Dėl teisės normų, reglamentuojančių ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismo veiksmų teisėtumo vertinimą sprendžiant valstybės atsakomybės

Civilinė byla Nr. e3K-3-78-403/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00829-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismo veiksmų teisėtumo vertinimą sprendžiant valstybės atsakomybės klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas S. P. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 3737,92 Eur turtinės žalos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovas nurodė, kad dėl jo Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2014–2015 m. buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisė ieškovą dėl pasikėsinimo sukčiauti ir apgaulingos apskaitos tvarkymo. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. išteisinamuoju nuosprendžiu išteisino ieškovą. Išteisinamajame nuosprendyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė pranašumą FNTT specialistės išvadai (dėl ieškovo nuteisimo dalies dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo), o ieškovą ir nukentėjusią A. S. siejo civiliniai teisiniai santykiai, išspręsti civilinio proceso tvarka. Ieškovo nuomone, taip teismas patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu (dėl pasikėsinimo sukčiauti) yra aiškiai nepagrįstas.

4. Ieškovas teigė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras buvo nepakankamai rūpestingi dėl neteisėtai pradėto, vykdyto ikiteisminio tyrimo, kaltinamojo akto surašymo, paaiškėjus, kad santykiai yra civilinio teisinio pobūdžio; bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, nepriėmė išteisinamojo nuosprendžio, paaiškėjus, kad nepadaryta nusikalstama veika; FNTT specialistė pateikė nepagrįstą išvadą.

5. Ieškovui buvo pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dėl to jis nurodė negalėjęs laisvai planuotis verslo kelionių, šeimos atostogų.

6. Ieškovas prašė, kad teismas priteistų atlyginti 3737,92 Eur turtinę žalą, susidedančią iš 550 Eur kelionės išlaidų vykstant iš gyvenamosios vietos Vilniuje į Panevėžį, kur vyko baudžiamasis procesas; 3179,24 Eur išlaidų, patirtų dėl advokato ir advokato padėjėjo teisinių paslaugų apmokėjimo, bei 8,68 Eur turtinės žalos dėl dokumentų kopijavimo baudžiamojo proceso metu. Ieškovas taip pat prašė atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą dėl dvasinių išgyvenimų, streso ir nepatogumų vykstant baudžiamajam persekiojimui, taip pat dėl žalos ieškovo reputacijai, jo asmeniniams ir profesiniams interesams, kuriuos pažeidė ir taikytas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 16 d. sprendimu civilinės bylos dalį pagal ieškovo S. P. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės dėl FNTT specialistės veiksmų nutraukė, o kitą ieškinio dalį atmetė.

8. Dėl ieškinio dalies, dėl kurios bylos dalis nutraukta, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad FNTT Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. specialistė parengė išvadą Nr. 5-5/100 „Dėl UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“. FNTT specialistė parengė vieną iš rašytinių įrodymų – išvadą, ir neatliko nė vieno procesinio veiksmo kaip valstybės teisėsaugos pareigūnė valstybės vardu ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, todėl valstybės atsakomybė neatsirado. Teismas nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo atlyginti žalą dėl FNTT specialistės išvados ir jos žodinių paaiškinimų kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktas).

9. Dėl kitos dalies teismas atmetė ieškinį, nurodydamas, kad:

9.1. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-29-184/2016 (teisminio proceso Nr. 1-50-9-00151-2014-9) matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2014 m. balandžio 24 d., gavus 2014 m. balandžio 14 d. G. S. (kuri veikė kaip nukentėjusios A. S. įgaliotas asmuo, jos duktė) skundą. Teismas iš nukentėjusiosios ir jos atstovės parodymų nustatė, kad nukentėjusioji teigė iš UAB „Pegasus Credit“ 2012 m. rugpjūčio 8 d. internetu paėmusi 637,16 Eur (2200 Lt) paskolą 24 mėnesių laikotarpiui; kas mėnesį turėjo mokėti po 55,90 Eur (193 Lt) dydžio įmokas; pirmąją įmoką turėjo sumokėti 2012 m. rugsėjo 7 d., paskutinę – 2014 m. liepos 29 d. Nukentėjusioji nurodė sumokėjusi pirmas šešias įmokas, o septintąją įmoką už 2013 m. kovo mėnesį ir aštuntąją įmoką už 2013 m. balandžio mėnesį atliko pavėluotai, dėl to sumokėjo ir delspinigius. 2013 m. liepos mėnesį nukentėjusioji pasirašė paskolos davėjo atstovui iš viso 13 vekselių, kiekviename nurodyta 283,67 Eur (979,44 Lt), nukentėjusioji manė pasirašiusi tik vieną vekselį ir jo kopijas, o paskolos davėjo atstovas pradėjo reikalauti apmokėjimo pagal visus vekselius, iš viso 3687,65 Eur (12 732,72 Lt); nukentėjusiosios duktė apmokėjo du vekselius, kiekvieną po 283,67 Eur (979,44 Lt); nukentėjusioji manė esanti apgauta, nes tokios sumos nesiskolino.

