Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-308/2010

Procesinio sprendimo kategorija

43.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kirstnė“ ir atsakovo UAB Medicinos banko kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Kirstnė“, O. N. L., R. S., N. S., A. Š. ieškinį atsakovams UAB Medicinos bankui, UAB „Medicinos banko lizingas“, Sauliaus Daujoto įmonei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys: notarė Pranė Jaskovikaitė, VĮ Registrų centras, Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pagal 1996 m. gegužės 6 d. paskolos sutartį UAB „Kirstnė“ gavo iš UAB Medicinos bankas (toliau – Bankas) 140 000 Lt paskolą ir jos grąžinimui užtikrinti įkeitė bendrovės nekilnojamąjį turtą – pastatą ir transformatorinę. Įkeitimo sutarties 8 punkte nustatyta, kad jeigu įkaito davėjas UAB „Kirstnė“ laiku negrąžina paskolos Bankui, įkeistas turtas parduodamas rinkos kaina, esančia toje vietovėje pardavimo dieną, ir gauti pinigai panaudojami paskolai, palūkanoms, netesyboms ir mokesčiams padengti, o likusi suma grąžinama įkaito davėjui UAB „Kirstnė“. Paskola per nustatytą terminą nebuvo grąžinta. Paskolos sutarties šalys pradėjo derybas dėl skolos padengimo perleidžiant Bankui įkeistą skolininko nekilnojamąjį turtą. UAB „Kirstnė“ 1997 m. gegužės 2 d. visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta parduoti Bankui įkeistus pastatus rinkos kaina, tačiau šis nutarimas nebuvo įgyvendintas, nes Bankas nesutiko pirkti pastatų. Pagal 1997 m. birželio 17 d. UAB „Kirstnė“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą nuspręsta už negrąžintą paskolos dalį perleisti nurodytus pastatus paskolos davėjui Bankui. Remdamiesi nurodytu UAB „Kirstnė“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, UAB „Kirstnė“ ir Bankas 1997 m. birželio 30 d. sudarė skolos padengimo sutartį, pagal kurią skolininkas perdavė kreditoriui ginčo pastatus už skolą pagal 1996 m. gegužės 6 d. sutartį; Sutarties 2 punkte nurodyta, kad perduodamų statinių rinkos vertė – 1 859 603 Lt, o šalys šiuos įvertina 148 510 Lt, t. y. tokio dydžio suma, kokia buvo UAB „Kirstnė“ skola Bankui pagal paskolos sutartį. 1997 m. birželio 30 d. papildomu susitarimu prie skolos padengimo sutarties Bankas įsipareigojo iki 1997 m. liepos 20 d. neperleisti ginčo pastatų niekam kitam, išskyrus UAB „Kirstnė“, o ši iki nurodytos datos įsipareigojo sumokėti Bankui negrąžintos paskolos, palūkanų, netesybų sumą, t. y. atpirkti pastatus už skolos pagal paskolos sutartį sumą. UAB „Kirstnė“ per šalių nustatytą terminą nesumokėjo Bankui skolos pagal paskolos sutartį, tačiau šalys 1997 m. liepos 29 d. sudarė rankpinigių susitarimą, pagal kurį UAB „Kirstnė“, įsipareigodama nupirkti iš Banko ginčo pastatus, sumokėjo Bankui 50 000 Lt rankpinigių ir šalys susitarė, kad ginčo pastatai bus parduoti UAB „Kirstnė“ už 168 000 Lt iki 1997 m. rugsėjo 1 d. UAB „Kirstnė“ per nustatytą terminą nesumokėjo sutartos sumos ir ginčo pastatai nebuvo atpirkti. Pagal 2001 m. birželio 21 d. akcijų pasirašymo sutarties 8.2. punktą Bankas perdavė nurodytus pastatus, įvertintus 250 000 Lt, UAB „Medicinos banko lizingas“, taip apmokėdamas už įsigyjamas akcijas, o ši pagal 2003 m. gegužės 12 d. lizingo sutartį pardavė šiuos pastatus Sauliaus Daujoto įmonei už 330 000 Lt.

Ieškovas UAB „Kirstnė“ ir bendraieškiai – jos akcininkai nurodė, kad akcininkų tikroji valia buvo perduoti ginčo pastatus Bankui už rinkos kainą, tačiau šis, gavęs pastatus už 140 000 Lt, ne tik nesugrąžino pastatų UAB „Kirstnė“, bet ir nesumokėjo likusios grąžinti pagal paskolos sutartį sumos bei pastatų rinkos vertės skirtumo, todėl 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutartis prieštarauja UAB „Kirstnė“ veiklos tikslams ir gerai moralei. Be to, skolos padengimo sutartis buvo sudaryta suklastoto visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pagrindu (Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu tuometis UAB „Kirstnė“ direktorius E. Š. nuteistas už 1997 m. birželio 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo suklastojimą), o jos priedai (1997 m. birželio 30 d. papildomas susitarimas ir 1997 m. liepos 29 d. susitarimas dėl rankpinigių) nepatvirtinti notariškai, nors turėjo būti sudaryti tokia pačia forma, kaip ir pagrindinė sutartis, taigi prieštarauja įstatymui.

Ieškovai prašė pripažintini negaliojančiais: 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutartį, 1997 m. birželio 30 d. papildomą susitarimą, 1997 m. liepos 29 d. susitarimą dėl rankpinigių, taip pat 2001 m. birželio 21 d. akcijų pasirašymo sutarties dalį dėl ginčo pastatų perleidimo ir 2003 m. gegužės 12 d. lizingo sutartį, nes šie sandoriai yra neteisėtų skolos padengimo sutarties bei papildomų susitarimų padariniai; pripažinus nurodytus sandorius negaliojančiais, grąžinti pastatus natūra UAB „Kirstnė“ arba skirtumą pinigais, nes S. Daujoto įmonė įgijo turtą, kurį savininkas prarado dėl nusikaltimo (Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu UAB „Kirstnė“ vadovas E. Š. nuteistas už 1997 m. birželio 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo suklastojimą; Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu E. Š. nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme už dviejų asmenų – tariamų UAB „Kirstnė“ akcininkų A. M. ir S. B. – nužudymą), todėl šiam įgijėjui netaikytinos sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos garantijos (CK 4.96 straipsnio 2 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiais 1997 m. birželio 30 d. UAB „Kirstnė“ ir UAB Medicinos banko sudarytą skolos padengimo sutartį, 1997 m. birželio 30 d. papildomą susitarimą prie skolos padengimo sutarties ir 1997 m. liepos 29 d. susitarimą dėl rankpinigių bei, taikydamas restituciją ekvivalentu pinigais, priteisė iš UAB Medicinos banko UAB „Kirstnė“ bei akcininkams – bendraieškiams 299 276 Lt kompensaciją; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad ieškovai ginčija keturis sandorius, kurių trys yra išvestiniai iš 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sandorio; paskutinis iš jų – UAB „Medicinos banko lizingas“ ir S. Daujoto įmonės lizingo sutartis – sudarytas 2003 m. gegužės 12 d., t. y. galiojant 2000 m. CK. Pagal CK 1.82 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl privataus juridinio asmens tikslams prieštaraujančio sandorio nuginčijimo gali pareikšti ir pats juridinis asmuo, ir jo dalyviai (akcininkai), taigi bendraieškiai, pareikšdami ieškinį, tinkamai įgyvendino savo teises. 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutarties sudarymo metu UAB „Kirstnė“ tuometis vadovas E. Š. veikė remdamasis 1997 m. birželio 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodytais įgaliojimais, tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu nustatyta, jog E. Š. suklastojo šį protokolą. UAB „Kirstnė“ akcininkai nurodė, kad jų valia buvo perduoti Bankui už negrąžintą paskolą ginčo pastatus pagal realią rinkos kainą ir gauti perduoto turto vertės ir nepadengtos paskolos sumos skirtumą pinigais arba atpirkti iš Banko pastatus. Suklastojus 1997 m. birželio 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, akcininkų valia buvo ignoruota. Be to, UAB „Kirstnė“ įstatuose nustatytas veikos tikslas – siekti pelno. Bankui perduota UAB „Kirstnė“ pagrindinė veiklos buveinė, vienintelis nekilnojamasis turtas, veiklos vykdymo garantas, ir Bankas to negalėjo nežinoti. Bankas perėmė šį turtą neekvivalentinėmis sąlygomis, palyginus su negrąžinta paskolos dalimi (negrąžinta paskolos – 140 000 Lt, o sandoryje nurodyta turto rinkos vertė – 1 859 603 Lt), atsisakė gera valia grąžinti perimto turto vertės ir nepadengtos paskolos dalies skirtumą, todėl laikytinas nesąžiningu. Teismas konstatavo, kad sandoris, sudarytas pagal suklastotą akcininkų susirinkimo protokolą, prieštarauja įstatymui, be to, suklastojus akcininkų susirinkimo protokolą, pažeista akcininkų teisė pareikšti tikrąją valią dėl esminių sandorio sudarymo sąlygų, todėl nurodytas sandoris pripažintinas negaliojančiu (1964 m. CK 47, 49 straipsniai). Pripažinus sandorį negaliojančiu, restitucija taikytina pagal 2000 m. CK 6.146, 6.147 straipsnių nuostatas, tačiau ne natūra, bet sumokant ekvivalentą pinigais, nes S. Daujoto įmonė, įgijusi ginčo pastatus pagal 2003 m. gegužės 12 d. lizingo sutartį, yra sąžininga įgijėja, vykdo šiuose pastatuose gamybinę–prekybinę veiklą, taigi pastatų grąžinimas natūra UAB „Kirstnė“ reikštų S. Daujoto įmonės veiklos sustabdymą arba net nutraukimą (CK 6.146 straipsnis). Teismas taip pat nurodė, kad nustatyta, jog 1997 m. gruodžio 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą suklastojo E. Š., todėl Bankas dėl šio dokumento pateikimo negali būti laikomas kaltu. Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendyje konstatuoti E. Š. ir kitų asmenų nusikalstami veiksmai buvo padaryti 1998 m. sausio 8 d., t. y. po ginčo pastatų perdavimo Bankui 1997 m. birželio 30 d. ir 1997 m. liepos 29 d. sandorių sudarymo, taigi nėra šio nusikaltimo ir turto perleidimo Bankui fakto tiesioginio priežastinio ryšio, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „Kirstnė“ turtas prarastas dėl E. Š. nusikaltimo, konstatuoto teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, taigi šis nuosprendis neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Teismas nurodė, kad papildomas susitarimas prie 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutarties yra neatskiriama šios sutarties, patvirtintos notaro, dalis, taigi ir šis papildomas susitarimas privalėjo būti patvirtintas notarine tvarka; dėl to, kad šio reikalavimo nesilaikyta, nurodytas susitarimas pripažintas negaliojančiu. 1997 m. liepos 29 d. susitarimas dėl rankpinigių sudarytas ir pasirašytas neįgalioto UAB „Kirstnė“ asmens, nes bendrovei atstovavo E. Š., kurio įgalinimai ir jų ribos dėl šio sandorio nebuvo nustatytos. Be to, pagal tuo metu galiojusių UAB „Kirstnė“ įstatų nuostatas, susitarimui dėl 50 000 Lt rankpinigių, kaip sandoriui, kurio vertė didesnė negu 1/20 dalis įstatinio kapitalo suma, buvo privalomas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas, kurio negauta. Šis susitarimas prieštaravo įstatymams ir UAB „Kirstnė“ įstatams, todėl pripažintas negaliojančiu pagal 1964 m. CK 49, 47 straipsnius. Kartu teismas nurodė, kad dėl 2001 m. birželio 21 d. paprastųjų vardinių akcijų pasirašymo sutarties ir 2003 m. gegužės 12 d. lizingo sutarties įstatymo pažeidimų nekonstatuota, UAB „Medicinos banko lizingas“ ir S. Daujoto įmonė laikytini sąžiningais ginčo pastatų įgijėjais. Teismas pažymėjo, kad Bankas užsiima bankininkystės verslu, todėl, sudarydamas sandorius, privalo būti itin atidus ir rūpestingas, tikrinti sandorių atitiktį ūkio subjektų įstatų reikalavimams, taigi atsakovas Bankas turi atsakyti dėl savo neatidumo, įstatymo reikalavimų nepaisymo, sudarant ginčijamus 1997 m. sandorius, ir privalo grąžinti ieškovui gauto nuosavybėn turto vertės bei negrąžintos paskolos, palūkanų, delspinigių sumos skirtumą, apskaičiuotą pagal kainas, galiojusias turto gavimo dieną. Tokia kaina teismas laikė teismo paskirtos ekspertizės nustatytą ginčo turto vertę – 407 000 Lt, ir nurodė, kad ši kaina reali, nes ginčo turtas parduotas S. Daujoto įmonei už 330 000 Lt, t. y. artimą nepriklausomų turto vertintojų nustatytai kainai. Negrąžinta paskolos, palūkanų, delspinigių dalis sandorio sudarymo dieną buvo 157 724 Lt, pagal rankpinigių sutartį Bankas gavo 50 000 Lt, taigi jo gauto turto vertės, rankpinigių ir negrąžintos paskolos sumos skirtumas – 299 276 Lt. Teismas konstatavo, kad piniginės kompensacijos priteisimas atkuria pažeistas UAB „Kirstnė“ akcininkų teises, nepadaro žalos dabartiniam ginčo turto savininkui ir jo verslui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 25 d. sprendimu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Bylą grąžinus Lietuvos apeliaciniam teismui, ieškovas UAB „Kirstnė“ pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriuo prašė priteisti iš Banko 1 751 879 Lt kaip nepagrįsto praturtėjimo sumą. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje atlikta ginčo šalių santykių teisinė kvalifikacija leidžia daryti išvadą, kad ginčo dalykas byloje – ieškovo naudai kompensuotinas nepagrįstas Banko gauto turto vertės ir skolos Bankui dydžio skirtumas, ieškinio pagrindas – nepagrįstas atsakovo praturtėjimas ieškovo sąskaita. UAB „Kirstnė“ nuomone, Banko nepagrįstą praturtėjimą pagrindžia ta aplinkybė, kad šalys, tiek sudarydamos 1997 m. birželio 30 d. ginčo pastatų perleidimo Bankui su atpirkimo teise sandorį, tiek 1997 m. liepos 29 d. susitarimą, nenustatinėjo šių pastatų realios rinkos vertės, o įkainojo juos UAB „Kirstnė“ skolos bankui pagal paskolos sutartį suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovų reikalavimai pripažinti negaliojančiais UAB,,Kirstnė“ ir UAB Medicinos banko 1997 m. birželio 30 d. sudaryta skolos padengimo sutartis, 1997 m. birželio 30 d. papildomas susitarimas prie skolos padengimo sutarties, 1997 m. liepos 29 d. susitarimas Nr. 1 dėl rankpinigių, ir šiuos ieškinio reikalavimus atmetė; kitą teismo sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai atmesti, paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo UAB Medicinos banko 266 646 Lt kompensaciją ieškovui UAB „Kirstnė“.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, pasisakė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. vasario 25 d. sprendimu pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus pripažinti negaliojančiais 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutartį, kitus ginčo sandorius bei reikalavimą grąžinti pastatus natūra UAB „Kirstnė“, tačiau nesiaiškino ir netyrė, ar pagal ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes nėra pagrindo taikyti šalių ginčo santykiui nepagrįsto praturtėjimo institutą.

Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad UAB „Kirstnė“ pastatų iš Banko neatpirko ir pagal 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutartį už 148 510 Lt skolą pastatai perėjo banko nuosavybėn, t. y. Bankas pastatus faktiškai įsigijo už 148 510 Lt. 1997 m. birželio 30 d., sudarant skolos padengimo sutartį, bankui buvo pateiktas 1997 m. birželio 11 d. VĮ Respublikinio inventorizavimo ir paslaugų biuro Šiaulių filialo detalizuotas pažymėjimas, kuriame buvo nurodyta 1 855 903 Lt ginčo pastatų rinkos vertė, tačiau individualus šių pastatų vertinimas nebuvo atliktas, jų rinkos vertės nenustatinėta, todėl šiame pažymėjime nurodyta vidutine rinkos kaina apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo. Lietuvos apeliacinis teismas, siekdamas nustatyti pastatų Šiaulių mieste, Basanavičiaus g. 160 a, rinkos kainą 1997 metais, paskyrė ekspertizę, tačiau VĮ Registrų centro Šiaulių filialas ekspertizę atlikti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad jo duomenų bazėje nėra duomenų apie 1997 metais įvykusius sandorius, o to meto skelbimuose nenurodoma už kokią kainą siūlomas parduoti turtas. UAB,,Ober-Haus nekilnojamas turtas“ taip pat atsisakė atlikti ekspertizę. Teismas rėmėsi pirmosios instancijos teismo paskirtą ekspertizę atlikusios UAB,,Projektų ekspertizė“ ekspertizės išvada bei konstatavo, kad ginčo pastatų rinkos vertė 1997 m. birželio 30 d. buvo 374 370 Lt. Banko užsakymu UAB,,Liturta“ atliktos ekspertizės išvadoje nurodyta ginčo pastatų rinkos verte – 243 000 Lt – teismas nesirėmė, išanalizavęs abiejų ekspertizių metu taikytus vertinimo metodus, duomenis apie pasirinktus nekilnojamojo turto objektus ir sudarytų sandorių kainas bei sprendęs, kad UAB,,Projektų ekspertizė“ pasirinkti duomenys yra patikimesni.

Kolegija konstatavo, kad UAB,,Kirstnė“ dėl sunkios finansinės padėties 1997 m. buvo nepajėgi Bankui grąžinti paskolą, dėl to Banko nuosavybėn 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutartimi už 157 724 Lt negrąžintą paskolą, delspinigius ir palūkanas perdavė Bankui pastatus, kurių rinkos vertė – 374 370 Lt, t. y. nepagrįstai praturtėjo 216 646 Lt suma, o ieškovo turtas atitinkamai sumažėjo. Teismas sprendė, kad Bankas, gavęs didesnės vertės turtą, nei ieškovas buvo jam skolingas, negali būti laikomas vykdęs sąžiningumo principo reikalavimus, nes praturtėjo pasinaudojęs sunkia ieškovo finansine padėtimi, todėl turi ieškovui atlyginti 216 646 Lt, kuriais praturtėjo (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Ieškovas po to, kai pastatai jau buvo perduoti Banko nuosavybėn, siekdamas juos atpirkti, Bankui sumokėjo 50 000 Lt. Kadangi Bankas ieškovui šios sumos negrąžino, tai šią pinigų sumą Bankas taip pat privalo atlyginti.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB Medicinos bankas prašo: panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutarties dalį dėl 266 646 Lt kompensacijos priteisimo iš UAB Medicinos banko ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo atmesti, arba šį reikalavimą palikti nenagrinėtą; priteisti iš UAB „Kirstnė“ bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.242 straipsnio 1 dalį, netaikęs šios teisės normos sistemiškai su CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurioje nurodyta, kokie atvejai nelaikomi nesąžiningu ir nepagrįstu praturtėjimu. Šios bylos atveju nebuvo nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutui taikyti būtinų sąlygų: įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas. Kreditoriaus veiksmai atlikti išimtinai savo interesais ir rizika. Daikto, kurio vertė didesnė nei už jį sumokėta suma, įsigijimas sutarties pagrindu nelaikomas nepagrįstu praturtėjimu, t. y. praturtėjimu be teisinio pagrindo. Sudarydamos 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutartį, šalys, t. y. ir ieškovė, sutiko, kad perduodami statiniai vertinami 148 510 Lt. Jei ieškovas UAB „Kirstnė“ patyrė nuostolių, tai dėl savo kaltės, nes pats buvo ginčo sandorių iniciatorius, siūlė pastatų perdavimo ir atpirkimo sąlygas. Byloje nustatyta, kad ieškovas šiuos veiksmus atliko savo interesais, siekdamas išvengti priverstinio įkeistų pastatų realizavimo, o UAB Medicinos bankas (toliau – Bankas) veikė sąžiningai, laikydamasis ginčo sandorių sąlygų, sudarydamas sąlygas atpirkti pastatus net pasibaigus sutartam terminui, leisdamas UAB „Kirstnė“ naudotis pastatais neatlygintinai. Taigi Bankas CK 6.242 straipsnio 3 dalies prasme nepraturtėjo nesąžiningai, todėl neturi atsakyti dėl neigiamų padarinių, atsiradusių dėl UAB „Kirstnė“ akcininkų konfliktų.

2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi kasacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. šioje byloje priimtos nutarties argumentais: „…faktas, jog ginčo šalys jų sudarytuose sandoriuose neaptarė situacijos, kuri susiklostytų, jeigu UAB „Kirstnė“ per šalių nustatytą terminą nesumokėtų skolos Bankui ir neatpirktų pastatų, nereiškia, kad UAB „Kirstnė“, įrodžiusi, kad Bankas gavo daugiau, negu turėjo teisinį pagrindą gauti, neturi teisės reikalauti iš Banko tos dalies, kurią šis gavo be pagrindo“. Pirma, nurodyta situacija buvo aptarta susitarimo dėl rankpinigių 5 punkte, sutariant, kad tuo atveju, jei UAB „Kirstnė“ per nustatytą terminą neatperka perduotų pastatų, Bankas įgyja teisę juos parduoti bet kuriai trečiajai šaliai. Antra, pagal CK 6.156 straipsnio 4 dalį šalys privalo susitarti tik dėl sąlygų, kurias nustato imperatyviosios teisės normos, todėl neaišku, kodėl šalys, teismo manymu, privalėjo aptarti jo nurodytą situaciją. Byloje teisingai nustatyta Banko valia – jis neturėjo intereso ir nesutiko perimti ginčo pastatų už rinkos kainą. Dėl šios priežasties 1997 m. birželio 30 d. sutartyje ir buvo nurodyta sutartinė, o ne rinkos perduodamo turto vertė. Lietuvos apeliacinis teismas, netinkamai taikęs nepagrįsto praturtėjimo institutą, pažeidė sutarties laisvės principą.

3. Šioje byloje nebuvo procesinių prielaidų nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti, nes ieškovas UAB „Kirstnė“ patikslintais galutiniais ieškinio reikalavimais neprašė priteisti iš Banko nepagrįsto praturtėjimo sumą, nesumokėjo tokį reikalavimą atitinkančio žyminio mokesčio, neprašė jo atidėti ar nuo jo atleisti. Tokio reikalavimo nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Taigi pakartotinis apeliacinis procesas vyko pažeidžiant CPK 312 straipsnyje įtvirtintą draudimą kelti reikalavimus, nepareikštus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat CPK 323 straipsnio draudimą keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus jo padavimo terminui. Kasacinis teismas nenustatė, kad reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo už nepagrįstą praturtėjimą nepareikšta, o nustatęs, atsižvelgiant į CPK 360 straipsnio nuostatas, turėjo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo ne apeliacinės, bet pirmosios instancijos teismui. Išnagrinėjus tik apeliacinės instancijos teisme pareikštą reikalavimą, Bankas prarado teisę į apeliacinį skundą dėl šio reikalavimo patenkinimo, t. y. teisę reikalauti peržiūrėti apeliacinės instancijos teismo nustatytus faktus ir jų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti nurodytą reikalavimą, o priėmęs – atsisakyti jį analizuoti procesiniame sprendime, kuriuo byla apeliacine tvarka išsprendžiama iš esmės bei dėl šio reikalavimo apeliacinį procesą nutraukti pagal analogiją taikant CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą (ieškovo patikslintas apeliacinis skundas neturi apskundimo objekto, nes iškeltas reikalavimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme ir šio teismo sprendime dėl jo nespręsta).

4. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime neišdėstė jokių motyvų dėl Banko apeliacinio skundo argumentų, kad nepagrįstai nesiremta ginčo turto priverstinio pardavimo verte, nors šio turto perdavimo metu buvusi situacija atitiko priverstinio pardavimo situaciją ir darė įtaką šalių veiksmams.

Atsiliepime į atsakovo UAB Medicinos banko kasacinį skundą ieškovas UAB „Kirstnė“ ir bendraieškiai A. Š., O. N. L., R. S., N. S. pripažįsta pagrįstu atsakovo argumentą dėl proceso teisės normų pažeidimo, kasaciniam teismui perdavus bylą nagrinėti iš naujo ne pirmosios, bet apeliacinės instancijos teismui.

Atsakovas Sauliaus Daujoto įmonė pareiškė prisidėjimą prie UAB Medicinos banko kasacinio skundo.

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Kirstnė“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – priteisti iš UAB Medicinos banko nepagrįsto praturtėjimo sumą – 1 751 879 Lt, palūkanas, netesybas ir bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

UAB „Kirstnė“ ir Bankas, pasirašydami skolos padengimo sutartį ir jos papildymus, sutarė, kad už skolos sumą perleidžiamo su teise atpirkti turto rinkos vertė yra 1 859 603 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Bankas atskiro turto vertinimo neatliko, yra pagrindas manyti, kad nurodyta suma yra sutarties sąlyga, kuria sutarties šalys pripažino būtent tokią turto rinkos kainą tolesniuose savo santykiuose. Teismų nustatyta kitokia rinkos kaina yra sutarties laisvės principo pažeidimas.

Atsiliepime į ieškovo UAB „Kirstnė“ kasacinį skundą atsakovas UAB Medicinos bankas prašo skundą atmesti ir priteisti iš UAB „Kirstnė“ išlaidas už šio atsiliepimo surašymą. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

Ieškovo kasacinis skundas surašytas nesilaikant CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Ieškovas iš esmės ginčija apeliacinės instancijos teismo nustatytą faktinę aplinkybę – ginčo statinių rinkos vertę ginčo sandorio sudarymo momentu. Ieškovas sutarties laisvės principo pažeidimą klaidingai argumentuoja vartodamas sąvoką „sutartinė turto rinkos kaina“. Turto rinkos vertė nustatoma ne šalių susitarimu, bet ją apskaičiuoja turto vertintojas. Ieškovas vartoja sąvokų „rinkos vertė“ ir „sutartinė kaina“ samplaiką, iškraipydamas abiejų sąvokų teisinę prasmę. Šio iškraipymo padarinys – ieškovas klaidingai teigia, kad 1997 m. birželio 30 d. sutartyje šalys susitarė, jog perduodamų statinių rinkos vertė – 1 859 603 Lt. Ši suma sutartyse buvo nurodoma pagal tuometę notarinę praktiką iš VĮ Respublikinio inventorizavimo ir paslaugų biuro detalizuoto pažymėjimo. Šalys perduodamus statinius įvertino 148 510 Lt. Ši suma yra sutartinė ginčo statinių kaina, dėl kurios šalys tarėsi ir atitinka sutarties laisvės principą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas kasaciniame skunde ginčo šalių nustatytų ribų, remdamasis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šalių paduotuose kasaciniuose skunduose keliami klausimai dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo šioje byloje.

Dėl procesinio pagrindo byloje spręsti nepagrįsto praturtėjimo atlyginimo klausimą

Kasatorius UAB Medicinos bankas laikosi nuomonės, kad šioje byloje nebuvo procesinių prielaidų nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti, nes ieškovas UAB „Kirstnė“ nepareiškė tokio ieškinio reikalavimo. Iš esmės šiuo klausimu kasacinis teismas pasisakė jau 2008 m. rugpjūčio 1 d. priimtoje nutartyje. Joje pažymėta, kad ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o faktinių aplinkybių, ginčo santykio teisinis kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje likviduojama AB Tauro bankas v. UAB Kaišiadorių agrofirma, bylos Nr. 3K-3-101/2001, kt.).

Teisėjų kolegija savo ruožtu pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomi. Ši nuostata taikoma ir procesui kasaciniame teisme, todėl pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes kasacinis teismas gali byloje aiškinti bei taikyti ir kitas materialiosios teisės normas, kurios tiesiogiai nebuvo taikomos bylą nagrinėjant žemesniųjų instancijų teismuose, tik svarbu, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės atitiktų taikomų materialiosios teisės normų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008).

Atsižvelgdama į tai, kad ieškovai savo teisių pažeidimą iš esmės grindė tuo, jog Bankas neteisėtai gavo UAB „Kirstnė“ turtą, kurio vertė didesnė, negu UAB „Kirstnė“ skola Bankui pagal paskolos sutartį, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistavo procesinės teisinės prielaidos apeliacinės instancijos teismui aiškintis, ar pagal ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes šalių ginčui spręsti taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo

Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad UAB,,Kirstnė“ dėl sunkios finansinės padėties 1997 m. buvo nepajėgi Bankui grąžinti paskolą, dėl to Banko nuosavybėn 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutartimi už 157 724 Lt negrąžintą paskolą, delspinigius ir palūkanas perdavė pastatus, kurių rinkos vertė – 374 370 Lt, padarė išvadą, kad Bankas nepagrįstai praturtėjo 216 646 Lt suma. Teismas laikė, kad Bankas nevykdė sąžiningumo principo reikalavimų, nes, pasinaudojęs sunkia ieškovo finansine padėtimi, gavo didesnės vertės turtą, nei ieškovas buvo jam skolingas.

CK 6.242 straipsnio taikymo esmė yra ta, kad prielaidas konstatuoti nepagrįstą, nesąžiningą praturtėjimą kito asmens sąskaita ir atitinkamai prievolę atlyginti nuostolius asmeniui, kurio sąskaita praturtėta, sukuria ne faktas, kad nebuvo arba buvo, bet išnyko teisinis turto įgijimo pagrindas, kaip CK 6.237 straipsnio taikymo atveju, bet aplinkybė, kad asmuo be teisinio pagrindo, nesąžiningai sutaupo ar gauna kitokios tiesioginės turtinės naudos. Toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau nei turėtų pagal teisinį pagrindą, laikomas nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo. Tokiu atveju suma, gauta didesnė, negu ta, kuri priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008).

Konkrečioje byloje sprendžiant, ar yra pagrindas pripažinti vieną asmenį nepagrįstai praturtėjusiu kito sąskaita, reikia nustatyti, ar egzistuoja visi CK 6.242 straipsnio 1 dalyje išvardyti nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti būtini požymiai. Pažymėtina, kad CK 6.242 straipsnio 3 dalyje išvardyti atvejai, kuriuos nustačius paneigiamas praturtėjimo nesąžiningumas ir nepagrįstumas. Kadangi praturtėjimo nesąžiningumas ir nepagrįstumas yra būtina sąlyga nepagrįsto praturtėjimo institutui taikymti, CK 6.242 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jei jis atsirado dėl tokio prievolės vykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir rizika.

Šioje byloje atsakovas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuotu jo nesąžiningumu įgyjant ginčo statinius, remiasi būtent CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir byloje teismų nustatytais faktais: ginčo statiniai, kurių vertė didesnė nei už juos sumokėta suma, įsigyti šalių laisva valia sudarytos sutarties pagrindu; ginčo sandoriai buvo sudaryti UAB „Kirstnė“ iniciatyva, šiai siekiant išvengti priverstinio Bankui įkeistų statinių pardavimo; šalys įvertino Bankui perduodamą ginčo turtą tokia suma, kokio dydžio buvo UAB „Kirstnė“ skola Bankui 1997 m. birželio 30 d. sutarties sudarymo metu - 148 510 Lt, ir susitarė dėl UAB „Kirstnė“ teisės per sutartą terminą atpirkti šį turtą už kainą, atitinkančią UAB „Kirstnė“ skolos dydį; Bankas veikė sąžiningai, laikėsi ginčo sandorių sąlygų, be to, nepardavė trečiajam asmeniui ginčo pastatų dar kelerius metus po to, kai baigėsi šalių sulygtas terminas, sudarydamas sąlygas atpirkti pastatus už UAB „Kirstnė“ skolos sumą, leido naudotis pastatais neatlygintinai; skolos padengimo sutarties sąlygos dėl ginčo pastatų atpirkimo nebuvo įgyvendintos dėl UAB „Kirstnė“ viduje kilusių sunkumų, bet ne dėl Banko veiksmų ir kaltės.

Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nepagrįstą praturtėjimą apibrėžiančias nuostatas, neatsižvelgė į to paties straipsnio 3 dalies nuostatas. Byloje teismų nustatytos aplinkybės, kad tiek paskolos ir įkeitimo sutartis, tiek ginčo sandorius UAB „Kirstnė“, būdama pelno siekiantis juridinis asmuo, sudarė savo iniciatyva ir interesais, kartu prisiimdama riziką dėl jų neįvykdymo padarinių. Bendrovei neįvykdžius sutartinio įsipareigojimo grąžinti skolą per sutartą terminą, ji siekė išvengti sutartyje nustatytų prievolės nevykdymo padarinių – priverstinio įkeisto turto pardavimo taip pat savo iniciatyva ir interesais siūlydama bankui alternatyvius skolos grąžinimo būdus. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių prielaidas Banko veiksmus, kuriais jis sutiko jam priimtinu būdu padėti UAB „Kirstnė“ įvykdyti sutartines prievoles, laikyti pasinaudojimu sunkia ieškovo finansine padėtimi. Nustatytos ginčo turto įgijimo aplinkybės pagal CK 6.242 straipsnio 3 dalį šalina pagrindą praturtėjimą vertinti kaip nepagrįstą ir nesąžiningą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, netaikęs CK 6.242 straipsnio 3 dalies, netinkamai taikė šio straipsnio 1 dalį, todėl nepagrįstai konstatavo nepagrįstą ir nesąžiningą Banko praturtėjimą UAB „Kirstnė“ sąskaita. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš Banko, kaip nepagrįstai praturtėjusio, priteistas nuostolių atlyginimas UAB „Kirstnė“, naikintina.

Netenkinant reikalavimo priteisti Banko įgyto turto įsigijimo kainos ir vertės skirtumo kompensaciją, ieškovo UAB „Kirstnė“ kasacinio skundo argumentai dėl šio turto vertės yra nereikšmingi, todėl nenagrinėjami.

Dėl rankpinigių gavimo teisinio pagrindo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi konstatavo, kad Banko ir UAB „Kirstnė“ 1997 m. liepos 29 d. susitarimas dėl rankpinigių, kuriuo Bankas įsipareigojo parduoti UAB „Kirstnė“ ginčo pastatus už 168 000 Lt, o UAB „Kirstnė“ – šiuos nupirkti ir sumokėti visą sumą iki 1997 m. rugsėjo 1 d., savo esme yra preliminarioji ginčo pastatų pirkimo–pardavimo sutartis. Kolegija pažymėjo, kad pagal nurodytą susitarimą UAB „Kirstnė“ sumokėti 50 000 Lt negali būti laikomi rankpinigiais, nes pagal šio susitarimo sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 222 straipsnį susitarimas dėl rankpinigių galėjo būti sudarytas tik tada, kai šalys jau yra sudariusios įstatymo reikalavimus atitinkančią pagrindinę sutartį, bet ne tada, kai yra susitarusios tik dėl tokios sutarties sudarymo ateityje. Kadangi preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginės prievolės, t. y. prievolės, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją, tai, preliminariosios sutarties neįgyvendinus ir pagrindinės sutarties nesudarius, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Taigi Banko be teisinio pagrindo gauti 50 000 Lt, 1997 m. liepos 29 d. susitarime įvardyti rankpinigiais, priteistini UAB „Kirstnė“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kai kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Pareikšto ieškinio reikalavimų suma – 879 276 Lt. Tenkinant jų dalį dėl 50 000 Lt, bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma – 12 793 Lt. Kadangi UAB „Kirstnė“ už ieškinį sumokėjo 3970,20 Lt žyminio mokesčio, iš jos valstybei priteisiama likusi nesumokėta žyminio mokesčio suma, t. y. 8822,80 Lt (12 793 Lt – 3971,20 Lt). 727,70 Lt žyminio mokesčio tenka Bankui, todėl ši suma iš jo priteistina UAB „Kirstnė“. Apeliacinės instancijos teisme ieškovo ginčijama suma sudarė 580 000 Lt, todėl priteisiant jam 50 000 Lt, iš 9800 Lt žyminio mokesčio, ieškovo sumokėto už apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo UAB Medicinos banko priteisiama 844,83 Lt. Banko apeliaciniu skundu ginčijama suma buvo 299 276 Lt, tai iš jo sumokėtos 6985 Lt žyminio mokesčio sumos jam iš ieškovo UAB „Kirstnė“ priteisiama 5816,94 Lt. Už kasacinį skundą Bankas, ginčydamas 266 646 Lt priteisimo pagrįstumą, sumokėjo 6332,92 Lt žyminio mokesčio, todėl, priteistą sumą sumažinus iki 50 000 Lt, jam iš UAB „Kirstnė“ priteistina 5144,76 Lt sumokėto mokesčio dalis.

Valstybei priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 88, 93, 96 straipsniai). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme – 669,61 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 319,45 Lt, o kasaciniame teisme – 287,14 Lt, iš viso – 1276,20 Lt. Iš jų ieškovui UAB „Kirstnė“ tenka 1203,61 Lt, o Bankui – 72,59 Lt.

Bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas turto vertinimas bei ekspertizė. Už ekspertizę sumokėjo UAB „Kirstnė“, o už turto vertinimą – Bankas. Kadangi turto vertė buvo nustatinėjama sprendžiant ieškinio reikalavimą priteisti kompensaciją už Banko nepagrįstą praturtėjimą, o reikalavimas šiuo pagrindu atmestas, išlaidos už turto vertinimą ir ekspertizę tenka ieškovui UAB „Kirstnė“. Bankas už turto vertinimą sumokėjo 1003 Lt, ši suma jam priteistina iš ieškovo.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir ginčo pobūdį, sprendė, kad maksimali priteistina suma už atstovavimą pirmosios instancijos teisme Bankui yra 18 408 Lt. Proporcingai pagal patenkintą ieškovo reikalavimų dalį iš ieškovo UAB „Kirstnė“ priteisiama atsakovui UAB „Medicinos bankas“ 17 360,90 Lt atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų. Už advokato pagalbą kasaciniame teisme surašant kasacinį skundą ir atsiliepimą į ieškovo kasacinį skundą Bankas prašo priteisti iš ieškovo atitinkamai 6050 Lt ir 3025 Lt. Teisėjų, kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir pirmiau nurodytas teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas, sprendžia, kad priteistinas nurodytų Banko išlaidų atlyginimas atitinkamai mažintinas iki 3025 Lt ir 1512,50 Lt.

Iš UAB „Kirstnė“ Bankui priteistina bendra bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 33 863,10 Lt (5816,94 + 5144,76 + 1003 +17 360,90 + 3025 + 1512,50), o iš šio Banko ieškovui – 1572,53 Lt (727,70 + 844,83), todėl šios sumos įskaitomos ir iš ieškovo UAB „Kirstnė“ priteistina Bankui 32 290,57 Lt (33 863,10 Lt – 1572,53 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovai S. Daujoto įmonė ir UAB „Medicinos banko lizingas“ bylą nagrinėjant kasacine tvarka kasacinių skundų ar atsiliepimų į skundą nepateikė, dėl jų sprendimas byloje nekeičiamas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp jų ir ieškovo UAB „Kirstnė“, nustatytas apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nekeičiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutarties dalį dėl 266 646 Lt kompensacijos priteisimo UAB „Kirstnė“ iš UAB Medicinos banko ir ieškinio reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo atlyginimo priteisimo atmesti.

Priteisti UAB „Kirstnė“ (į. k. 144998256) iš UAB Medicinos banko (į. k. 112027077) 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų), gautų be teisinio pagrindo.

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutarties dalį dėl UAB „Kirstnė“ ir UAB Medicinos banko bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Priteisti valstybei iš UAB „Kirstnė“ (į. k. 144998256) 8822,80 Lt (aštuoni tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt du litai 80 ct) žyminio mokesčio už ieškinį.

Priteisti valstybei iš UAB „Kirstnė“ (į. k. 144998256) 1203,61 Lt (vienas tūkstantis du šimtai trys litai 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš UAB Medicinos banko (į. k. 112027077) 72,59 Lt (septyniasdešimt du litai 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Priteisti UAB Medicinos bankui (į. k. 112027077) iš UAB „Kirstnė“ (į. k. 144998256) 32 290,57 Lt (trisdešimt du tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt litų 57 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė

Gintaras Kryževičius