Civilinė byla Nr. e3K-3-75-378/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05841-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1, 2.6.8.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. (E. G.) ieškinį atsakovei L. B. dėl avanso grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę preliminariosios sutarties šaliai nesudarius pagrindinės sutarties, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2500 Eur sumokėto avanso, 1700 Eur žemės sklypo sutvarkymo išlaidų atlyginimo, 155,92 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė prašymą atsiimti ieškinio reikalavimus dėl 1700 Eur išlaidų žemės sklypui sutvarkyti atlyginimo ir 63,11 Eur palūkanų priteisimo. Atsakovė ieškinio reikalavimų atsiėmimui neprieštaravo.
3. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. su atsakove pasirašė preliminariąją sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis) dėl 10 arų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas, ginčo sklypas) pirkimo ir sumokėjo atsakovei 2500 Eur avansą. Preliminarioji sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal Preliminariąją sutartį pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 30 d., tačiau iki nustatyto termino ji nebuvo sudaryta. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai atsisako ieškovui sugrąžinti pagal Preliminariąją sutartį jo sumokėtą 2500 Eur avansą, kadangi, vadovaujantis šios Preliminariosios sutarties 13 punktu, būsimo pirkėjo sumokėtas rezervavimo mokestis galėjo likti būsimam pardavėjui tik tuo atveju, jei būsimas pirkėjas vengtų pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį iki 2017 m. lapkričio 30 d. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekė įvykdyti Preliminariąja sutartimi nustatytus įsipareigojimus, laikydamasis susiformavusios ginčo šalių analogiškos preliminariųjų sutarčių vykdymo praktikos, kai pagrindinę sutartį su atsakove, kaip pardavėja, sudarydavo ieškovo surasti kiti pirkėjai. Pažymėjo, kad dėl sąskaitų arešto jis savo vardu negalėjo ir neketino pirkti žemės sklypo, o pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta su ieškovo nurodytu asmeniu. Nurodė, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nesant ieškovo kaltės, kadangi atsakovė vilkino organizuoti pagrindinės sutarties sudarymą, atsisakė parduoti žemės sklypą ieškovo surastam trečiajam asmeniui pagal šalių nusistovėjusią praktiką, pagrindinės sutarties sudarymą paskyrė Preliminariojoje sutartyje nustatyto termino paskutinę dieną, kai sudaryti pagrindinę sutartį pačiam ieškovui su sutuoktine nebeliko laiko.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimus dėl 2500 Eur sumokėto avanso ir 92,81 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovės, o kitą ieškinio dalį paliko nenagrinėtą; išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktos šalių pasirašytos Preliminariosios sutarties nuostatas, nusprendė, kad ši sutartis atitinka įstatyme įtvirtintą preliminaraus susitarimo sampratą, kurios pagrindu tarp šalių susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai, atsakovei ketinant parduoti jai priklausantį 10 arų ploto žemės sklypą ieškovui, o ieškovui ketinant šį turtą įsigyti iš atsakovės Preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnis).
6. Iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, jog Preliminarioji sutartis 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir išregistruota 2017 m. gruodžio 8 d. Preliminariąją sutartį Nekilnojamojo turto registre įregistravo ieškovas.
7. Pagal Preliminariosios sutarties 5 punktą ieškovas (būsimas pirkėjas) šios sutarties pasirašymo metu sumokėjo atsakovei (būsimai pardavėjai) 2500 Eur dydžio avansą. Tarp šalių nėra ginčo dėl avanso sumokėjimo fakto. Šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 30 d., tačiau nustatytu laiku pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovas nurodė, jog pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta kito pirkėjo vardu. Atsakovė tai paneigė ir nurodė, jog ketino parduoti sklypą ieškovui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tai, kad sutarties tekstą parengė atsakovė, nepaneigia ieškovo pareigos prieš ją pasirašant susipažinti su sutarties sąlygomis bei prisiimti atsakomybę, susijusią su sutarties sąlygų pažeidimu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pats ieškovas įregistravo Preliminariąją sutartį Nekilnojamojo turto registre ir tokiu būdu ją išviešino, nusprendė, jog tai įrodo, kad ieškovas aiškiai suprato ir siekė įtvirtinti šioje sutartyje abiem šalims nustatytas teisines pasekmes.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Preliminariosios sutarties turinį, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, nusprendė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Teismas nurodė, kad sprendžiant bylą neturi reikšmės ieškovo nurodomos priežastys, dėl kurių ieškovas vengė sudaryti pagrindinę sutartį (jo sąskaitų areštas), kadangi iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas, nepaisant Preliminariosios sutarties, neketino savo vardu pirkti atsakovės žemės sklypo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kokiu būdu buvo parduoti ankstesni atsakovės sklypai, kadangi ieškovas neįrodė, kad Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu jis buvo pasirengęs sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove. Priešingai, ieškovo atvykimas į notarų biurą su D. I. patvirtina, jog ieškovas siekė, kad sklypo pirkėjas būtų kitas asmuo. Byloje nepateikta jokio šalių raštiško susitarimo dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo, todėl minėta sutartis yra privaloma abiem šalims ir turėjo būti vykdoma.
9. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog šalys Preliminariosios sutarties 13 punkte susitarė dėl 2500 Eur baudos, jei sutartis nebūtų vykdoma ar netinkamai vykdoma dėl ieškovo (pirkėjo) kaltės. Pripažinus ieškovo (pirkėjo) kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, atsakovei (pardavėjai) atsirado teisinis pagrindas gauti sulygtą baudą dėl sutarties nevykdymo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad per Preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą šalims dėl ieškovo kaltės nesudarius pagrindinės sutarties, ieškovas prarado teisinį pagrindą reikalauti grąžinti 2500 Eur sumokėtą pinigų sumą, dėl to atmetė ieškinio reikalavimą dėl 2500 Eur avanso grąžinimo. Teismas laikė 2500 Eur baudos dydį protingu ir pagrįstu.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo pareiškė tam įgaliojimus turintis asmuo, atsakovė su ieškinio atsiėmimu sutinka, tenkino ieškovo prašymą atsiimti ieškinio reikalavimus dėl 1700 Eur nuostolių atlyginimo ir 63,11 Eur palūkanų priteisimo ir tą ieškinio dalį paliko nenagrinėtą.
11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl 2500 Eur sumokėto avanso ir 92,81 Eur palūkanų priteisimo ieškovui iš atsakovės ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą: ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 2500 Eur sumokėto avanso, 92,81 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo ieškinio teisme priėmimo dienos (2018 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
12. Teisėjų kolegija iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad iki sudarant ginčo Preliminariąją sutartį tarp šalių buvo susiklostę civiliniai bendradarbiavimo teisiniai santykiai, kai ieškovas padėdavo atsakovei parduoti jai priklausiusius žemės sklypus, įforminant preliminariąsias sutartis su ieškovu, kaip būsimu pirkėju, tačiau pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis sudarant su ieškovo pasiūlytu kitu pirkėju. Kadangi atsakovė yra pardavusi ne vieną žemės sklypą ne tik ieškovui, bet ir kitiems pirkėjams, ir turėjo atitinkamą patirtį parduodant nekilnojamąjį turtą, kaip, beje, ir ieškovas, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė buvo silpnesnioji, mažiau patyrusi sutarties šalis.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje neturi reikšmės, kaip anksčiau buvo parduoti kiti atsakovei priklausę sklypai. Atsakovei pripažinus faktą, kad ji ir anksčiau buvo pasirašiusi preliminariąsias sutartis su ieškovu dėl jai priklausiusių sklypų pardavimo, pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis sudarant su ieškovo surastais kitais pirkėjais, ši aplinkybė laikytina įrodyta. Tokia šalių praktika, kai žemės sklypų savininkė, norėdama parduoti turimus sklypus, iš pradžių dėl sklypų būsimo pardavimo sudaro preliminariąsias sutartis su asmeniu, kuris įsipareigoja nupirkti sklypus per nustatytą terminą, o vėliau pastarasis suranda ir galutinį sklypo pirkėją, su kuriuo ir sudaroma pagrindinė sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, teisėjų kolegijos vertinimu, turi net tik preliminariosios sutarties, bet ir komercinio atstovavimo santykių (CK 2.152 straipsnis, 2.154 straipsnio 1 dalis), tarpininkavimo bruožų. Tai neprieštarauja galiojančiam teisiniam civilinių teisinių santykių reguliavimui ir atitinka CK 6.156 straipsnyje suformuluotą sutarties laisvės principą, apimantį teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas, remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija.