9.2. Panevėžio apygardos prokuratūra 2015 m. kovo 19 d. kaltinamuoju aktu kaltino ieškovą S. P. dviejų nusikalstamų veikų padarymu: pirma, dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalis), nes ieškovas, būdamas UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ faktinis vadovas, nurodė buhalterei įregistruoti A. S. 3687,65 Eur (12 732,72 Lt) skolą pagal 13 vekselių, nors iš UAB „Pegasus Credit“ buvo perimta tik 896,53 Eur (3097 Lt) skola; antra, dėl pasikėsinimo įvykdyti sukčiavimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), nes ieškovas, kuris tuo pačiu metu buvo ir UAB „Pegasus Credit“ vadovas, žinodamas, kad iš UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ perimtas reikalavimas į 896,95 Eur (3097 Lt) skolą, parengė 13 vienetų neprotestuotinų vekselių, iš viso už 3687,65 Eur (12 732,72 Lt), padavė juos A. S. pasirašyti ir taip kėsinosi apgaule UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ naudai įgyti A. S. priklausantį turtą – 2790,70 Eur (9635,72 Lt).

9.3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-184/2016 pripažino S. P. kaltu dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir pasikėsinimo sukčiauti (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis). Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 10 d. išteisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTItMzY2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-12-366/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-12-366/2017">1A-12-366/2017</a> S. P. išteisino, nustatęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9.4. Išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes bei paviršutiniškai vertino įrodymus (nuosprendžio 6.3 punktas), nepateikdamas rimtų motyvų, kodėl atmetė kaltinamojo paaiškinimus dėl jo pasirinkto apskaitos būdo bei nepagrįstai suteikdamas prioritetą FNTT specialistės išvadai vien dėl to, kad ji yra kompetentinga finansų srityje (nuosprendžio 6.5 punktas); byloje esantys įrodymai neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl S. P. naudotos apgaulės turint tikslą užvaldyti A. S. turtą; priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis neturėjo jokio tikslo klaidinti A. S., nes vekseliai buvo aiškūs dokumentai, juose nurodytos skirtingos vykdymo datos (nuosprendžio 7.4 punktas); šalių santykiai dėl vekselių išrašymo yra išimtinai civiliniai (nuosprendžio 7.6 punktas); ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo buvo aiškiai nepagrįstas, nes ginčas buvo išspręstas civilinio proceso tvarka, t. y. Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu nustačius, kad UAB „Pegasus Credit“ bei reikalavimo teisę perėmusi UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ neturėjo pagrindo reikalauti, kad A. S. sumokėtų vekseliuose nurodytą bendrą 3687,65 Eur (12 732,72 Lt) sumą, o turi teisę iš A. S. reikalauti sumokėti tik likusią negrąžintą paskolos ir sutartų palūkanų dalį, kurią sudaro 376,84 Eur (1301,14 Lt) ir 0,05 proc. delspinigiai (nuosprendžio 7.6–7.9 punktai).

9.5. Dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo išteisinimo dalies – išteisinamajame nuosprendyje teismas nekonstatavo, kad dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas (ar (ir) kaltinamasis aktas surašytas, ar (ir) pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas) aiškiai nepagrįstai. Todėl vien ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas išteisino ieškovą dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, byloje esančių įrodymų visetą įvertindamas kitaip nei pirmosios instancijos teismas, nereiškia neteisėtų veiksmų pirmosios instancijos teismo teisėjui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, prokurorui surašant kaltinamąjį aktą, ikiteisminio tyrimo tyrėjui pradedant ikiteisminį tyrimą ir jo nenutraukiant.

9.6. Dėl pasikėsinimo sukčiauti išteisinimo dalies – šioje išteisinamojo nuosprendžio dalyje konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo buvo nepagrįstas ne apskritai remiantis visais į bylą surinktais įrodymais, o tik remiantis Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu dėl vekselių reikalavimo teisių. Išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, kad kitų baudžiamosios bylos įrodymų nepakanka kategoriškai išvadai dėl ieškovo naudotos apgaulės, siekiant įgyti nukentėjusiosios turtą, padaryti.

9.7. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, turi įvertinti nurodytas aplinkybes civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir gali prieiti prie priešingos išvados, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xODMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-183/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-183/2006">3K-7-183/2006</a>; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-5/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-5/2009">3K-3-5/2009</a>; kt.).

9.8. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos banko sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje, šis banko sprendimas nėra prilyginamas pagal savo juridinę galią teismo sprendimui, priimtam išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą civilinio proceso tvarka.

9.9. Pasibaigus baudžiamajai bylai, nepaisant Lietuvos banko 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo, UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“, atstovaujama vadovo S. P., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. S. 321,52 Eur skolą, 1834,40 Eur palūkanas ir 28,94 Eur delspinigius pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. vartojimo kredito sutartį arba 2184,88 Eur skolos pagal 2013 m. liepos 19 d. vekselius. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1321-837/2018 ieškinys atmestas. Sprendimas įsiteisėjo paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-699-252/2018.

9.10. Taigi, išteisinamajame nuosprendyje prieita išvada, kad ikiteisminio tyrimo dėl įtarimo (kaltinimo, nuteisimo) pasikėsinus sukčiauti dalis buvo aiškiai nepagrįsta vien dėl to, kad šalių ginčą civilinio proceso tvarka buvo išsprendęs Lietuvos bankas priimtu sprendimu, valstybės civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu nėra pakankama neteisėtiems veiksmams CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme konstatuoti. Neteisėtų veiksmų konstatuoti nesudaro pagrindo ir išteisinamajame nuosprendyje nurodytas kitoks nei apkaltinamajame nuosprendyje įrodymų (vekselių turinio, kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų) įvertinimas.

