Dėl atsisakymo duoti sutikimą statybos leidimui gauti

Civilinė byla Nr. 3K-3-296/2010

Procesinio sprendimo kategorija 30.2 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui V. A. Ž. dėl atsisakymo duoti sutikimą statybos leidimui gauti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės įgyvendinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė yra 0,0983 ha dydžio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturtė, nuosavybės teise jai priklauso 181/983 dalys. Ji pagal projekto vadovo N. B. parengtą ūkinio pastato techninį projektą nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje nutarė pasistatyti ūkinį pastatą; suprojektuotas statinys nesudėtingas. Pradėti statybos darbus neprieštaravo prie namo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdantys žemės sklypą gyventojai. Šalių ginčas kilo todėl, kad atsakovas atsisakė duoti sutikimą ieškovei ant žemės sklypų ribos, nesilaikant Statybos techniniame reglamente (STR 1.01.07:2002) 1 priedo pastabose nurodytų minimalių atstumų nuo pastatų iki kaimyninio sklypo ribos, statyti projektuojamą ūkinį pastatą ant ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribos. Ieškovės teigimu, ji buvo įsitikinusi, kad pagal ankstesnį jos ir atsakovo susitarimą šis duos sutikimą ieškovei statyti suprojektuotą pastatą ant ieškovės žemės sklypo ribos, nes ieškovė anksčiau neprieštaravo kaimyno ūkio pastato statyboms, nors statant buvo nukrypta nuo parengto ir suderinto projekto, ūkiniame pastate įrengtos gyvenamosios patalpos. Atsakovas sutikimo nedavė, motyvuodamas tuo, kad pastato dalis pateko ant jo žemės. Ieškovės teigimu, atsakovo atsisakymas leisti statyti ūkinį pastatą yra nepagrįstas, ji, neturėdama atsakovo sutikimo, negali įstatymų nustatyta tvarka suderinti parengto projekto ir pradėti statybų, todėl pažeidžiamos ieškovės, kaip sklypo savininkės, teisės ir teisėti interesai. Dėl to ieškovė prašė teismo ginti jos, kaip savininkės, teises ir leisti be atsakovo sutikimo pateikti projekto vadovo architekto N. B. parengtą ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) techninį projektą statybos leidimui gauti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino ieškovei įstatymų nustatyta tvarka teisę be atsakovo sutikimo pateikti projekto vadovo architekto N. B. parengtą ūkinio pastato techninį projektą statybos leidimui gauti. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, jų pateiktais įrodymais, nustatė, kad šalių ginčas kilo ieškovei norint perplanuoti ūkio pastatą, t. y. jį išplėsti; atsakovas būtų neprieštaravęs dėl ieškovės ūkinio pastato statybos tik tada, jeigu statinys stovėtų kitoje vietoje ir nepažeistų jo teisėtų interesų; iš ieškovės į bylą pateikto projekto matyti, kad ieškovė norėjo pertvarkyti ūkinį pastatą kvalifikuotai, šiuolaikiškai ir tinkamai padedant sričių specialistams. Teismas nurodė, kad nuosavybė yra socialinis institutas ir ji negali tarnauti vien savininko interesams, ignoruojant kitų savininkų teisėtus interesus; jeigu vieno asmens nuosavybės teisė yra kliūtis kitiems asmenims naudotis savo nuosavybės teise, tai pagal viešąjį interesą tokio savininko teisė būtų protingai ribojama pagal CK 1.5, 4.37, 4.39, 4.46, 4.99 straipsnius. Teismas konstatavo, kad nors atsakovas teigė, jog, davus sutikimą statybai, bus pažeisti jo interesai, nes ieškovės statinys užstos saulę išpuoselėtam rožynui, kliudys ir niokos atsakovo pastatytus statinius, stovės ant jo žemės sklypo dalies bei dėl ieškovės chuliganiškų veiksmų nebus galimi draugiški kaimynų santykiai, tačiau jis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė atsisakymo duoti sutikimą priežasčių pagrįstumo. Teismo teigimu, nepakako nurodyti vien tik aplinkybes, jog jis neduoda ieškovei sutikimo dėl jos ir jos šeimos narių charakterio bruožų bei tai, kad rožynui bus maža saulės ar darys atsakovo turtui žalą, todėl teismas pripažino, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė duoti ieškovei sutikimą statybai, nes nepriklausomai nuo to, kaip ieškinyje suformuluotas ieškovės reikalavimas, pažeista teisė gali būti apginta pripažįstant ginčijamą teisę (CK 1.138 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. sausio 20 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija, remdamasi byloje pateiktu projekto vadovo architekto N. B. parengto ūkinio pastato techninio projekto architektūrinės dalies aiškinamuoju raštu, nustatė, kad ieškovės projektuojamas statyti ūkio pastatas priskirtinas II grupės nesudėtingiems statiniams, todėl jam statyti turėjo parengtas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, statiniui nereikalingas statybos leidimas, vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas, ir Statybos techninio reglamento (STR 1.01.07:2002) 1 priedo pastabose nurodyti minimalūs atstumai nuo pastatų iki kaimyninio sklypo ribos: 3 m – statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)315° ir (<)45°); 2 m – statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°)pusėse; 1 m – statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>)135° ir (<)225°); šiuos atstumus galima sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą). Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas atsakovo atsisakymo duoti sutikimą statybos leidimui priežastis ir padarė teisingą išvadą, jog atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybių, kuriomis remdamasis nedavė ieškovei sutikimo dėl jos ir jos šeimos narių charakterio bruožų bei tai, kad rožynui bus maža saulės ar darys atsakovo turtui žalą. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išaiškino ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, suabsoliutino ieškovės nuosavybės teisės gynimo ribas, nepagrįstai peržengė kasatoriaus nuosavybės teisės ribas. Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyti atstumai nuo pastatų iki kaimyninio žemės sklypo, yra imperatyvioji teisės norma; ginčo šalis, siekianti sumažinti 1 metro iki kaimyninio sklypo atstumą, turi įrodyti savo teisių poreikį ir būtinumą tai padaryti. Kasatoriaus teigimu, jeigu statinį ketinama statyti arčiau kaip 1 metras, tai savaime reiškia, kad gretimo žemės sklypo savininko teisė bus pažeista ir tik nuo jo valios priklauso, ar jis nori atsisakyti savo turimos subjektinės teisės. Nagrinėjamoje byloje pastačius statinį arčiau kaip 1 metrą iki kasatoriaus žemės sklypo ribos, kasatoriaus teisės bus savaime pažeidžiamos, nes tiek prižiūrint statinį, tiek prireikus jį remontuoti, gretimo sklypo savininko teisė bus pažeidžiama, nebus apsaugota nuo neigiamo poveikio. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad statant statinį arčiau kaip 1 metro atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, esant ginčui, gretimo sklypo savininkui nereikia motyvuoti atsisakymo duoti sutikimą priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S., V. S. v. L. J., bylos Nr. 3K-3-180/2007). Be to, sprendžiant klausimą, ar atstumo nesilaikymas projektuojant ir statant statinius yra pagrįstas, reikia atsižvelgti į tai, ar tam yra neišvengiama būtinybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č., V. O. v. V. B., Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-240/2009). Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nesiaiškino šių aplinkybių, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė kasatoriui. Be to, teismai nustatė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, neįvertino visų įrodymų, apsiribojo tik išvada, kad kasatorius nepateikė faktinių duomenų apie jo teisių pažeidimą, nepasisakė dėl jo pateiktų įrodymų (planų, nuotraukų, paaiškinimų).

