Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-3445-984/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35363-2025-8

Procesinio dokumento kategorijos

3.2.6.1; 3.4.6.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos seneliai iš tėvo G. V. pusės – J. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. V. (taip pat žinoma kaip S. V., mergautinė pavardė – L.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėdamas esanti asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonė. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjos gimimo liudijimas, išduotas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos tėvas yra G. V., kuris dukters (pareiškėjos) gimimo metu ((duomenys neskelbtini)) buvo 29 metų amžiaus. Pareiškėjos tėvų G. V. ir P. A. S. santuokos liudijimas, išduotas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriame nurodoma, kad G. V. tėvai – J. V. ir S. L.. Pareiškėjos tėvo G. V. mirties liudijimas, išduotas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriame nurodoma, kad G. V. tėvai – J. V. ir S. L.. Juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėjos seneliai iš tėvo G. V. pusės – J. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. V. (taip pat žinoma kaip S. V., mergautinė pavardė – L.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nustatymas suteiktų pareiškėjai subjektinę teisę, įtvirtintą Pilietybės įstatyme, atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas priėmė sprendimą ir konstatavo, kad nėra (nepateikta) dokumento apie pareiškėjos tėvo G. V. gimimo faktą Lietuvoje, konstatuotina, kad nėra pakankamai dokumentų giminystės ryšio patvirtinimui su asmenimis, iki 1940-06-16 turėjusiais Lietuvos Respublikos pilietybę, t. y. su J. V., gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskr., Padubysio vlsč., Burkšų k., ir Z. V., gim. (duomenys neskelbtini) Trakų apskr., Trakuose, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečių, tokį statusą turėjusių iki 1940-06-15, palikuonė. Pareiškėja nurodo, kad daugiau šiuos faktus patvirtinančių dokumentų neturi ir pateikti negali, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjos seneliai iš tėvo G. V. pusės – J. V. ir Z. V. (taip pat žinoma kaip S. V., mergautinė pavardė – L.) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja įgytų teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.

3. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad teismui pateikti dokumentai tikėtinai nepatvirtina pareiškėjos tėvo G. V. gimimo fakto Lietuvoje, o pateiktų dokumentų visuma neleidžia teigti, kad J. V. ir Z. V. yra G. V. tėvai. Teismui pateikti dokumentai nepatvirtina, kad J. V. ir Z. V. yra pareiškėjos seneliai.

k o n s t a t u o j a :

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).

5. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

6. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos seneliai iš tėvo G. V. pusės – J. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. V. (taip pat žinoma kaip S. V., mergautinė pavardė – L.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Byloje kilo ginčas, ar pareiškėjos tėvas G. V. tikri gimė Lietuvoje, t. y. kad J. V. ir Z. V. yra G. V. tėvai.

Dėl pareiškėjos senelių Lietuvos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d.

7. Remiantis Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).

8. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka; teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę šio įstatymo nustatyta tvarka; Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.

9. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 11 punktu (2022 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. XIV-925 redakcija), asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

10. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

11. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateikta asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., sąvoka. Pagal minėtą įstatymo nuostatą „Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.” Pilietybės įstatymas nenumato pareigos konstatuoti konkrečią išvykimo datą, tačiau numato pareigą įrodyti, kad asmuo yra išvykęs iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos iki 1990 m. kovo 11 d. ir turi būti įrodytas gyvenimo užsienio šalyje nuolatinumas bei valstybė, kurioje išvykęs protėvis nuolat gyveno, neturi būti buvusi Sovietų Sąjungos teritorija.

12. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvo G. V. tėvai (o pareiškėjos seneliai) – J. V. ir S. L. (pagal G. V. santuokos liudijimą). J. V., gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ir S. V., gim. (duomenys neskelbtini) Žiežmariai, Trakai, turėjo sūnų G., gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose (pagal iš Arolsen archyvo gautą dokumento,,Paraiška dėl pagalbos”, surašyto 1948-02-21, kopiją). Pateikti dokumentai patvirtina, kad J. V., J. s., gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskr., Padubysio vlsč., Burkšų k., ir jo žmona – Z. V. (S., S. L., L., L.), gim. (duomenys neskelbtini) Trakų apskr., Trakuose (dokumentuose ir gim. (duomenys neskelbtini) Žiežmariai, Trakai), iki 1940-06-15 turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nes J. V. tarnavo Lietuvos kariuomenėje be pertraukos nuo 1919-07-10 iki 1921-11-21 eiliniu kareiviu, bei 1934-03-12 Respublikos Prezidento buvo apdovanotas Kūrėjo savanorio medaliu. Be to, 1935-10-01 turėjo žemės (9,25 ha), įgijęs kaip savanoris, dirbo Geležinkelių policijoje nuo 1935-10- 04 bei kitose įstaigose iki 1940 m. lapkričio mėn., t. y. iki atleidimo iš tarnybos. Z. V., gyv. (duomenys neskelbtini), 1929-05-17 Žiežmarių vlsč. gavo vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Taigi, byloje nustatyta, kad J. V., J. sūnus, gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskr., Padubysio vlsč., Burkšų k., ir jo žmona Z. V. (S., S. L., L., L.), gim. (duomenys neskelbtini) Trakų apskr., Trakuose (dokumentuose ir gim. (duomenys neskelbtini) Žiežmariai, Trakai), iki 1940-06-15 turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Dėl pareiškėjos tėvo gimimo fakto Lietuvoje

14. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos tėvo G. V. gimimo fakto Lietuvoje bei, kad J. V. ir Z. V. yra jo tėvai.

