Civilinė byla Nr.3K-3-480/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.2; 129.17 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 26 d. nutarties Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutarties, kuriomis nutarta patenkinti likviduojamos savivaldybės įmonės „Vyturys“ administratoriaus prašymą nukreipti skolos išieškojimą į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšas, savivaldybės įmonės „Vyturys“ bankroto byloje peržiūrėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. nutartimi Klaipėdos miesto savivaldybės įmonei vaistinei „Vyturys“ (toliau – SĮ „Vyturys“) buvo iškelta bankroto byla, o 2006 m. sausio 3 d. nutartimi ši įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 3 d., 2006 m. sausio 9 d. ir 2006 m. sausio 12 d. nutartimis buvo patikslinti įmonės kreditorių reikalavimai ir patvirtintas galutinis kreditorinių reikalavimų dydis – 178 278,50 Lt.
2006 m. balandžio 4 d. likviduojamos SĮ „Vyturys“ administratorius, remdamasis CPK 674 straipsnio 2 dalimi ir įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktu, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas kreditorinius likviduojamos SĮ „Vyturys“ įsipareigojimus patenkinti iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto. Prašyme administratorius nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2003 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-118 „Dėl leidimo savivaldybės turtą valdyti patikėjimo teise“ perdavė SĮ „Vyturys“ valdyti patikėjimo teise patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių vertė, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005 m. gegužės 18 d. išrašo duomenimis, – 264 981 Lt. Kadangi turto ir kitų lėšų, iš kurių būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus, likviduojama SĮ „Vyturys“ neturi, o išieškojimas iš savivaldybės turto, perduoto įmonei valdyti patikėjimo teise, negalimas, tai kreditorių reikalavimai, administratoriaus teigimu, turėtų būti tenkinami iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto, priklausomai nuo likviduojamos SĮ „Vyturys“ patikėjimo teise valdomo turto (patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)), į kurį negalima nukreipti išieškojimo, vertės (CPK 674 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. vasario 26 d. nutartimi patenkino likviduojamos SĮ „Vyturys“ administratoriaus prašymą išieškoti skolas iš savivaldybės biudžeto ir priteisė iš Klaipėdos miesto savivaldybės likviduojamai SĮ „Vyturys“ 178 278,50 Lt. Teismas pažymėjo, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnyje yra nustatyta, kad patikėjimo teisė į perduodamą savivaldybės turtą atsiranda nuo turto perdavimo patikėjimo teisės subjektui (patikėtiniui) ir turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-118 „Dėl leidimo savivaldybės turtą valdyti patikėjimo teise“ buvo leista Klaipėdos miesto savivaldybės įstaigoms ir įmonėms savivaldybei nuosavybės teise priklausantį, įstaigų apskaitomą turtą valdyti patikėjimo teise. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2005 m. lapkričio 11 d. rašte nurodė, kad, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-118, SĮ vaistinė „Vyturys“ turtas (patalpos) vaistinės funkcijoms vykdyti buvo perduotas valdyti ir naudotis patikėjimo teise. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strategijos departamento Turto ir privatizavimo skyriaus 2006 m. birželio 6 d. rašto Nr. VS-844 duomenimis, SĮ vaistinės „Vyturys“ valdomų patalpų plotas nuo 2000 m. rugsėjo 2 d. yra 207,03 kv. m. SĮ „Vyturys“ perduotos valdyti patikėjimo teise patalpos sudarė šios įmonės įstatinį kapitalą. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad nors SĮ „Vyturys“ patikėjimo teise valdomas turtas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, šis turtas SĮ „Vyturys“ buvo valdomas teisėtai, turtas buvo perduotas patikėtiniui ir turto patikėjimo teisė yra galiojanti. Klaipėdos miesto savivaldybės vaistinės „Vyturys“ įstatų 1 punkte nustatyta, kad valstybė neatsako pagal vaistinės prievoles savo turtu. Pagal CPK 674 straipsnio nuostatas savivaldybė atsako už savivaldybės įmonės skolas šios patikėjimo teise valdomo turto ribose. Remdamasis nurodytomis įstatų ir įstatymo normomis, teismas konstatavo, kad savivaldybė, įsteigdama juridinį asmenį, perduodama jam turtą ir suteikdama galimybę vykdyti ūkinę veiklą, privalo prisiimti atsakomybę už įsteigto juridinio asmens veiklos rezultatus. Nustatęs, kad likviduojamos SĮ „Vyturys“ patikėjimo teise valdomo turto vertė yra didesnė už įmonės skolas, teismas pripažino esant pagrindą priteisti likviduojamai SĮ „Vyturys“ lėšas iš savivaldybės biudžeto.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartį paliko nepakeistą, suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmetė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos atveju įmonės turto specifiką lemia jos kaip bankrutuojančios statusas. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors SĮ „Vyturys“ patikėjimo teise valdomas turtas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, šį turtą SĮ „Vyturys“ valdė teisėtai, turtas buvo perduotas jai, kaip patikėtinei, ir turto patikėjimo teisė yra galiojanti. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaujamasis CPK 674 straipsnio 1 dalimi, turėjo pagrindo konstatuoti, kad LSĮ „Vyturys“ skolos turėtų būti išieškotos iš savivaldybės biudžeto. Atskirojo skundo argumentus, kad Klaipėdos miesto savivaldybė yra netinkamas skolininkas, nes SĮ „Vyturys“ pagal 2001 m. liepos 11 d. koncesijos sutartį buvo perduota UAB „Jūrininkų vaistinė“, kuri buvo įsipareigojusi, SĮ „Vyturys“ tapus nemokia, kompensuoti patirtus nuostolius, teisėjų kolegija atmetė kaip nereikšmingus, nes nesudarančius šios bylos nagrinėjimo dalyko, šią išvadą motyvuodama tuo, kad likviduojamos įmonės administratorius prašė patenkinti kreditorių reikalavimus nukreipiant išieškojimą į savivaldybės biudžetą (CPK 674 straipsnio 1 dalis), o ne atlyginti nuostolius, nustatytus nurodytoje koncesijos sutartyje.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindai
Kasaciniu skundu pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas – CK 4.27 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas, pagal kurias visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Kasatoriaus teigimu, nurodytos įstatymų normos dėl turto perdavimo valdyti fakto įregistravimo viešame registre ir šio veiksmo teisinių pasekmių yra suformuluotos vienareikšmiškai ir nesuteikia galimybės jas aiškinti kitaip, nei parašyta įstatymuose. Dėl to, nustačius, kad savivaldybei priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimas valdyti patikėjimo teise savivaldybės įmonei „Vyturys“ nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nebuvo pagrindo pripažinti, kad turto patikėjimo teisė yra galiojanti, ir kartu nebuvo pagrindo konstatuoti, kad likviduojamos SĮ „Vyturys“ skolos turi būti išieškotos iš savivaldybės biudžeto. Be to, teismai nemotyvavo ir nenurodė, kokiu pagrindu daro išvadą dėl patikėjimo teisės galiojimo.
2. Bylą nagrinėję teismai pažeidė procesinės teisės normą – CPK 674 straipsnį, pagal kurį iš savivaldybės biudžeto tenkintini tik išieškotojų reikalavimai. Likviduojama SĮ „Vyturys“ šioje byloje yra netinkamas išieškotojas, nes ši įmonė neturi reikalavimo teisės savivaldybei ir savivaldybė nėra šios įmonės skolininkė. Skolininkė yra likviduojama SĮ „Vyturys“, esanti skolinga savo kreditoriams, tačiau šie jokių prašymų šioje byloje nepateikė. Dėl to nebuvo jokio pagrindo priteisti pinigus iš savivaldybės likviduojamai SĮ „Vyturys“. Be to, byloje yra rašytinis įrodymas – 2001 m. liepos 11 d. koncesijos sutartis Nr. 16-467. Šios sutarties pagrindu SĮ „Vyturys“ buvo perduota UAB „Jūrininkų vaistinė“, kuri pagal nurodytos sutarties 8 punktą įsipareigojo užtikrinti koncesijos objekto, t. y. SĮ „Vyturys“ mokumą, o pagal sutarties 13 punktą – kompensuoti nuostolius, atsiradusius dėl SĮ „Vyturys“ nemokumo. SĮ „Vyturys“ tapo nemokia praėjus keturiems metams po to, kai ji koncesijos sutarties pagrindu buvo perduota UAB „Jūrininkų vaistinė“, ir kreditorių reikalavimai atsirado dėl SĮ „Vyturys“ nemokumo, o tai ir yra tas atvejis, kuris nustatytas nurodytos koncesijos sutarties 13 punkte, pagal kurį nuostolius, atsiradusius dėl SĮ „Vyturys“ nemokumo, turi kompensuoti UAB „Jūrininkų vaistinė“, o ne savivaldybė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus teigimu, nepagrįstai laikė pirmiau nurodytas aplinkybes nereikšmingomis.
Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, todėl pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar savivaldybė yra atsakinga už savo įmonės, kuri pagal koncesijos sutartį yra perduota koncesininkui už atlygį tam tikrai ūkinei veiklai vykdyti, prievoles pagal CPK 674 straipsnį. Tai yra teisės klausimas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako.
Byloje dėl bankroto bylos iškėlimo savivaldybės įmonei „Vyturys“ yra pateikti du koncesijos sutarties Nr.16-467 nuorašai (T 1., b. l. 60-61, T 2, b. l. 154-155). Iš sutarties turinio matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2001 m. liepos 11 d. koncesijos sutartimi įsipareigojo koncesininkui UAB „Jūrininkų vaistinė“, laimėjusiai koncesijos konkursą, penkiolikos metų laikotarpiui už 26 500 Lt metinį koncesijos atlygį perduoti SĮ vaistinę „Vyturys“, esančią (duomenys neskelbtini), kartu su visomis steigėjo ir valdybos teisėmis bei pareigomis, išskyrus įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo, likvidavimo ir kt. teises (Sutarties 7 punktas). Šalys susitarė, kad jeigu koncesijos sutarties galiojimo metu SĮ vaistinė „Vyturys“ taps nemokia, koncesininkas kompensuos per visą koncesijos laikotarpį patirtus nuostolius (Sutarties 13 punktas).
Koncesininkas įsipareigojo, pasibaigus koncesijos sutarties terminui, grąžinti koncesijos davėjui turtą ir resursus (įskaitant reikiamos kvalifikacijos darbuotojus), kurie būtini tolesnei objekto veiklai (Sutarties 9 punktas). Koncesijų įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad koncesijos sutartis pasibaigia: 1) pasibaigus jos galiojimo terminui, jeigu jis nepratęsiamas; 2) koncesijos sutarties šalių susitarimu; 3) koncesininko bankroto ir likvidavimo atveju.
Koncesijų įstatymo ir byloje esančios koncesijos sutarties turinio analizė leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad, galiojant koncesijos sutarčiai, už koncesininkui perduotos savivaldybės įmonės vaistinės „Vyturys“ skolas per visą koncesijos laikotarpį yra atsakingas koncesininkas, ir negalima tokia situacija, kai pagal sutartį koncesininkui, kurio tikslas pelno siekimas, perduodama savivaldybės įmonė ūkinei veiklai vykdyti, o už koncesininko netinkamą įmonės valdymą ir koncesijos laikotarpiu atsiradusias skolas turėtų atsakyti savivaldybė.
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad SĮ vaistinei „Vyturys“ tapus nemokiai, jai buvo iškelta bankroto byla, paskirtas šios įmonės bankroto administratorius, įmonė paskelbta bankrutavusia ir likviduojama. Byloje nėra duomenų, išskyrus koncesijos sutarties nuorašus, ar koncesijos sutartis yra galiojanti. Tai yra svarbi, turinti reikšmės bylai aplinkybė, kurios teismai netyrė ir nevertino. Jei koncesijos sutartis yra galiojanti, o koncesininkas vykdo ir kitą ūkinę veiklą, tai šių aplinkybių buvimas iš esmės keičia bylos aplinkybių vertinimą. Tokiu atveju, minėta, ne savivaldybė, o koncesininkas yra atsakinga už savo valdomos įmonės mokumą. Tik nustačius nurodytas aplinkybes, teismai galės padaryti atitinkamą išvadą, ar ginčo išsprendimui taikytina koncesijos sutarties, kuri jos šalims turi įstatymo galią, ir Koncesijų įstatymo nuostatos ir ar pagrįstai koncesininko valdomai SĮ vaistinei „Vyturys“ iškelta bankroto byla ir baigiamos vykdyti bankroto procedūros. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, nesiaiškindami pirmiau nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas skundžiamas teismų nutartis panaikinti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Bylą nagrinėję teismai savo procesiniuose sprendimuose pagrįstai nurodė, kad jeigu savivaldybės įmonė neturi turto, iš kurio galima išieškoti, tai išieškotojų reikalavimai tenkinami iš savivaldybės biudžeto, bet ne daugiau, negu yra savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo (CPK 674 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka ir su teismų argumentais, kad savivaldybė, kaip įmonės steigėjas, ribotai atsako už savo įmonės skolas. Tačiau teismai, tenkindami SĮ vaistinės „Vyturys“ bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ prašymą ir priteisdami susidariusį vaistinės 178 278,50 Lt įsiskolinimą iš įmonės steigėjo – Klaipėdos savivaldybės – biudžeto CPK 674 straipsnio pagrindu, neįvertino koncesijos sutarties 7 punkto esminės nuostatos, kad savivaldybės įmonės steigėjo pareigos šia sutartimi yra perduotos koncesininkui, kuris net nedalyvavo šios bylos nagrinėjime.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminius civilinio proceso teisės normų pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui, todėl skundžiamos teismų nutartys naikintinos, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Algirdas Taminskas
Pranas Žeimys