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį. Ji nurodo, kad įstatymų leidėjas nustatė ribas iki kaimyninio sklypo tikslu, jog būtų galima prieiti prie visų statinio dalių juos apžiūrėti ar atlikti remontą; jei ribos pažeidžiamos, statinio priežiūrai turi būti nustatytas servitutas. Kasatorius, 2001 metais gavęs ieškovės leidimą jam statyti nesudėtingus statinius ant jų žemės sklypo ribos, dabar nesilaiko pareigos leisti ieškovei statyti statinį ant sklypų ribos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl būtinumo laikytis teisės normų reikalavimų dėl atstumo iki kaimyninio sklypo ribos

Nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė, suteikianti savininkui ir tik jam galimybę, įgyvendinant visišką savininko viešpatavimą turtui, nustatyti jam priklausančio turto naudojimo būdą ir kryptį bei drausti arba leisti kitiems asmenims jį naudoti, tačiau, nepaisant to, ir nuosavybės teisė turi ribas bei gali būti ribojama. Niekas negali naudotis savo nuosavybe tokiu būdu, kuris pažeistų kito asmens lygią teisę naudotis savo nuosavybe. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės teisinių santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje nustatytos normos : žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas, nes nuosavybė turi ir tam tikrą socialinę funkciją. Taigi, savininkui yra pripažįstamos ne tik galimybės apsaugoti savo teises bei interesus, bet ir juos įgyvendinant tenka pareiga atsižvelgti į visuomenės poreikius, neatlikti veiksmų, kuriais būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar visuomenės interesai.

Nagrinėjamoje byloje šalys yra gretimų namų valdų savininkės, ieškovė pageidauja statyti ūkinį pastatą ant savo ir kasatoriaus žemės sklypo ribos. Vienu iš žemės sklypo savininko nuosavybės teisės įgyvendinimo aspektų yra teisė būti statytoju (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos statybos procese principines nuostatas nustato Statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1, 4-6 straipsniai). Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Prie normatyvinių statybos techninių dokumentų yra priskiriami statybos techniniai reglamentai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 54 dalis). Taigi, Statybos įstatymas yra norminis aktas, kuriame reglamentuoti pagrindiniai reikalavimai ir veiklos principai statybos srityje, o statybos techniniai reglamentai yra šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai, kuriuose yra išvardyti statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir kiti reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai bei charakteristikos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimas Nr.280, „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede (patvirtinta aplinkos ministro 2004 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. D1-420) yra nurodyti minimalūs atstumai nuo šiame priede išvardytų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos. Šiuos atstumus galima sumažinti iki 1 metro (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tik turint rašytinį kaimyno sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą). Ši norma yra imperatyvaus pobūdžio. Tokio sutikimo kasatorius ieškovei nėra davęs ir nesutinka, kad ieškovė statytų ūkinį pastatą ant sklypo ribos.

Statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad ne tik atitiktų esminius statinio reikalavimus, kurie nustatyti Statybos įstatymo 4 straipsnyje, bet taip pat statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos veiklos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Prie tokių sąlygų yra priskiriama ir gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 (su vėlesniais pakeitimais) Statybos techninių reikalavimų reglamento „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ 12 punkte nustatyta, kad gaisrinės saugos reikalavimai yra susiję su statinių išdėstymu teritorijose, statinio projektiniais sprendiniais, statybos produktų (medžiagų, konstrukcijų, komunikacijų, statinio inžinerinės, tarp jų gaisrinės įrangos) funkcionalumu (naudojimo savybėmis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, jog pastatų minimalių atstumų nustatymas iki kaimyninio sklypo ribos reiškia ir gaisrinės saugos reikalavimų užtikrinimą bei yra kaimyninio sklypo savininko teisių apsaugos įstatyminė garantija. Statant pastatą arčiau nei Statybos techninio reglamento (STR 1.01.07:2002) 1 priedo pastabose nurodyti minimalūs atstumai nuo pastatų iki kaimyninio sklypo ribos, yra pažeidžiamos gretimo sklypo savininko (naudotojo) teisės. Tai reiškia, kad kaimyninio sklypo savininkas, duodamas sutikimą statyti statinius mažesniu nei nustatyta norminiuose aktuose atstumu nuo jo sklypo ribos, atsisako teisės aktų įtvirtintos su statyba susijusių jo interesų apsaugos ir toks atsisakymas gali būti tik jo laisvos valios išraiška. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises laisvai savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl, esant ginčui, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl tokio šių teisės normų taikymo kasacinio teismo praktikoje jau yra pasisakyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S. v. L. J., bylos Nr. 3K-3-180/2007).

Nagrinėjamoje byloje teismai suabsoliutino ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisę į statybą ir neatsižvelgė į tai, kad teisė būti statytoju turi būti įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka. Nors nuosavybės teisė suteikia plačiausias galias savininkui disponuoti turtu, tačiau, nepaisant to, ir nuosavybės teisė turi ribas bei gali būti ribojama. Tokie ribojimai yra nustatyti ir statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, o vienas iš jų – pareiga laikytis tam tikrų privalomų atstumų nuo kaimyninio sklypo ribos, išdėstant statinius sklype. Ši statytojo pareiga atitinka kaimyninio sklypo savininko teisę, kad be jo sutikimo statiniai nebus statomi arčiau ar ant sklypų ribos. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami, kad kasatoriaus nesutikimas, jog ieškovės ūkinis pastatas būtų statomas nesilaikant statybos techniniame reglamente nustatytų atstumų, pažeidė ieškovės teises, netinkamai aiškino bylos šalių teisių ir pareigų turinį. Kasatoriaus atsisakymas duoti sutikimą nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, nes tokiu pasirinktu savo elgesio modeliu jis naudojasi įstatyminėmis savo teisių apsaugos garantijomis. Asmens elgesys, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus, negali pažeisti kito asmens teisių. Teisėjų kolegija pažymi, kad statybos techniniuose reglamentuose statinių išdėstymo nuo kaimyninio sklypo ribos atstumų nustatymas turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio laisvu susitarimu (Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 1 priedas).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasatorius neturėjo pareigos įrodyti savo teisių pažeidimą, nes teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas savaime reiškė sklypo savininko teisių pažeidimą, todėl bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą bei netinkamai taikė ir aiškino aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 nuostatas, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimti procesiniai sprendimai naikinami ir priimamas naujas sprendimas, ieškinio reikalavimai atmetami (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kadangi kasacinis teismas priima naują sprendimą, tai, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atmetus ieškinį, kasatoriaus patirtos bylinėjimosi išlaidos ir valstybės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteistinos iš ieškovės.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš kasatoriaus ieškovei buvo priteista 1856 Lt bylinėjimosi išlaidų, įskaičiuojant ir pirmosios instancijos teisme sumokėtą žyminį mokestį, ir 26,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Šios išlaidos priteistinos kasatoriui iš ieškovės.

Už apeliacinį skundą kasatorius sumokėjo 132 Lt, apeliacinės instancijos teismo nutartimi iš kasatoriaus ieškovei buvo priteista 500 Lt atstovavimo išlaidų. Nurodytos sumos priteistinos iš ieškovės kasatoriui.

Už kasacinį skundą kasatorius sumokėjo 132 Lt žyminio mokesčio, todėl ši suma jam taip pat priteistina iš ieškovės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 31,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti.

Priimti naują sprendimą: ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui V. A. Ž. atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1856 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų ir 26,20 Lt (dvidešimt šešis Lt 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 132 Lt (vieną šimtą trisdešimt du litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 500 Lt (penkis šimtus litų) už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 132 Lt (vieną šimtą trisdešimt du litus) žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 31,55 Lt (trisdešimt vieną litą 55 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas