2025 m. vasario 9 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16–18, 19–25).
Asmens apžiūros protokolu 2025 m. vasario 9 d. apžiūrėta I. M., protokole pažymėta, kad ant I. M. galvos srities, t. y. ausų, matomas patinimas, ji teigia, kad skauda galvos plaukuotosios dalies ir kaklo nugaros pusės sritį (1 t., b. l. 34–36; 37–40).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos L. R. 2025 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nukentėjusioji I. M. atsisakė vykti apžiūrai pas teismo medicinos ekspertus (1 t., b. l. 32–33).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 434/2025 (02) nurodoma, kad I. M. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota (1 t., b. l. 62–63).
Kitų objektų apžiūros protokolu 2025 m. kovo 14 d. užfiksuota, kad Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius raštu 2025 m. vasario 14 d. Nr. 41D(K)-164 pateikė pagalbos centro 2025 m. vasario 8 d. 22 val. 51 min. informacinėje sistemoje užfiksuotą pranešimą iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) BPCID 95483764397. Garso įrašo failas 2025_02_08_22-51-47_(duomenys neskelbtini). Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką bei abonento telefono numerį. Garso įrašo trukmė 2 minutės 44 sekundės. Nustatyta, kad pranešėja I. M. kviečia atvykti policiją, adresu (duomenys neskelbtini), nes ją namuose sumušė sugyventinis ir praneša: „Sugyventinis mane sumušė, turiu naujagimį vaiką“; „Aš dabar pas brolį kitam name“; „Nu čia prieš kokias dvi valandas geras. Nes aš, vienu žodžiu, va dabar aš palaukiau, kol jisai užmigo ir aš pabėgau, su kūdikiu pabėgau, pas brolį pabėgau“; „Galvą sudaužė, vienu žodžiu ausys ištinę“; „Su ranka, vienu žodžiu ir spardė, daužė“; „Su ranka trenkė“; „Jo, gal apie dvidešimt smūgių, žodžiu, ausys ištinę, vienu žodžiu, ranka“; „Ne ne, tik kad ištinus, bus mėlynos ausys, ten vienu žodžiu galvą skauda“; „Jis pasiliko bute, ten, kur aš pasakiau pirmą adresą, nes jis dabar miega ir aš pabėgau“; „Ne, vaikui viskas gerai, aš tiesiog palaukiau, kol jisai užmigs, susisukau į adijalus ir pabėgau, nes jau neįmanoma“ (1 t., b. l. 45–48).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tuomet, kai nustatoma, kad kaltininkas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir šią veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti, padariniai.??????Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Kaltinamasis A. K. kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo I. M. pripažino, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio aplinkybių neprisimena, bet galėjo būti kaip nurodyta kaltinime. Žino, kad apsistumdė, po to nuėjo parūkyti ir nieko nebeatsimena. Vėliau patikslino, kad negalėjo suduoti 20 smūgių, jeigu ir sudavė, tai tikrai ne tiek. Nors kaltinamasis nepripažino visų kaltinime nurodytų aplinkybių dėl smūgių skaičiaus, tačiau jo kaltę pilna apimtimi įrodo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Teismas vertina, kad kaltinime nurodyta aplinkybės dėl to, kad A. K. rankos kumščiais sudavė apie dvidešimt smūgių į galvos sritį ir tris smūgius į nugaros sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, nustatyta remiantis nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kita vertus, vertinant šios aplinkybės reikšmę veikos kvalifikavimui visumos aplinkybių konktekste, manytina, kad ji galutinio veikos teisinio vertinimo esmės nekeičia. Teismas pažymi, kad A. K. kaltinamas fizinio skausmo savo šeimos nariui sukėlimu, kuris pasireiškė smurtinių veiksmų sugyventinės I. M. atžvilgiu atlikimu, ko iš esmės neneigia ir pats kaltinamasis. Tuo tarpu dėl suduotų smūgių skaičiaus nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme esminėse detalėse buvo nuoseklūs. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu ne kartą apklausta I. M. teigė, kad 2025 m. vasario 8 d. namuose įvyko konfliktas su sugyventiniu A. K., nes jis vartojo alkoholį. A. K. buvo agresyvus, sudavė jai daugybinius smūgius į galvos ir sprando sritį. Skausmą jautė kelias dienas. Apie tai, kad nukentėjusiajai buvo suduota apie dvidešimt smūgių ji nurodė ir paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu. Nukentėjusiosios parodymus dėl patirtų sužalojimų, lokacijos patvirtina ir liudytojos policijos pareigūnės D. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad ji matė, jog nukentėjusiosios ausys buvo ištinusios. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji parodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš 2025 m. vasario 9 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją ant jos ausų buvo matomas patinimas, nukentėjusioji teigė, kad jai skauda galvos plaukuotosios dalies ir kaklo nugaros pusės sritį (1 t., b. l. 34-40). Teismas vertina, kad nukentėjusiosios parodymai ir kiti aptarti bylos įrodymai pilnai patvirtina kaltinime nurodytų A. K. fizinio smurto veiksmų požymius bei sukeltus padarinius, dėl tokių A. K. veiksmų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą ir tokie padariniai buvo pakankami baudžiamosios atsakomybės kilimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamos bylos kontekste 2025 m. vasario mėnesį nukentėjusioji I. M. ir kaltinamasis A. K. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, dalinosi buitimi, augino naujagimį, tokiu būdu spręstina, kad juos siejo šeiminiai santykiai, todėl kaltinimai A. K. pagrįstai pareikšti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltinant jį sukėlus fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei, su kuria nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo A. K. teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.
Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, įstatymų leidėjas įtvirtina viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės rūšis.
Skirdamas bausmę A. K. teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, t. y.: tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus smurtinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas prieš sugyventinę namuose, būnant neblaiviam, nusikalstamus veiksmus pasirenkant kaip netinkamą buitinių konfliktų sprendimo būdą. Teismas pažymi, kad veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nepasižymi dideliu pavojingumu, ilgalaikio fizinio skausmo kaltininko veiksmai nesukėlė.
A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Pažymėtina, kad A. K. būdamas teistas padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, kas leidžia spręsti apie didesnį A. K. asmenybės pavojingumą, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Nors ši asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė prokuroro teismui pateiktame kaltinamajame akte ir nebuvo nurodyta, tačiau duomenys apie ankstesnius A. K. teistumus kaltinamajame akte nurodyti išsamiai ir teismui buvo žinomi, todėl teismas šią aplinkybę pripažįsta sunkinančia A. K. atsakomybę.
Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo A. K. asmenybę. A. K. anksčiau teistas, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad anksčiau taikyto švelnesnio pobūdžio bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, kadangi asmuo ir vėl nusikalto. A. K. anksčiau taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. A. K. šiuo metu nedirba. Siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam A. K. skirtina griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti A. K. paskyrus 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132-942/2016">2K-132-942/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk2LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-396-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-396-746/2016">2K-396-746/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-693/2017">2K-179-693/2017</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA2LTY5Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-306-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-306-697/2019">2K-306-697/2019</a>).
A. K. anksčiau ne kartą teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis taip pat baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenys. Kita vertus, A. K. teigia, kad supranta, jog turi problemų su alkoholio vartojimu, šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad A. K. reikalingas gydymas. Be to, kaltinamajam po padarytos nusikalstamos veikos kitų ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo, kaltinamasis taip pat nebuvo baustas administracine tvarka. Taigi, kaltinamasis šiuo metu laikosi visuomenėje nustatytų taisyklių ir tai leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis bando keistis teigiama linkme. Teisiamojo posėdžio metu A. K. kritiškai vertino savo elgesį, nurodė, kad dėl tokių veiksmų yra kalta priklausomybė alkoholiui, kurią aktyviais veiksmai siekia spręsti. Todėl, teismo vertinimu, dabartiniu metu A. K. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. A. K. griežta elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Be to, jei A. K. nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. K. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per 1 metu nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje; draudimą bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. vasario 8 d., 23 val. 30 min. iki 2025 m. vasario 9 d. 13 val. 15 min. (1 para), šis bausmės laikas, realaus bausmės atlikimo atveju, įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę.
V. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paskirta kardomoji priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, kuri pratęsta Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.
Kompaktinis diskas, esantis byloje, paliktinas saugoti prie bylos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruoti Užimtumo tarnyboje;
2) pareigą per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje;
3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. K. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. M., nesiartinant prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
A. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti recidyvistu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį kompaktinį diską palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti A. K., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:
1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;
2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