9.11. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – buvo būtina siekiant užtikrinti asmens buvimą Lietuvoje ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tam, kad nebūtų vilkinamas procesas.

10. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, nenustatęs valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, ir atskirai nepasisakė dėl ieškovo patirtos žalos dydžio.

11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimas. Teismas nutartyje nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

11.1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 2 straipsnio, 171 straipsnio 1 dalies nuostatas ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas, esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-374/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-374/2006">3K-3-374/2006</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Ni8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-56/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-56/2007">3K-3-56/2007</a>). Tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002).

11.2. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-200/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-200/2010">3K-3-200/2010</a>; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-414/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-414/2012">3K-3-414/2012</a>; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-4/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-4/2014">3K-3-4/2014</a>).

11.3. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai disponavo duomenimis, sudarančiais daugiau nei minimalų pagrindą manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nebuvo nustatyta, todėl tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis.

11.4. Ikiteisminis tyrimas turėjo pagrindą būti atliekamas nuo skundo gavimo (2014 m. balandžio 15 d.) iki Lietuvos banko sprendimo priėmimo (2014 m. rugpjūčio 19 d.). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pagrindą ieškovo veiksmus, atliktus iki Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimo priėmimo, vertinti kaip priešingus teisei. Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio. Išteisinamasis nuosprendis nėra grindžiamas neginčijamų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir pirmosios instancijos teismo neteisėtų veiksmų įrodymais. Išteisinamajame nuosprendyje padarytos išvados (įskaitant ir dėl įrodymų nepakankamumo) savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, rinkdami ar vertindami įrodomuosius duomenis ar kad teisėjas atliko neteisėtą veiksmą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Skiriant kardomąją priemonę nenustatyta neteisėtų pareigūnų veiksmų, todėl atsakomybė ir šiuo pagrindu neatsirado.

11.5. Išteisinamuoju nuosprendžiu nenustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas netinkamai ar kad įrodymai, kuriais buvo grindžiama ieškovo kaltė, buvo surinkti pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kad procesinis teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus. Tokių aplinkybių nenustatyta ir civilinėje byloje. Taigi, aplinkybė, kad dėl ieškovo buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, visų pirma, reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei kiti su ikiteisminiu tyrimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Neįrodžius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12. Ieškovas S. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 26 d. nutartį, ir ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Skundžiamuose sprendime ir nutartyje teismai nuvertino išteisinamojo nuosprendžio išvadas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų tęsiant ikiteisminį tyrimą, o panaikintame apkaltinamajame nuosprendyje padaryti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai (nurodyti įsiteisėjusiame išteisinamajame nuosprendyje) sprendžiant ieškovo patirtos žalos atlyginimo klausimą buvo ignoruojami. Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokie pažeidimai gali būti laikomi net esminiais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI1LTMwMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-225-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-225-303/2019">2K-225-303/2019</a>). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų, veikė neapdairiai, padarė klaidą, turėjusią esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, ir tai yra pagrindas kilti valstybės civilinei atsakomybei.

12.2. Išteisinamajame nuosprendyje Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad po to, kai buvo priimtas Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas, tolesnis ikiteisminio tyrimo dėl pasikėsinimo sukčiauti tęsimas buvo aiškiai nepagrįstas. Tai reiškia, kad nepatvirtintas ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtumas, tačiau tai rodo tolesnių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, prokuroro veiksmų surašant kaltinamąjį aktą ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo neteisėtumą. Lietuvos banko sprendimas savaime rodo, jog A. S. savo teises galėjo apginti kitomis priemonėmis ir dėl to nebuvo pagrindo kriminalizuoti jos ir ieškovo santykių, kurie baigėsi, kai ji sumokėjo Lietuvos banko sprendime, o ne vekseliuose nurodytas sumas. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras būtų dirbę rūpestingai ir atidžiai, tai ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu būtų buvęs operatyviai nutrauktas surinkus ir tinkamai įvertinus duomenis, patvirtinančius išimtinai civilinius ieškovo atstovaujamų bendrovių ir A. S. santykius, o nenutraukus ikiteisminio tyrimo ieškovas būtų buvęs išteisintas teisme.

12.3. Ieškovas neginčija ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro teisės pradėti ikiteisminį tyrimą tam, kad būtų galima patikrinti pirminius nurodytus faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Ikiteisminis tyrimas šiuo atveju galėjo būti pradėtas laikantis BPK 166 straipsnio, tačiau po 2014 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimo priėmimo šis tyrimas buvo tęsiamas, kaltinamasis aktas surašytas ir byla perduota Panevėžio miesto apylinkės teismui neteisėtai ir nepagrįstai. Po 2014 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimo priėmimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui turėjo būti aišku, jog tolesniam ikiteisminio tyrimo vykdymui pagrindo nėra, nes ieškovas jokios apgaulės A. S. atžvilgiu nenaudojo, o susiklostę santykiai yra civiliniai.

12.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu baudžiamajame procese tam tikri pareigūnų ar institucijų veiksmai yra pripažinti neteisėtais, spręsta, kad yra padaryta baudžiamojo proceso ar kitų įstatymų pažeidimų, tai žalos atlyginimo civilinę bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas tokios išvados, nes ji yra padaryta baudžiamąją bylą pagal savo kompetenciją išnagrinėjusio teismo. Žalos atlyginimo byloje patikrinama, ar tais neteisėtais veiksmais iš tikrųjų buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAtNjk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210-695/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210-695/2020">3K-3-210-695/2020</a>).

12.5. Išteisinamojo nuosprendžio 6.8 punkte nurodyta, kad nenustatyta ieškovo veikloje nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusikaltimo, nurodyto BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingai vestos apskaitos), požymių. Išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, kad teismas apkaltinamajame nuosprendyje nepateikė rimtų motyvų, kodėl atmetė ieškovo argumentus dėl jo pasirinkto apskaitos tvarkymo būdo, ir suteikė prioritetą FNTT specialistės išvadai. Išteisinamojo nuosprendžio 6.3 punkte nurodyta, jog apkaltinamajame nuosprendyje nepateikta jokių argumentų, kodėl kaltinime nurodytas S. P. apskaitos tvarkymas yra apgaulingas ir kodėl dėl jo pasirinkto apskaitos tvarkymo būdo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nepaisant to, S. P. vis tiek buvo akivaizdžiai neteisėtai nuteistas dėl neva apgaulingai vestos apskaitos.

12.6. Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad nebuvo jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo pasikėsinimą sukčiauti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Į FNTT dėl specialisto išvados, tapusios formaliu kaltinimų pagrindu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai kreipėsi 2014 m. rugsėjo mėnesį, t. y. jau po 2014 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos banko sprendimo priėmimo. Kreipimosi metu jau buvo išnykęs pagrindas vykdyti ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo sukčiauti, o pagrindo baudžiamajam persekiojimui dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo apskritai nebuvo.

12.7. CK 6.272 straipsnyje nenustatyta, kad asmuo ieškinį dėl patirtos žalos gali pareikšti tik išteisinamajame nuosprendyje esant išvadai dėl aiškiai nepagrįsto ikiteisminio tyrimo pradėjimo (kaltinamojo akto surašymo ir (ar) pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo). Todėl išvados apie aiškiai nepagrįstą ikiteisminio tyrimo pradėjimą (kaltinamojo akto surašymą ir (ar) pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą) nebuvimas apeliacinės instancijos išteisinamajame nuosprendyje negalėjo būti pagrindas atmesti ieškinį.

12.8. Sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės klausimą dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų veiksmų teisėtumo, esant išteisinimui nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, vertinama, ar atliktas įrodomųjų duomenų rinkimas ir vertinimas iki teismo atitiko baudžiamajame procese nustatytus įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAtNjk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210-695/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210-695/2020">3K-3-210-695/2020</a>). Ikiteisminio tyrimo, prokurorų ar teismo klaidą gali rodyti tai, kad asmeniui buvo pareikšti įtarimai, jis perduotas teisti ar buvęs pripažintas kaltu dėl jo nustatytų ir įrodytų veiksmų, kurie galutiniu baudžiamojo teismo sprendimu pripažinti kaip nesudarantys baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo. Klaidą šiuo atveju sudaro netinkamas teisinis faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nusikalstamos, įvertinimas kaip nusikaltimų. Ieškovas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro aplaidumo beveik 3 metus kentė nepagrįstą baudžiamąjį persekiojimą.

13. Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti esminiai argumentai:

13.1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai disponavo duomenimis, sudarančiais daugiau nei minimalų pagrindą manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad įrodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka ir tik teisėtais būdais, prokuroras turėjo teisę ir vertino byloje surinktą medžiagą kaip pagrindą bylą perduoti teismui, ir buvo įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Prokuroro kaltinamajame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Pareigūnai renka ir preliminariai vertina įrodomuosius duomenis, o galutines išvadas dėl jų pripažinimo įrodymais ir to, ar jų pakanka, daro teismas. Tokiu būdu galimi nesutapimai, darant išvadas dėl galimybės pripažinti įrodymais tam tikrus duomenis ar dėl to, ar surinktų duomenų pakanka nusikaltimui įrodyti. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (pvz., EŽTT 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 57404/08).

13.2. Išteisinamojo nuosprendžio 7.9 punkte teiginys apie ikiteisminio tyrimo S. P. atžvilgiu dėl galimo sukčiavimo nepagrįstumą nelaikytinas neginčijamu ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir pirmosios instancijos teismo neteisėtų veiksmų įrodymu. Išteisinamojo nuosprendžio išvados, įskaitant dėl įrodymų nepakankamumo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, rinkdami ar vertindami įrodomuosius duomenis, ar kad teisėjas atliko neteisėtą veiksmą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Ieškovo išteisinimą lėmė ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo neteisėti veiksmai, bet kitoks bylos įrodymų visumos įvertinimas apeliacinės instancijos teisme. Nepažeidžiantys įstatymo įrodomųjų duomenų rinkimas ir vertinimas iki teismo, nors gali sukelti nepatogumų ar žalą, vertinami kaip atlikti teisėtai.

13.3. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybės buvo tikrinamos BPK nustatytomis priemonėmis: apklausti liudytojai, atliktos kratos, priimti nutarimai susipažinti su dokumentais (informacija), atlikti dokumentų poėmiai, išreikalauti duomenys iš VĮ Registrų centro, Lietuvos banko priežiūros tarnybos, bankų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, paskirtos užduotys atlikti UAB „Pegasus Credit“ ir UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ ūkinės finansinės veiklos tyrimus (BPK 205 straipsnis) ir kt. FNTT specialistės išvadoje nurodyta, kad UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ 2013 m. tvarkydama apskaitą padarė pažeidimų. Išteisinamajame nuosprendyje nekonstatuotas FNTT specialistės išvados kaip įrodymo netinkamumas ar ydingumas. Lietuvos banko priežiūros tarnyba vertino duomenis dėl pareiškėjos mokumo, kreditoriaus teisių perdavimo, pavėluotų įmokų taikomų netesybų ir susidariusios skolos skaičiavimo, vekselių pasirašymo, tačiau neatliko šių bendrovių ūkinės–finansinės veiklos tyrimų, savo išvadų, ar buvo naudojama apgaulė A. S. atžvilgiu, 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendime neteikė, tai pažymėta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Todėl kasacinio skundo argumentai, kad nebuvo pagrindo tęsti ikiteisminio tyrimo po Lietuvos banko 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo priėmimo, nepagrįsti.

14. Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prašo kasacinio skundo netenkinti, palikti nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 26 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti esminiai argumentai:

14.1. FNTT specialistė, surašiusi išvadą, yra karjeros valstybės tarnautoja, kuriai suteikti įgaliojimai atlikti asmenų ūkinės finansinės veiklos tyrimą pagal pavestą ikiteisminio tyrimo pareigūno užduotį ir atsakyti į užduodamus klausimus, o ne atlikti ikiteisminį tyrimą. Specialistės išvada yra rašytinis įrodymas baudžiamojoje byloje. Išvadoje pateikiamas specialiomis mokslinėmis žiniomis ir kvalifikacija grįstas objektų vertinimas negali būti gretinamas su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, dėl kurių gali kilti valstybės atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį.

14.2. Išteisinamasis nuosprendis, nekonstatavus jokių šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų, nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzItOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-572-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-572-969/2015">3K-3-572-969/2015</a>). Teismo išteisinamasis nuosprendis savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

15. Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 26 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti esminiai argumentai:

15.1. Baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas dėl vekseliuose užfiksuotos daugiau nei keturis kartus didesnės skolos sumos, nei nukentėjusioji buvo skolinga, o ji manė, kad vekseliais buvo suklaidinta. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai disponavo duomenimis, sudarančiais daugiau nei minimalų pagrindą manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Jie privalėjo pradėti ir atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurie negali būti laikomi neteisėtais vien dėl to, kad baudžiamojo proceso metu įtariamasis buvo išteisintas.

15.2. Baudžiamajame procese nustatytos aplinkybės yra reikšmingos civilinei bylai, tačiau neturi absoliučios ir besąlygiškai privalomos reikšmės. Todėl civilinę bylą nagrinėjančiam teismui priėmus kitokį ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų veiksmų teisinį įvertinimą, nėra paneigiamas teismo sprendimo privalomumo (lot. res judicata) principas. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais. Vertinama, ar atliktas įrodomųjų duomenų rinkimas ir vertinimas iki teismo atitiko baudžiamajame procese nustatytus įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAtNjk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210-695/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210-695/2020">3K-3-210-695/2020</a>). Nurodytoje nutartyje taip pat konstatuota, kad jeigu baudžiamajame procese tam tikri pareigūnų ar institucijų veiksmai yra pripažinti neteisėtais, spręsta, kad yra padaryta baudžiamojo proceso ar kitų įstatymų pažeidimų, tai žalos atlyginimo civilinę bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas tokios išvados. Toks konstatavimas yra neatsietas nuo pirmiau nurodytų išaiškinimų aptariamoje nutartyje. Be to, nurodytoje byloje buvo sprendžiamas operatyvinių veiksmų teisėtumo klausimas, jos aplinkybės yra kitokios negu nagrinėjamoje byloje.

15.3. Išteisindamas ieškovą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo teismas išteisinamajame nuosprendyje nekonstatavo BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, kuri draudžia kuriai nors įrodymų rūšiai, tarp jų ir specialisto išvadai, suteikti pranašumą kitų bylos įrodymų atžvilgiu, pažeidimo apkaltinamajame nuosprendyje. Iš apkaltinamojo nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas specialisto išvadą vertino visų įrodymų kontekste, nors ja ir vadovavosi priimdamas nuosprendį, tačiau nesuteikė šiam įrodymui iš anksto nustatytos galios, prieš ja pasiremdamas, įvertino, kad specialisto išvada atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Tuo tarpu baudžiamąją bylą apeliacine tvarka peržiūrėjęs teismas didesnę reikšmę suteikė kaltinamojo S. P. paaiškinimams apie įprastinę įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo praktiką ir jo tyčios ar sąmoningo tikslo tvarkyti buhalterinę apskaitą pažeidžiant teisės aktus nebuvimą.

15.4. Dėl kaltinimo pasikėsinimu sukčiauti – išteisinamajame nuosprendyje teismas labiau akcentavo S. P. gynybos argumentus ir dėl to paneigė apkaltinamajame nuosprendyje išvadas, padarytas vertinant kitus byloje esančius įrodymus. Toks priešingas bylos aplinkybių vertinimas, kai nebuvo suklysta vertinant patį įrodymų turinį, negali būti laikomas įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kiekvieno teisėjo vidinis įsitikinimas yra subjektyvus dalykas, todėl teismams nagrinėjant bylas susiklosto situacijos, kai aukštesnės instancijos teisme išnagrinėjus tuos pačius įrodymus yra prieinama prie priešingos išvados. Tačiau nenustačius šiurkščių ir esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, skirtingas bylos aplinkybių įvertinimas negali būti laikomas teismo neteisėtais veiksmais. Įrodymų baudžiamojoje byloje egzistavo, tačiau abiejų teismų jie buvo įvertinti kitaip, suteikiant jiems skirtingą įrodomąjį svorį.

15.5. Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimo rekomendacinis, o ne privalomas pobūdis neleidžia teigti, kad priėmus sprendimą buvo galutinai ir neginčijamai apgintos A. S. teisės. Lietuvos banko atstovė teismui paaiškino, kad Lietuvos bankas nenagrinėjo vekselių sudarymo ir jų skaičiavimo, o nagrinėjo A. S. skolą tik pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo apimtį (apkaltinamojo nuosprendžio p. 3).

15.6. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje šioje civilinėje byloje padaryta pagrįsta išvada, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas išteisino ieškovą byloje esančių įrodymų visetą įvertindamas kitaip, negu pirmosios instancijos teismas, tačiau nenustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas netinkamai ar kad įrodymai, kuriais buvo grindžiama ieškovo kaltė, buvo surinkti pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Teismai šioje civilinėje byloje neturėjo pagrindo konstatuoti ieškovo neteisėtus veiksmus priimdami apkaltinamąjį nuosprendį. Ieškovas kasaciniame skunde neginčija teismų nustatytų aplinkybių dėl kardomosios priemonės paskyrimu patirtos žalos, taip pat neginčijama teismų sprendimo ir nutarties dalis dėl ieškinio reikalavimų nutraukti civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės dėl FNTT specialistės neteisėtų veiksmų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

16. Pagal CPK 353 straipsnį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

17. Kai kasaciniame skunde tiesiogiai nenurodoma, ar skundžiamas visas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, ar tik jo dalis, sprendžiant dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų, reikšmingas CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai.

18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės dėl FNTT specialistės veiksmų nutraukė kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas), konstatavęs, kad FNTT specialistė parengė vieną iš rašytinių įrodymų – išvadą ir neatliko nė vieno procesinio veiksmo kaip valstybės teisėsaugos pareigūnė valstybės vardu ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Kitą ieškinio dalį, t. y. dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų, inter alia (be kita ko), dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymo, pirmosios instancijos teismas atmetė konstatavęs, kad nenustatyti neteisėti šių pareigūnų ir teismo veiksmai. Faktinių aplinkybių, susijusių su valstybės civilinės atsakomybės kitų sąlygų (žalos, priežastinio ryšio) nustatymu, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

19. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas neginčija ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro teisės pradėti ikiteisminį tyrimą tam, kad būtų galima patikrinti pirminius nurodytus faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Ikiteisminis tyrimas šiuo atveju galėjo būti pradėtas laikantis BPK 166 straipsnio, tačiau po 2014 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimo priėmimo šis tyrimas buvo tęsiamas, kaltinamasis aktas surašytas ir byla perduota Panevėžio miesto apylinkės teismui neteisėtai ir nepagrįstai, teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas neteisėtai. Šiems teiginiams pagrįsti kasaciniame skunde pateikiami argumentai.

20. Nors kasaciniame skunde tiesiogiai nenurodoma, kad ieškovas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria bylos dalis dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės dėl FNTT specialistės veiksmų nutraukta kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, taip pat apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, kasaciniame skunde nepateikta argumentų, susijusių su bylą nagrinėjusių teismų sprendimais dėl minėtos dalies. Kasaciniame skunde taip pat nepateikiama argumentų, kuriais proporcingumo aspektu būtų ginčijama ieškovui, kaip įtariamajam ikiteisminiame tyrime ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje, taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

21. Teisėjų kolegija, nenustačiusi šioje byloje pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas, toliau pasisakys tik dėl kasaciniu skundu apskųstos bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalies, t. y. dėl kurios kasaciniame skunde yra pateikti argumentai, teisėtumo.

Dėl ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismo veiksmų teisėtumo aiškinimo sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą

22. Kaip minėta šios nutarties 19 punkte, kasaciniame skunde teigiama, kad po 2014 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimo priėmimo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro, kartu ir pirmosios instancijos teismo, priėmusio apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo ieškovas, kaip kaltinamasis baudžiamojoje byloje, buvo nuteistas, veiksmai buvo neteisėti. Kasaciniame skunde kaip pagrindiniu argumentu remiamasi apeliacinės instancijos teismo baudžiamojoje byloje išteisinamajame nuosprendyje esančiais teiginiais, kad tarp ieškovo, kaip nuteistojo baudžiamojoje byloje, ir nukentėjusiosios susiklostę teisiniai santykiai yra išimtinai civiliniai, o Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu išsprendus kilusį ginčą civilinio proceso tvarka, ikiteisminis tyrimas ieškovo, kaip įtariamojo ikiteisminiame tyrime ir kaltinamojo baudžiamojoje byloje, atžvilgiu dėl galimo sukčiavimo buvo aiškiai nepagrįstas.

23. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bylose dėl valstybės civilinės atsakomybės dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmų, jeigu baudžiamajame procese tam tikri pareigūnų ar institucijų veiksmai yra pripažinti neteisėtais, spręsta, kad yra padaryti baudžiamojo proceso ar kitų įstatymų pažeidimai, tai žalos atlyginimo civilinę bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas tokios išvados, nes ji yra padaryta baudžiamąją bylą pagal savo kompetenciją išnagrinėjusio teismo. Žalos atlyginimo byloje patikrinama, ar tais neteisėtais veiksmais iš tikrųjų buvo padaryta žala (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAtNjk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210-695/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210-695/2020">3K-3-210-695/2020</a> 73 punktą).

24. Iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad, ieškovo nuomone, remiantis šia kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismui baudžiamojoje byloje priimtame išteisinamajame nuosprendyje nurodžius, kad tarp ieškovo, kaip nuteistojo baudžiamojoje byloje, ir nukentėjusiosios susiklostę teisiniai santykiai yra išimtinai civiliniai, o Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu išsprendus kilusį ginčą civilinio proceso tvarka, ikiteisminis tyrimas ieškovo, kaip įtariamojo ikiteisminiame tyrime ir kaltinamojo baudžiamojoje byloje, atžvilgiu dėl galimo sukčiavimo buvo aiškiai nepagrįstas, nagrinėjamoje civilinėje byloje turi būti vertinama, kad baudžiamajame procese ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmai yra pripažinti neteisėtais. Šią civilinę bylą nagrinėję teismai buvo saistomi tokios išvados, todėl nebegalėjo spręsti dėl minėtų subjektų veiksmų teisėtumo, bet tik turėjo patikrinti, ar tais neteisėtais veiksmais iš tikrųjų buvo padaryta žala.

25. Dėl šių kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad minėtą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę kasacinis teismas suformulavo civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl valstybės civilinės atsakomybės dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmų, iškeltoje pagal ieškovės, kuri baudžiamojoje byloje buvo nuteista, o vėliau išteisinta, ieškinį, kadangi išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, nustatė faktinę aplinkybę, kad ieškovės atžvilgiu pradėti operatyvinį tyrimą nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje šios nutarties 23 punkte nurodyta kasacinio teismo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė negali būti taikoma, kadangi išteisinamąjį nuosprendį priėmęs apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tik priėjo prie išvados, kuri buvo priešinga nei apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio pirmosios instancijos teismo, bet ne pagal byloje esančius įrodymus nustatė faktinę aplinkybę.

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais. Vien išteisinimo dėl nepakankamų įrodymų faktas, jeigu teismas padarė kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nenustačius ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų pažeidimų ar klaidų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a>, 49 punktas).

28. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

29. Vadinasi, tais atvejais, kai, išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir teisėjams pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinus įrodymus, priimtame išteisinamajame nuosprendyje prieinama prie išvados, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai ir (ar) teismas atliko neteisėtus veiksmus, bet ne, remiantis baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, nustatoma faktinė aplinkybė, kuri yra pagrindas konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai ir (ar) teismas atliko neteisėtus veiksmus, civilinėje byloje dėl valstybės civilinės atsakomybės dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmų, spręsdamas šių pareigūnų ar (ir) teismo veiksmų (ne)teisėtumo klausimą, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais, t. y. teismas nėra saistomas išvados, prie kurios buvo prieita išteisinamajame nuosprendyje.

30. Taigi, šią civilinę bylą nagrinėję teismai nebuvo saistomi išvados, kad tarp ieškovo, kaip nuteistojo baudžiamojoje byloje, ir nukentėjusiosios susiklostę teisiniai santykiai yra išimtinai civiliniai, o Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu išsprendus kilusį ginčą civilinio proceso tvarka, ikiteisminis tyrimas ieškovo, kaip įtariamojo ikiteisminiame tyrime ir kaltinamojo baudžiamojoje byloje, atžvilgiu dėl galimo sukčiavimo buvo aiškiai nepagrįstas, prie kurios priėjo apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje priimtame išteisinamajame nuosprendyje. Todėl, nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo baudžiamajame procese atliktų veiksmų (ne)teisėtumo, ši išvada ir įrodymai, kuriuos įvertinus išteisinamajame nuosprendyje buvo prieita prie jos, turi būti įvertinti kompleksiškai, atsižvelgiant į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais.

31. Pasisakydama dėl šios išvados teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje priėjo prie jos įvertinęs Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendime esančius teiginius, kad, pareiškėjai A. S. pasirašius vekselius, tarp jos ir UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ susiklostė vekselio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja civiliniai įstatymai, kad šiuo sprendimu minėta įmonė buvo įpareigota užtikrinti, jog iš pareiškėjos nebūtų reikalaujama grąžinti lėšų daugiau, nei likusi negrąžinto kredito ir sutartų palūkanų suma (1 301,14 Lt) bei delspinigiai, skaičiuojant 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną iki kredito grąžinimo dienos. Tačiau teismas neįvertino, kad minėtame sprendime nurodyta, jog Lietuvos bankas nėra įgaliotas pagal savo kompetenciją nagrinėti ir priimti sprendimų dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su vekselio ar kelių vekselių pripažinimu negaliojančiais, kad šiuo klausimu pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka.

32. Vadinasi, nebuvo pagrindo prieiti prie išvados, kad Lietuvos banko priežiūros tarnyba 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu išsprendė kilusį ginčą civilinio proceso tvarka. Be to, kad ginčas nebuvo išspręstas, kaip teisingai nurodė sprendime šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įrodo ir tai, kad nepaisant Lietuvos banko 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo, UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“, atstovaujama vadovo S. P., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. S. 321,52 Eur skolą, 1834,40 Eur palūkanas ir 28,94 Eur delspinigius pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. vartojimo kredito sutartį arba 2184,88 Eur skolos pagal 2013 m. liepos 19 d. vekselius.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog pagal civilinės teisės normomis nustatytą teisinį reguliavimą pasirašius vekselį, t. y. sudarius sandorį, susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, nereiškia, kad veiksmais, susijusiais su vekselio pasirašymu, negali būti padarytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tam tikri veiksmai, kurie pagal Baudžiamajame kodekse nustatytą teisinį reguliavimą vertintini kaip nusikalstami, pagal CK įtvirtintą teisinį reguliavimą yra pagrindas teismo tvarka pripažinti sandorį negaliojančiu. Pvz., pagal CK 1.91 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą teismo tvarka negaliojančiu gali būti pripažintas sandoris, sudarytas dėl apgaulės, smurto, realaus grasinimo.

34. Dėl to, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog po 2014 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimo priėmimo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro, o kartu pirmosios instancijos teismo, priėmusio apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo ieškovas, kaip kaltinamasis baudžiamojoje byloje, buvo nuteistas, veiksmai buvo neteisėti.

35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo vertinama, ar atlikdami tam tikrus procesinius veiksmus pareigūnai elgėsi teisėtai, t. y. pagal teisės aktų reikalavimus. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Iš to išplaukia, kad civilinei atsakomybei taikyti, esant išteisinamajam nuosprendžiui dėl įrodymų trūkumo, turi būti nustatyti ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų atlikti neteisėti veiksmai. Šių pareigūnų atliekamas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, įtarimų pateikimas, asmens apkaltinimas, nors ir gali neigiamai paveikti asmenų teises, yra įstatymais nustatyta, legali ir teisėta, kol ji nepažeidžia įstatymo reikalavimų, veikla. Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalą, vertinami kaip teisėtai padaryti. Teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo asmens išteisinimas, jeigu, kaip minėta, ji atitiko teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a>, 44 punktas).

36. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi iš esmės analogiškos pozicijos kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (pvz., EŽTT 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-439/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-439/2013">3K-3-439/2013</a>).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde, išskyrus argumentą, kad po 2014 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimo priėmimo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmai buvo neteisėti, kitų argumentų, kurie patvirtintų ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytus pažeidimus ar klaidas, nėra.

38. Pagal kasacinio teismo baudžiamosiose bylose formuojamą praktiką, pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Vadovaujantis ja, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>).

39. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą pateiktais argumentais, kad teismas išteisinamajame nuosprendyje nekonstatavo BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, kuri draudžia kuriai nors įrodymų rūšiai, tarp jų ir specialisto išvadai, suteikti pranašumą kitų bylos įrodymų atžvilgiu, pažeidimo apkaltinamajame nuosprendyje, kad iš apkaltinamojo nuosprendžio motyvų matyti, jog teismas specialisto išvadą vertino visų įrodymų kontekste, nors ja ir vadovavosi priimdamas nuosprendį, tačiau nesuteikė šiam įrodymui iš anksto nustatytos galios, prieš pasiremdamas specialisto išvada, įvertino, kad ji atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o baudžiamąją bylą apeliacine tvarka peržiūrėjęs teismas didesnę reikšmę suteikė kaltinamojo S. P. paaiškinimams apie įprastinę įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo praktiką ir jo tyčios ar sąmoningo tikslo tvarkyti buhalterinę apskaitą pažeidžiant teisės aktus nebuvimą, kad toks priešingas bylos aplinkybių vertinimas, kai nebuvo suklysta vertinant patį įrodymų turinį, negali būti laikomas įrodinėjimo taisyklių pažeidimu, kad, nenustačius šiurkščių ir esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio pirmosios instancijos teismo ir išteisinamąjį nuosprendį priėmusio apeliacinės instancijos teismo skirtingas bylos aplinkybių įvertinimas negali būti laikomas pirmosios instancijos teismo neteisėtais veiksmais.

40. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal kasacinį skundą teisės taikymo aspektu, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

42. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, jo kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančių institucijų vardu surašė ir pateikė atsiliepimus į ieškovo kasacinį skundą tų institucijų įgalioti darbuotojai, o ne advokatai, todėl institucijų atstovavimo išlaidos taip pat neatlygintinos.

43. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos kasaciniame teisme nesiekia minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Algirdas Taminskas