15. Byloje pateiktas Vokietijos Federacijos Arolsen archyvo išduotas dokumentas, t. y. 1949-02-02 informacija apie persikėlimą į Kanadą, paraiška dėl pagalbos, kuriame nurodyti Lietuvos piliečių V., V. duomenys: J., gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, šeimos galva; S., gim. (duomenys neskelbtini) Žiežmariai, Trakai; sūnus L., gim. (duomenys neskelbtini) Žiežmariai, Trakai; sūnus A., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune; sūnus G., gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose; dukra A. V., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune; dukra G. V., gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose; eilutėje,,Kiti šeimos nariai“, įrašyta uošvė F. L., gim. (duomenys neskelbtini), Trakuose; prie visų išvardintų asmenų pilietybė nurodyta – Lietuvos. Taip pat šiame dokumente įrašyta, kad persikėlimo patikrinimas: 1951-06-14 ir 1951-08-27 Miunchene. Šio dokumento žiniose apie gyvenamąją vietą per pastaruosius 12 metų nurodyta: 1936 m.–1937 m. Kaune; 1937 m.–1944 m. – Šiauliuose; 1944 m.–1945 m. – Lauban, Žemutinė Silezija (8 mėn.); 1944 m.–1945 m. – Berlynas (8 mėn.), ir Hochstadt (5 mėn.), – tik J. V.; nuo 1945 m. – Dilingenas prie Dunojaus, Vokietija, - visi kiti V. šeimos asmenys. Taip pat šiame dokumente nurodyti duomenys apie J. V. mokymąsi ir darbą (Lietuvoje ir Vokietijoje). Šiame dokumente virš antraštės yra spaudas su įrašu jame, kad informacija apie persikėlimą į Kanadą, pateikta 1949-02-02.

16. Atskiroje (kitoje) iš Arolsen archyvo gautoje kortelėje taip pat yra duomenys: apie J. V. nuo 1944-12-18 iki 1945-04-14 darbą ir nedarbingumą Vokietijoje, bei nurodyta, jog 1948-02-21 V. šeimos adresas – DP centras (duomenys neskelbtini); apie pageidaujamą migruoti šalį – JAV, bei nurodyta, jog visa šeima turi JAV užimtumo ir būsto garantijas pagal 1948 m. JAV DP įstatymą, bei taip pat nurodyta, kad nori emigruoti į Kanadą, nes joje yra daug pažįstamų ir giminių.

17. Byloje pateiktas pareiškėjos tėvų G. V. ir P. A. S. santuokos liudijimas, išduotas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriame nurodoma, kad G. V. (gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvoje) tėvai – J. V. ir S. L..

18. Byloje pateiktas pareiškėjos tėvo G. V. mirties liudijimas, išduotas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriame nurodoma, kad G. V. gimė (duomenys neskelbtini), jo gimimo vieta nurodyta kaip Vilnius, Lietuva, tėvai – J. V. ir S. L..

19. Byloje pateiktas pareiškėjos K. V. gimimo liudijimas, išduotas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos tėvas yra G. V., gimimo vieta Lietuva, kuris dukters (Pareiškėjos) gimimo metu ((duomenys neskelbtini)) buvo 29 metų amžiaus.

20. Teismo vertinimu, aukščiau paminėti dokumentai, t. y. 1949-02-02 paraiška dėl pagalbos, G. V. ir Patricia A. S. santuokos liudijimas, G. V. mirties liudijimas, pareiškėjos gimimo liudijimas patvitina, kad G. V. gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, bei jo tėvai buvo J. V. ir S. L. (V.), turėjo Lietuvos pilietybę.

21. Taigi, įvertinus pirmiau teismui pateiktus ir aptartus rašytinius įrodymus teismas daro išvadą, kad pareiškėjos duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjos seneliai iš tėvo G. V. pusės – J. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. V. (taip pat žinoma kaip S. V., mergautinė pavardė – L.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir buvo išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

22. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėja yra pareiškėjos seneliai iš tėvo G. V. pusės – J. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. V. (taip pat žinoma kaip S. V., mergautinė pavardė – L.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir buvo išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Įstatymai nenumato kitokios tvarkos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nei teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

23. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu atkurti pareiškėjai K. V. Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444–448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra J. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. V. (taip pat žinoma kaip S. V., mergautinė pavardė – L.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusių Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykusių iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu atkurti pareiškėjos K. V. Lietuvos Respublikos pilietybę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė