Dėl pripažinimo atleidimą iš darbo neteisėtu

Civilinė byla Nr. 3K-3-551/2007

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8; 15.3.2; 15.4; 16.2.4

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui AB „Smiltynės perkėla“ dėl pripažinimo atleidimą iš darbo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas nurodė, kad atsakovo bendrovės direktoriaus 2006 m. liepos 21 įsakymu jis nuo 2006 m. liepos 23 d. yra atleistas iš darbo pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Įsakyme nenurodyta, kokių darbo pareigų jis nevykdė ar vykdė netinkamai, kuo reiškėsi jo kaltė, iš jo nepareikalauta raštu pasiaiškinti. Atsakovas 2006 m. liepos 20 d. dienraštyje „Klaipėda“ paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovo neva nežmonišką elgesį su kliente. Iš darbo jis atleistas neteisėtai, todėl grąžintinas į darbą, o iš atsakovo jam turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinė žala. Ieškovas nurodė, kad su juo susidorota dėl direktoriaus kritikos.

Ieškovas, remdamasis CK 1.138, 6.250 straipsniais, DK 2, 242, 250, 29⁵ straipsniais, prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš dispečerio pareigų nuo 2006 m. liepos 23 d., grąžinti į ankstesnį darbą, priteisti 10 179,83 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki 2007 m. sausio 15 d., vidutinį darbo užmokestį iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 857,50 Lt nesumokėtą priedą prie atlyginimo už 2006 metų birželio mėnesį, 200 Lt priedą prie atlyginimo už 2006 metų gruodžio mėnesį, 200 tūkst. Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino, kad ieškovas iš AB „Smiltynės perkėla“ dispečerio pareigų 2006 m. liepos 23 d. pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą atleistas neteisėtai; 2) negrąžino ieškovo į darbą ir laikė, kad darbo sutartis su juo nutraukta teismo sprendimu nuo šio įsigaliojimo dienos; 3) ieškovui iš atsakovo priteisė: a) trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio 4658,10 Lt išeitinę išmoką; b) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. liepos 23 d. iki 2007 m. sausio 29 d. – 9040,68 Lt; 4) įpareigojo atsakovą ieškovui išmokėti vidutinį darbo užmokestį po 68,49 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2007 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) ieškovui iš atsakovo priteisė 516,75 Lt neišmokėtos premijos, 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 400 Lt atstovavimo išlaidų (iš viso – 3916,75 Lt); 6) atmetė kitą ieškinio dalį; 7) valstybei iš atsakovo priteisė 526,46 Lt bylinėjimosi išlaidų; 7) nusprendė skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1552,37 Lt – priteisimo. Teismas nurodė, kad darbdavys be pagrindo atleido ieškovą iš pareigų ir pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką. Ieškovas turėjo teisę pasiaiškinti ne per poilsio dienas, bet vėliau; darbdavys neatliko incidento tyrimo, ieškovą atleido net negavęs jo pasiaiškinimo raštu ir neįrodė, jog ieškovas su V. K. elgėsi neleistinai. Dėl šių priežasčių teismas pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu (DK 242 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad ieškovas teigė, jog darbdavys siekia su juo susidoroti, be to, grąžinus ieškovą grąžinus į ankstesnį darbą šiam bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, nes jam skirta drausminė nuobauda – papeikimas, kuri panaikinta teismo sprendimu; atsakovas priėmė įsakymą dėl ieškovo atleidimo dėl nepatenkinamų atestacijos rezultatų, bet vėliau jį panaikino. Todėl teismas nusprendė negrąžinti ieškovo į darbą (DK 29⁷ straipsnio 4 dalis). Ieškovo vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu teismas laikė 1552,37 Lt, o vidutinį darbo dienos užmokestį – 68,49 Lt. Atleistas iš darbo ieškovas negavo kitiems darbuotojams mokėto 516,75 Lt priedo. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 200 Lt priedą prie atlyginimo už 2006 metų gruodžio mėnesį, nes darbuotojas neturi teisės reikalauti neuždirbtų ir negautų pajamų. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos, teismas pabrėžė, kad ieškovas neturtinės žalos kilimą labiau sieja ne su neteisėtu atleidimu, bet su laikraštyje „Klaipėda“ atspausdintu straipsniu, kurio autorius ir iniciatorius yra ne atsakovas. Dėl to teismas nesvarstė su publikacija susijusios žalos (ir neturtinės) atlyginimo klausimo. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad neteisėtas jo atleidimas iš darbo galėjo sukelti dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, pažeminimą, todėl jis patyrė 3000 Lt neturtinės žalos (DK 245, 250 straipsniai, CK 6.250 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 19 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo apeliacinį skundą ir pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas grąžinti į darbą, priteista trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir vidutinis darbo užmokestis, bei dėl šios dalies priėmė naują sprendimą: grąžino ieškovą į darbą; priteisė jam iš atsakovo 16 756,52 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos – 2006 m. liepos 24 d. – iki sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2007 m. birželio 19 d.; priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisė valstybei iš atsakovo 4,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ieškovui – 42,26 Lt kelionės išlaidų; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, atsakovas nesiėmė visų priemonių konfliktui išaiškinti, nes pareikalavo ieškovą atvykti pasiaiškinti, kai šiam buvo poilsio dienos. Teismas nurodė, kad esant darbuotojo reikalavimui grąžinti jį į darbą, toks reikalavimas, esant pripažintam atleidimui iš darbo neteisėtu, gali būti netenkinamas tik tuo atveju, jeigu tai prieštarautų paties darbuotojo interesams. Teismas nurodė, kad ieškovas prašė jį grąžinti į darbą, o tai, kad atsakovas pažeidė ieškovo, kaip darbuotojo, teises, neteisėtai jam paskirdamas drausminę nuobaudą ir atleisdamas iš darbo, nėra pakankamas pagrindas manyti, jog, grąžinus ieškovą į darbą, atsakovas ir toliau pažeidinės jo teises bei sudarys nepalankias sąlygas dirbti. Dėl to teismas patenkino ieškovo apeliacinio skundo dalį dėl grąžinimo į darbą ir priteisė ieškovui 16 756,52 Lt kompensaciją už visą pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas padarė ieškovui neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas dirba nuo 2003 m. rugpjūčio 4 d., atsakovas anksčiau yra pažeidęs ieškovo teises, ieškovui priteistos negautos pajamos, todėl priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino nuo 3000 Lt iki 1000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš šalių priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintiems reikalavimams apeliacinės instancijos teisme. Teismas, įvertinęs nedidelius byloje sprendžiamų teisinių klausimų apimtį, sudėtingumą, būtinas laiko sąnaudas (apeliaciniame skunde iš esmės nagrinėjami tie patys nesudėtingi teisiniai klausimai, kaip ir pirmosios instancijos teisme), atmestų reikalavimų dydį, manė, kad šalims vienai iš kitos priteistina po 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, bet jų nepriteisė, nes manė, kad tai daryti esant vienodoms sumoms yra netikslinga.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė DK 29⁷ straipsnio 4 dalį, darbo teisės subjektų lygybės principą, nes pripažino, kad darbuotojo galima negrąžinti į darbą, jeigu tai prieštarautų tik darbuotojo interesams. Kasatorius nurodė, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog pagal DK 29⁷ straipsnio 4 dalį darbuotojo galima negrąžinti į darbą ir dėl kitokių priežasčių, taip pat ir dėl teisėtų darbdavio ir darbuotojų kolektyvo interesų, kurie grąžinus ieškovą į darbą būtų pažeisti. Tai, ar jos yra, teismas privalo patikrinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, byla Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija, byla Nr. 3K-3-231/2007). Kasatoriaus manymu, nurodytos teisės normos tikslas apsaugoti ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio ar trečiųjų asmenų interesus, taip įvykdant socialinį teisingumą ir atkuriant šalių taiką. Apeliacinės instancijos teismas to nepasiekė.

Bylą nagrinėję teismai pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalį, nes ją aiškino ir taikė neatsižvelgdami į jos tikslus ir uždavinius. Atsakovo direktoriaus įsakymas dėl draudiminės nuobaudos ieškovui paskyrimo priimtas po to, kai šis atsisakė pateikti rašytinį pasiaiškinimą, bet įsakymas įvykdytas – ieškovas atleistas iš darbo – tik gavus rašytinį pasiaiškinimą. Terminą pasiaiškinimui pateikti darbdavys nustatė atsižvelgdamas į susidariusią sudėtingą situaciją. Dėl to, kasatoriaus nuomone, nepažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas atsisakė pasiaiškinti dėl incidento dėl svarbių priežasčių, t. y. buvo poilsio dienos, ir jis neprivalėjo eiti į darbą. Kasatoriaus manymu, ieškovas vis dėlto privalėjo iškart po incidento imtis veiksmų, susitaikyti su V. Krataite, informuoti darbdavį ir taip įvykdyti savo pareigą bendradarbiauti su darbdaviu, nes nebuvo objektyvių aplinkybių, dėl kurių ieškovas negalėjo atlikti tokių veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad tik neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia neturtinės žalos padarymo, t. y., pažeidus neturtines teises, neturtinei žalai atlyginti būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. R. Š., UAB „Brolių Tomkų leidykla“, byla Nr. 3K-3-294/2003). Be jokių įrodymų apie žalą, jos dydį, neteisėtus darbdavio veiksmus ir priežastinį ryšį, apeliacinės instancijos teismas bando formuoti ydingą praktiką, kad darbdavio pareiga atlyginti darbuotojui neturtinę žalą atidarda ex officio kiekvienu atveju darbuotojo atleidimą pripažinus neteisėtu ir kad darbuotojas nieko neprivalo įrodinėti, išskyrus neteisėtą atleidimą.

Bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 6.250 straipsnį, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimu, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir pasekmės, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita, nes nenurodė kriterijų, kuriais rėmėsi nustatydami neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, byla Nr. 3K-3-351/2006).

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 14 straipsnio 1 dalį, 185 straipsnio 1 dalį, nes neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų, reikšmingų DK 29⁷ straipsnio 4 daliai taikyti: darbo kolektyvo rašytinių skundų dėl ieškovo seksualinio ir tautinio priekabiavimo; įrodymų apie tai, jog ieškovas negali vykdyti keltų judėjimo dispečerio pareigų, nes kelis kartus nebuvo ir dabar nėra atestuotas; atsakovo direktoriaus paaiškinimų dėl drausminės nuobaudos skyrimo, įvykdymo ir ieškovo pasiaiškinimo gavimo bei įvertinimo.

Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalį, 263, 265 straipsnius, 331 straipsnio 4 dalį, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir pažeidė asmens teisę į tinkamą procesą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo ieškovo ir V. K. incidento. Teismai neatsižvelgė į tai, kad iš byloje esančių įrodymų, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog incidentas buvo, negu jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, byla Nr. 3K-3-439/2005; Teismų įstatymo 34 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis). Teismai ignoravo liudytojos V. K. parodymus (kurie, kasatoriaus manymu, yra vieni pagrindinių, sprendžiant tokį ginčą), telefoninių pokalbių išklotines, laikraščio straipsnį; prioritetą suteikė ieškovo, kurio reputacija kontraversiška, parodymams.

Apeliacinės instancijos teismas privalėjo taikyti CPK 3 straipsnį, 93, 98 straipsnius, bet jų netaikė, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimu, kad, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, taip pat būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Lietuvos valstybė, byla Nr. 3K-3-232/2005). Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai yra sudėtingi, didelė jų apimtis, todėl teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, ieškovui priteisdamas tik 500 Lt iš 11 365,63 Lt, turėtų advokato pagalbai apmokėti. Be to, teismas negalėjo sumažinti bylinėjimosi išlaidų, remdamasis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 11 punktu, nes jis taikomas tik tada, kai bylinėjimosi išlaidos viršija 8 punkte nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos vienas teisėjų G. Pečiulis galėjo susidaryti išankstinę nuomonę dėl ginčo esmės, todėl byla išnagrinėta neobjektyviai. Šį argumentą kasatorius grindžia tuo, kad teisėjas G. Pečiulis taip pat dalyvavo kitoje civilinėje byloje Nr. 1A-87/2007 nagrinėjant panašų tų pačių šalių ginčą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo. Kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad apeliacinio teismo posėdyje dalyvavęs jo advokatas šioje byloje neatstovavo kasatoriui kitoje byloje ir nežinojo apie kitą civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėtį.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius netinkamai ir plečiamai aiškina DK 29⁷ straipsnio 4 dalį, nes joje nustatytas darbuotojo, bet ne darbdavio interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Mažeikių miškų urėdija, byla Nr. 3K-3-231/2007. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra pagrindų DK 29⁷ straipsnio 4 daliai taikyti. Tai, kad darbdavys siekia susidoroti su darbuotoju, nėra pagrindas negrąžinti darbuotojo į darbą, nes tai reikštų susidorojimo įteisinimą ir asmens teisės į darbą pažeidimą. Atsiliepime nurodoma, kad tai, jog darbuotojas aktyviai gina savo teises, taip pat nėra pagrindas DK 29⁷ straipsnio 4 daliai taikyti. Be to, ieškovas teigia, kad pagrindai DK 29⁷ straipsnio 4 daliai taikyti yra faktinės aplinkybės, kurių negalima ginčyti kasaciniame skunde. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą, nesilaikydamas jos skyrimo tvarkos ir nesant visų drausminės atsakomybės sąlygų (darbuotojo kaltės, neteisėtų veiksmų, žalingų padarinių ir priežastinio ryšio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. UAB „Lietuvos spauda“ Kauno agentūra, Nr. 3K-3-1388/2002). Atsakovas ieškovui raštu neįteikė raštiško reikalavimo pasiaiškinti dėl konkretaus drausmės pažeidimo, jo laiką, vietos, darbuotojo kaltės įrodymų, kitų aplinkybių ir termino pasiaiškinimui pateikti (DK 240 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pažymėjo, kad šių reikalavimų neatitiko atsakovo 2006 m. liepos 20 d. raštas, apie kurį atsakovas ieškovui pranešė telefonu. Drausminės atsakomybės sąlygos taip pat nenurodytos atsakovo direktoriaus įsakyme, kuriuo ieškovas atleistas iš darbo. Ieškovas nurodo, kad jis nepažeidė darbo tvarkos taisyklių, nes nebuvo nustatyta darbo tvarkos taisyklių ir pagrindų, kada dispečeris privalo duoti nurodymus kelto kapitonui pažeisti keltų judėjimo uosto akvatorijoje grafiką. Atsiliepime tvirtinama, kad ieškovo netinkamas bendravimas su kliente pagrįstas tik subjektyviais ir prieštaringais šios parodymais, nes jai turėjo įtakos neįvykęs susitikimas su draugu. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nebuvo įmanoma užlaikyti kelto, nes šis jau buvo išvykęs. Atsakovas neatliko tyrimo dėl tariamo drausimės pažeidimo, nesurinko visų būtinų ieškovo galimą kaltę pagrindžiančių įrodymų, pasitikėjo vien tik dienraštyje „Klaipėda“ paskelbtais duomenims, prie kurių paskelbimo pats prisidėjo.

konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas atsakovo bendrovėje dirbo nuo 2003 m. rugpjūčio 4 d., iš dispečerio pareigų atleistas 2006 m. liepos 23 d. pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą (dėl darbo drausmės pažeidimo). Ieškovas iš darbo atleistas laikraščio „Klaipėda“ 2006 m. liepos 20 d. straipsnyje „Paliko už borto“ aprašius V. K. skundą, kuriame nurodyta, kad norėdama padėti savo draugui, vėluojančiam į paskutinį 2.30 val. iš Smiltynės išplaukiantį keltą, ji nuvyko į II Smiltynės perkėlos dispečerinę, bet šios durys buvo užrakintos. V. K. paskambinus telefonu atsiliepė arba užsimiegojęs, arba išgėręs vyras, kuris ją apšaukė necenzūriniais žodžiais. Atsakovas 2006 m. liepos 20 d. pareikalavo, kad ieškovas dėl šio incidento pasiaiškintų, bet tuo metu šiam buvo poilsio dienos. Dėl to ieškovas pasiaiškinimą pateikė 2006 m. liepos 22 d., t. y. po to, kai atsakovo direktorius 2006 m. liepos 21 priėmė įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Teismai nustatė, kad V. K. ieškovui skambino 2.45 val. – tuo metu, kai keltas jau buvo grįžęs į Klaipėdos perkėlą, pokalbis truko 39 sekundes, ir ieškovas nebegalėjo sulaikyti kelto Smiltynėje.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą reikia tada, jeigu skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Kasaciniame skunde pateikiami argumentai yra susiję su materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimais, turėjusiais esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, bei nukrypimu nuo kasacinio teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Juos galima sugrupuoti į tokias grupes. Pirma, argumentai, susiję su darbo teisės normų, reglamentuojančių neteisėtai iš pareigų atleisto darbuotojo teisių gynimą, pažeidimu (DK 29⁷ straipsnio 3, 4 dalys). Antra, argumentai, susiję su darbo teisės normų, reglamentuojančių drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, pažeidimu (DK 240 straipsnis). Trečia, argumentai, kuriais keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbdavio materialinę atsakomybę už neturtinę žalą, pažeidimu (CK DK 245, 250 straipsniai, CK 6.245–6.251, 6.263, 6.281, 6.282 straipsniai). Ketvirta, argumentai, susiję proceso teisės normų, reglamentuojančių teisėjų nešališkumą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimą, pažeidimu (CPK 21, 93 straipsnio 2, 3 dalys).

DK 29⁷ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnė darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 29⁷ straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas darbuotojo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 29⁷ straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų yra taikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. AB „Kauno energija“, byla Nr. 3K-3-333/2006).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas ieškovą atleido iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pasisakydamas apie šiukštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, byla Nr. 3K-3-351/2006). Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją tokiu pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Įstatymų leidėjas DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą. Tai – pažeidimas, kuriuo darbuotojas pažeidžia įstatymuose tiesiogiai ar kituose norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus jam atliekant darbo funkcijas arba kitaip šiurkščiai nusižengiant darbo tvarkai ar darbo pareigoms. DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkte įvardytas vienas iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų – neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. Neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais paprastai suprantamas kaip toks darbuotojo elgesys su lankytojais ar interesantais, kai šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai šio darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai tvarkai. Be to, darbuotojo neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo to, ar jis padaromas tiesiogiai lankytojų ar interesantų akivaizdoje, ar bendraujant telefonu, ar nagrinėjant šių prašymus bei skundus, ar kitokiu būdu.

Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovas ieškovą iš darbo atleido neteisėtai, nes tai padaryta be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, t. y. ieškovas nesielgė su kliente neleistinai, nepadarė šiukštaus darbo pareigų pažeidimo, o atsakovas atleidimą iš darbo kaip drausminę nuobaudą paskyrė tada, kai ieškovui buvo poilsio dienos, ir raštu nepareikalavo, jog šis pasiaiškintų raštu. Teismai padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas neleistinai elgėsi su kliente V. K. Kasacinis teismas yra saistomas teismų nustatytų aplinkybių, todėl tik patikrina, ar teismai nepažeidė įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, ar tinkamai taikė ir aiškino kitas proceso ir materialinės teisės normas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos, o darbdavio pateiktų įrodymų nepakanka paneigti teismų išvadai, kad ieškovo veiksmuose nenustatyta neleistino elgesio su klientais požymių (CPK 185 straipsnis). Dėl to teismai pagrįstai ieškovo atleidimą iš darbo DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu pripažino neteisėtu. Šios išvados nepaneigia kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo, todėl atmetami.

DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, byla Nr. 3K-3-59/2006). Šios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą. Darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas terminas darbuotojui pateikti pasiaiškinimą raštu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimus, pasiūlymas darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės nuobaudos taikymui. Darbuotojo pasiaiškinimai, duoti asmenims, kurie neturi įgalinimų skirti drausminę nuobaudą, negali būti prilyginami darbuotojo pasiaiškinimams darbdaviui, rengiančiam drausminės atsakomybės bylą (DK 240 straipsnio 1 dalis). Tokie pasiaiškinimai gali būti vertinami tik kaip rašytiniai įrodymai (CPK 177 straipsnis, 197 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovo atstovė, neturinti teisės skirti drausminę nuobaudą, telefonu 2006 m. liepos 20 d. pareikalavo, kad ieškovas raštu pasiaiškintų dėl incidento; atsakovo vadovas 2006 m. liepos 21 d. įsakymu atleido ieškovą iš pareigų, o ieškovas 2006 m. liepos 22 d. pateikė pasiaiškinimą. Taigi įstatyme nustatyta drausminės nuobaudos skyrimo tvarka buvo pažeista ir teismas šią normą taikė tinkamai (DK 29⁷ straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, byla Nr. 3K-3-59/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. UAB,,AJ Šokoladas“, byla Nr. 3K-3-350/2007). Kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad šalys tik 2006 m. liepos 23 d. pasirašė darbo sutarties nutraukimą, neturi reikšmės, nes DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvus draudimas paskirti drausminę nuobaudą, bet ne vykdyti ją, raštu nepareikalavus darbuotojo pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo. Dėl to su drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybėmis susiję kasacinio skundo argumentai taip pat atmetami.

Analizuodamas pagrindus, grąžinti neteisėtai atleistą darbuotoją į pirmesnį darbą ar ne, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo nurodyto ieškinio dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė ir kt., byla Nr. 3K-3-204/2007). Teismas, nustatęs, kad nėra pagrindo tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, tai savo iniciatyva gali keisti ieškinio dalyką (DK 29⁷ straipsnio 4 dalis). Teismas reikšmingas šios normos taikymui aplinkybes nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors šalis jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija, byla Nr. 3K-3-231/2007).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, kilusį iš darbo teisinių santykių, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas svarstė abu ieškovo, kaip darbuotojo, pažeistų teisių gynimo būdus ir taikė DK 29⁷ straipsnio 3 dalį, bet ne 4 dalį, nes nenustatė, kad ieškovui bus sudarytos nepalankios sąlygos toliau dirbti, kad šio neįmanoma grąžinti į pirmesnį darbą dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra tinkamai motyvuota ir nėra pagrindo nesutikti su ja. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad DK 29⁷ straipsnio 3, 4 dalyse nustatyti alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti. Byloje nenustatyta ieškovo drausmės pažeidimų. Tai nustatęs, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis turėjo pagrindą taikyti DK 29⁷ straipsnio 3 dalyje nustatytą alternatyvų ieškovo, kaip darbuotojo, teisių gynimo būdą. Kasacinis teismas negali nustatinėti naujų faktinių aplinkybių, bet privalo vadovautis žemesniųjų instancijų teismų nustatytais faktais (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, kasaciniame skunde teigdamas, kad DK 29⁷ straipsnio 4 daliai taikyti būtina atsižvelgti į darbdavio ir darbo kolektyvo interesus, kuriuos ieškovas nuolat pažeidinėja, taip pat kad apeliacinės instancijos teismas turėjo ginti atsakovo teises, netinkamai aiškina teisės normas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad grąžinti ieškovo į pirmesnį darbą negalima dėl to, jog ieškovo kvalifikacija nepakankama, būdas konfliktinis, bendradarbiai skundžiasi jo neetišku elgesiu, įžeidinėjimais ir seksualiniu priekabiavimu. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokios aplinkybės neturi būti laikomos priežastimis, panašiomis į ekonomines, technologines ir organizacines priežastis, dėl kurių neteisėtai atleisto darbuotojo negalima grąžinti į pirmesnį darbą, nes jos objektyviai neatima darbuotojo galimybės pasinaudoti teise į darbą. Kasatoriaus nurodytų aplinkybių visuma galėtų atitikti darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindą pagal DK 129 straipsnį, bet jos neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje ir yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šioje byloje teismai sprendė šalių ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo visiškai kitu pagrindu, t. y. darbuotojui šiukščiai pažeidus darbo pareigas. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, susijusius su priežasčių negrąžinti atsakovo į darbą aiškinimu.

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimu (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė ir kt., byla Nr. 3K-3-204/2007). Bylą nagrinėję teismai, nustatydami darbdavio atsakomybės už padarytą neturtinę žalą sąlygas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, byla Nr. 3K-3-10/2006; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. ir kt. v. UAB,,Plungės lagūna“ ir AB,,Lietuvos draudimas“, byla Nr. 3K-3-27/2006).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi. Nustatant neturtinės žalos dydį, yra reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir pasekmės, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“; byla Nr. 3K-3-351/2006). Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį ir sumažindamas pirmosios instancijos teismo priteistą sumą nuo 3000 Lt iki 1000 Lt, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį). Teismas rėmėsi neteisėto ieškovo atleidimo iš darbo pasekmėmis, ankstesniu ieškovo teisių pažeidimu, nedidele ieškovo darbo trukme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl darbdavio atsakomybės už darbuotojui padarytą neturtinę žalą ir jos dydžio nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo keisti priteistos neturtinės žalos dydį.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovo turtinį reikalavimą padidinti neturtinę žalą, netgi ją sumažino 2000 Lt suma ir patenkino neturtinį reikalavimą grąžinti į darbą, todėl šalims priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams apeliacinės instancijos teisme (ieškovo patenkinti reikalavimai atitinka 51,54 proc., atsakovo – 37,80 proc.). Įvertinęs tai, taip pat ir nedidelius byloje sprendžiamų teisinių klausimų apimtį, sudėtingumą ir laiko sąnaudas jiems spręsti, remdamasis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 11 punktu, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalims vienai iš kitos priteistina po 500 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos ir įvertintos šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos neviršija nurodytų rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neteisingai aiškino proceso, teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

CPK 65 straipsnyje nustatyti konkretūs pagrindai teisėjui nusišalinti. Tačiau teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (CPK 66 straipsnis). Nemotyvuotas teiginys, kad vienas bylą apeliacine tvarka nagrinėjusių teisėjų dalyvavo kitoje byloje sprendžiant kitą tų pačių šalių ginčą, nesant teisėjo galimą šališkumą pagrindžiančių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, negali būti pagrindas abejoti tuo, jog byla išnagrinėta nešališko teismo. Be to, pagal CPK 68 straipsnio 2 dalį nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužinojo vėliau. Atsakovas nepareiškė nušalinimo teisėjui iki apeliacinės instancijos teismui pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Tai, kad kasatoriaus advokatas šioje byloje neatstovavo jo kitoje byloje ir nežinojo apie to paties teisėjo dalyvavimą nagrinėjant tų pačių šalių skirtingus ginčus, nepatvirtina to, jog pats kasatorius nežinojo šios aplinkybės iki pradedant bylą nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atsakovo kasacinis skundas atmetamas.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prie atsiliepimo ieškovas pridėjo 2007 m. rugpjūčio 10 d. kvito šaknelę, serija LAT, Nr. 128998, iš kurios matyti, kad jis sumokėjo 400 Lt atsiliepimą surašiusiam advokatui Arūnui Ivanciui. Atmetusi kasacinį skundą, teisėjų kolegija ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovui iš atsakovo 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla“ (juridinio asmens kodas 140285526) priteisti 400 Lt (keturi šimtai litų) išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Aloyzas Marčiulionis

Gintaras Kryževičius

Egidijus Laužikas