Baudžiamoji byla Nr. 2K–301/2008
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.6.2.;1.2.3.2.6.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant Jūratei Švabaitei,
dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,
nuteistojo gynėjai advokatei Danutei Činčiuvienei,
nukentėjusiesiems J. P. ir A. L.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. (A. D.) kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nuosprendžio.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu vienuolikai metų.
Iš A. D. priteista 3187,21 Lt laidojimo išlaidų nukentėjusiajam E. L., 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam A. L. ir po 75 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems E. L., A. L. bei J. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria pripažinta nuteistojo A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokurorės ir nukentėjusiųjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 16 d., apie 14 val., Raseinių r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje asmeninio konflikto metu smogė metaline dilde ir sudavė rankomis bei kojomis nukentėjusiajai E. A. ne mažiau kaip 22 smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, taip padarė 8 muštines žaizdas dešiniame momenyje, kaktoje, dešinėje ausyje ir pakaušyje bei kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose ties šiomis žaizdomis, odos nubrozdinimus kaktoje, smakre, dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame antakyje, kairės akies viršutiniame voke, kairėje plaštakoje, kairiame žaste bei dešinėje šlaunyje, be to, skutimosi peiliuku „Sputnik“ įpjovė E. A. į veido ir plaštakos sritį, taip padarė dvi paviršines pjautines žaizdas kairiame žande bei paviršinę pjautinę žaizdą dešinėje plaštakoje, grumtynių metu pargriovė E. A. ant grindų, taip padarė jai kraujosruvas pakaušio minkštuosiuose audiniuose ir kairiame smilkininiame raumenyje, t. y. šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai E. A. nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, apvyniojo E. A. virvę aplink kaklą ir smaugė; E. A. bandant priešintis bei šaukiantis pagalbos, viena ranka pagalvės užvalkalu užkimšo jai burną, o kita toliau smaugė, taip padarė E. A. dvigubą atvirą stranguliacinę vagą kakle, poodinę kraujosruvą kaklo kairėje pusėje, taškines kraujosruvas po plaučių krūtinplėvėmis, stuburo kaklinės dalies prasiskyrimą ties V–VI slankstelių kremzline jungtimi, plaučių emfizemą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Suspaudus kaklą kilpa nuo uždusimo E. A. įvykio vietoje mirė; taip A. D. tyčia itin žiauriai nužudė E. A.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, jį pakeičiant, t. y. perkvalifikuojant veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, sušvelninant laisvės atėmimo bausmę bei sumažinant atlygintinos neturtinės žalos dydį.
Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią teismą išnagrinėti bylą neperžengiant apeliacinio skundo ribų ir patikrinti nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą pagal byloje esančią medžiagą. Teismas paviršutiniškai patikrino apeliacinį skundą dėl netinkamo veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Nuteistojo nuomone, abiejų instancijų teismai, darydami išvadas dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, neatsižvelgė į kai kuriuos byloje esančius įrodymus, kurie turi esminę reikšmę. Specialisto išvadoje nurodyta, kad E. A. lavone sužalojimų, būdingų kankinimui, nekonstatuota; medicininių duomenų, rodančių, kad prieš mirtį E. A. patyrė dideles fizines kančias, nėra. Teismai į šiuos duomenis neatsižvelgė ir padarė priešingas išvadas – apeliacinis teismas nurodė, kad nužudymas buvo įvykdytas akivaizdžiai kankinant, nukentėjusiajai sukėlė didelių dvasinių kančių ir ji ilgą laiką jautė fizinį skausmą. Be to, specialisto išvada nustatyta, kad E. A. padaryti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kasatorius teigia, kad jis ir nukentėjusioji grūmėsi (tai patvirtina kita specialisto išvada, kuria nustatyti sužalojimai ant kasatoriaus rankų). Nuteistojo nuomone, tokie faktai paneigia teismo išvadą dėl didelių fizinių ir dvasinių nukentėjusiosios kančių, bet šių duomenų teismai tinkamai neįvertino. Pagal teismų praktiką nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai gyvybės atėmimo būdas ar kitos aplinkybės rodo ypatingą nužudymo žiaurumą, kurį kaltininkas suvokia. Nužudymas, padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, gali būti laikomas itin žiauriu, jei nustatoma, kad kaltininkas naudodamas tokį smurtą suvokė, jog tuo sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias. Kasatorius tvirtina, kad tokių aplinkybių byloje nenustatyta ir jis nesiekė sukelti nukentėjusiajai didelių fizinių kančių, su nukentėjusiąja jis grūmėsi. Nenustatyta, kad nukentėjusiosios gyvybės atėmimo būdas ar kitos aplinkybės rodytų ypatingą žiaurumą. Teismai be pagrindo padarė išvadą, kad nukentėjusioji patyrė dideles fizines kančias. Taip pat kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinio teismo motyvais dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – nepripažinimo. Kasatorius tvirtina, kad jis laisva valia prisipažino nužudęs E. A. ir nuo sulaikymo savo parodymų niekada nekeitė. Apeliacinis teismas be pagrindo įvertino kasatoriaus bandymą išvykti iš šalies kaip nenorą pripažinti nužudžius nukentėjusiąją. Nuteistasis A. D. nurodo, kad jis bandė išvykti iš Lietuvos, nes buvo jaunas (19 metų), pasimetęs, pirmą kartą padaręs nusikaltimą ir dar tokį sunkų, jis nežinojo, kur tiksliai vyks, tačiau sulaikytas iš karto prisipažino. Kasatorius tvirtina, kad jis labai išgyveno dėl padaryto nusikaltimo. Bylos nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiųjų ir kitaip įrodyti savo žodžių nuoširdumo jis neturėjo jokios galimybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Šis teismas suprato kasatoriaus padėties sunkumą, be to, įvertino ir sąlygas, kuriomis nuteistasis gyveno. Tuo tarpu apeliacinis teismas buvo formalus ir nesigilino į tai. Kasatorius nesutinka su apeliacinio teismo išvada, kad nėra pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. A. D. atkreipia dėmesį į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, kaltu įvykdęs nusikaltimą prisipažino ir dėl to gailėjosi, jam tik 20 metų, nusikaltimą padarė būdamas emocinės įtampos būsenos, kurią nulėmė įžeidžiantys nukentėjusiosios komentarai apie kasatoriaus ir jo motinos lytinius santykius. Nuteistasis tvirtina, kad jis ilgą laiką gyveno sunkioje psichologinėje aplinkoje, patytė nuolatinę įtampą dėl adaptacijos sunkumų, neigiamo nukentėjusiosios požiūrio į jį, todėl palūžo. Tačiau supranta, kad padarė neištaisomą klaidą, dėl to labai išgyvena ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat A. D. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dydį, ir prašo jį sumažinti, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Jis neturi jokio turto, todėl galimybės atlyginti tokio dydžio neturtinę žalą yra labai menkos. Kasatorius abejoja, ar jis kada nors gaus darbą, kurio pajamos galėtų užtikrinti tokio dydžio žalos atlyginimą.
Nuteistojo A. D. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą
Nužudymas, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Sąvoka,,itin žiauriai“ yra vertinamasis įstatymo požymis, kuris nustatomas, įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją.
Bylos duomenimis, A. D. nukentėjusiajai E. A. smogė metaline dilde ir sudavė rankomis bei kojomis į galvos sritį ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip 22 smūgius, taip pat skutimosi peiliuku įpjovė E. A. du kartus į kairįjį žandą ir vieną kartą į dešinę plaštaką, grumtynių metu pargriovė ant grindų ir šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, A. D. apvyniojo E. A. virvę aplink kaklą ir smaugė, o nukentėjusiajai bandant priešintis bei šaukiantis pagalbos, viena ranka pagalvės užvalkalu užkimšo jai burną, o kita toliau smaugė, kol suspaudus kaklą kilpa nuo uždusimo E. A. įvykio vietoje mirė.
Kolegija laiko, kad byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis buvo nužudyta nukentėjusioji E. A., peržengia paprasto (nekvalifikuoto) nužudymo ribas, todėl padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Faktiniai bylos duomenis patvirtina, kad dėl nukentėjusiosios pasakytų nuteistąjį įžeidžiančių komentarų apie tariamus kaltininko ir jo motinos artimus santykius jis, būdamas emocinės įtampos būsenos (2007 m. gegužės 16 d.–birželio 20 d. teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), elgėsi žiauriai ir brutaliai. Nuteistojo A. D. smūgiai tiek metaline dilde, tiek rankomis ir kojomis buvo daugkartiniai, truko gana ilgą laiko tarpą (apie pusvalandį). Siekdamas pasmaugti nukentėjusiąją, A. D. skutimosi peiliuku žalojo jos ranką, kad šią nukentėjusioji patrauktų nuo kaklo ir jis galėtų įveikti aktyvų nukentėjusiosios pasipriešinimą. Nukentėjusiajai bandant šauktis pagalbos, jis pagalvės užvalkalu užkimšo jai burną. Smurtiniai veiksmai buvo atliekami prieš septyniasdešimties metų moterį, kuri aktyviai kovojo už savo gyvybę, tuo tarpu A. D. besąlygiškai siekė jos mirties, tam panaudodamas įvairius įrankius ir žalojimo būdus. Byloje nustatyti faktai patvirtina, kad nukentėjusioji ilgai jautė fizinį skausmą ir dėl jos gyvybės atėmimo būdo, intensyvumo patyrė dideles dvasines pakankamai ilgai trunkančias kančias.
Kasaciniame skunde nurodomi argumentai nepaneigia teismų išvadų dėl A. D. veikos kvalifikavimo. A. D. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą už itin žiaurų E. A. nužudymą, o ne už nužudymą kankinant, todėl tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog E. A. kūne sužalojimų, būdingų kankinimui, nekonstatuota, veikos kvalifikavimui neturi įtakos. Specialisto išvadoje, kuria remiasi kasatorius, taip pat nustatyta, kad medicininių duomenų, rodančių, jog prieš mirtį E. A. patyrė dideles fizines kančias, nėra. Tokia eksperto pateikta išvada tėra vienas iš duomenų, į kuriuos teismas atsižvelgia darydamas išvadas dėl veikos kvalifikavimo, ir neturi didesnės reikšmės nei kitos nužudymo aplinkybės, kurias pagrįstai vertino teismai. E. A. nužudymas pripažintas itin žiauriu ne tik dėl to, kad ji ilgai jautė fizinį skausmą, bet ir todėl, kad patyrė dideles dvasines kančias, taip pat dėl gyvybės atėmimo proceso trukmės, panaudotų įrankių, smurto pobūdžio ir kitų aplinkybių. Be to, sąvoka „itin žiaurus“ yra teisinio pobūdžio klausimas ir teismo medicinos eksperto išvados teismui sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo neturi lemiamos reikšmės, nes teismas vertina bylos duomenų visumą.
Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad daro nužudymą itin žiauriai. Atsižvelgdamas į suduotų smūgių skaičių, padarytų kūno sužalojimų pobūdį, smurto intensyvumą, nusikaltimui panaudotus įrankius ir kitas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltininkas suprato, jog gyvybės atėmimo metu nukentėjusiajai E. A. buvo sukeltos didelės fizinės ir dvasinės kančios ir gyvybės atėmimas buvo vykdomas itin žiauriai.
Kolegija laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių A. D. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su veikos kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
Viena iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešino apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.).
Pirmosios instancijos teismas A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą padarius nužudymą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl to, o apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą. Pirmosios instancijos teismas detalesnių motyvų dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo nepateikė. Tuo tarpu apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad A. D. nuoširdžiai nesigailėjo, todėl nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo daryti kitokių išvadų. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad A. D. po padaryto nužudymo nukentėjusiosios lavoną paslėpė, taip pat naikino ir paslėpė nusikaltimo pėdsakus bei įrankius, nukentėjusiosios ieškantiems asmenis melagingai nurodė, jog ji išėjusi iš namų, o kitą dieną po nužudymo, anksti ryte, pamelavęs savo motinai, kad vyksta į Vilnių, Baltarusijos ambasadą, bandė per (duomenys neskelbtini) postą išvykti į Baltarusiją ir pasienyje buvo sulaikytas, padarė išvadą, jog nuteistasis aktyviai bandė išvengti nusikaltimo atskleidimo ir atsakomybės už jį. Teisėtai atsižvelgdamas į nuteistojo A. D. elgesį po nusikaltimo padarymo, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. D. dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai nesigailėjo.
Dėl paskirtos bausmės ir priteistos neturtinės žalos
Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas laikomas netinkamai pritaikytu tada, kai bausmė paskirta netinkamai pritaikius Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas arba nesilaikyta specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų. Tokių teisės normų pažeidimų nagrinėjamoje byloje kolegija nenustatė. Teismas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir skirdamas bausmę nuteistajam A. D., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat BK 61 straipsnio nuostatomis, ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, individualizuodamas bausmę, nurodė bausmės skyrimo motyvus. Apeliacinis teismas, patikrinęs bausmės skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, jokių pažeidimų taip pat nenustatė. Visi kasaciniame skunde nurodyti nuteistojo asmenį apibūdinantys duomenys, teismui nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį, buvo įvertinti.
Kolegijos nuomone, trims nukentėjusiesiems iš nuteistojo A. D. priteistinos neturtinės žalos už jų motinos nužudymą klausimas išspręstas nepažeidžiant CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimų dėl neturtinės žalos įvertinimo kriterijų. Kaip to reikalaujama CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, teismas atsižvelgė į nuteistojo A. D. turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo konstatuoti šios normos pažeidimo. Neturtinės žalos dydis pats savaime nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Nenustačius teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. D. kasacinį skundą.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Vytautas Masiokas
Antanas Klimavičius
