Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais, grąžinimo į darbą

(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-544/2007

Procesinio sprendimo kategorija

11.9.10.7

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ Alytaus poliklinikos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui VšĮ Alytaus poliklinikai dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais, grąžinimo į darbą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė nurodė, kad ji dirbo pas atsakovą Terapijos skyriaus bendruomenės slaugytoja. Atsakovas 2006 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 30 paskyrė jai drausminę nuobaudą – papeikimą – už sistemingą pareiginių nuostatų nevykdymą, profesinės etikos bei vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimus. Įsakyme nurodyta, kad ji neįvykdė gydytojo nurodymų atlikti pacientui kardiogramą, nuvykti pas neįgalų ligonį į namus paimti tyrimų, kad ji netaktiškai elgėsi su gydytoja. Ji, nesutikdama su paskirta drausmine nuobauda, kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl nuobaudos panaikinimo. Darbo ginčo komisija, 2006 m. gegužės 24 d. išnagrinėjusi ginčą, ieškovei paskirtą nuobaudą paliko galioti. Šio sprendimo ieškovė teismui neskundė dėl to, kad darbo ginčų komisijos protokole buvo įrašytas sprendimas nesvarstyti jos atleidimo iš darbo klausimo.

Atsakovas 2006 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 36P paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus. Įsakyme nurodyta, kad ieškovė 2006 m. gegužės 18 d. neteisėtai panaudojo konfidencialią informaciją apie pacientus be jų rašytinio sutikimo ir suteikė ją kitiems asmenims, taip pažeidė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį ir įsipareigojimą saugoti duomenis apie pacientus, Vidaus darbo tvarkos taisyklių ir Kokybės sistemos procedūros „Informacijos valdymas“ reikalavimus; o 2006 m. gegužės 30 d. ieškovė užpildė ir pateikė medicinos statistikos skyriui asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (forma Nr. 025/a-LK), įrašydama joje fiktyvius duomenis, taip pažeidė bendruomenės slaugytojos pareigas, nustatytas Lietuvos medicinos normoje MN 57:1998, Pareiginių nuostatų 9, 10.2, 10.7 punktuose, Kokybės sistemos procedūroje „Asmens sveikatos istorijų ir kitos su pacientų priėmimu susietos dokumentacijos tvarkymas“.

Ieškovė mano, kad abi drausminės nuobaudos jai paskirtos neteisėtai. Atsakovo 2006 m. balandžio 21 d. įsakyme Nr. 30 nurodytas darbo drausmės pažeidimas neatitinka faktinių aplinkybių, papeikimas jai paskirtas nesant darbo drausmės pažeidimo sudėties. Ji 2006 m. gegužės 18 d. nepaviešino konfidencialių duomenų apie pacientus, neperdavė jų tretiesiems asmenims, o tik panaudojo juos darbo ginčo nagrinėjimo metu kaip įrodymus, paneigiančius 2006 m. balandžio 21 d. įsakyme Nr. 30 nurodytus darbo drausmės pažeidimus. Pagal lokalinius teisės aktus asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę pildo ir pasirašo gydytojas, tačiau praktikoje jas dažnai sudaro slaugytojos. Ieškovės gydytojai būnant atostogose, jai paskambino statistikė nepateiktų kortelių klausimu. Ieškovė paruošė kortelę be gydytojo parašo (t. y. jos juodraštį), kurios duomenimis galima vadovautis iki gydytojai grįžtat iš atostogų. Ši kortelė nebuvo ir negalėjo būti laikoma oficialiu dokumentu. Ieškovė, negalėdama prieiti prie visų dokumentų, pildydama kortelę vadovavosi savo atmintimi ir tikėtina, kad galėjo suklysti. Tačiau vertinti tokią teisiškai nereikšmingą klaidą kaip darbuotojo kaltę nėra pagrindo. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą drausminei nuobaudai, paskirtai 2006 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 30, apskusti, nes buvo atsakovo suklaidinta – jai buvo pažadėta, kad ji nebus atleista iš darbo. Tai laikytina svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi ir šis turėtų būti atnaujintas.

Ieškovė prašė: panaikinti atsakovo 2006 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 30 ir 2006 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. 36P; pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į darbą; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą darbo ginčų komisijos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimui apskųsti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad prieš atleidžiant ieškovę iš darbo ši turėjo dvi galiojančias drausmines nuobaudas už pareiginių nuostatų nevykdymą, profesinės etikos bei vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus: 2005 m. rugsėjo 22 d. ir 2006 m. balandžio 21 d. įsakymais jai pareikšti papeikimai. Ieškovė 2006 m. gegužės 18 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl 2006 m. balandžio 21 d. drausminės nuobaudos panaikinimo. Darbo ginčų komisija nusprendė drausminę nuobaudą palikti galiojančia. Ieškovė šio sprendimo per įstatyme nustatytą terminą neskundė, manydama, kad nebus atleista iš darbo, dėl to laikytina, jog ji su nuobauda sutiko ir ją tenkino tai, kad ji neatleidžiama iš darbo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo, be to, šios nuobaudos panaikinimas nesukeltų teisinių pasekmių, nes yra 2005 m. rugsėjo 22 d. įsakymu ieškovei paskirta drausminė nuobauda ir dėl jos apskundimo praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovė, turėdama drausminių nuobaudų, ir toliau nerūpestingai atliko savo pareigas: gavusi pacientės G. B. mamogramas ir jų protokolus, nepateikė jų gydytojai, neįklijavo jų į pacientės sveikatos istoriją, formaliai užpildė apskaitos kortelę ir pateikė ją statistikos skyriui be gydytojos parašo; tai galėjo sukelti itin skaudžias pasekmes, nes apie tyrimų rezultatus nebuvo informuota nei pacientė, nei gydytoja. Ieškovė, įsipareigojusi saugoti duomenis apie pacientus, pateikė asmenų sveikatos istorijų kopijas savo atstovui, nagrinėjant jos skundą darbo ginčų komisijoje. Tačiau tai nelaikytina šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, nes duomenų pateikimas atstovui negalėjo pakenkti pacientų sveikatai ar jų interesams. Kadangi ieškovei per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, jos yra galiojančios, tačiau ji ir toliau nerūpestingai atliko savo darbines pareigas, tai teismas konstatavo, kad ji atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pagrįstai ir teisėtai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2007 m. balandžio 17 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino iš dalies: pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžino ją į pirmesnį darbą; priteisė iš atsakovo ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką – po 22,45 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2006 m. birželio 12 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada dėl ieškovei 2006 m. birželio 21 d. paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo. Tačiau teisėjų kolegija nesutiko su teismo išvada, kad po to, kai ieškovei 2006 m. balandžio 21 d. buvo paskirta drausminė nuobauda, ji pakartotinai padarė du šiurkščius darbo drausmės pažeidimus – 2006 m. gegužės 18 d. ir 2006 m. gegužės 30 d. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė 2006 m. gegužės 18 d. kartu su prašymu darbo ginčų komisijai dėl 2006 m. balandžio 21 d. paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo pateikė dviejų pacientų asmens sveikatos istorijų kopijas. Šiuos dokumentus ji pateikė, siekdama paneigti jai paskirtos nuobaudos pagrįstumą, nes, jos nuomone, jie patvirtina aplinkybę, jog, priešingai negu nurodyta įsakyme, ji gydytojo nurodymus įvykdė. Teisėjų kolegija sprendė, kad, esant tokioms aplinkybėms, negalima pripažinti, jog ieškovė neteisėtai rinko bei panaudojo konfidencialią informaciją apie pacientus ir tokiais veiksmais pažeidė darbo drausmę. Dėl 2006 m. gegužės 30 d. ieškovės atlikto asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės užpildymo teisėjų kolegija nurodė, kad šios kortelės pildymo tvarka nustatyta lokaliniame norminiame akte – Kokybės sistemos procedūra „Asmens sveikatos istorijų ir kitos su pacientų priėmimu susietos dokumentacijos tvarkymas“ (toliau – Procedūra). Šios Procedūros 4 punkte, 3 priedo 5.1 ir 6 punktuose nustatyta, kad asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (forma Nr. 025/a-LK) užpildo ir žurnale įregistruoja registratorė, kortelę taip pat pildo šeimos ir vidaus ligų gydytojas. Taigi kortelės pildymas nėra bendruomenės slaugytojos pareiga. Procedūroje nustatyta tik bendruomenės slaugytojos pareiga gautus iš vyr. slaugytojos tyrimų atsakymus ir mamogramas įklijuoti į asmens sveikatos istorijas. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pacientės G. B. mamogramos perdavimą ieškovei. Lietuvos medicinos normoje MN 57:1998 „Bendruomenės slaugytoja (slaugytojas)“ bei Terapijos skyriaus bendruomenės slaugytojos pareiginiuose nuostatuose taip pat nenustatyta bendruomenės slaugytojos pareiga užpildyti asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę. Netinkamas įstatymuose, norminiuose teisės aktuose, taip pat lokaliniuose teisės aktuose nenustatytų darbuotojų pareigų vykdymas negali būti laikomas darbo drausmės pažeidimu. Ieškovės veiksmai užpildant pacientės G. B. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir jos pateikimas be gydytojo parašo statistikos skyriui negali būti pripažintas darbo drausmės pažeidimu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punkto pagrindais atleista nepagrįstai, nes ji 2006 m. gegužės 18 d. ir 2006 m. gegužės 30 d. darbo drausmės pažeidimų nepadarė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Darbo kodekso 228, 234, 238 straipsnius, be pagrindo nesivadovavo DK 235 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 11 punktais; netinkamai įvertino faktinės bylos aplinkybes ir įrodymus, taip pažeidė CPK 177, 178, 183, 185 straipsnius; priėmė nemotyvuotą sprendimą, nes išnagrinėjo tik ieškovės pateiktus argumentus ir su jais susijusius įrodymus, taip pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, 331 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Dėl nurodytų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nepadarė dviejų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų po to, kai jai 2006 m. balandžio 21 d. buvo paskirta drausminė nuobauda. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo pagrindas taikyti ieškovei drausminę atsakomybę už 2006 m. gegužės 18 d. ir 2006 m. gegužės 30 d. darbo drausmės pažeidimus, nes jos veiksmuose yra drausminių pažeidimų požymiai, šie pažeidimai yra šiurkštūs, o parinkta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – yra adekvati padarytų pažeidimų sunkumui.

Kasatorius nurodė šiuos argumentus:

1. Dėl 2006 m. gegužės 30 d. ieškovės padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – mamogramos nepateikimo gydytojui ir statistikos kortelės netinkamo užpildymo.

Kokybės sistemos procedūros „Asmens sveikatos istorijų ir kitos su pacientų priėmimu susietos dokumentacijos tvarkymas“ 5 priede nustatyta, kad bendruomenės slaugytoja gautus mamografinės patikros tyrimų atsakymus įklijuoja į asmens sveikatos istoriją; kad esant patologinei mamogramai pacientė skubiai kviečiama atvykti pas gydytoją; asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė (forma Nr. 025/a-LK) užvedama ir užbaigiama tyrimo įvertinimo dieną ir pateikiama statistikos skyriui. Ieškovė šios procedūros nesilaikė.

Byloje esantys įrodymai (liudytojų parodymai) patvirtina, kad ieškovė gavo pacientės G. B. mamogramą, tačiau šios laiku neįklijavo į asmens sveikatos istoriją, o vėliau jos nerado. Apie šių medicininių dokumentų dingimą ji administracijos neinformavo, o atvirkščiai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus ir viršydama savo įgaliojimus, užpildė ir pateikė statistikos skyriui kortelę su tikrovę neatitinkančiai duomenimis, t. y. atliko veiksmus, kuriais bandė nuslėpti savo pareigų netinkamą vykdymą.

Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės veiksmus dėl mamogramos ir jo protokolo nepateikimo gydytojui bei tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą į statistikos kortelę, neišsiaiškino šių medicininių dokumentų svarbos. Medikų pareiga – užkirsti kelią vėžio vystimuisi, laiku diagnozuoti ir efektyviai gydyti onkologines ligas (Vyriausybės 2003 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1593 patvirtinta Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programa; sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-901 patvirtinta Atrankinė moterų mamografinės patikros programos atlikimo metodika ir 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-729 patvirtinta Atrankinė mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa). Vidaus darbo tvarkoje, Apylinkinio terapijos skyriaus bendruomenės slaugytojo pareiginiuose nuostatuose yra nustatyti šie darbuotojams keliami reikalavimai: gerbti vienas kitą, laikytis mediko etikos reikalavimų, dorai ir sąžiningai dirbti, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti administracijos nurodymus ir kt. Pacientės G. B. mamogramos įvertinimo protokole buvo nustatyta patologija, apie tai ji turėjo būti skubiai informuota, o mamograma perduota gydytojai. Mamograma 2006 m. gegužės 30 d. buvo atsitiktinai rasta ieškovės kabinete (spintoje), tačiau ieškovė ir toliau ignoravo pareigą informuoti pacientę apie nustatytą patologiją ir perduoti mamogramą gydytojui. Toks ieškovės elgesys pažeidė pacientės interesus, galėjo pakenkti atsakovo dalykinei reputacijai. Šių aplinkybių teisėjų kolegija visiškai neįvertino.

Teisėjų kolegija padarė klaidingą išvadą, kad statistikos kortelę užpildo tik registratorė ir gydytoja, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė buvo neteisėtai įpareigota atlikti jai nebūdingas funkcijas – statistikos kortelės pildymą. Pagal Procedūros 11 punktą bendruomenės slaugytoja įpareigota pildyti statistikos kortelėje apsilankymų žymas, siuntimus tyrimams pas kitus gydytojus specialistus, paso duomenis, o pagal 21 punktą, 5 priedo 5.1 ir 6 punktus statistikos kortelę užbaigia gydytojas. Iš to išplaukia, kad statistikos kortelė užpildoma ir įregistruojama registratorės, iš dalies pildoma bendruomenės slaugytojos, o užbaigiama gydytojo. Ieškovė pripažino, kad savavališkai užpildė ir pateikė statistikos skyriui kortelę su iškreiptais duomenimis. Tokios pareigos atsakovo administracija iš ieškovės nereikalavo.

2. Dėl 2006 m. gegužės 18 d. ieškovės padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – neteisėtu pasinaudojimu konfidencialia informacija apie pacientus ir jos suteikimu kitiems asmenims.

Teisėjų kolegija nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepadarė šio darbo drausmės pažeidimo. Teisėjų kolegija visiškai neanalizavo ir netaikė teisės aktų, reglamentuojančių pacientų teisę į privatumą, informacijos apie pacientą rinkimo ir suteikimo tvarką, profesinės etikos taisykles. Vidaus darbo tvarkoje įtvirtinta darbuotojų pareiga laikytis nustatytos tvarkos, išduodant išrašus ar nuorašus iš asmens sveikatos kortelės, nepažeidžiant pacientų teisių į medicininių paslapčių išsaugojimą. Išimtis daroma teisėsaugos ir asmens sveikatos priežiūros kontroliuojančioms institucijoms. Ieškovė 2005 m. vasario 15 d. pasirašė įsipareigojimą saugoti duomenis apie pacientą ir neatskleisti konfidencialios informacijos apie jį. Pagal bendrą tvarką konfidencialios informacijos apie pacientą rinkimas ir suteikimas yra įstaigos vidaus administravimo sritis. Ieškovė savavališkai, apeidama administraciją, padarė pacientų medicininių dokumentų kopijas ir pateikė juose esančią konfidencialią informaciją savo atstovui.

Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė darbo ginčo komisijai pateikė medicininių dokumentų kopijas gindama savo pažeistas teises ir siekdama paneigti paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, o tokių jos veiksmų negalima pripažinti pažeidimu. Teisėjų kolegija padarė dvi neteisingas išvadas: 1) teisėjų kolegija ieškovės veiksmų, pažeidžiančių pacientų konfidencialumą, nelaikė teisės pažeidimo objektyviosios pusės pagrindiniu požymiu; tačiau subjektyviosios pusės fakultatyviuosius požymius, tokius kaip motyvas ir tikslas, laikė aplinkybėmis, šalinančiomis drausminę atsakomybę; 2) teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laiko pacientų medicininių duomenų pateikimą darbo ginčų komisijai.

Aplinkybėmis, šalinančiomis veikos neteisėtumą, negali būti asmens motyvas ir tikslas. Ieškovė reikalingą jai informaciją ir įrodymus darbo ginčui nagrinėti galėjo gauti iš atsakovo oficialiai, o ne pažeisdama nustatytą tvarką ir pacientų teises į konfidencialumą. Ieškovė dėl asmeninių paskatų atliko savavališkus veiksmus – be administracijos žinios padarė medicininių dokumentų kopijas ir perdavė jas savo atstovui. Teisėjų kolegija taip pat neįvertino aplinkybės, kad įsakyme dėl ieškovės atleidimo iš darbo nurodyta, jog teisės pažeidimą sudaro būtent konfidencialios informacijos suteikimas trečiajam asmeniui, neturinčiam teisės naudotis šia informacija, t. y. savo atstovui.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepadarė dviejų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų. Kasatorius iš esmės ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, o tai nėra kasacijos dalykas. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad ieškovė statistikos skyriui pateikė užbaigtą statistikos kortelę. Ieškovė pateikė tik preliminarią statistikos kortelę, kurioje nėra gydytojo parašo, joje esantį informacija negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Tokios kortelės pateikimas įstaigos viduje jokiais teisės aktais nedraudžiamas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė pavėlavo pateikti mamogramą gydytojai bei įklijuoti ją į asmens ligos istoriją. Ieškovė nepaviešino pacientų konfidencialių duomenų, o tik panaudojo juos kaip įrodymus nagrinėjant darbo ginčą. Teisinis pagrindas tokiam asmens duomenų panaudojimui yra nustatytas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje ir DK 18 straipsnio 1 dalyje.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

1. Ieškovei buvo paskirta nuobauda už tyrimo duomenų nepateikimą gydytojui, tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą į statistikos kortelę ir jos pateikimą apskaitai vykdyti. Pirmosios instancijos teismas šias faktines aplinkybes patvirtino ir pareigos nevykdymą kvalifikavo kaip darbo drausmės pažeidimą, sudarantį pagrindą atleidimui pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nes, turėdama galiojančių nuobaudų, darbuotoja toliau nerūpestingai atliko savo pareigas.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė iš dalies kitas faktines aplinkybes, kad darbuotoja negavo tyrimo duomenų, todėl ne dėl savo kaltės pareigų negalėjo atlikti – ji negalėjo įklijuoti jų į asmens ligos istoriją ir pateikti gydytojai. Tuo tarpu statistinių kortelių užpildymas neįėjęs į šios darbuotojos pareigas. Kasacinis teismas sprendžia, kad šios išvados ne visos yra pagrįstos.

Apie darbuotojo darbo drausmės pažeidimą sprendžiama iš to, ar darbuotojas atliko jam pavestas pareigas. Netinkamas pavestų darbo pareigų atlikimas yra neteisėti veiksmai, sudarantys pagrindą darbuotojo drausminei atsakomybei. Darbuotojo pareigas ir jų atlikimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai, vidaus darbo tvarkos taisyklės ir reikalavimai.

Išvada dėl faktinės aplinkybės, ar darbuotojai buvo perduoti tyrimų duomenys, pirmosios instancijos teismo padaryti labai apibendrintai, neatlikus detalios faktų analizės, todėl, apeliacinės instancijos teismo pagrįstai taikant CPK 185 straipsnį, yra paneigta. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atleidimo iš darbo įsakyme kaip pažeidimas buvo nurodyti ir darbuotojo netinkami veiksmai užpildant ir pateikiant statistikos kortelę. Teisėjų kolegijos išvada, kad kortelės užpildymas ir pateikimas neįeina į darbuotojo pareigas, padaryta dėl netinkamo vietinių norminio pobūdžio ir individualių darbuotojo pareigas nustatančių aktų nuostatų taikymo.

Byloje nustatyta, kad darbuotoja, neturėdama tyrimų duomenų ir nesivadovaudama faktais apie procedūrų atlikimą pacientui, užpildė statistinę formą ir ją pateikė apskaitai. Pagal Vidaus darbo tvarkos taisyklių bendruosius reikalavimus darbuotojai turi dorai ir sąžiningai dirbti. Pagal savo pareiginius nuostatus darbuotoja privalo užpildyti nustatytą medicininę dokumentaciją, padėti gydytojui priėmimo metu (10.2 punktas), ji privalo užtikrinti griežtą ir sistemingą darbo apskaitą, paruošti reikiamas ataskaitas (10.7 punktas), padėti surašyti ataskaitas (10.8 punktas). Šie darbuotojos pareiginių nuostatų reikalavimai rodo, kad bendruomenės slaugytoja, dirbdama kartu su gydytoja, padeda jai atlikti funkcijas ir į jos pareigas įeina tinkamas ataskaitinių duomenų parengimas. Kokybės sistemos procedūros „Asmens sveikatos istorijų ir kitos su pacientų priėmimu susietos dokumentacijos tvarkymas“ 5 priede nėra detaliai užrašyta slaugytojos pareiga grąžinti medicininės statistikos darbuotojams apskaitos kortelę forma Nr. 025/a-LK, bet ši pareiga išplaukia iš bendrųjų slaugytojos pareigų pagal jos pareiginius nuostatus – padėti parengti ataskaitas ir rengti jas. Apskaitos kortelė forma Nr. 025/a-LK procedūros 5 priede apibūdinama kaip gydymo apskaitos dokumentas, o slaugytoja pagal savo pareiginių nuostatų 10.7 punktą privalo užtikrinti griežtą atlikto darbo apskaitą. Jeigu duomenys į atlikto darbo apskaitos dokumentą įrašomi neatlikus gydymo, t. y. neturint įrašui pagrindo, tai vien tokios apskaitos parengimas yra darbo drausmės pažeidimas, nes darbuotojo pareigos dirbti dorai ir sąžiningai, užtikrinti griežtą atlikto darbo apskaitą yra nevykdomos.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė minėtus teisės aktus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė 2006 m. gegužės 30 d. nepadarė darbo drausmės pažeidimo.

2. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovė galėjo panaudoti paciento asmens duomenis, pateikdama juos darbo ginčų nagrinėjimo komisijoje ją atstovaujančiam asmeniui. Teisiniu požiūriu ši išvada nepagrįsta, nes turi būti vadovaujamasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų naudojimą. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 9 punktą duomenys, susiję su asmens sveikata, yra ypatingieji duomenys. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį draudžiama tvarkyti ypatingus asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai toks tvarkymas (t. y. ir naudojimas) yra būtinas darbo ar valstybės tarnybos tikslas duomenų valdytojo teisėms ir prievolėms darbo teisės srityje įgyvendinti įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 10 straipsnį asmens duomenis apie asmens sveikatą gali tvarkyti įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas. Asmens sveikatos paslaptis turi būti saugoma pagal Civilinį kodeksą, pacientų teises reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Šiuo atveju buvo naudojami asmens duomenys apie sveikatą, todėl turi būti taikomos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos dėl privataus gyvenimo neliečiamumo. Pagal šio straipsnio 3 dalį visa informacija apie paciento gydymą turi būti laikoma konfidencialia ir gali būti suteikta kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą. Be sutikimo ši informacija gali būti suteikta valstybės institucijoms, kurios turi atitikti toje pat normoje nurodytus kriterijus. Pagal sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 552 patvirtintų Asmens sveikatos paslapties kriterijų 5 punktą konfidencialumo reikalavimas sveikatos priežiūros darbuotojams netaikomos, kai informacija suteikiama teismui, komisijai ar kitoms valstybės institucijoms, kurioms teisę gauti tokią informaciją suteikia įstatymai. Šiuo atveju darbo ginčą nagrinėjanti komisija ar teismas duomenų nereikalavo, o juos savo atstovui ieškovė teikė savo iniciatyva. Pagal kriterijų 6 punktą turi būti teikiama ne daugiau duomenų, negu jų reikia apibrėžtam tikslui pasiekti. Jeigu iškilo būtinybė darbo ginčo nagrinėjimo metu išsiaiškinti, ar pacientui buvo atliktos tam tikros procedūros ar gydymo veiksmai su juo, tai tikslui pasiekti reikėtų naudoti tik ribotus duomenis apie procedūrų vykdymą, pobūdį, nepateikiant duomenų apie paciento asmenį ar kitų duomenų, kurie ginčo tyrimo metu nėra būtini. Byloje yra ieškovės įsipareigojimas saugoti duomenis apie pacientą, neperduoti tvarkomos informacijos nė vienam asmeniui, kuris nėra įgaliotas naudotis ja tiek įstaigos viduje, tiek už jos ribų (b. l. 75). Ar pažeidė ieškovė konfidencialumo pareigą, turi būti sprendžiama pagal šiuos išvardytus teisės aktus ir dokumentus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad darbuotoja negali būti laikoma asmens duomenų valdytoja ar įgaliotu asmeniu, nes jos, kaip darbuotojos, gautų duomenų panaudojimą varžo įsipareigojimo sąlygos, o Darbo kodekso 18 straipsnio nuostatos dėl atstovavimo pagrindų nenumato darbuotojo galimybės tiesiogiai savo atstovui teikti tokio pobūdžio duomenis ar atstovo galimybę tiesiogiai juos gauti.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė minėtus teisės aktus, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė 2006 m. gegužės 18 d. nepadarė darbo drausmės pažeidimo.

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė po to, kai jai buvo paskirta drausminė nuobauda, padarė dvejus darbo drausmės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Tai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės V. A. atsakovui VšĮ Alytaus poliklinikai (į. k. 190272218) 100 Lt (vienas šimtas litų) žyminio mokesčio išlaidų kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis