Dėl pažeistų autoriaus teisių gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis

Civilinė byla Nr.3K-3-160/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 84; 87 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Virgilijaus Grabinsko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. B. ir UAB „Restoranų grupė FORTAS“ bei atsakovo AB „Ragutis“ kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. B. ir UAB „Restoranų grupė FORTAS“ ieškinį atsakovui AB „Ragutis“ dėl pažeistų autoriaus teisių gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis; trečiasis asmuo Valstybinis patentų biuras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1996 m. balandžio 4 d. ieškovai K. B. ir UAB „Restoranų grupė FORTAS“ (buvęs pavadinimas UAB „Dzeta“) sudarė autorinę sutartį, pagal kurią K. B. įsipareigojo sukurti užsakovui UAB „Dzeta“ šio atidaromam restoranui skirtą prekės (paslaugų) ženklą ir perleisti užsakovui visas turtines autoriaus teises į šį kūrinį. Pagal šią sutartį ieškovas K. B. sukūrė: specialiu šriftu užrašytą žodinį elementą FORTAS; logotipą, kurį sudaro specialiu šriftu užrašytas žodinis elementas FORTAS, saulės elementas ir stilizuotas lentos elementas; iškabą - herbą, kurį, be nurodyto žodinio elemento, sudaro figūriniai elementai: stilizuotai išdėstytos vynuogių kekės, taurės elementas, berniukų elementai, taip pat skaitmenys, reiškiantys kūrinio sukūrimo ir pirmojo ieškovo restorano atidarymo datą. Ieškovų teigimu, nurodyti objektai yra originalūs kūriniai, todėl laikytini autorių teisės objektais (1964 m. CK 515 straipsnis, ATGTĮ 4 straipsnis). Ieškovas K. B. perleido visas autoriaus turtines teises į nurodytus kūrinius ieškovui UAB „Restoranų grupė FORTAS“, taigi šis yra visų autoriaus turtinių nurodytų kūrinių teisių turėtojas, naudojantis šiuos kūrinius savo restoranų tinklui ir paslaugoms žymėti. Be to, ieškovas UAB „Restoranų grupė FORTAS“ yra prekių ženklų:

FORTAS (fig.), reg. Nr. 36733 (paraiška registracijai paduota 1996 m. rugpjūčio 28 d., įregistruotas 2000 m. sausio 13 d. Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos (toliau – TPP klasifikacija) 42 klasės paslaugoms: restoranai, kavinės, viešbučiai);

FORTAS (fig.), reg. Nr. 46089 (paraiška registracijai paduota 2002 m. balandžio 12 d., įregistruotas 2002 m. spalio 16 d. TPP klasifikacijos 29, 30, 32, 33, 34, 35, 40, 41, 43 klasės prekėms ir paslaugoms);

FORTAS (fig.), reg. Nr. 46561 (paraiška registracijai paduota 2002 m. balandžio 12 d., įregistruotas 2003 m. balandžio 18 d. TPP klasifikacijos 32, 33, 43 klasės prekėms ir paslaugoms);

FORTO pica (fig.), reg. Nr. 46562 (paraiška registracijai paduota 2002 m. balandžio 12 d., įregistruotas 2003 m. balandžio 18 d. TPP klasifikacijos 29, 30, 43 klasės prekėms ir paslaugoms);

FORTO DVARAS (w.), reg. Nr. 48995 (paraiška registracijai paduota 2003 m. liepos 11 d., įregistruotas 2005 m. vasario 15 d. TPP klasifikacijos 43 klasės paslaugoms);

FORTO DVARAS (fig.), reg. Nr. 48996 (paraiška registracijai paduota 2003 m. liepos 11 d., įregistruotas 2005 m. vasario 15 d. TPP klasifikacijos 29, 30, 32, 33, 34, 41, 43 klasės prekėms ir paslaugoms);

FORTO PICA (w.) (paraiška Nr. 2003 1857 registracijai paduota 2003 m. rugsėjo 12 d., ženklas pareikštas registruoti TPP klasifikacijos 43 klasės paslaugoms);

FORTAS (w.) (paraiška Nr. 2003 1858 registracijai pateikta 2003 m. rugsėjo 12 d., ženklas pareikštas registruoti TPP klasifikacijos 33, 43 klasės prekėms ir paslaugoms) savininkas.

Ieškovų teigimu, atsakovas AB „Ragutis“, nenurodydamas autoriaus K. B. vardo ir neturėdamas jo sutikimo tam, kad nebūtų nurodytas autoriaus vardas, ilgą laiką naudojo ir šiuo metu naudoja komercinėje veikloje kūrinius, t. y. – specialiu šriftu užrašytą žodinį elementą FORTAS ir herbą, žymėdamas jais gaminamo ir parduodamo alaus butelių etiketes. Be to, atsakovas, neturėdamas ieškovų sutikimo, modifikavo kūrinius, pakeisdamas naudojamo kūrinio – herbo – vaizdą, ir tai pažeidė autoriaus (ieškovo K. B.) neturtines teises (autorystės teisę ir teisę į kūrinio neliečiamybę), taip pat ieškovui UAB „Restoranų grupė FORTAS“ perleistas autoriaus turtines teises (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 14 straipsnis, 15 straipsnio 2 dalis (2003 m. kovo 21 d. redakcija)).

Ieškovas K. B. nurodė, kad atsakovas autoriaus neturtines teises pažeidė ilgą laiką besitęsiančiais veiksmais, sąmoningai neteisėtai naudojo kūrinius tiesiogiai savo komercinėje veikloje, autoriaus teises pažeidžiančios prekės buvo platinamos labai plačiai ir dideliais kiekiais, todėl turėtų atlyginti jam 10 000 Lt neturtinės žalos (ATGTĮ 77, 80 straipsniai).

Ieškovai taip pat nurodė, kad K. B. sukurti kūriniai buvo registruoti kaip prekių ženklai, todėl jiems taikytina ir prekių ženklams taikoma teisinė apsauga. Atsakovas AB „Ragutis“ savo vardu įregistravo, komercinėje veikloje naudojo ir šiuo metu naudoja prekių ženklus:

FORTAS (w.), reg. Nr. 41532 (paraiška registracijai paduota 1999 m. gruodžio 29 d., įregistruotas 2001 m. sausio 12 d.),

FORTAS ŠVIESUSIS ALUS Light beer (fig.), reg. Nr. 46324 (paraiška registracijai paduota 2002 m. kovo 19 d., įregistruotas 2003 m. sausio 13 d.),

FORTAS STIPRUS ALUS Strong beer (fig.), reg. Nr. 46325 (paraiška registracijai paduota 2002 m. kovo 19 d., įregistruotas 2003 m. sausio 13 d.),

FORTAS TAMSUSIS ALUS DARK BEER (fig.), reg. Nr. 46329 (paraiška registracijai paduota 2002 m. kovo 20 d., įregistruotas 2003 m. sausio 13 d.),

FORTAS LEDO alus (w.), reg. Nr. 48109 (paraiška registracijai paduota 2002 m. birželio 27 d., įregistruotas 2004 m. liepos 2 d.), kuriuose be ieškovų sutikimo naudoja kūrinius, būtent – specialiu šriftu užrašytą žodinį elementą FORTAS ir herbą. Ieškovų teigimu, tokiais veiksmais atsakovas pažeidžia ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“, kaip prekės ženklo savininko, išimtines teises, taip pat jo, kaip autoriaus turtinių teisių į nurodytus kūrinius perėmėjo, teises. Be to, atsakovo registruoti prekių ženklai klaidinamai panašūs į ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ registruotus pagal užsakymą sukurtus prekių ženklus, todėl jų teisinė registracija turi būti pripažinta negaliojančia (Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai) ir panaikinta, o neteisėtas žymenų naudojimas – uždraustas. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovas akivaizdžiai žinojo, kad neteisėtai naudoja tapačius ar klaidinamai panašius į ieškovo registruotuosius prekių ženklus, nes ilgą laiką vedė derybas su ieškovu UAB „Restoranų grupė FORTAS“ dėl žymens FORTAS ir kūrinių naudojimo, todėl atsakovo prekių ženklų registracija pripažintina negaliojančia ir dėl nesąžiningos konkurencijos (PŽĮ 7 straipsnio 3 dalis, Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 10bis straipsnis, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnis).

Ieškovai prašė teismo:

1. Pripažinti neteisėtais atsakovo AB „Ragutis“ veiksmus, naudojant autoriaus kūrinį:

1.1 pripažinti, kad atsakovas, naudodamas komercinėje veikloje specialiu šriftu užrašytą žodinį elementą FORTAS ir herbą, nenurodydamas autoriaus K. B. vardo, pažeidė autoriaus K. B. asmenines neturtines teises;

1.2 pripažinti, kad atsakovas, modifikuodamas herbą, pažeidė kūrinio autoriaus – ieškovo K. B. – ir jo turtinių teisių perėmėjo – ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ – teises.

2. Pripažinti negaliojančiomis atsakovo AB „Ragutis“ prekių ženklų registracijas:

2.1 FORTAS (w.) (paraiškos padavimo data 1999 m. gruodžio 29 d., registruotas 2001 m. sausio 12 d., registracijos Nr. 41532);

2.2 FORTAS ŠVIESUSIS ALUS Light beer (fig.) (paraiškos padavimo data 2002 m. kovo 19 d., registruotas 2003 m. sausio 13 d., registracijos Nr. 46324);

2.3 FORTAS STIPRUS ALUS Strong beer (fig.) (paraiškos padavimo data 2002 m. kovo 19 d., registruotas 2003 m. sausio 13 d., registracijos Nr. 46325);

2.4 FORTAS TAMSUSIS ALUS DARK BEER (fig.) (paraiškos padavimo data 2002 m. kovo 20 d., registruotas 2003 m. sausio 13 d., registracijos Nr. 46329);

2.5 FORTAS LEDO alus (w.) (paraiškos padavimo data 2002 m. birželio 27 d., registruotas 2004 m. liepos 2 d., registracijos Nr. 48109).

3. Uždrausti atsakovui naudoti komercinėje veikloje žymenis, kurių vaizdas pateiktas kaip prekių ženklai FORTAS ŠVIESUSIS ALUS Light beer (fig.) (reg. Nr. 46324), FORTAS STIPRUS ALUS Strong beer (fig.) (reg. Nr. 46325), FORTAS TAMSUSIS ALUS DARK BEER (fig.) (reg. Nr. 46329) ir ALUS FORTAS LEDO (fig.) (reg. Nr. 47947).

4. Uždrausti atsakovui naudoti specialiu šriftu užrašytą žodinį elementą FORTAS ir herbą, aiškiai nenurodant autoriaus K. B. vardo, be ieškovo K. B. raštiško sutikimo.

5. Uždrausti atsakovui naudoti specialiu šriftu užrašytą žodinį elementą FORTAS ir herbą be ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ raštiško sutikimo.

6. Uždrausti atsakovui naudoti modifikuotą specialiu šriftu užrašytą žodinį elementą FORTAS ir herbą, nurodytus 2005 m. spalio 28 d. ieškinio prieduose Nr. 8 ir Nr. 9.

7. Uždrausti atsakovui bet kokiu būdu modifikuoti specialiu šriftu užrašytą žodinį elementą FORTAS ir herbą be ieškovų raštiško sutikimo.

8. Priteisti ieškovui K. B. iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinio reikalavimus dėl pažeistų autoriaus teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo iš dalies patenkino:

pripažino, kad atsakovas AB „Ragutis“, naudodamas komercinėje veikloje autoriaus K. B. kūrinį – herbą (grafinį elementą, susidedantį iš stilizuotai išdėstytų vynuogių kekių, taurės elemento, berniukų elementų, skaitmenų užrašo bei žodinio elemento FORTAS), nenurodydamas autoriaus K. B. vardo, pažeidė ieškovo K. B. teises;

pripažino, kad atsakovas, pakeitęs autoriaus K. B. kūrinio – herbo – fragmentus ir perdirbtą kūrinį naudojęs komercinėje veikloje, pažeidė ieškovų K. B. ir UAB „Restoranų grupė FORTAS“ teises;

pripažino negaliojančiomis atsakovo prekių ženklų FORTAS ŠVIESUSIS ALUS Light beer (fig.) registraciją Nr. 46324, FORTAS STIPRUS ALUS Strong beer (fig.) registraciją Nr. 46325, FORTAS TAMSUSIS ALUS DARK BEER (fig.) registraciją Nr. 46329;

uždraudė atsakovui komercinėje veikloje naudoti žymenis, tapačius autoriaus K. B. kūriniui – herbui, taip pat žymenis, atitinkančius bet kokiu būdu perdirbtą autoriaus K. B. kūrinį – herbą, be autoriaus teisių į nurodytą kūrinį turėtojo sutikimo;

priteisė ieškovui K. B. iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

kitą ieškinio dalį – ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ reikalavimus dėl prekių ženklų savininko teisių pažeidimo ir prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis – atmetė.

Teismas nurodė, kad, nepaisant ieškovų pirminiame ir patikslintame ieškiniuose esančių K. B. pagal autorinę sutartį sukurtų kūrinių įvardijimo ir jų apibūdinimo neatitikčių, kurias savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovas, nėra pagrindo autorystei nuginčyti. Pagal įstatymą autorystė preziumuojama kūrinį sukūrusiam autoriui ir ji šioje byloje yra grindžiama 1996 m. balandžio 4 d. autorine sutartimi, kuri nebuvo ginčijama, pateiktais kūrinių grafiniais pavyzdžiais, taip pat įrodymais apie kūrinių platų naudojimą ieškovo komercinėje veikloje visą ginčijamą laikotarpį. Abejonės dėl autorinės sutarties pasirašymo laiko ir aplinkybių, kūrinių autoriaus įvardijimas tik šioje byloje pareiškus ieškinį bei ekspertizės išvados nelaikytini pakankamais įrodymais autorystei nuginčyti. Be to, autoriaus teisės taikomos ir paskelbtiems, ir nepaskelbtiems kūriniams, pavaizduotiems kuria nors objektyvia forma, nepriklausomai nuo to, nurodytas autoriaus vardas ar ne. Akivaizdu, kad atsakovo gaminamo ir parduodamo alaus butelių etiketėse virš alaus pavadinimo esantis grafinis elementas, susidedantis iš stilizuotai išdėstytų vynuogių kekių, taurės elemento, berniukų elementų, skaitmenų užrašo ir žodinio elemento FORTAS, yra tapatus ieškovo K. B. sukurtam kūriniui – herbui. Nors atsakovas naudojo ne visiškai tikslią autoriaus kūrinio kopiją, nes ieškovo kaip kūrinys įvardijamas herbas yra sudėtinė autoriaus pagal autorinę sutartį sukurtos iškabos dalis, tačiau atsakovo naudojamos kopijos esminis elementas yra iškaboje esantis grafinis elementas, susidedantis iš atskirų elementų (stilizuotai išdėstytų vynuogių kekių, taurės, berniukų elementų, skaitmenų užrašo ir žodinio elemento FORTAS), atitinkančių autoriaus teisių objektams keliamus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad autoriaus K. B. vardo alaus butelių etiketėse nenurodyta, įrodymų, kad buvo gautas autoriaus sutikimas dėl tokio kūrinio naudojimo, nepateikta, be to, autorinis kūrinys buvo pakeistas be autoriaus sutikimo (alaus butelių etiketėse virš alaus pavadinimo esančiame grafiniame elemente, susidedančiame iš stilizuotai išdėstytų vynuogių kekių, taurės elemento, berniukų elementų, skaitmenų, nenurodant užrašo su žodiniu elementu FORTAS, o alaus butelių etiketėse virš alaus pavadinimo esančiame grafiniame elemente palikus tik stilizuotai išdėstytas vynuogių kekes ir skaitmenis, o vietoje kitų elementų rėmelyje įrašius raidę F), taigi atsakovas pažeidė ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose įtvirtintas autoriaus neturtines teises. Dėl to teismas patenkino ieškinio reikalavimus dėl atsakovo veiksmų, naudojant K. B. sukurtą herbą, nenurodant autoriaus vardo ir neturint tam sutikimo, pripažinimo pažeidžiančiais autoriaus K. B. neturtines teises, ir, remdamasis ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 84 straipsniu, įvertinęs tai, kad ieškovo neturtinės teisės buvo pažeidinėjamos ilgą laiką (nuo 2000 m. iki 2005 m. pavasario), kūrinys (herbas) buvo neteisėtai naudojamas dideliam kiekiui atsakovo gaminamo alaus butelių etikečių žymėti, alumi prekiaujama visoje Lietuvoje, atsižvelgęs į ieškovo prašomą priteisti sumą ir į tai, kad tenkinama dalis jo reikalavimų, priteisė ieškovui iš atsakovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kartu teismas, remdamasis PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pripažino negaliojančiomis atsakovo prekių ženklų registracijas dėl jų dalies tapatumo autorių teisių saugomam kūriniui – herbui, neturint tam autoriaus sutikimo, ir uždraudė atsakovui naudoti komercinėje veikloje žymenis, atitinkančius kūrinį, ieškinyje vadinamą herbu, be ieškovų sutikimo.

Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti, kad atsakovas, naudodamas komercinėje veikloje specialiu šriftu užrašytą žodinį elementą FORTAS be autoriaus vardo nuorodos, pažeidė ieškovo K. B. teises, teismas nurodė, jog pateiktuose kūrinio įrodymuose žodis FORTAS yra tik viena iš kūrinio sudedamųjų detalių, todėl svarbu nustatyti, ar atskira autoriaus kūrinio detalė gali būti laikoma kūriniu ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalies prasme. Žodis „fortas“ yra bendrinės lietuvių kalbos žodis, todėl negali būti laikomas kūrybinės veiklos rezultatu, o šrifto originalumą paneigia galimybė naudotis šiuo pasirenkant kompiuterinę programą, kurioje nenurodytas šio šrifto (Thunderbay) autorius, šriftas viešai prieinamas. Teismas konstatavo, kad ieškovų nurodomas specialiu šriftu užrašytas žodis FORTAS, vertinant jo, kaip atskiros kūrinio detalės, sukūrimą, nėra originalus, todėl negali būti laikomas autoriaus teisių apsaugos objektu. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovų nurodytose atsakovo gaminamo alaus butelių etiketėse ir ginčijamuose prekių ženkluose specialiu šriftu užrašytas žodis FORTAS nėra tapatus autoriaus K. B. sukurtiems kūriniams, todėl atsakovo naudojamas žodinis elementas FORTAS nepažeidžia ieškovo K. B. autoriaus teisių.

Dėl ieškovų reikalavimo pripažinti negaliojančiomis atsakovo prekių ženklų registracijas PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies pagrindais teismas nustatė, kad visi atsakovo prekių ženklai registruoti TPP klasifikacijos 32 klasės prekei – alui – žymėti. 1999 m. pabaigoje buvo sudaryta ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ ir atsakovo AB „Ragutis“ ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis, kurioje šalys susitarė kartu rūpintis vardo FORTAS garbe. Ši sutartis neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad žymenį FORTAS atsakovas pradėjo naudoti ne prieš ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ valią ar jam nežinant, bet pagal susitarimą. Teismas, nustatęs, kad ieškovo prekių ženklas FORTAS (fig.), reg. Nr. 36733, buvo pareikštas registruoti tik daliai TPP klasifikacijos tuometės 42 klasės paslaugų (restoranai, kavinės, viešbučiai), sprendė, jog 1999 m. pabaigoje atsakovui nereikėjo gauti leidimo naudoti žymenį FORTAS nurodytos klasifikacijos 32 klasės prekei – alui, nes toks žymuo šiai prekei žymėti ne tik nebuvo registruotas ar pareikštas registruoti, bet ir nebuvo naudojamas. Tiek ieškovas, tiek atsakovas galėjo nepriklausomai vienas nuo kito naudoti žymenį FORTAS skirtingoms TPP klasifikacijos prekėms ir paslaugoms žymėti. Nurodyta bendradarbiavimo sutartis patvirtina, kad šalys susitarė rūpintis vardo FORTAS garbe, kiekviena iš jų naudodama šį vardą savo gaminamoms prekėms ir (ar) teikiamoms paslaugoms žymėti. Dėl ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ argumentų dėl atsakovo nesąžiningumo, naudojant ieškovo pastangomis sukurtą ir komercinėje veikloje naudojamą žymenį bei prekių ženklą su žymeniu FORTAS atsakovo prekės ženklams su žymeniu FORTAS įregistruoti ir šalių bendrai sukurtam produktui – alui – žymėti, teismas nurodė, kad šie ieškovo argumentai nepagrįsti ne tik dėl aptarto šalių susitarimo, bet ir dėl to, kad šalys, vykdydamos savo veiklą, nėra konkurentės. Be to, atsakovas AB „Ragutis“, būdamas vienas seniausių (nuo 1853 m.) ir didžiausių alaus gamintojų Lietuvoje, kurio produkcija žinoma tiek didžiuosiuose, tiek kituose šalies miestuose bei miesteliuose, neturėjo ir negalėjo turėti poreikio pasinaudoti ieškovo reputacija, nes daugeliui alaus vartotojų ieškovo, restoranų verslą pradėjusio tik 1996 m., prekių ženklai ir restoranų tinklo pavadinimas FORTAS nebuvo žinomas tiek, kad būtų galima ekonomiškai efektyviai pasinaudoti ieškovo prekių ženklu FORTAS kaip žymeniu alui žymėti. Nei sutartyje dėl bendradarbiavimo, nei kituose susitarimuose nebuvo nustatyta kokių nors apribojimų atsakovui (nebuvo susitarta, kad atsakovas alų FORTAS tieks tik ieškovui ar kad naujas alaus rūšis atsakovas turės derinti su ieškovu ir pan.), todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad atsakovas pasielgė nesąžiningai, registruodamas tiek prekių ženklą FORTAS (reg. Nr. 41532), tiek prekių ženklus FORTAS ŠVIESUSIS ALUS Light beer (reg. Nr. 46324), FORTAS STIPRUS ALUS Strong beer (reg. Nr. 46325), FORTAS TAMSUSIS ALUS DARK BEER (reg. Nr. 46329) ir FORTAS LEDO alus (reg. Nr. 48019), skirtus vadinamosios alaus „šeimos“ alaus rūšims žymėti. Būtent atsakovas yra alaus darykla, turinti pakankamai specialistų alui sukurti ir išvirti, tuo tarpu ieškovo veikla neturi nieko bendra su aludaryste ir jis naudoja kitų subjektų jau sukurtą bei pagamintą alų, todėl ieškovo argumentas, kad alaus rūšis FORTAS buvo sukurta abiejų šalių pastangomis, nepagrįstas. Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiomis atsakovo vardu atliktų prekių ženklų su žymeniu FORTAS registracijas PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teismas nurodė, kad ieškovo prekių ženklas FORTAS (reg. Nr. 36733), kurio prioriteto data yra 1996 m. rugpjūčio 28 d., turi prioritetą prieš atsakovo prekių ženklus FORTAS (reg. Nr. 41532), FORTAS ŠVIESUSIS ALUS Light beer (reg. Nr. 46324), FORTAS STIPRUS ALUS Strong beer (reg. Nr. 46325), FORTAS TAMSUSIS ALUS DARK BEER (reg. Nr. 46329) ir FORTAS LEDO alus (reg. Nr. 48019), todėl svarbu išsiaiškinti, ar prekės ir paslaugos, kurioms ženklinti įregistruoti nurodyti prekių ženklai, yra tapačios ar panašios. Atsakovo prekių ženklai (reg. Nr. 41532, 46324, 46325, 46329, 48109) yra registruoti TPP klasifikacijos 32 klasės prekei – alui, o ieškovo prekių ženklas FORTAS (reg. Nr. 36733), turintis prioritetą prieš nurodytus atsakovo prekių ženklus, – tik daliai TPP klasifikacijos 42 (šiuo metu – 43) klasės paslaugų (restoranai, kavinės, viešbučiai), t. y. akivaizdžiai skirtingoms prekėms ir paslaugoms žymėti, taigi ieškovas turi prioritetą tik toms paslaugoms, kurioms šis ženklas buvo registruotas, t. y. kavinėms, restoranams, bet ne kitų klasių paslaugoms ar prekėms žymėti. Ta aplinkybė, kad restoranuose ir kavinėse yra prekiaujama ir alumi, nereiškia, jog dėl to maisto produktai ar gėrimai, tarp jų ir alus, tampa kuo nors panašūs į viešojo maitinimo paslaugas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo prekių ženklams, registruotiems skirtingoms prekėms negu ieškovo prekių ženklai, nereikšmingas prekių ženklų tapatumas ar panašumas. Nustatęs, kad atsakovo prekių ženklai, kurių reg. Nr. 41532, 46324, 46325, 46329, turi prioritetą prieš ieškovo prekių ženklus FORTAS (reg. Nr. 46089), FORTAS (reg. Nr. 46561), FORTO pica (reg. Nr. 46562), FORTO DVARAS (reg. Nr. 48995), FORTO DVARAS (reg. Nr. 48996, FORTO PICA (paraiškos. Nr. 2003 1857) ir FORTAS (paraiškos Nr. 2003 1858), o atsakovo prekių ženklas, kurio reg. Nr. 48109, turi prioritetą prieš ieškovo prekių ženklus FORTO DVARAS (reg. Nr. 48995), FORTO DVARAS (reg. Nr. 48996), FORTO PICA (paraiškos Nr. 2003 1857), FORTAS (paraiškos Nr. 2003 1858), todėl prekių ir paslaugų, kuriems ženklinti įregistruoti šie ženklai, panašumas bei tapatumas taip pat nereikšmingi, teismas sprendė, jog nenustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos ginčijamiems atsakovo vardu registruotiems prekių ženklams pripažinti negaliojančiais PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiomis atsakovo prekių ženklų registracijas 1993 m. birželio 3 d. Prekių ir paslaugų įstatymo 4 straipsnio 5 punkto bei PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindais dėl tų pačių motyvų, kurie išdėstyti sprendžiant dėl ieškovo K. Būtos reikalavimo apginti autoriaus teises, pažeistas be autoriaus sutikimo naudojant kūrinį FORTAS, t. y. dėl to, kad atskiras kūrinio elementas – žodis FORTAS – nėra originalus kūrybinės veiklos rezultatas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atmetė ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Dėl K. B. autoriaus neturtinių teisių gynimo teisėjų kolegija nurodė, kad ginčo kūrinių autoriaus reikalavimus apginti pažeistas jo neturtines teises patvirtina 1996 m. balandžio 4 d. ieškovų sudaryta autorinė sutartis, kuri nenuginčyta ir galioja, atsakovas neįrodė argumentų dėl autorystės paneigimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino K. B. kūrinio – herbo (grafinio elemento, susidedančio iš stilizuotai išdėstytų vynuogių kekių, taurės elemento, berniukų elementų, skaitmenų užrašo ir žodinio elemento FORTAS) autoriumi ir, nustatęs, kad atsakovas naudojo kūrinį – herbą – komercinėje veikloje, nenurodydamas šio autoriaus vardo bei pakeitęs šio kūrinio fragmentus, pagrįstai konstatavo K. B. teisės į autoriaus vardą bei teisės į kūrinio neliečiamybę pažeidimus (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), taip pat pagrįstai priteisė autoriui iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, kurio dydžio atsakovas neginčija. Be to, teismas, nustatęs, kad herbas yra autoriaus kūrinys ir jis tapatus atsakovo registruotiems prekių ženklams FORTAS ŠVIESUSIS ALUS Light beer (fig.) (reg. Nr. 46324), FORTAS STIPRUS ALUS Strong beer (fig.) (reg. Nr. 46325), FORTAS TAMSUSIS ALUS DARK BEER (fig.) (reg. Nr. 46329), turėjo pagrindą pripažinti negaliojančiomis nurodytas atsakovo prekių ženklų registracijas pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą dėl jų tapatumo autoriaus kūriniui ir uždrausti atsakovui komercinėje veikloje naudoti K. B. sukurtą herbą. Be to, teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus dėl prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis ir uždraudimo atsakovui savo veikloje naudoti žymenis, klaidinamai panašius į K. B. sukurtą kūrinį, gynė ir autoriaus teisių perėmėjo – ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ – turtines teises. Teismas pakankamai išsamiai motyvavo išvadą dėl virš alaus pavadinimo esančio esminio – grafinio – elemento tapatumo herbui - ieškovo K. B. sukurtam kūriniui, ir, vertindamas autoriaus teisių objekto (herbo) panašumą į atsakovo registruotus prekių ženklus, pagrįstai rėmėsi „bendrojo įspūdžio“ taisykle. Teisėjų kolegija, nesutikdama su atsakovo argumentu, kad UAB „Restoranų grupė FORTAS“ ir AB „Ragutis“ pasirašyta ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis suteikė atsakovui teisę naudoti kūrinį (herbą) ir jį modifikuoti, sprendė, kad iš nurodytos sutarties turinio matyti, jog tai tik deklaratyvaus pobūdžio bendras dviejų įmonių pareiškimas veikti kartu platinant vardą FORTAS, sutartyje nenurodyta apie šį kūrinį – herbą. Atsakovas, tvirtindamas, kad ieškovui UAB „Restoranų grupė FORTAS“ davus sutikimą dėl naudojimosi žymeniu FORTAS, ieškovo K. Būtos sutikimas nebuvo būtinas, nepagrįstai sutapatina ieškovą K. B. kūrinio autorių, perleidusį kūrinį, tačiau išlaikiusį neturtines autoriaus teises į jį, ir ieškovą UAB „Restoranų grupė FORTAS“, perėmusį tik autoriaus turtines teises į kūrinį (herbą). Autorystės teisė ir teisė į kūrinio neliečiamybę, kurias atsakovas pažeidė aptartais būdais, išlieka autoriui, todėl ieškovas UAB „Restoranų grupė FORTAS“, perimdamas tik turtines autoriaus teises ir kartu įgydamas tik teisę plačiau pasinaudoti įsigytu kūriniu (panaudoti jį kaip prekių ženklą arba pramoniniam dizainui įregistruoti, kt.), negalėjo duoti atsakovui sutikimo jį modifikuoti ar naudoti, nenurodant autoriaus. Teismas, nustatęs, kad vieno iš ginčo prekių ženklų elementų naudojimas pažeidžia ieškovų teises, ir uždraudęs atsakovui naudoti šį žymenį, turėjo teisinį pagrindą pripažinti negaliojančia visą prekių ženklų registraciją, nes prekių ženklą sudaro elementų visuma, ir neteisėtas, pažeidžiantis kito asmens teises, vieno iš elementų (ženklo sudėtinės dalies) panaudojimas ženkle daro neteisėtą viso prekių ženklo registraciją; nagrinėjamu atveju dalies prekių ženklo registracijos negaliojimas teisiškai negalimas. Dėl atsakovo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis nekonkreti ir neaiški, teisėjų kolegija nurodė, kad iš sprendimo motyvų pakankamai aišku, kokiam K. B. autoriniam kūriniui tapačius žymenis uždrausta naudoti atsakovui sprendimo rezoliucinėje dalyje; draudimas naudoti,,bet kokiu būdu perdirbtą“ K. B. kūrinį – herbą – aiškiai nurodo, kad atsakovui draudžiama naudoti šį kūrinį tiek tapatų, tiek perdirbtą, nes tai pažeidžia autoriaus teises.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ieškinio reikalavimą dėl žodinio žymens FORTAS pripažinimo kūriniu ir teisių į jį gynimo. Kūrinį nuo kitų realaus pasaulio objektų skiria tai, kad jis yra originalus kūrybinės veiklos rezultatas, kurio sukūrimas pareikalavo tam tikrų protinės (intelektinės) veiklos pastangų ar materialinių išlaidų (medžiagoms, priemonėms ir t. t.). Kūriniai gali būti sukuriami net tik kaip nauji originalūs kūrybinės veiklos produktai, bet ir panaudojant bendrinės kalbos žodžius, esamus kūrinius (jų autorių sutikimu), išdėstant juos tam tikrame fone ir kitais būdais, tačiau tai nereiškia, kad naujo kūrinio autorius įgyja teises į panaudotas sudedamąsias kūrinio dalis. Autorius įgyja teises tik į kūrinį, kaip visumą. Žodinis žymuo FORTAS, užrašytas specialiu visiems prieinamu kompiuterinės programos šriftu, negali būti laikomas originaliu ir vienetiniu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ reikalavimą dėl atsakovo prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes skirtingų klasių prekės (paslaugos) nelaikytinos tapačiomis ar panašiomis. Netgi panašūs prekių ženklai, registruoti skirtingos klasės prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti, gali koegzistuoti kartu skirtingose ūkinės veiklos srityse (pavyzdžiui, alaus gamyboje ir kavinių, restoranų veikloje) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1263/2000, kt.). Be to, atsakovo prekių ženklai, kurie registruoti nepažeidžiant autorinių teisių, turi prioritetą prieš ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ registruotus prekių ženklus, todėl šiuo atveju nesvarbus prekių ar paslaugų ženklų tapatumas ar panašumas. Dėl ieškovų argumentų, kad nepagrįstai atsisakyta pripažinti negaliojančiomis atsakovo prekių ženklų registracijas PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies ir Paryžiaus konvencijoje dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10bis straipsnio pagrindais, teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas, pateikdamas paraiškas registruoti prekių ženklus ar juos registruodamas, būtų elgęsis nesąžiningai dėl ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2003, 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2003; 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-781/2003, kt.). Šalių pasirašyta ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis patvirtina priešingą aplinkybę, t. y. kad atsakovas sąžiningai, sutaręs su ieškovu, naudojo pavadinimą FORTAS savo naujai gaminamai alaus rūšiai (linijai) žymėti. Byloje neįrodyta, kad ieškovas prisidėjo prie atsakovo alaus rūšių gamybos, padėjo sukurti jo prekių ženklus, alaus etiketes; atsakovas turi ilgametes alaus darymo tradicijas, alaus gamyba yra pagrindinė jo veikla ir veikla, konkuruojančia su ieškovo vykdoma ūkine veikla, atsakovas neužsiima, t. y. jie nėra konkurentai; aplinkybė, kad ieškovas pardavinėja atsakovo gaminamą alų, nereiškia, jog jis tapo jo gamintojas.

III. Teisiniai kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai K. B. ir UAB „Restoranų grupė FORTAS“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalis, kuriomis atmesti ieškovų reikalavimai, ir dėl jų priimti naują sprendimą – šiuos reikalavimus patenkinti. Ieškovų kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai, konstatuodami, kad specialiu šriftu užrašytas žodinis elementas FORTAS nelaikytinas autorių teisės objektu – kūriniu, netinkamai aiškino ir taikė kūrinio, kaip autorių teisės objekto, požymius reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Žodžio FORTAS ir specialaus Thunderbay šrifto derinys yra originalus autoriaus kūrybinės veiklos rezultatas, atspindintis kūrinio autoriaus K. B. požiūrį į kūrinį ir mintis, kurias jis norėjo išreikšti šiuo kūriniu. Atsakovas, tvirtindamas, kad ginčo kūrinys neoriginalus, turėjo pateikti šį teiginį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Įrodymų, kad kartu su K. B. kūriniu – specialiu šriftu užrašytu žodžiu FORTAS – egzistuoja toks pats kūrinys, nepateikta, todėl darytina išvada, kad nurodytas ginčo kūrinys yra originalus ir vienetinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2006). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisinė apsauga kūriniui suteikiama ne tik dėl turinio naujumo, bet ir dėl kūrinio formos originalumo. Sukurto derinio (specialiu šriftu užrašyto žodinio elemento FORTAS) savitumas ir originalumas atsiskleidė bendrinės kalbos žodžio pritaikymu konkrečiai veiklos sričiai, ir tai padarė jį simboliniu pavadinimu restoranų, kavinių paslaugoms ir su jomis susijusioms prekėms žymėti. Teismai nepagrįstai nurodė, kad vien tik specialaus kompiuterinio šrifto pritaikymas bendrinės kalbos žodžiui nelemia, jog K. B. sujungdamas du skirtingus objektus, sukūrė kūrinį. Ieškovas K. B., įsivaizduodamas žodžio FORTAS užrašymą, rado ir pritaikė kompiuterinę programą, ir tai tik palengvino atliktą darbą technine prasme, tačiau jokiu būdu nepašalino sukurto derinio originalumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2007). Teismų išvada, kad žodinis žymuo FORTAS yra užrašytas specialiu visiems prieinamu kompiuterinės programos šriftu, todėl negali būti laikomas originaliu ir vienetiniu, nepagrįsta įrodymais, be to, prieštarauja išvestinių kūrinių teisinę apsaugą reglamentuojančioms teisės normoms. Šriftas Thunderbay yra autorinis kūrinys, į kurį teisės priklauso bendrovei Linotype GmbH, kurio naudojimas apribotas ir reglamentuojamas licencinėje sutartyje. Žodinis žymuo FORTAS, užrašytas specialu autorių teisės normomis saugomu kompiuterinės programos šriftu, laikytinas išvestiniu kūriniu, kuris, apibrėžiamas kaip sukurtas pasinaudojus kitais literatūros, mokslo, meno kūriniais, taip pat yra autorių teisės objektas (1964 m. CK 515 straipsnis, ATGTĮ 4 straipsnis, Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 2 straipsnis), taigi jam turi būti taikoma teisinė apsauga.

2. Teismai, konstatuodami, kad byloje nenustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos, kuriai esant ginčijami atsakovo vardu registruoti prekių ženklai galėtų būti pripažinti negaliojančiais PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, netinkamai taikė nurodytą, taip pat santykinius reikalavimus, keliamus prekių ženklams ir jų registracijai, reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos teismų bei Europos Teisingumo Teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos. Tik formalus prekių ir (ar) paslaugų klasių nesutapimas, kurį nurodė teismai, nesuteikia pagrindo daryti kategoriškos išvados dėl prekių ir paslaugų nepanašumo, nes kiekvienu konkrečiu atveju prekių ir paslaugų panašumas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visas esamas aplinkybes (Europos Teisingumo Teismo 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimas, priimtas byloje Canon Kabuchiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97). Pagal Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo, patvirtintų Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28, 4.1, 4.5 punktus vienas iš svarbiausių kriterijų, nustatant prekių ir (ar) paslaugų panašumą, yra prekių ir (ar) paslaugų realizavimo sąlygos. Akivaizdu, kad viena pagrindinių alaus realizavimo vartotojo prasme vietų yra kavinės ir restoranai. Dėl to teismai turėjo pagrindą pripažinti 32 klasės prekę – alų – panašia į kavinių ir restoranų paslaugas. Lyginamieji prekių ženklai šiuo atveju yra labai panašūs, todėl rizika, kad vartotojai juos supainios, didelė. Dėl to prekių ir paslaugų panašumui nustatyti turėjo būti taikomi aukštesni nei įprasti reikalavimai. Tam tikri ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ ir atsakovo AB „Ragutis“ veiklos panašumai (atsakovas gamina alų ir jį parduoda, o ieškovas – parduoda alų) taip pat lemia vartotojų suklaidinimo galimybę. Teismai, nagrinėdami ieškovų reikalavimus, privalėjo į tai atsižvelgti, tačiau to nepadarė ir taip nukrypo nuo Europos Teisingumo Teismo 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendime, priimtame byloje Canon Kabuchiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97, suformuotos praktikos. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovo prekių ženklai turi prioritetą prieš ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ registruotus prekių ženklus ir šiuo atveju nesvarbus prekių ar paslaugų ženklų tapatumas ar panašumas, todėl nėra pagrindo taikyti PŽĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Be to, taip nuspręsdamas, teismas pažeidė įrodinėjimo civiliniame procese taisykles. Ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovo prekių ženklų registracijas negaliojančiomis buvo grindžiamas paslaugų ženklu FORTAS (reg. Nr. 36733), kurio prioriteto data – 1996 m. rugpjūčio 28 d. Taigi pirmasis ieškovui UAB „Restoranų grupė FORTAS“ priklausantis prekių ir paslaugų ženklas su žymeniu FORTAS yra saugomas dar nuo 1996 m. rugpjūčio 28 d., todėl jis turi prioritetą prieš visas atsakovo paraiškas registruoti prekių ženklus su nurodytu žymeniu.

3. Teismų išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas, pateikdamas paraiškas registruoti prekių ženklus ar juos registruodamas, būtų elgęsis nesąžiningai ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ atžvilgiu, prieštarauja ginčo faktinėms aplinkybėms ir bylos nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams. Be to, teismai, spręsdami dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiomis ginčijamas atsakovo prekių ženklų registracijas PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies ir Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 10bis straipsnio pagrindu, netinkamai taikė nurodytas teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šiuo klausimu teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Nagrinėjamoje byloje atsakovas buvo nesąžiningas ne tik dėl to, kad privalėjo žinoti, jog teisės į prekės ženklą FORTAS pareikštos registruoti kito asmens vardu, bet ir dėl to, kad gavo prekės ženklą tiesiogiai iš ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“, o vėliau įregistravo jį savo vardu be ieškovo sutikimo. Teismai nepagrįstai PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatas aiškino, susiedami jų taikymą su ginčo šalių buvimu konkurentėmis. Sprendžiant ginčus dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia, nurodyta teisės norma taikytina nepriklausomai nuo to, yra ginčo šalys konkurentės ar ne, nes geros verslo praktikos principų pažeidimas ir nesąžiningumas galimi ir tada, kai šalys nėra konkurentės.

Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą atsakovas AB „Ragutis“ prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškiniuose nepareikšta reikalavimo pripažinti specialiu šriftu užrašytą žodinį elementą FORTAS autoriniu kūriniu. Toks reikalavimas suformuluotas tik kasaciniame skunde, tačiau tai prieštarauja CPK 347 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

2. 1964 m. CK 515 straipsnyje nebuvo žodžio „originalus“, tačiau tai nereiškė, kad autorinis kūrinys neturėjo būti originalus. Tokią išvadą patvirtina Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos nuostatos. Kasatorių nurodomas žodinis elementas FORTAS nelaikytinas originaliu kūriniu, nes žodis „fortas“ yra bendrinės lietuvių kalbos žodis (CPK 182 straipsnio 1 punktas), o šriftas Thunderbay, kuriuo šis žodis užrašytas, nėra K. B. kūrybinės veiklos rezultatas. Civilinės bylos Nr. 3K-3-311/2006, kurioje buvo priimta ieškovų kasaciniame skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, ir šios bylos ratio decidendi skiriasi. Be to, kasatoriai klaidingai cituoja nurodytos kasacinio teismo nutarties motyvus. Mintis užrašyti bendrinį žodį žinomu šriftu nėra autorių teisės objektas, nes autorių teisė saugo ne autoriaus apmąstymus ar idėjas, bet tų minčių ar idėjų išraiškos objektyvią formą (materialią išraišką, pavidalą), todėl nepagrįsti kasatorių argumentai, kuriais autoriaus K. B. kūriniu nurodomas jo „požiūris į kūrinį“. Ieškovų kasaciniame skunde nurodytos 1964 m. CK 515 straipsnio 2 dalies, ATGTĮ 4 straipsnio ir Berno konvencijos 2 straipsnio nuostatos aktualios tik tuo atveju, kai išvestinis kūrinys sukuriamas pasinaudojus kitais kūriniais, kurie yra autorių teisės objektai, todėl kasatorių teiginiai dėl ginčo objekto, kaip išvestinio kūrinio, kai žodis „fortas“ yra bendrinis lietuvių kalbos žodis, užrašytas neapibrėžtiems subjektams viešai prieinamu šriftu, taip pat nepagrįsti.

3. Vienintelis UAB „Restoranų grupė FORTAS“ prekių ženklas FORTAS (fig.), reg. Nr. 36733, kurio prioriteto data yra 1996 m. rugpjūčio 28 d., turi prioritetą prieš ginčijamus atsakovo prekių ženklus (reg. Nr. 41532, 46324, 46325, 46329, 48109). Teismai pagrįstai pripažino, kad nurodyti šalių prekių ženklai registruoti skirtingoms prekėms ir (ar) paslaugoms. Kasatorių argumentai, kad esą atsakovo prekių ženklai naudojami tapačioje ar panašioje veiklos srityje, kaip ir prioritetą turintis kasatoriaus prekių ženklas FORTAS, reg. Nr. 36733, nepagrįsti, nes net ir pagal kasatoriaus nurodytų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo 4.1, 4.5 punktus negalima tiesiogiai lyginti prekės (materialaus daikto, daiktinės teisės objekto) su paslauga (tam tikro iš atlygintinių paslaugų teikimo teisinių santykių kylančio veiksmo). 1999 m. pabaigoje šalių sudaryta ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis buvo abiem šalims naudinga rinkodaros priemonė, o ne sutartis dėl prekių ženklo panaudojimo; 1999 m. pabaigoje atsakovui nereikėjo iš ko nors gauti leidimo naudoti žymenį FORTAS TPP klasifikacijos 32 klasės prekei – alui, nes toks žymuo šiai prekei žymėti ne tik nebuvo registruotas ar pareikštas registruoti, bet ir nebuvo naudojamas. Taigi atsakovas galėjo savo nuožiūra naudoti žymenį FORTAS gaminamam alui žymėti. Kasatorių argumentus, kad vartotojai bus suklaidinti dėl prekių ir paslaugų, pažymėtų prekių ženklu FORTAS, kilmės, o prekių ženklas neatliks savo pagrindinės funkcijos, taip pat tvirtinimą, kad atsakovas siekė nesąžiningai pasinaudoti UAB „Restoranų grupė FORTAS“ vardu ir reputacija, paneigia į bylą pateiktos UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos gyventojų apklausų ataskaitos, iš kurių matyti, kad būtent alus FORTAS yra kelis kartus daugiau žinomas už restoranus FORTAS. Išvadą, kad atsakovas nepažeidė PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatų, teismai darė ne tik dėl to, jog pripažino, kad šalys nėra konkurentės konkurencijos teisės prasme, bet ir įvertinęs kitas bylos aplinkybes – 1999 m. sutartį, kasatorių konkliudentinius veiksmus ir kt., todėl kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį, nepagrįsti.

Kasaciniu skundu atsakovas AB „Ragutis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalis, kuriomis buvo patenkinta dalis ieškovų reikalavimų dėl pažeistų autoriaus teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, bei priimti dėl jų naują sprendimą – šiuos reikalavimus atmesti. Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai, spręsdami dėl ieškovo K. B. autoriaus teisių gynimo, pernelyg plačiai interpretavo autorystės prezumpciją. Atsakovas, ginčydamas autorystę, turi įrodyti, kad ne ieškovas, o kitas asmuo yra kūrinio autorius, tačiau tam, kad atsakovas galėtų tai įrodinėti, turi būti aišku, kas yra autorius ir kas yra autorinis kūrinys. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad autoriaus teisės taikomos ir tokiam fiziniam asmeniui, kurio vardas įprastu būdu nenurodytas kūrinyje, prieštarauja ATGTĮ 6 straipsnio 2 dalies ir Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 15 straipsnio 1 dalies nuostatoms. K. B. vardas (pavardė, pseudonimas) nebuvo įprastu būdu nurodytas jokiame kūrinyje. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo K. B. autorystę patvirtina autorinė sutartis, kūrinio grafiniai pavyzdžiai ir kt., nepagrįsta, neatitinka paties ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinio, 2006 m. liepos 14 d. dokumentų ekspertizės akto Nr. 11-1599 (06) ir 2006 m. gruodžio 8 d. dokumentų medžiagų ekspertizės akto Nr. 11-2131 (06), taip pat kitos bylos medžiagos. Iš 1996 m. balandžio 4 d. autorinės sutarties neaišku, kas buvo šios sutarties dalykas. Ieškovų pateikta autorinė sutartis neatitinka jos sudarymo laikotarpiu galiojusių teisės normų reikalavimų, ir tai patvirtina, kad sutartis buvo rengiama paskubomis, neaptariant esminių jos sąlygų, o tik perrašant galiojusio 1964 m. CK straipsnius. Abejones dėl sutarties realumo taip pat sustiprina ekspertizės aktai, kurių išvados, vertinant jas kartu su kita bylos medžiaga ir vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, duoda pagrindą manyti, kad 1996 m. balandžio 4 d. autorinė sutartis buvo sudaryta ne joje nurodytu laiku, o vėliau.

2. Net ir konstatavus, kad ieškovas K. B. yra vieno ar kelių kūrinių autorius, teismai nepagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl autoriaus turtinių ir neturtinių teisių gynimo, nes, konstatuodami atsakovo gaminamo ir parduodamo alaus butelių etiketėse virš alaus pavadinimo esančio grafinio elemento tapatumą ieškovo K. B. sukurtam kūriniui – herbui, neįvertino tos aplinkybės, kad alaus butelių etiketės yra ne vaizduojamojo meno kūriniai, bet pramoninio dizaino objektai, kuriuose jų autorių vardai nenurodomi. Ieškovas K. B. nebuvo atsakovo naudotų alaus butelių etikečių autorius. Teismai buvo nenuoseklūs, vertindami aplinkybę, kad atsakovas naudojo žymenį FORTAS (arba vadinamąjį herbą) gaminamam alui žymėti teisėtai, t. y. 1999 m. ilgalaikio bendradarbiavimo sutarties, kurioje, be kita ko, nebuvo minimas ieškovas K. B. kaip prekių ženklų autorius, pagrindu. Dėl to, kad vadinamasis autorinis kūrinys – herbas – ir 1999 m. bendradarbiavimo sutarties dalykas yra tas pats, teismai visiškai pagrįstai pripažino, kad 1999 m. sutartis neabejotinai patvirtina, jog žymenį FORTAS atsakovas naudojo prekių ženklo savininko ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ sutikimu, t. y. nepažeisdamas prekių ženklo savininko teisių, tačiau kartu šią faktinę aplinkybę nepagrįstai įvertino kaip ieškovo K. B. autoriaus teisių pažeidimą ir taip be pagrindo atskyrė ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ autoriaus turtines teises nuo jo, kaip prekių ženklo savininko, teisių, kurios, nors netapačios, tačiau turi daug panašumų, nes priklauso tam pačiam intelektinės nuosavybės institutui. Ieškovas K. B. perleido pagal 1996 m. balandžio 4 d. autorinę sutartį visas autoriaus teises, tarp jų ir teisę atgaminti bei platinti kūrinio egzempliorius, ieškovui UAB „Restoranų grupė FORTAS“, o šis leido atsakovui naudoti žymenį FORTAS pagal 1999 m. bendradarbiavimo sutartį, taigi atsakovas, net ir nevertinant pirmiau nurodytų aplinkybių dėl K. B., kaip autoriaus, neatskleidimo, neturėjo gauti ieškovo K. B. sutikimo, nes tokį sutikimą davė autoriaus turtinių teisių perėmėjas – UAB „Restoranų grupė FORTAS“. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad autorinis kūrinys – herbas, naudojant jį atsakovo gaminamo alaus butelių etiketėse, buvo pakeistas be autoriaus sutikimo, pažeidžiant ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą, taip pat nepagrįsta. Pagal autorinės sutarties 3 punktą ieškovas K. B. kartu su kūriniu perdavė ieškovui UAB „Restoranų grupė FORTAS“ teisę perdirbti ir leisti perdirbti kūrinį, taip pat teisę į kūrinio neliečiamybę. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 1999 m. bendradarbiavimo sutartis patvirtina, jog žymenį FORTAS atsakovas pradėjo naudoti ne prieš ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ valią ar jam nežinant, bet pagal susitarimą. Taigi, nesant šioje sutartyje jokių apribojimų atsakovui dėl žymens FORTAS naudojimo apimties ir jo modifikavimo, atsakovas turėjo teisę savo nuožiūra naudoti žymenį FORTAS savo alaus etiketėse.

3. Teismai, pripažinę atsakovo prekių ženklų FORTAS ŠVIESUSIS ALUS Light beer (fig.) registraciją Nr. 46324, FORTAS STIPRUS ALUS Strong beer (fig.) registraciją Nr. 46325 ir FORTAS TAMSUSIS ALUS DARK BEER (fig.) registraciją Nr. 46329 negaliojančiomis PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, pažeidė šią materialinės teisės normą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Tam, kad galima būtų taikyti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą, būtina nustatyti, kad ginčo prekių ženklas ir autorinis kūrinys yra tapatūs, tačiau šiuo atveju tokio tapatumo nebuvo. Be to, teismai, pripažinę negaliojančia kiekvieno nurodyto prekių ženklo registraciją visa apimtimi, o ne tik ta, kur prekių ženkluose panaudotas vadinamasis K. B. kūrinys – herbas, sutapatino nelygiaverčius dalykus. Ieškovo K. B. autoriniu kūriniu teismai pripažino herbą, tuo tarpu nurodyti atsakovo prekių ženklai yra kombinuoti žodiniai-vaizdiniai prekių ženklai – alaus butelių etiketės, kurias sudaro dominuojantis žodinis elementas FORTAS, taip pat kiti žodiniai ir vaizdiniai žymenys (pvz., grafinis elementas – atsakovo alaus daryklos Kauno mieste pastatų kontūrai), kurie niekaip nesusiję su ieškinio dalyku. Byloje nenustatyta, kad atsakovas, naudodamas žodį FORTAS, užrašytą specialiu Thunderbay šriftu, pažeidė ieškovų turtines ir (ar) neturtines teises, o tai reiškia, kad šį elementą ginčijamuose prekių ženkluose atsakovas naudojo teisėtai. Ginčijamuose prekių ženkluose esantis grafinis elementas – herbas – nėra dominuojantis ir užima palyginti nedidelę prekių ženklų dalį. Dėl to, remdamasis kasacinio teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2003, suformuota praktika dėl kombinuoto prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad negalimas dalies prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia.

4. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl uždraudimo atsakovui komercinėje veikloje naudoti žymenis, tapačius autoriaus K. B. kūriniui – herbui, taip pat žymenis, atitinkančius bet kokiu būdu perdirbtą autoriaus K. B. kūrinį – herbą, be autoriaus teisių į nurodytą kūrinį turėtojo sutikimo yra nepakankamai konkreti, todėl jos vykdymas būtų problemiškas. Iš skundžiamo teismo sprendimo neaišku, kokius autorinio kūrinio (herbo) fragmentus pakeitė atsakovas, taip pat kokį perdirbtą kūrinį naudojo komercinėje veikloje. Neaišku, net ką teismas laiko ieškovo K. B. autoriniu kūriniu. Teismo formuluotė „bet kokiu būdu perdirbtas“ yra daug platesnė nei „tapatus“ ar „klaidinamai panašus“, todėl teismas nepagrįstai išplėtė PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto draudimo taikymo ribas. Be to, draudimas naudoti „bet kokiu būdu perdirbtą“ ieškovo K. B. kūrinį yra pernelyg abstraktus, todėl šios sprendimo dalies vykdymas būtų labai sudėtingas. Atsižvelgiant į tai, kad raidės F vietoje kitų elementų (stilizuotų berniuko ir taurių figūrų) įrašymą teismas pripažino šių elementų perdirbiniu, teismo leidžiamos galimo pažeidimo („bet kokiu būdu perdirbto“) interpretacijos ribos yra nepagrįstai plačios ar netgi neribotos.

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovai K. B. ir UAB „Restoranų grupė FORTAS“ prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Ieškovų atsiliepime nurodoma, kad:

1. Argumentai dėl K. B. autorystės iš esmės grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant iš naujo žemesniųjų instancijų teismų ištirtų ir įvertintų įrodymų analizę ir kartu savo poziciją dėl šių įrodymų, tačiau kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

2. Priešingai nei teigia kasatorius, kūrinys (herbas) yra išreikštas objektyvia forma, jo vaizdas pateiktas į bylą, todėl nėra pagrindo teigti, kad neaišku, kas yra autorinis kūrinys, į kurį teises siekia apsaugoti ieškovai.

3. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2000, ir 2003 m. lapkričio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-938/2003, suformuota ATGTĮ 6 straipsnio, taip pat Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 15 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo praktika, kad autorystė yra preziumuojama ir saugoma nepriklausomai nuo to, yra aiškiai nurodytas autoriaus vardas ant kūrinio ar ne, atsakovas, teigiantis priešingai, privalėjo paneigti ieškovų nurodytą autorystę, tačiau to nepadarė. Ta aplinkybė, kad 1996 m. balandžio 4 d. autorinės sutarties turinyje yra tam tikrų kasatoriaus nurodomų teisinių trūkumų, nepaneigia, jog ši sutartis buvo sudaryta, yra galiojanti ir kad K. B. yra kūrinio (herbo) autorius. Abejonių dėl sutarties realumo nepatvirtino ir byloje atlikta ekspertizė. Kasatorius ekspertizės aktuose nurodytus teiginius aiškina ir vertina savaip, taip klaidindamas teismą, nes nė viename iš jų nepateikta jokios aiškios išvados dėl dokumento sukūrimo aplinkybių, kurios patvirtintų kasatoriaus prielaidas.

4. Aplinkybė, kad autoriaus K. B. sukurtas herbas yra naudojamas kitame kūrinyje (etiketėje) ar pramoninio dizaino objekte, nepaneigia fakto, kad šiame kūrinyje privalo būti nurodomas jame naudojamų kūrinių autoriaus vardas (ATGTĮ 4 straipsnis, Dizaino įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kasatorius nenurodė jokios teisės normos, kurios pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad dizaine neprivalo būti nurodytas kūrinio autorius. Autoriaus neturtinės teisės turtinių teisių perėmėjui neperduodamos, todėl atsakovas privalėjo žinoti, kad yra fizinis asmuo, sukūręs kūrinį, kurio neturtinės teisės negali būti pažeidžiamos. Be to, autoriaus teisės turi būti gerbiamos nepriklausomai nuo to, žinomas kūrinio naudotojui jo autorius ar ne.

5. Teismai, konstatavę, kad atsakovas, naudodamas ginčo kūrinius gaminamo alaus butelių etiketėse, nenurodydamas autoriaus vardo ir neturėdamas tam sutikimo, pažeidė ieškovo K. B. autoriaus teises, spręsdami dėl ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“, kaip prekių ženklo savininko teisių, pažeidimo, nurodę, kad žymenį FORTAS atsakovas naudojo pagal 1999 m. susitarimą su ieškovu, aiškiai atskyrė dvi teises – neperduodamą autoriaus neturtinę teisę į vardą ir perduodamą autoriaus turtinę teisę suteikti teisę kitam asmeniui naudoti kūrinį, bet užtikrinant neturtinių teisių apsaugą. Dėl to kasatoriaus argumentai dėl teismų nenuoseklumo vertinant vieną ir tą pačią aplinkybę, sprendžiant dėl skirtingų teisių pažeidimo, yra nepagrįsti.

6. Remiantis ATGTĮ 14 straipsniu, akivaizdu, kad teisė keisti kūrinį (teisė į kūrinio neliečiamybę) negalėjo būti perduota kasatoriui. Be to, kasatorius, teigdamas, kad K. B. ieškovui UAB „Restoranų grupė FORTAS“ pagal 1996 m. balandžio 4 d. autorinę sutartį perleido teisę keisti kūrinį, nepateikė jokių įrodymų, kad šią teisę ieškovas UAB „Restoranų grupė FORTAS“ būtų perleidęs kasatoriui ir kad šis šia teise naudojosi teisėtai. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovas, modifikuodamas kūrinį, pažeidė ieškovų teises.

7. Kasatorius, teigdamas, kad PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu galima pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia tik tada, kai prekių ženklas yra tapatus autorių teisės saugomam kūriniui, netinkamai aiškina šią teisės normą. Teismai, nustatę visas nurodytos teisės normos taikymo sąlygas, be kita ko, klaidinantį panašumą, pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis. Dalies prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia negalimas (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 9 punktas, Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 6quinquies straipsnis). Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2003: byloje, kurioje priimta nurodyta nutartis, buvo sprendžiamas klausimas dėl absoliučių reikalavimų, keliamų prekės ženklui, tuo atveju, kai nėra pažeidžiamos konkretaus subjekto teisės, tačiau žymuo negali būti registruojamas kaip prekių ženklas; nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl santykinių reikalavimų, keliamų prekių ženklui, kurių paskirtis – konkrečių trečiųjų asmenų teisių užtikrinimas.

8. Kasatoriaus argumentai dėl neaiškios ieškovų reikalavimų apimties, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies tam tikrų punktų nepakankamo konkretumo nepagrįsti. Kasatorius, manydamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis nepakankamai konkreti, turėjo galimybę kreiptis į jį priėmusį teismą dėl sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis). Kasacija šiuo klausimu negalima.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškovų K. B. ir UAB „Restoranų grupė FORTAS“ kasacinio skundo argumentų

Dėl specialiu šriftu užrašyto žodinio elemento FORTAS pripažinimo autorių teisių objektu – kūriniu

Teisėjų kolegija atmeta ieškovų kasacinio skundo argumentus, kad teismai, nepripažinę specialiu šriftu užrašyto žodžio FORTAS autoriaus kūriniu, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos šio pobūdžio bylose.

Pagal ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalį autorių teisių objektai yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Taigi įstatymo nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti bet kuris autorių teisių objektas. Tokiu objektu galima pripažinti tik originalų kūrybinės veiklos rezultatą.

Ieškovai neneigia, kad bendrinės kalbos žodis FORTAS nėra autorių teisių objektas. Ieškovai pripažįsta, kad nurodytas bendrinės kalbos žodis FORTAS užrašytas panaudojant specialų kompiuterinės programos, sukurtos trečiųjų asmenų, šriftą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadomis, taip pat atsiliepimo į ieškovų kasacinį skundą argumentais, kad bendrinės kalbos žodžio užrašymas kompiuterinės programos šriftu neatitinka autorių teisių objektui keliamų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai klaidingai aiškina teisės normas, reglamentuojančias išvestinius kūrinius. Tiek pagal 1964 m. CK 515 straipsnio 5 dalį, tiek ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą nustatyta apsauga išvestiniams kūriniams, t. y. tokiems kūriniams, kurie sukuriami pasinaudojus kitais kūriniais. Sąvoka „pasinaudojus“ šių teisės normų prasme reiškia, kad anksčiau sukurtas kūrinys yra kūrybiškai perkuriamas ar pakeičiamas ir dėl to atsiranda sąlygiškai naujas kūrybinės veiklos rezultatas. Būtent tokį aptariamų teisės normų aiškinimą patvirtina nurodomi išvestinių kūrinių pavyzdžiai (inscenizacijos, muzikinės aranžuotės, vertimai ir pan.), taip pat ATGTĮ 4 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias autorių teisės išvestiniams kūriniams taikomos nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys.

Nagrinėjamu atveju ieškovas kūrybiškai neperkūrė autorinio kūrinio - kompiuterinės programos Thunderbay, o tiesiog pasinaudojo ja. Vien ta aplinkybė, kad bendrinės kalbos žodis buvo išreikštas autorių teisės objektu, savaime nepakeičia bendrinės kalbos žodžio prigimties.

Dėl prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo prekių ženklų registracijų pripažinimu negaliojančiomis pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, yra atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Kasaciniame skunde ieškovas UAB „Restoranų grupė FORTAS“ teisingai nurodo, kad prekių ženklas FORTAS (fig.), reg. Nr. 36733 (paraiškos padavimo data 1996 m. rugpjūčio 28 d.) turi prioritetą prieš atsakovo prekių ženklus FORTAS (w.), reg. Nr. 41532 (paraiškos padavimo data 1999 m. gruodžio 29 d.), FORTAS ŠVIESUSIS ALUS Light beer (fig.), reg. Nr. 46324 (paraiškos padavimo data 2002 m. kovo 19 d.), FORTAS STIPRUS ALUS Strong beer (fig.), reg. Nr. 46325 (paraiškos padavimo data 2002 m. kovo 19 d.), FORTAS TAMSUSIS ALUS DARK BEER (fig.), reg. Nr. 46329 (paraiškos padavimo data 2002 m. kovo 20 d.), FORTAS LEDO alus (w.), reg. Nr. 48109 (paraiškos padavimo data 2002 m. birželio 27 d.).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija – suteikti vartotojui juo pažymėtų prekių ir (ar) paslaugų identiškumo garantiją. Prekių ir paslaugų ženklų registracijai nustatyti reikalavimai, keliami ženklams, nėra savitiksliai - jų teisinė prigimtis tiesiogiai išplaukia iš ženklo sampratos. Taigi, sprendžiant dėl ženklo registracijos teisėtumo, tai turi būti sprendžiama per ženklo funkcijos prizmę, t. y. vertinant, ar konkretus prekių ir (ar) paslaugų ženklas geba atskirti vienam asmeniui priklausančias prekes nuo kitam asmeniui priklausančių prekių arba vieno asmens teikiamas paslaugas - nuo kito asmens teikiamų paslaugų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser-Busch Incorporated v. Budejovicky Budvar N.P., bylos Nr. 3K-3-554/2000; 2000 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB “Saulės spektras” v. UAB “Telemedia”, bylos Nr. 3K-3-1263/2000; 2003 m. sausio 7 d. nutartį, priimą civilinėje byloje ZAO “TORGOVYJ DOM POTOMKOV POSTAVŠČIKA DVORA EGO IMPERATORSKOGO VELIČESTVA P.A. SMIRNOVA” (Rusijos Federacija) v. UDV NORTH AMERICA, Inc. (šiuo metu bendrovės pavadinimas yra GUINESS UDV NORTH AMERICA, Inc.) (Jungtinės Amerikos Valstijos), Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-167/2003, kt.).

Teisėjų kolegija nurodo, kad PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintai normai taikyti būtina šių sąlygų visuma: 1) ieškovui priklausantys prekių ženklai turi turėti pirmenybę (prioritetą) laiko atžvilgiu prieš atsakovo prekių ženklus; 2) lyginamieji prekių ženklai yra tapatūs arba klaidinamai panašūs; 3) prekės ir (ar) paslaugos, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai, yra tapačios arba panašios, ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Minėta, kad, sprendžiant dėl prekių ženklo registracijos negaliojimo pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, toks vertinimas turi būti atliekamas per ženklo funkcijos prizmę. Ši teisės norma reiškia, kad asmuo, įregistravęs atitinkamą prekių ženklą tam tikroms prekėms ar paslaugoms, savaime neįgyja apsaugos netgi tapatiems prekių ženklams, jeigu kiti ženklai yra skirti nepanašioms (negu ankstesnysis ženklas) prekėms ar paslaugoms žymėti. Ženklo apsaugai gali būti taikomas tam tikra prasme aukštesnis standartas, atsižvelgiant į prekių ženklo skiriamąjį požymį, konkrečiai - į jo reputaciją. Ankstesnio ženklo skiriamasis požymis, jo reputacija, yra aplinkybė, reikšminga lyginant prekių ar paslaugų panašumą ir sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo galimybės (žr., pvz., Europos Teisingumo Teismo 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinį sprendimą, priimtą byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97). Tačiau ši taisyklė, kaip pažymėta ir nurodytame Europos Teisingumo Teismo prejudiciniame sprendime, yra susijusi ir išplaukianti iš prekių ženklo funkcijos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip konstatavo bylą nagrinėję teismai, lyginamieji ieškovui UAB „Restoranų grupė FORTAS“ ir atsakovui AB „Ragutis“ priklausantys prekių ženklai yra skirti skirtingoms prekėms ir paslaugoms žymėti. Skiriamojo požymio požiūriu (t. y. kaip ženklus suvokia ir įsimena vidutinis vartotojas) lyginamieji ženklai yra lygiaverčiai vieni dėl kitų. Ieškovui priklausantis prekių ženklas (tiek ženklas, turintis pirmenybės (prioriteto) teisę prieš atsakovui priklausančius prekių ženklus, tiek ir kiti ieškovo ženklai), nepasižymi aukštesne ar išskirtine reputacija, palyginti su atsakovo prekių ženklais. Ieškovui UAB „Restoranų grupė FORTAS“ ir atsakovui AB „Ragutis“ priklausantys prekių ženklai, skirti skirtingoms prekėms ir paslaugoms žymėti, vertinant PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos normos požiūriu, atlieka skiriamąją funkciją ir gali koegzistuoti (jeigu nėra kitų įstatyme įtvirtintų ženklo registracijos negaliojimo pagrindų).

Dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia, remiantis nesąžiningais ketinimais

Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl atsakovo nesąžiningų ketinimų, pareiškiant registruoti prekių ženklus.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia, remiantis nesąžiningų ketinimų, paduodant paraišką registruoti prekių ženklą, pagrindu (PŽĮ 7 straipsnio 3 dalis, Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 10bis straipsnis), yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) priemonė, siekiant apginti kito asmens teises į atitinkamą prekių ženklą ar naudojamą žymenį. Šis prekių ženklų teisėje įtvirtintas kitų asmenų teisių į prekių ženklus ar žymenis apsaugos instrumentas nėra skirtas visiems tiems atvejams tarsi „padengti“ ir „apimti“, kai dėl vienų ar kitų priežasčių ginčijamo prekių ženklo negaliojimui netaikytini kiti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ženklo registracijos negaliojimo pagrindai. Priešinga situacija reikštų tai, kad įstatyme nustatytas prekių ženklų registracijos negaliojimo pagrindų sąrašas iš baigtinio faktiškai taptų nebaigtinis, ir asmenys, registruodami prekių ženklus, negalėtų prognozuoti teisinių savo veiksmų pasekmių, t. y. kokiu pagrindu ir dėl kokių aplinkybių jo ženklo registracija galėtų būti ginčijama kitų asmenų. Kartu pažymėtina ir tai, kad, vertinant nesąžiningų ketinimų faktą, pareiškiant registruoti prekių ženklą, yra svarbios tos aplinkybės, kurios buvo paraiškos padavimo dieną, bet ne tos, kurios susiklostė vėliau (nebent vėliau susiklosčiusios aplinkybės patvirtina ar padeda identifikuoti aplinkybes, buvusias ginčijamo prekių ženklo paraiškos padavimo dieną). Tai visų pirma susiję su tuo, kad ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia reiškia registracijos negaliojimą ab initio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Alec M. Gallup (Jungtinės Amerikos Valstijos) v. Suomen Gallup OY (Suomija), bylos Nr. 3K-3-1340/2001, kt.).

Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų motyvo pagrindas (PŽĮ 7 straipsnio 3 dalis) gali būti taikomas ir tais atvejais, kai ginčo šalys nėra konkurentės. Kartu pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai ieškinį dėl prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis nesąžiningų ketinimų motyvo pagrindu atmetė ne tik dėl to, kad ginčo šalys UAB „Restoranų grupė FORTAS“ ir AB „Ragutis“ nėra konkurentės konkurencijos teisės prasme, bet, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į ieškovų kasacinį skundą, taip pat įvertinę ir kitas faktines bylos aplinkybes (kurios buvo susiklosčiusios paraiškų ginčijamiems prekių ženklams registruoti padavimo metu). Šalys 1999 m. pabaigoje sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią, kaip konstatavo bylą nagrinėję teismai, susitarė rūpintis vardo FORTAS garbe, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovas galėjo nepriklausomai vienas nuo kito naudoti žymenį FORTAS skirtingoms Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos prekėms ir paslaugoms žymėti. Atsakant į kasacinio skundo argumentą, kad atsakovas privalėjo žinoti, jog teisės į prekių ženklą FORTAS buvo pareikštos registruoti kito asmens vardu, svarbu pažymėti, kad, kaip konstatuota pirmiau, ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ ir atsakovo AB „Ragutis“ prekių ženklai atlieka savarankišką skiriamąją ženklo funkciją. Bylos aplinkybių kontekste, vertinant atsakovo nesąžiningus ketinimus pareiškiant registruoti ginčijamus prekių ženklus (skirtus būtent alui žymėti), svarbu ir tai, kad, kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, atsakovas AB „Ragutis“, būdamas vienas seniausių ir didžiausių alaus gamintojų Lietuvoje, neturėjo poreikio kaip nors pasinaudoti ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“, pradėjusio restoranų verslą tik 1996 m., prekių ženklu FORTAS nesąžiningų ketinimų prasme.

Dėl atsakovo AB „Ragutis“ kasacinio skundo argumentų

Dėl ieškovo K. B. autorystės

Teisėjų kolegija atsakovo kasacinio skundo argumentus dėl neva nepagrįstai nustatytos K. B. autorystės atmeta kaip nepagrįstus.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, pripažindami K. B. ginčo kūrinio – herbo – autoriumi, rėmėsi ne tik autorystės prezumpcija, bet ir 1996 m. balandžio 4 d. autorine sutartimi. Nurodyta sutartis nenuginčyta. Atsakovo kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl šios autorinės sutarties vertinimo yra faktinio pobūdžio, todėl negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas ir kasacinis teismas dėl jų nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovų neturtinių ir turtinių teisių į ginčo kūrinį – herbą – gynimo

Teisėjų kolegija pripažįsta dalį atsakovo kasacinio skundo argumentų dėl ieškovo K. B. teisės į autoriaus vardą pažeidimo pagrįstais.

Autorinės sutarties sudarymo ir kūrinio (herbo) sukūrimo metu galiojusio 1964 m. CK 519 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad kūrinio autoriui priklauso, be kita ko, teisė į autoriaus vardą. Galiojančio Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta analogiška autoriaus asmeninė neturtinė teisė. Žemesniųjų instancijų teismai nusprendė, kad atsakovas, naudodamas kūrinį (herbą), nenurodydamas autoriaus vardo, pažeidė ieškovo K. B. teisę į autoriaus vardą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyta teismų išvada padaryta nenustačius ir neįvertinus visų šalių ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad autoriaus asmeninės neturtinės teisės negali būti suabsoliutinamos. Autoriaus asmeninių neturtinių teisių, kaip ir visų kitų civilinių subjektinių teisių, įgyvendinimas ribojamas imperatyvo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Konstitucijos 28 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Negalima įgyvendinti asmeninių neturtinių teisių taip, kad toks įgyvendinimas pažeistų trečiųjų sąžiningų asmenų teisėtus interesus. Ypač svarbu suderinti autoriaus asmenines neturtines teises ir kitų asmenų teisėtus interesus tada, kai autorius savo valia perleidžia ar suteikia turtines teises į kūrinį kitiems asmenims. Akivaizdu, kad tokiu atveju autorius negali naudoti savo asmeninių neturtinių teisių taip, kad asmuo, kuris teisėtai naudoja kūrinį, negalėtų jo naudoti tam tikslui, dėl kurio įsigijo teises ar gavo autoriaus sutikimą naudotis kūriniu.

Šios bylos kontekste svarbu tai, kad autorius K. B. ginčo kūrinį sukūrė pagal ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS” užsakymą (1964 m. CK 544 straipsnio 4 punktas) ir sutartimi perleido šiam visas turtines autoriaus teises į ginčo kūrinį. Sukurtą kūrinį šalys apibrėžė kaip prekių (paslaugų) ženklą, skirtą restoranui pristatyti ir apipavidalinti (T. 1, b. l. 198). Autorius, kurdamas tokio pobūdžio kūrinį, turėjo žinoti, kokia jo paskirtis, ir kad jo sukurtas kūrinys – toks, koks sukurtas, t. y. be nurodyto autoriaus vardo – bus naudojamas ieškovo komercinėje veikloje. Byloje nėra duomenų, kad autorius kada nors būtų siekęs, jog UAB „Restoranų grupė FORTAS“ nurodytų jo vardą. Kita vertus, atsakovas UAB „Ragutis“ pradėjo naudoti ginčo kūrinį bendradarbiavimo sutarties su ieškovu UAB „Restoranų grupė FORTAS” pagrindu (šią aplinkybę nurodė ieškovas), taigi šiuos subjektus siejo sutartiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas penkerius metus (UAB „Ragutis“ teigimu, kūrinį alaus etiketėse naudojo nuo 2000 m.) nesiėmė jokių veiksmų ir nereiškė pretenzijų UAB „Ragutis“ dėl jo vardo nenurodymo alaus etiketėse. Teismai nenustatinėjo ir nevertino, ar toks ieškovo elgesys atitinka apdairaus ir rūpestingo asmens, besirūpinančio savo teisėmis, elgesiui keliamus reikalavimus, taip pat asmens teisėms įgyvendinti keliamą protingumo reikalavimą (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

Nors negalima sutikti su atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad jam nereikėjo gauti ieškovo K. B. sutikimo nenurodyti jo vardo naudojant kūrinį, nes tokį sutikimą davė autoriaus turtinių teisių perėmėjas, tačiau šioje byloje turėtų būti įvertintos visos šio konkretaus ginčo aplinkybės, tarp jų ir tai, kad: ginčo kūrinys (herbas) buvo sukurtas pagal užsakymą; šio kūrinio paskirtis – naudoti su ieškovo verslu susijusioje veikloje; autorius, atsižvelgiant į sukurto kūrinio specifiką, nei sutarties sudarymo metu, nei vėliau nesiekė, kad UAB „Restoranų grupė FORTAS“ nurodytų jo vardą; ieškovas į teismą kreipėsi tik prasidėjus UAB „Restoranų grupė FORTAS“ ir UAB „Ragutis“ ginčui teisme. Be to, reikėtų nustatyti ir tai, ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl teisės į autoriaus vardą pažeidimo, sąžiningai siekia apginti savo pažeistus interesus, ar nepiktnaudžiauja savo teise.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, naudodamas ginčo kūrinį (herbą) ant alaus etikečių, pakeitė šį be autoriaus sutikimo ir taip pažeidė ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą autoriaus teisę į kūrinio neliečiamybę. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šias išvadas teismai padarė neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrę bylos duomenis, nenustatę visų sąlygų teisingai taikyti teisės normas dėl autoriaus teisės į kūrinio neliečiamybę gynimo.

ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kūrinio autorius turi teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją. Taigi teisės į kūrinio neliečiamybę pažeidimui konstatuoti turi būti nustatytos dvi aplinkybės: pirma, kūrinys ar jo pavadinimas yra kaip nors iškraipomas ar kitaip pakeičiamas arba kitaip kėsinamasi į kūrinį; antra, dėl tokių veiksmų pažeidžiama autoriaus garbė ar reputacija. Byloje nustatyta, kad atsakovas naudojo pakeistą ieškovo kūrinį: virš alaus pavadinimo esančiame grafiniame elemente, susidedančiame iš stilizuotai išdėstytų vynuogių kekių, taurės elemento, berniukų elementų, skaitmenų, nėra užrašo su žodiniu elementu FORTAS, o alaus etiketėse virš alaus pavadinimo esančiame grafiniame elemente išlikę tik stilizuotai išdėstytos vynuogių kekės ir skaitmenys, o vietoje kitų elementų rėmelyje įrašyta raidė F. Tačiau teismai nenustatinėjo ir netyrė, ar dėl nurodytų pakeitimų buvo pažeista autoriaus garbė ar reputacija. Kasacinis teismas negali pats nustatyti nurodytų bylos faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl, grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš naujo, nurodo, jog žemesnės instancijos teismas turėtų nustatyti, ar atsakovo padarytu ginčo kūrinio pakeitimu buvo pažeista ieškovo garbė ar reputacija.

Minėta, kad atsakovas UAB „Ragutis“ pradėjo naudoti ginčo kūrinį bendradarbiavimo sutarties su ieškovu UAB „Restoranų grupė FORTAS” pagrindu (šią aplinkybę nurodė ieškovas UAB „Restoranų grupė FORTAS“). Dar daugiau – ieškovo teigimu, būtent jis inicijavo bendro alaus gamybą. Pažymėtina ir tai, kad kurį laiką vyko šalių derybos dėl prekės ženklo naudojimo sutarties. Teismas turėtų įvertinti nurodytą aplinkybę, nustatydamas, buvo ar ne pažeistos ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ turtinės autoriaus teisės.

Dėl prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą

Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl atsakovo prekių ženklų FORTAS ŠVIESUSIS ALUS Light beer (fig.) registracijos Nr. 46324, FORTAS STIPRUS ALUS Strong beer (fig.) registracijos Nr. 46325 ir FORTAS TAMSUSIS ALUS DARK BEER (fig.) registracijos Nr. 46329 negaliojimo pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, išsprendus klausimą dėl autorių neturtinių ar turtinių teisių pažeidimo.

Kartu pažymėtina tai, kad tokiu atveju, kai prekių ženkle naudojamas autorių teises pažeidžiantis atitinkamas elementas, tas elementas negali būti pripažįstamas nesaugomu ženklo elementu (PŽĮ 8 straipsnis), nes tai nepašalina išimtinių autorių teisių subjektų teisių pažeidimo. Atitinkamo ženklo elemento pripažinimas nesaugomu elementu pagal PŽĮ 8 straipsnį reiškia tai, kad niekas neturi (negali turėti) į tą elementą išimtinių teisių. Ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia daliai prekių arba paslaugų, kurioms žymėti ženklas yra įregistruotas (PŽĮ 48 straipsnis), bet ne daliai ženklo elementų.

Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad atsakovo kasaciniame skunde teisingai pažymėta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl uždraudimo atsakovui naudoti komercinėje veikloje žymenis, tapačius autoriaus K. B. kūriniui – herbui, taip pat žymenis, atitinkančius bet kokiu būdu perdirbtą autoriaus K. B. kūrinį – herbą, be autoriaus teisių į nurodytą kūrinį turėtojo sutikimo yra nepakankamai konkreti, todėl jos vykdymas būtų sudėtingas. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas konkretus draudimo objektas. Sprendimo rezoliucinėje dalyje negali būti vartojama sąvokų, kurios reikštų, kad kiekvienu konkrečiu atveju vykdymo procese antstolis turėtų lyginti atitinkamus žymenis ir vertinti, patenka ar ne tas žymuo į teismo nustatytų draudimų apimtį. Tai lemtų ginčus vykdymo procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Beecham Group p.l.c (Jungtinė Karalystė) v. I. K. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-1103/2003; 2001 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rasa“ ir kiti v. individuali R. Degutienės įmonė „Kertupis“, bylos Nr. 3K-3-875/2001).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad žemesniųjų instancijų teismai, tenkindami ieškovų reikalavimus dėl autorių neturtinių ir turtinių teisių į ginčo objektu esantį kūrinį – herbą – gynimo, neturtinės žalos atlyginimo ir prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nenustatė šalių ginčui teisingai išspręsti reikšmingų bylos faktų, nevisapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias autorių teisių ir prekių ženklų apsaugą, ir tai galėjo turėti įtakos iš dalies neteisėtam teismo sprendimui priimti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl išvardytų motyvų teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuria patenkinti ieškovų reikalavimai, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinama (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvardyti esminiai teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teismo, nes šalių ginčui išspręsti būtina nustatyti ir ištirti naujų bylos faktų, todėl, panaikinus teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis patenkinti ieškinio reikalavimai, nurodyta bylos dalis grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalis, kuriomis patenkinti ieškovų K. B. ir UAB „Restoranų grupė FORTAS” ieškinio reikalavimai, taip pat paskirstytos šalims bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti pirmąja instancija Vilniaus apygardos teismui; kitą sprendimo ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Dangutė Ambrasienė

Virgilijus Grabinskas