Dėl pinigų dovanojimo sutarties ir rašytinio sutikimo pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr.3K-3-543/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1;

116.10.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Algirdo Taminsko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutarties, kuria išaiškinta šio teismo tos pačios teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams A. P., R. P. ir R. B. dėl pinigų dovanojimo sutarties ir rašytinio sutikimo pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. P. kreipėsi į teismą, prašydamas CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiais 2001 m. gegužės 25 d. pinigų dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovė A. P. dovanojo savo dukteriai atsakovei R. B. 46 000 Lt butui pirkti, ir atsakovo R. P. rašytinį sutikimą šiai sutarčiai sudaryti, ir, pripažinus nurodytus sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės R. B. 18 042,93 Lt. Ieškinyje buvo nurodyta, kad atsakovai A. ir R. P. yra ieškovo skolininkai, kurie negrąžina jam dalies pasiskolintų pinigų ir nesumoka delspinigių pagal paskolų sutartis, sudarytas iki ginčijamo pinigų dovanojimo sandorio sudarymo, o priverstinai išieškoti šių paskolų ir delspinigių, priteistų įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nėra galimybės dėl skolininkų nemokumo, todėl ginčijamais sandoriais buvo pažeisti ieškovo, kaip kreditoriaus, interesai.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: atsakovių A. P. ir R. B. 2001 m. gegužės 25 d. pinigų dovanojimo sutartį ir atsakovo R. P. rašytinį sutikimą šiai sutarčiai pripažino niekiniais sandoriais, netaikant restitucijos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 29 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimą iš dalies pakeitė: teismo sprendimo dalį dėl pinigų dovanojimo sutarties ir rašytinio sutikimo šiai sutarčiai sudaryti pripažinimo negaliojančiais paliko galioti, o teismo sprendimo rezoliucinės dalies dalį dėl šių sandorių pripažinimo niekiniais ir restitucijos netaikymo panaikino ir taikė restituciją – priteisė A. P. ir R. P. iš R. B. 46 000 Lt lygiomis dalimis, nukreipė ieškovo finansinį reikalavimą (13 500,08 Lt) į grąžintinas iš R. B. lėšas; kitą ieškinio dalį atmetė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamų sandorių sudarymo dieną, t. y. 2001 m. gegužės 25-ąją, ieškovas turėjo reikalavimo teisę atsakovams A. ir R. P. bendrai 44 200 Lt paskolos su palūkanomis ir delspinigiais sumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas pinigų dovanojimo sandoris turėjo neigiamą įtaką šių atsakovų mokumui, nes šie liko neatsiskaitę pagal prievoles, tarp jų – ir galiojusias 2001 m. gegužės 25 d., o teismo sprendimų dėl piniginių sumų iš jų išieškojimo įvykdymas negalimas dėl jų nemokumo. Nustačiusi, kad iš viso iš atsakovų A. ir R. P. pagal jų su ieškovu sudarytas paskolos sutartis liko neišieškota 13 500,08 Lt, teisėjų kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, pašalindama iš sprendimo rezoliucinės dalies nuorodą dėl niekinio ginčijamų sandorių pobūdžio ir restitucijos netaikymo bei pripažindama ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, nukreipiant ieškovo 13 500,08 Lt reikalavimą į grąžintinas iš R. B. lėšas.

2006 m. gegužės 10 d. pareiškimu, patvirtintu notaro, atsakovai A. ir R. P. pareiškė, kad R. B. sumokėjo, o šie gavo jiems teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartimi priteistų piniginių lėšų (46 000 Lt, kiekvienas po 23 000 Lt).

2006 m. birželio 29 d. ieškovas R. P. padavė kasacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutarties dalį dėl restitucijos taikymo: priteisti jam 18 042,93 Lt iš atsakovės R. B. ir pripažinti šią atsakovės R. B. prievolę solidaria su atsakovų A. ir R. P. prievolėmis pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2002 m. spalio 21 d. ir 2003 m. lapkričio 26 d. sprendimus bei atsakovės A. P. prievole pagal Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimą. Šį prašymą ieškovas motyvavo tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino jo reikalavimų dydį nuo 18 042,93 Lt iki 13 500,08 Lt, o priteisdamas pinigus iš atsakovės R. B. ne ieškovui, bet jos tėvams – atsakovams A. ir R. P., nesivadovavo protingumo kriterijumi, nes toks teismo sprendimas gali padaryti jo (ieškovo) finansinių reikalavimų patenkinimą neįmanomą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Kasacinis teismas sprendė, kad tai, jog, patenkinus Pauliano ieškinį ir pritaikius restituciją nagrinėjamoje byloje, piniginės lėšos perduotos skolininkui, kartu skiriant jų dalį Pauliano ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti, negali būti pagrindu naikinti skundžiamos nutarties dalį dėl restitucijos taikymo

Antstolis D. B., pažymėdamas, kad vykdo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, kuriame teismas nurodė, jog pagal Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartį priteisia A. P. ir R. P. iš R. B. 46 000 Lt lygiomis dalimis ir nukreipia R. P. 13 500,08 Lt finansinį reikalavimą į grąžintinas iš R. B. lėšas, 2007 m. sausio 10 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką: ar galima nukreipti išieškojimą į R. B. lėšas ir turtą (CPK 589, 593 straipsniai). Pareiškime dėl išaiškinimo antstolis nurodė, kad 2006 m. gegužės 10 d. rašytiniu pareiškimu, pateiktu antstolių kontorai 2006 m. gegužės 31 d., skolininkai A. ir R. P. pareiškė, jog jie gavo iš dukters R. B. 46 000 Lt, tačiau iki šiol kreditoriui R. P. skolų nei tiesiogiai, nei per antstolių kontorą negrąžino. Skolininkų vardu atidarytose bankų sąskaitose pinginių lėšų nėra, todėl sprendimo dalis dėl 13 500,08 Lt išieškojimo nukreipimo į grąžintinas iš R. B. lėšas negali būti įvykdoma.

II. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, kuria išaiškinta tos pačios teisėjų kolegijos nutartis, esmė

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 20 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino ir išaiškino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutarties vykdymo tvarką, nurodydama, kad 13 500 Lt išieškojimas kreditoriaus R. P. naudai turi būti nukreiptas į R. B. lėšas ir turtą bendra tvarka. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutarties dalis dėl restitucijos taikymo grindžiama CK 6.66 straipsnio, reglamentuojančio Pauliano ieškinį, nuostatomis. Pritaikius restituciją šio straipsnio pagrindu, turtas perduodamas ne skolininkui, o skiriamas Pauliano ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutarties prasme R. B. neabejotinai yra kreditoriaus R. P. skolininkė teismo pripažinto reikalavimo sumai (13 500,08 Lt): teismas įpareigojo ją grąžinti 13 500 Lt kreditoriui, o likusius pinigus – A. ir R. P. Šių pareiškimas, kad jie gavo iš dukters R. B. visą sumą, teisėjų kolegijos vertinimu, neatleidžia R. B. nuo prievolės atsiskaityti su kreditoriumi R. P.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė R. B. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, išaiškindamas savo priimtą procesinį sprendimą, pažeidė šio procesinio veiksmo atlikimo tvarką reglamentuojančias procesinės teisės normas:

1) teismas, išaiškindamas, kad 13 500,08 Lt išieškojimas kreditoriaus R. P. naudai turi būti nukreiptas į jos (kasatorės) lėšas ir turtą, nes ji teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartimi buvo įpareigota grąžinti 13 500,08 Lt kreditoriui, o likusius pinigus – A. ir R. P., todėl šios nutarties prasme ji yra kreditoriaus skolininkė nurodytai sumai, iš esmės pakeitė savo nutarties turinį ir taip pažeidė CPK 278 straipsnio 1 dalį; ieškovo finansinis reikalavimas pagal šią nutartį, kasatorės teigimu, turėtų būti reiškiamas ne jai, o atsakovams A. ir R. P.;

2) teismas tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, patvirtinančių, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutarties dalis dėl restitucijos taikymo, jai (kasatorei) per Vilniaus miesto 37-ąjį notarų biurą 2006 m. gegužės 10 d. pareiškimu sumokėjus A. ir R. P. 46 000 Lt, yra įvykdyta (CPK 185 straipsnis), todėl, išaiškindamas šią nutartį, pažeidė CPK 278 straipsnio 2 dalį, pagal kurią sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas;

3) teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 278 straipsnio 3 dalį, nes sprendimo išaiškinimo klausimą išspendė rašytinio proceso tvarka; ji (kasatorė) nebuvo informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jai nebuvo įteiktas šiuo klausimu priimtos nutarties nuorašas, be to, skundžiamoje nutartyje teismas neišaiškino šios nutarties apskundimo tvarkos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas R. P. prašo atsakovės R. B. kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad skundžiamu procesiniu sprendimu buvo išaiškinta ne pati nutartis, t. y. jos turinys, o jos vykdymo tvarka, ir tai buvo padaryta ne šalių (CPK 278 straipsnis), o antstolio prašymu (CPK 589 straipsnis). Tokį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka, pagal kurią imperatyviai nereikalaujama pranešti proceso dalyviams apie teismo posėdžio laiką ir vietą. 2006 m. gegužės 10 d. pareiškimas, kuriuo A. ir R. P. pareiškė, kad gavo iš R. B. jiems teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartimi priteistų piniginių lėšų (46 000 Lt), negali būti laikomas oficialiu rašytiniu dokumentu, patvirtinančiu šią aplinkybę, nes, nurodyta pačiame pareiškime, kad notarė jo turinio neliudijo. Notarė patvirtino tik pareiškėjų parašų tikrumą, o ne prievolės įvykdymą. Ieškovo manymu, atsakovai yra nesąžiningi (CK 6.67 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokių kitų įrodymų (banko kvitų, deklaracijų ar pan.), patvirtinančių, kad kasatorė būtų grąžinusi tėvams 46 000 Lt. Dėl to laikytina, kad aplinkybė, jog kasatorė grąžino tėvams pinigus, yra neįrodyta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, todėl pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Teismų sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas patiria teisinius ir turtinius padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdant Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartį dėl 13 500,08 Lt skolos išieškojimo iš A. ir R. P., antstoliui tapo neaiškus nutarties rezoliucinės dalies vykdymas, todėl šis prašė nutartį priėmusį teismą išaiškinti jos vykdymo tvarką (CPK 589, 593 straipsniai).

Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę tiek dalyvaujančių byloje asmenų, tiek sprendimą vykdančio antstolio prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti sprendimą, jo vykdymo tvarką, nekeisdamas turinio.

Apeliacinės instancijos teismas, išaiškindamas savo priimtos nutarties vykdymo tvarką ir padarydamas išvadą, kad 13 500,08 Lt skolos išieškojimas kreditoriaus R. P. naudai turi būti nukreiptas į R. B. lėšas ir turtą bendra tvarka, akcentavo, jog nutarties dalis dėl restitucijos taikymo grindžiama CK 6.66 straipsnio, reglamentuojančio Pauliano ieškinį, nuostatomis. Kreditorius, pareikšdamas Pauliano ieškinį, siekia apginti tik savo interesus, todėl, patenkinus tokį ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas perduodamas ne skolininkui, o skiriamas Pauliano ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, 2006 m. kovo 29 d. nutartimi pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodė, kad pripažindamas ginčijamą dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, kreditoriaus 13 500,08 Lt reikalavimą nukreipia į grąžintinas iš R. B. lėšas (nutarties 5 lapo 1 pastraipa). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, 2007 m. vasario 20 d. nutartimi išaiškinęs 2006 m. kovo 29 d. nutarties vykdymo tvarką, šios nutarties turinio nepakeitė ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. B. yra kreditoriaus R. P. skolininkė 13 500,08 Lt sumai ir ją privalo grąžinti kreditoriui. Skolininkų A. ir R. P. (atsakovės tėvų) pareiškimas, kad jie gavo iš savo dukters visą sumą, neatleidžia R. B. nuo prievolės atsiskaityti su kreditoriumi R. P., nes skolininkė, grąžindama savo tėvams visus pinigus, restituciją įvykdė netinkamai. Dėl to pirmasis kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, 2007 m. vasario 20 d. nutartimi išaiškindamas savo 2006 m. kovo 29 d. nutartį, pakeitė jos turinį ir taip pažeidė CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Vykdant apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, jo vykdymo tvarka antstoliui buvo neaiški, todėl jis kreipėsi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, prašydamas išaiškinti jo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas išaiškino savo procesinio sprendimo vykdymo tvarką dar jo neįvykdžius, todėl kasatorės antrasis skundo argumentas dėl CPK 278 straipsnio 2 dalies pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Antstolio prašymą dėl sprendimo įvykdymo tvarkos išaiškinimo teismas išnagrinėjo CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešęs kasatorei ir kitiems bylos dalyviams apie teismo posėdžio vietą ir laiką (T. 2, b. l. 235). Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento ir ji apeliacine tvarka neskundžiama. Dėl jos galima paduoti tik kasacinį skundą, tą kasatorė ir padarė. Dėl to trečiasis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Dangutė Ambrasienė

Algirdas Taminskas