Baudžiamoji byla Nr. 2K–277/2008
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1.; 1.1.10.1.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. P. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nuosprendžio.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu J. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (už nusikalstamą veiką, padarytą padedant suklastoti pasus) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už nusikalstamą veiką, padarytą užvaldant turtą sukčiavimo būdu iš UAB (duomenys neskelbtini) – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už nusikalstamą veiką, padarytą užvaldant turtą sukčiavimo būdu iš UAB (duomenys neskelbtini) – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už nusikalstamą veiką, padarytą užvaldant turtą sukčiavimo būdu iš UAB (duomenys neskelbtini) – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už nusikalstamą veiką, padarytą užvaldant turtą sukčiavimo būdu iš UAB (duomenys neskelbtini) – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė J. P. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
Priteista iš J. P. 649 Lt civilinis ieškinys UAB (duomenys neskelbtini) už mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C 62“, 449 Lt civilinis ieškinys UAB (duomenys neskelbtini) už mobiliojo ryšio telefoną „Samsung N 500“, 2998 Lt civilinis ieškinys UAB (duomenys neskelbtini) už kompiuterį „INTEL Celeron 2600“ ir monitorių SVGA TFT LCD L1715S. Taip pat iš J. P. ir I. V. solidariai priteistas 399 Lt civilinis ieškinys UAB (duomenys neskelbtini) už mobiliojo ryšio telefoną „Motorolla C 350“.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu taip pat nuteista I. V., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistajai J. P. paskirtos subendrintos bausmės: bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. nuosprendžiu subendrinta bausmė, subendrintos iš dalies jas sudedant prie griežčiausios trejų metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos likusios bausmės ir galutinė subendrinta bausmė J. P. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams penkiems mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
J. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2003 metų gruodžio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, turėdama tikslą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims padėti suklastoti Lietuvos Respublikos piliečio pasus, veikdama su šiais asmenimis bendrininkų grupe, pateikė jiems keturias savo nuotraukas, kurias tyrimo metu nenustatyti asmenys perklijavo į tikrus dokumentus, – D. A. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1993 m. rugpjūčio 24 d., (duomenys neskelbtini), ir V. D. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1993 m. birželio 28 d., (duomenys neskelbtini); taip ji padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims suklastoti šiuos oficialius asmens dokumentus.
Be to, J. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2003 m. gruodžio 30 d., veikdama kartu su dviem nenustatytais asmenimis bendrininkų grupe, UAB (duomenys neskelbtini) atstovo UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), apgaule, iš anksto žinodama, jog pagal sudaromą sutartį sutarties sąlygų nevykdys ir už telekomunikacines paslaugas nemokės, o išduodamą mobiliojo ryšio telefoną perduos kitiems asmenims, prisistačiusi V. D., pateikė pardavėjai D. A. V. D. vardu išduotus suklastotus asmens dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1993 m. birželio 28 d., (duomenys neskelbtini), kuriame vietoje V. D. buvo įklijuota jos nuotrauka, ir socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1993 m. birželio 1 d., „Sodros“ (duomenys neskelbtini) skyriuje, kuriame buvo padarytas melagingas įrašas apie V. D. darbovietę UAB (duomenys neskelbtini), – V. D. vardu su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šiame dokumente už V. D. pasirašė ir užvaldė mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C 62“, kurio vertė 649 Lt, ir iš karto perdavė jį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
Taip pat J. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2003 m. gruodžio 30 d., veikdama kartu su dviem nenustatytais asmenimis ir I. V., UAB (duomenys neskelbtini) atstovo UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), apgaule, iš anksto žinodama, jog pagal sudaromą sutartį sutarties sąlygų nevykdys ir mokėjimų už telekomunikacines paslaugas nemokės, o išduodamą mobiliojo ryšio telefoną perduos kitiems asmenims, prisistačiusi V. D., pateikė pardavėjui E. B. V. D. vardu išduotus suklastotus asmens dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1993 m. birželio 28 d., (duomenys neskelbtini), kuriame vietoje V. D. buvo įklijuota jos nuotrauka, ir socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1993 m. birželio 1 d., „Sodros“ (duomenys neskelbtini) skyriuje, kuriame buvo padarytas melagingas įrašas apie V. D. darbovietę UAB (duomenys neskelbtini), – V. D. vardu su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šiame dokumente parašė V. D. vardą ir pavardę bei už V. D. pasirašė, o padėjėjai I. V. V. D. vardą ir pavardę užrašius oficialiame dokumente – (duomenys neskelbtini) abonento prašyme sutarčiai sudaryti – įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Motorolla C 350“, kurio vertė 399 Lt, ir iš karto perdavė jį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
Be to, J. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2003 m. gruodžio 30 d., veikdama kartu su dviem nenustatytais asmenimis bendrininkų grupe, UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), apgaule, iš anksto žinodama, jog pagal sudaromą sutartį sutarties sąlygų nevykdys ir už telekomunikacines paslaugas nemokės, o išduodamą mobiliojo ryšio telefoną perduos kitiems asmenims, prisistačiusi V. D., pateikė pardavėjai K. M. V. D. vardu išduotus suklastotus asmens dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1993 m. birželio 28 d., (duomenys neskelbtini), kuriame vietoje V. D. buvo įklijuota jos nuotrauka, ir socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1993 m. birželio 1 d., „Sodros“ (duomenys neskelbtini) skyriuje, kuriame buvo padarytas melagingas įrašas apie V. D. darbovietę UAB (duomenys neskelbtini), – V. D. vardu su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šiame dokumente už V. D. pasirašė ir įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung N 500“, kurio vertė 449 Lt, ir iš karto perdavė jį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
Taip pat J. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2004 m. sausio 25 d., veikdama kartu su dviem nenustatytais asmenimis bendrininkų grupe, UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), apgaule, iš anksto žinodama, jog pagal sudaromą išperkamosios nuomos sutartį sutarties sąlygų nevykdys ir periodinių įmokų už perkamą kompiuterinę techniką nemokės, o išduodamą kompiuterį bei monitorių perduos kitiems asmenims, prisistačiusi D. A., pateikė pardavėjui M. J. D. A. vardu išduotus suklastotus asmens dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1993 m. rugpjūčio 24 d., (duomenys neskelbtini), kuriame vietoje D. A. buvo įklijuota jos nuotrauka, ir socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1992 m. gegužės 1 d., „Sodros“ (duomenys neskelbtini) skyriuje, kuriame buvo padarytas melagingas įrašas apie D. A. darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ – D. A. vardu su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šiame dokumente už D. A. pasirašė, įgijo 1499 Lt vertės kompiuterį „INTEL Celeron 2600“ bei 1499 Lt vertės monitorių SVGA TFT LCD L1715S ir juos iš karto perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims; taip ji padarė lizingo bendrovei iš viso 2998 Lt dydžio žalą.
Kasaciniu skundu nuteistoji J. P. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nuosprendį, paskiriant jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Skunde kasatorė nurodo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 54, 59 straipsnius ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė neteisingą išvadą, kad kasatorės asmenybė neigiama, t. y. nusikaltimų, už kuriuos ji nuteista, darymas yra jos gyvenimo būdas, ir todėl skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Paskirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė į tai, kad visos nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos; ne 2005 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; nusikaltimai padaryti tuo metu, kai kasatorė viena augino du nepilnamečius vaikus ir nedirbo; po 2005 m. kovo 16 d. nuosprendžio priėmimo kasatorė įsidarbino, vėliau dirbo pagal patentą ir mokėjo 2005 m. kovo 16 d. nuosprendžiu priteistą žalą (šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus abiejų instancijų teismai atsisakė priimti); per bausmės, nustatytos 2005 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpį jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, o tai rodo, kad nuteistoji padarė atitinkamas išvada ir kritiškai vertina savo elgesį; įvykdė 2005 m. kovo 16 d. nuosprendžiu skirtus įpareigojimus; prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, dėl to gailisi ir atsiprašė nukentėjusiųjų. Kasatorės nuomone, įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde kasatorė taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos dėl bausmės skyrimo. Be to, nuteistoji mano, kad teismų sprendimai iš esmės yra ydingi, nes, subendrinus 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes su 2005 m. kovo 16 d. nuosprendžiu subendrinta bausme ir paskyrus galutinę bausmę – realų laisvės atėmimą, ji buvo nuteista taip lyg nusikaltimus būtų padariusi 2005 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kartu kasatorė tvirtina, kad teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės savo rūšimi ir dydžiu prieštarauja teisingumo principui.
Atsiliepimu į nuteistosios J. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime prokuroras nurodo, kad teismas, skirdamas J. P. laisvės atėmimo bausmę, nepažeidė BK reikalavimų. Teismas įvertino visas bylos aplinkybes, t. y. kad J. P. padarė penkias atskiras tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, atsižvelgė į nuteistosios atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes bei pagal BK 61 straipsnio 2 dalį parinko atitinkamą bausmės rūšį ir dydį įstatymo sankcijos ribose. Skirdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teismas motyvavo tokį sprendimą neigiamais J. P. asmenybės bruožais, t. y. kad ji teisiama ne pirmą kartą, ir šis motyvas neprieštarauja BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei suformuotai teismų praktikai. Nors ankstesniu teismo sprendimu J. P. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai dar kartą netaikė BK 75 straipsnio. Teismas nesaistomas ankstesnio teismo nuosprendžio, kuriuo bausmės vykdymas atidedamas. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia taikyti BK 75 straipsnį asmeniui, kuris anksčiau buvo teistas, tačiau šios normos taikymas nėra teismui privalomas. Siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas nusprendė J. P. paskirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nes ji teisiama už analogiškas veikas ne pirmą kartą. Teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Nuteistosios J. P. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl J. P. paskirtos bausmės
Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina kaltininko atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį.
Kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajai J. P. už atskiras nusikaltimas veikas bausmės rūšį ir dydį, pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas. Teismo sprendimas už padarytas veikas skirti J. P. laisvės atėmimo bausmes yra teisingas ir baudžiamojo įstatymo nepažeidžia. Nuosprendžiu J. P. nuteista už penkias nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamos nesunkaus nusikaltimo kategorijai. Veikos baigtos, tyčinės ir savanaudiškos, keturiose iš jų ji atliko vykdytojo vaidmenį, vieną veiką padarė kaip padėjėja. Nustatyta viena kaltininkės atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jos prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas, tačiau yra ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – visos veikos padarytos bendrininkų grupe. Pagal bylos duomenis, J. P., kaip asmenybė, negali būti vertinama teigiamai, nes ji anksčiau teista keturis kartus už analogiškas veikas, nedirba. Tai, kad J. P. turi gyvenamąją vietą ir du vaikus, jos asmenybės vertinimui esminės įtakos neturi. Už visas padarytas veikas teismas paskyrė nuteistajai J. P. po vienerius metus laisvės atėmimo, t. y. bausmę, kuri savo dydžiu mažesnė nei sankcijų už padarytas nusikalstamas veikas (BK 300 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) vidurkis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų paskirdamas J. P. laisvės atėmimo bausmes už kiekvieną veiką po vienerius metus. Tokios bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežtos. Kasaciniame skunde nurodomi motyvai nepaneigia šios išvados. Tai, kad nuteistoji veikų padarymo metu niekur nedirbo, jos atsakomybės nė kiek nešvelnina, nes ji yra darbinga ir turėjo galimybę pasirūpinti savo materialine gerove teisėtai dirbdama, o ne pasirinkdama neteisėtą pragyvenimo šaltinį.
Nėra pagrindo manyti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį bausmė skiriama tada, kai teismas padaro išvadą, kad net ir švelniausios bausmės, nustatytos straipsnio, pagal kurį kvalifikuota nusikalstama veika, sankcijoje, paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, byloje būtina nustatyti išimtines aplinkybes. Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Jų nenurodoma ir kasaciniame skunde.
Taip pat kasatorė nepagrįstai teigia, kad teismai netinkamai pritaikė BK 59 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną nuteistosios J. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jos prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi. Bylos duomenimis, kitų BK 59 straipsnio 1 dalies 1–13 punktuose nustatytų kasatorės atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Be to, kasaciniame skunde jokių konkrečių argumentų dėl BK 59 straipsnio pažeidimo taip pat nenurodoma.
Taip pat byloje nebuvo galimybės atidėti J. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, susijusių su nusikaltimo kategorija, paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, būtina teismo išvada, kad konkrečioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką dėl bausmės vykdymo atidėjimo sprendžiama po to, kai išsprendžiamas bausmių bendrinimo klausimas.
Nagrinėjamoje byloje BK 75 straipsnio taikymas negalimas. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė J. P. paskirta treji metai penki mėnesiai, o tai neatitinka vienos iš BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų – bausmės dydis neturi viršyti trejų metų už tyčines nusikalstamas veikas. Tai, kad nusikalstamos veikos padarytos ne bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, niekaip negali turėti įtakos šiai išvadai.
Skunde nurodoma abejonė, kad kasatorei paskyrus galutinę subendrintą bausmę ji buvo nuteista taip lyg nusikaltimus būtų padariusi 2005 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, niekuo nepagrįsta. Bausmių bendrinimo klausimas buvo teisingai išspręstas BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalyse nustatyta tvarka, nepažeidžiant BK nuostatų.
Nenustačius teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistosios J. P. kasacinį skundą.
Teisėjai Valerijus Čiučiulka
Olegas Fedosiukas
Antanas Klimavičius
