A. J. pagal BK 178 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-216/ 2008

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.10.1.

2008 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nuosprendis pakeistas – A. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už a/m „Seat Toledo“ vagystę) paskirta bausmė sumažinta iki vienerių metų laisvės atėmimo. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, ši bausmė subendrinta su pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už a/m „VW Passat“ vagystę) paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nuosprendžiu A. J. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už a/m „Seat Toledo“ vagystę) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už a/m „VW Passat“ vagystę) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, jam buvo paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,

n u s t a t ė :

A. J. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 6 d., apie 20 val., Panevėžyje, prie Respublikos g. 44 namo pagrobė D. M. priklausantį 3650 Lt vertės automobilį,,Seat Toledo”, duomenys neskelbtini.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 9 d., apie 12 val., Panevėžyje, prie Tulpių g. 1a pastato pagrobė V. Š. priklausantį 6000 Lt vertės automobilį,,VW Passat”, duomenys neskelbtini, ir jo salone buvusius bendros 290 Lt vertės daiktus.

Nuteistasis A. J. kasaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendį ir galutinę bausmę skirti nesusijusią su laisvės atėmimu arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, arba panaikinti minėtą nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde nurodo, kad savo kaltę pripažino visiškai, padėjo ikiteisminiam tyrimui nustatyti byloje objektyvią tiesą ir teismas pagrįstai tai pripažino lengvinančiomis aplinkybėmis. Jokių sunkinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kasatorius yra antros grupės invalidas dėl patirtos labai sunkios galvos traumos (darbingumas – 35 proc.), jam būtina nuolatinė medicininė priežiūra, dažnai būna priepuoliai, kurių metu kasatorius tampa neorientuotas. Įkalinimo įstaigoje, kasatoriaus įsitikinimu, jam nebus suteikta reikiama medicininė pagalba, dėl to gali pablogėti ir taip sunki jo sveikatos būklė. Panevėžio apygardos teismas sveikatos būklei nustatyti paskyrė teismo medicininę ekspertizę, tačiau ją atliko nekompetentingas, neturintis reikiamos kvalifikacijos ekspertas, kurį nušalinti kasatorius neturėjo jokios galimybės, nes nebuvo informuotas, kas atliks ekspertizę (BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 59 straipsnis). Be to, kasatoriaus teigimu, Panevėžio apygardos teismas pažeidė jo teisę pasirinkti norimą gynėją advokatą. Nuteistojo advokatas buvo išvykęs kasmetinių atostogų, kai buvo paskirtas bylos nagrinėjimas, teismas dėl to nepaskelbė pertraukos ir iškart paskyrė valstybės gynėją, tokiu būdu pažeisdamas nuteistajam įstatymais garantuotą teisę į gynybą (BPK 50 straipsnio 4 dalis, 51 straipsnis). Teismas neįvertino tokių svarbių aplinkybių, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams neradus automobilio „Seat Toledo“, kasatorius pats dėjo visas pastangas jam rasti, rado ir apie tai informavo, dėl to automobilis buvo surastas ir grąžintas nukentėjusiajai, nuteistasis savo noru atlygino ir pašalino padarytą žalą, o tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusieji nuteistajam pretenzijų neturi ir pritarė, kad nuteistajam nebūtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Jokių kliūčių taikyti BK 75 straipsnį nėra ir atidėti laisvės atėmimo bausmė vykdymą arba paskirti kitą bausmės rūšį nėra. Taip pat kasatorius prašo atkreipti dėmesį, kad, išskyrus baudžiamąsias bylas į atskiras, jo byloje neliko nutarties, kuria skirtas ir taikytas kardomasis kalinimas – suėmimas dviems mėnesiams. Šis laikotarpis į bausmės laiką neįskaitytas.

Atsiliepime į A. J. kasacinį skundą generalinė prokuratūra siūlo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad, nagrinėdamas apeliacinį nuteistojo skundą, apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus jame keliamus klausimus, todėl negalima teigti, kad buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos. Kasacinio skundo argumentas, kad, skiriant su laisvės atėmimu susijusią bausmę, pažeista teisė į gydimąsi, nepagrįstas byloje esančiais duomenimis, nes iš bylos medžiagos matyti, jog nėra duomenų apie tai, kad kasatorius negalėtų atlikti bausmės laisvės atėmimo įstaigoje, tai patvirtino ir teismo nutartimi paskirtos bei atliktos teismo medicininės ekspertizės išvados. A. J., vykdydamas vagystes, jau turėjo fizinę negalią, tačiau tai netapo jam kliūtimi daryti nusikaltimus ir, kad nuteistojo sveikatos būklė šiuo metu leidžia jam atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nepagrįstas ir kasatoriaus skundo argumentas apie tai, kad jam nebuvo užtikrinta teisė žinoti, kokie teismo medicinos ekspertai atliks teismo medicininę ekspertizę ir atimta teisė į nušalinimą, nes iš byloje esančio Panevėžio apygardos teismo posėdžio protokolo (b.l.260-262) matyti, kad apie ekspertizės paskyrimą buvo tinkamai pranešta tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui, jokių prašymų, pastabų ar nušalinimų pareikšta nebuvo, klausimų nefiksuota ir paskelbus minėtos ekspertizės išvadą. Kasatoriaus nuoroda į galimą teismo medicinos eksperto nekompetentingumą yra deklaratyvaus pobūdžio ir nemotyvuota. Skirdamas gynėją, teismas laikėsi BPK 50 straipsnio 4 dalies nuostatų, todėl skundo argumentas dėl teisės į gynybą pažeidimo taip pat nepagrįstas. Teismas tinkamai įvertino ir skunde minimą lengvinančią aplinkybę, jog kasatorius atlygino padarytą žalą bei stengėsi kiek įmanoma labiau sumažinti nusikaltimo pasekmes, motyvuotai pasisakė ir dėl BK 75 straipsnio taikymo atsižvelgiant į nukentėjusiųjų poziciją. Skunde iškeltas klausimas dėl kardomojo kalinimo-suėmimo termino įskaitymo į bausmės laiką tinkamai ir motyvuotai išspręstas apeliacinės instancijos teisme.

Skundas atmestinas.

Dėl skundo argumentų apie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus skiriant ir atliekant ekspertizę teisme

Šio procesinio veiksmo atlikimo tvarką reglamentuoja BPK 286 straipsnis. Paminėto straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Ekspertizę A. J. sveikatos būklei įvertinti teismas paskyrė jo gynėjo Ž. Rutkausko prašymu, tą dieną teismo posėdyje nedalyvavo nuteistasis A. J., tačiau šios aplinkybės negalima laikyti jo teisių suvaržymu, nes posėdyje dalyvavo jo pasirinktas gynėjas Ž. Rutkauskas, kuris suformulavo ekspertui klausimus. Gynėjo suformuluoti klausimai buvo išdėstyti teismo nutartyje skirti ekspertizę ir pateikti ekspertams pagal kuriuos buvo atliktas tyrimas ir surašytas ekspertizės aktas. Tokia tvarka atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia nuteistojo teisių, nes jo interesus skiriant ekspertizę atstovavo pasirinktas gynėjas. Ekspertizę atliko ekspertinės įstaigos teismo medicinos ekspertas N. Ratkus, turintis aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą bei teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikaciją atlikti gyvųjų ir mirusiųjų asmenų tyrimus ir ekspertė A. Matulionienė, turinti aukštąjį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę. Todėl šie ekspertai buvo kompetentingi atsakyti į pateiktus klausimus. Jokių kitų argumentų kurie sudarytų pagrindą abejoti ekspertizės akto objektyvumu ar patikimumu kasaciniame skunde nenurodyta. Pažymėtina tai, kad 2008-01-08 posėdyje A. J. ir jo gynėjas buvo supažindinti su ekspertizės akto turiniu ir prieštaravimų nepareiškė.

Skirdamas gynėją apeliacinės instancijos teismas laikėsi BPK 50 straipsnio 4 dalies nuostatų, todėl įstatymo nustatyta kaltinamojo teisė pasirinkti gynėją nebuvo pažeista.

Dėl pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą

BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaip matyti iš įstatymo redakcijos, įstatymų leidėjas akcentuoja bausmės prevencinius tikslus bei nusikaltusio asmens nubaudimą. Teismai pagrįstai rėmėsi BK 27 ir 56 straipsnio nuostatomis, numatančiomis reikalavimus skiriant bausmę nusikaltimų recidyvistui. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas skirti A. J. laisvės atėmimo bausmę grindžiamas tuo, kad, atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę praeitį, nėra pagrindo išvadai, jog, atidėjus bausmės vykdymą, jis nebenusikals ir laikysis įstatymų, nes neišnykę teistumai už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, naujus nusikaltimus padarė turėdamas fizinę negalią, todėl ši aplinkybė nėra kliūtis daryti nusikaltimus. Visos šios aplinkybės rodo, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys nusikaltimų ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą pagal A. J. kasacinį skundą konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai individualizavo skiriamas bausmes už atskirus nusikaltimus, todėl sušvelnino pirmosios teismo paskirtas laisvės atėmimo bausmes atsižvelgdamas į A. J. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo elgesį atlyginant žalą nukentėjusiesiems ir pagalbą ikiteisminiam tyrimui surandant pagrobtą automobilį. Apeliacinės instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra daug mažesnė už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Kasacinio skundo argumentai dėl A. J. ligos ir galimybės atlikti laisvės atėmimo bausmę, yra medicinos specialistų kompetencijos klausimas ir jis buvo išspręstas nustatyta tvarka. Atsiradus naujoms aplinkybėms ar ligai progresuojant, šis klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai bausmės atlikimo vietoje remiantis BK 76 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis.

Kasacinės instancijos teismas netikrina teismų išvadų pagrįstumo dėl faktų, kolegijas nuomone pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, išdėstė motyvus, kuriais remiantis pripažino, kad nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas A. J. atžvilgiu ar skirti kitą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasacinės instancijos teismas pritaria apeliacinės instancijos teismo argumentams dėl kardomosios priemonės suėmimo įskaitymo, kurie yra pagrįsti ir išsamūs, todėl plačiau jų nekomentuoja.

Teisės taikymo aspektu apeliacinės instancijos teismo išdėstyti motyvai ir A. J. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, todėl kasacinis skundas nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. J. kasacinį skundą atmesti

Teisėjai Gintaras Goda

Aldona Rakauskienė

Alvydas Pikelis