14. Teisėjų kolegija nusprendė, kad ankstesnė ginčo šalių preliminariųjų sutarčių vykdymo praktika leido ieškovui tikėtis, kad panašiu būdu, kaip ir anksčiau pasirašytų preliminariųjų sutarčių atveju, galės būti įvykdyta ir Preliminarioji sutartis, t. y. kad ginčo žemės sklypą galės įsigyti ieškovo surasta pirkėja. Pažymėtina, kad atsakovė, teigdama, jog nagrinėjamu atveju buvo susitarta, kad žemės sklypą pirks pats ieškovas, nepaaiškino, kodėl šiuo atveju jai buvo aktualu nukrypti nuo tarp šalių susiklosčiusios praktikos ar kad pirkėjo asmenybė turėjo jai esminę reikšmę, ar kad sutartį sudarius su kita ieškovo pasiūlyta pirkėja nukentėtų jos interesas parduoti sklypą už Preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą. Kaip liudytoja apklausta D. I. savo parodymuose nurodė, kad ji atvyko pas notarą sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ir kad už žemės sklypą būtų atsiskaičiusi banko pavedimu.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nebendradarbiavo, elgėsi nesąžiningai ar kad nedėjo pastangų, jog žemės sklypas būtų parduotas už Preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą tam, kad nenukentėtų pardavėjos interesai. Aplinkybė, kad ieškovas Preliminariąją sutartį buvo įregistravęs viešame registre, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė buvo atvykę pas notarą, jie galėjo sudaryti Preliminariosios sutarties pakeitimą, nustatydami, kad žemės sklypą įsigis ieškovo surasta pirkėja D. I., o pakeitimus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
16. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ginčo šalių veiksmų, lemiančių pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymą, todėl iš dalies priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovo atsakovei sumokėtą avansą įskaityti kaip netesybas. Šalims nepasirašius pagrindinės sutarties, tai sudaro pagrindą ieškovui iš atsakovės priteisti Preliminariosios sutarties pasirašymo dieną ieškovo atsakovei sumokėtą 2500 Eur dydžio avansą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės atsiradimą, kai, esant ikisutartiniams santykiams, viena iš šalių nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai skirtingai kvalifikavo priežastis, nulėmusias pagrindinės sutarties nesudarymą: pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Padarydamas šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai nustatė pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis, nevertino šalių elgesio tiek sutartiniuose, tiek ikisutartiniuose santykiuose, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-479/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-479/2010">3K-3-479/2010</a>). Netinkamas pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių kvalifikavimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą:
17.1.1. ieškovas įrodinėjo, jog atsakovė atsisakė sudaryti žemės sklypo pagrindinę sutartį, kadangi žemės sklypą norėjo įsigyti ne pats ieškovas, o jo surasta pirkėja D. I.. Tokią poziciją ieškovas grindė susiformavusia ginčo šalių analogiškų preliminariųjų sutarčių vykdymo praktika, kai pagrindinę sutartį su atsakove, kaip pardavėja, sudarydavo ieškovo surasti kiti pirkėjai. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas tokiai ieškovo pozicijai, nevertino šalių elgesio tiek sutartiniuose, tiek ikisutartiniuose santykiuose;
17.1.2. atsakovė teisminio nagrinėjimo metu įrodė, kad būtent pats ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi jau pasirašydamas Preliminariąją sutartį žinojo, jog sklypo nepirks. Ieškovas savo iniciatyva, net neinformuodamas atsakovės, 2017 m. rugsėjo 29 d. įregistravo Preliminariąją sutartį Nekilnojamojo turto registre, siekdamas, jog atsakovė žemės sklypo nebegalėtų parduoti kitam pirkėjui. Tokios praktikos šalys neturėjo. Iki tol buvo sudarytos dvi preliminariosios žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys, tačiau nė viena iš jų nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ankstesniais atvejais ieškovas tarėsi su atsakove, derino sutarties pakeitimus, visi veiksmai buvo atliekami su atsakovės žinia. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas nuslėpė nuo atsakovės savo tikruosius ketinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčo atveju neturi reikšmės, kokiu būdu buvo parduoti ankstesni atsakovės sklypai;
17.1.3. apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino ieškovo elgesio: ieškovas Preliminariąją sutartį įregistravo be atsakovės žinios; ieškovas neinformavo atsakovės, jog žemės sklypo pirkėjas yra ne jis, o visiškai kitas asmuo; ieškovo veiksmų eiga patvirtina (tą pripažino ir pats ieškovas), kad, jau pasirašydamas Preliminariąją sutartį su atsakove, jis žinojo, jog sutarties negalės įgyvendinti, kadangi tiek jo, tiek jo sutuoktinės sąskaitoms jau buvo pritaikyti apribojimai;
17.1.4. pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu išsamiai išanalizavo kiekvienos šalies elgesį tiek sutartiniuose, tiek ikisutartiniuose santykiuose, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo atvykimas į notarų biurą su D. I. patvirtina, jog ieškovas siekė, kad sklypo pirkėjas būtų kitas asmuo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra nurodyta jokių motyvų, dėl kokių priežasčių teisėjų kolegija padarė priešingą išvadą.
17.2. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176, 178 straipsniuose, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo nepasirašyta dėl atsakovės kaltės:
17.2.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nevertino bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalių duotų paaiškinimų turinio, nevertino kaip liudytojų apklaustų asmenų parodymų, iš kurių galima daryti pagrįstą išvadą, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės.
17.2.2. Apeliacinės instancijos teismas neperklausė ir nevertino pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašų, kurie įrodo tikruosius ginčo šalių ketinimus. 2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu ieškovas prisipažino, kad Preliminariosios sutarties pasirašymo metu jis jau žinojo, jog dėl jam pritaikytų piniginių apribojimų jis sutarties nustatytais terminais įgyvendinti neturės galimybės. Ieškovas taip pat paaiškino, jog sutartį parengė atsakovė pagal ieškovo pateiktą 2017 metų vasario mėnesio preliminariosios sutarties šabloną. Šios aplinkybės patvirtina ieškovo elgesio nesąžiningumą, kadangi jis, žinodamas, jog negali įsigyti iš atsakovės žemės sklypo, pasirašė Preliminariąją sutartį, ją įregistravo ir iki pat Preliminariojoje sutartyje nurodytos pagrindinės sutarties sudarymo dienos neinformavo atsakovės, kad jis pats nepirks žemės sklypo.
17.2.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo šalys buvo susitikusios 2017 m. lapkričio 22 d. ir susitikimo metu aptarė pagrindinės sutarties pasirašymą bei nustatė konkretų laiką. Ieškovas atsakovei nereiškė jokių prieštaravimų nei dėl pagrindinės sutarties sudarymo vietos ar laiko, nesiūlė atlikti jokių pakeitimų. Be to, likus mažiau nei parai iki pagrindinės sutarties pasirašymo notarų biure (2017 m. lapkričio 29 d.), ieškovas paskambino atsakovei ir, nieko nepaaiškinęs, paprašė atvykti į Registrų centrą. Atsakovei atvykus, ieškovas ją ragino pasirašyti dokumentą, bet ji tą daryti atsisakė. Tai, kad ieškovas, likus mažiau nei parai iki pagrindinės sutarties pasirašymo, bandė apeiti savo paties užregistruotą Preliminariąją sutartį, pradėjo aiškėti tik vėliau, atsakovei grįžus namo ir pamačius iš notarų biuro 2017 m. lapkričio 29 d. gautą elektroninį laišką, iš kurio buvo matyti, kad ieškovas notarų biurui 2017 m. lapkričio 29 d. atsiuntė ne savo, o visiškai kito žmogaus duomenis. Nepaisant to, jog prieš keletą valandų šalys buvo susitikusios Registrų centre, ieškovas apie jokį kitą pirkėją atsakovei nieko nebuvo užsiminęs.
17.2.4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, atsakovei atvykus pasirašyti pagrindinės sutarties, ieškovas į notarų biurą atvyko su D. I.. Tik notarų biure ieškovas pranešė atsakovei, kad tai yra naujoji pirkėja. Notarė nurodė ieškovui, kad pirkėjas turi būti tas pats asmuo, su kuriuo sudaryta įregistruota Preliminarioji sutartis. Ieškovas savo vardu pirkti žemės sklypą atsisakė, nurodydamas, kad dėl savo veiklos yra skolingas valstybei, o jam nupirkus sklypą savo vardu, valstybė konfiskuotų šį žemės sklypą, todėl jis nori pirkti žemės sklypą kito žmogaus, t. y. D. I., vardu.
17.2.5. Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad šalys notarų biure galėjo atlikti sutarties pakeitimus ir pakeisti pirkėjo duomenis, tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo, tiek ieškovas, tiek pati D. I. žemės sklypą galiausiai pirkti atsisakė. Notarei dar kartą paaiškinus, kad pagal įstatymą pirkėjas turi būti tas asmuo, kuris nurodytas Registrų centre įregistruotoje Preliminariojoje sutartyje, ieškovas, skirtingai nei teigia atsiliepimuose apeliaciniam teismui, atsisakė pirkti savo vardu ar su sutuoktine žemės sklypą ir pats paliko notarės kabinetą. Tuo tarpu D. I. sklypą pirkti atsisakė, išgirdusi ieškovo nurodytas priežastis, dėl ko jis nenori sklypo pirkti savo vardu.
17.3. Ieškovas pažeidė beveik visas savo paties įregistruotos Preliminariosios sutarties sąlygas: nepagrįstai atsisakė būti pirkėju; iki nustatyto termino pabaigos sklypo nenupirko; Registrų centre, likus mažiau nei parai iki sutarto pagrindinės sutarties pasirašymo, nuslėpė tikruosius ketinimus ir su atsakove dėl jokių sutarties pakeitimų nesitarė, taip pažeisdamas Preliminariosios sutarties 13 punktą. Atsakovė nebuvo informuota ir nežinojo apie turto pardavimą tretiesiems asmenims; ginčo šalims susitikus dėl pagrindinės sutarties sudarymo sąlygų aptarimo, ieškovas kartojo, kad jis pats asmeniškai pirks žemės sklypą, ir dėl jokių kitų asmenų nesitarė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas, skirtingai nei anksčiau, užregistravo Preliminariąją sutartį, siekdamas tik savo teisių įgyvendinimo užtikrinimo, bijodamas atsakovės veiksmų, jei ji sužinotų apie pasikeitusią jo finansinę situaciją.
17.4. Ieškovui užregistravus Preliminariąją sutartį viešame registre ir pasirinkus nebendradarbiauti su atsakove, iki pat nustatytos pagrindinės sutarties sudarymo dienos neatskleidžiant apie kitą pirkėją, pačiam ieškovui iš notarės buvo puikiai žinoma, kad tol, kol Preliminarioji sutartis įregistruota viešame registre, pirkėjas pagal įstatymą turi būti pats ieškovas, priešingu atveju atsakovei grėstų sankcijos. Tai, kad jis, tai žinodamas, atsivedė kitą pirkėją, įrodo, kad ieškovas siekė, jog atsakovei atsirastų pareiga pagal Preliminariąją sutartį sumokėti baudą, priešingu atveju jis būtų tiesiog jau Registrų centre paaiškinęs atsakovei apie kitą pirkėją ir apie tai, kad, norint perleisti sklypą kitam pirkėjui, reikia išregistruoti Preliminariąją sutartį. Tokios sutarčių praktikos, priešingai nei teikia ieškovas, tarp ginčo šalių tikrai nebuvo.
17.5. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts. Kome, 1994, p. 50–52; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Ieškovas jokiais leistinais įrodymais neįrodė savo finansinės galimybės sudaryti pagrindinę sutartį ir ją įvykdyti, o byloje surinktų įrodymų duomenimis buvo paneigti ieškovo ketinimai sudaryti pagrindinę sutartį.
17.6. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo elgesio teisėtumo, esant ikisutartiniams santykiams, nevertino pareigos bendradarbiauti aspektu, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176, 178 straipsniuose, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje:
17.6.1. nagrinėjamoje byloje ieškovo elgesys pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip pareigos bendradarbiauti pažeidimas, kuris yra pagrindas taikyti ieškovui civilinę atsakomybę. Ieškovas turėjo pareigą dėti pastangas sudaryti pagrindinę sutartį, bet šios pareigos nevykdė dėl nepateisinamų priežasčių, todėl CK 6.163 straipsnis taikytas tinkamai. Vertinant, kuri iš šalių pažeidė preliminariąją sutartį UNIDROIT principų aspektu, atsižvelgtina į tai, kuri iš šalių pažeidė pareigą bendradarbiauti;
17.6.2. apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada, jog atsakovė atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, yra nepagrįsta jokiais bylos įrodymais, buvo padaryta pažeidžiant įrodymų sąsajumo taisyklę, nevertinant šalių paaiškinimų, duotų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, neatsižvelgiant į liudytojų parodymus bei kitų byloje esančių objektyvių įrodymų visetą. Tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažinus, jog atsakovė įrodė, kad pagrindinė sutartis per Preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą buvo nesudaryta dėl ieškovo kaltės.
2. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Jei kasacinis teismas nustatytų, kad egzistuoja kasaciniame skunde nurodyti pagrindai, ieškovas prašo nepalikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo, o pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nutartį. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
18.1. Atsakovė kasacinį skundą grindžia beveik vien tik tikrovės neatitinkančiomis naujomis tariamomis faktinėmis aplinkybėmis ir naujais argumentais, kurių ji nereiškė ir neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme, o daugeliu atvejų – apeliacinės instancijos teisme, dėl to teismai tų aplinkybių nenagrinėjo.
18.2. Ieškovas mėgino Preliminariąją sutartį vykdyti pagal susiformavusią ginčo šalių analogiškų preliminariųjų sutarčių vykdymo praktiką, kai pagrindinę sutartį su atsakove, kaip pardavėja, sudarydavo ieškovo surasti kiti pirkėjai. Ginčo šalių preliminariųjų sutarčių vykdymo praktika leido tikėtis, sudarė pagrindą lūkesčiui, kad tokiu būdu galės būti įvykdyta ir Preliminarioji sutartis. Be to, atsakovei nebuvo jokio skirtumo, kam parduoti žemės sklypą, jeigu tik atsakovė gauna norimą kainą.
18.3. Ieškovas ne tik niekada neatsisakė pats sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet niekada ir nevengė jos sudaryti. Tačiau atsakovė, nebendradarbiaudama su ieškovu ir veikdama nesąžiningai, sudarė tokias aplinkybes, kuriomis ieškovui neliko galimybių suorganizuoti pagrindinės sutarties sudarymą žemės sklypą įsigyjant kartu su savo sutuoktine. Po to, kai ieškovas paragino atsakovę inicijuoti pagrindinės sutarties sudarymą, atsakovei kreipusis į savo pasirinktą notarę tik paskutinę termino dieną į darbo dienos pabaigą (2017 m. lapkričio 30 d., 16 val.), šalims buvo paskirtas laikas atvykti sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo metu šalys ir ieškovo surasta žemės sklypą ketinusi pirkti potenciali pirkėja D. I. atvyko į notarų biurą, kad sudarytų pagrindinę sutartį su atsakove, tačiau atsakovė jai žemės sklypą parduoti atsisakė. Apie tai atsakovė ieškovą informavo tik paskutinę Preliminariosios sutarties įvykdymo termino dieną – o būtent 2017 m. lapkričio 30 d. po 16 val. notarų biure. Atsakovė (ir jos pasitelkta notarė) niekada iki pat paskutinio momento (ieškovo manymu, apgalvotai, kad nepaliktų galimybių ieškovui suorganizuoti pagrindinės sutarties sudarymo, jam kartu su sutuoktine įsigyjant žemės sklypą) neinformavo ieškovo, kad pagrindinės sutarties su ieškovo surasta pirkėja nesudarys. Tuomet ieškovui nebebuvo likę laiko suorganizuoti sutuoktinės pasirengimo sandoriui, jos atvykimo į notarų biurą ir sandorio sudarymo, o dėl jo sąskaitoms Valstybinės mokesčių inspekcijos taikytų suvaržymų ieškovas neturėjo galimybių pats sudaryti ir įvykdyti pagrindinę sutartį.
18.4. Atsakovė apie Preliminariosios sutarties įregistravimą žinojo iš anksto. Be to, viešų registrų duomenys yra vieši, o Preliminariosios sutarties įregistravimas Nekilnojamojo turto registre niekaip nepažeidė atsakovės teisių ir teisėtų interesų. Teismai nutartyje ir ja panaikintame sprendime nenustatė, kad ankstesnės preliminariosios sutartys nebūtų buvusios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o ieškovas ir atsakovė būtų taręsi dėl jų pakeitimų, juos derinę, nes atsakovė tokia aplinkybe nesirėmė.
18.5. Notarė nepaneigė galimybės atsakovei sudaryti sandorį su D. I. vienu iš šių būdų: jei šalys sudarytų Preliminariosios sutarties pakeitimą, nustatydamos, kad žemės sklypą įsigis D. I.; jei ieškovas raštu patvirtintų, kad neprieštarauja, jog atsakovė žemės sklypą parduotų D. I.; jei šalys nutrauktų Preliminariąją sutartį, o atsakovė su D. I. sudarytų pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl tai, kad Preliminarioji sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nebuvo ir negalėjo būti kliūtis atsakovei parduoti žemės sklypą D. I..
18.6. Pagrindo taikyti baudą atsakovei negalėjo atsirasti, jei atsakovė būtų pardavusi žemės sklypą ieškovo surastai pirkėjai, pačiam ieškovui dėl to sutinkant. Ieškovas neprieštaravo Preliminariosios sutarties pakeitimų sudarymui ar patvirtinimo pasirašymui, kad jis neprieštarauja, jog pirkėjas būtų jo surastas asmuo. Galiausiai ieškovas net ir nereiškė ieškinio reikalavimo priteisti kokią nors baudą iš atsakovės.
18.7. Jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina atsakovės teiginio apie tai, kad žemės sklypas D. I. buvo nereikalingas, o tik būtų buvęs perkamas jos vardu. Be to, byloje nėra įrodymų, kad D. I. atsisakė pirkti žemės sklypą ar kad neturėjo pinigų šiam sklypui įsigyti.
18.8. Ieškovas neužsiima žemės sklypų pirkimu. Jo individuali veikla yra gyvenamųjų namų statybos ant jo klientų – fizinių asmenų – įsigytų žemės sklypų organizavimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad ieškovas turi patirties įsigydamas nekilnojamuosius daiktus, nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Nors ieškovas su atsakove ir buvo sudarę keletą preliminariųjų sutarčių, jos nereiškia itin didelės ieškovo patirties nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo srityje, pagal jas žemės sklypų ieškovas nepirko, o pirko ieškovo surasti kiti pirkėjai. Ieškovo įsitikinimu, prekyboje žemės sklypais atsakovės patirtis yra kur kas didesnė nei ieškovo, nes ji yra pardavusi apie 10 žemės sklypų, panašių į ginčo atveju pagal Preliminariąją sutartį neperleistą žemės sklypą.
18.9. Atsakovė nenurodo, kaip konkrečiai apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo pareigą ir įrodinėjimą reguliuojančias teisės normas, t. y. atsakovė nenurodo, kokias konkrečiai įrodymų vertinimo taisykles apeliacinės instancijos teismas pažeidė, dėl kurių konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo jis nepadarė išvadų, neįvardija, į kuriuos pagrindinius ginčo klausimus teismas esą neatsakė. Apeliacinės instancijos teismas sistemiškai įvertino šalių elgesį ikisutartiniuose bei sutartiniuose santykiuose, taip pat ir bylos aplinkybių visumą ir padarė iš nustatytų aplinkybių išplaukiančias konkretizuotas ir detalizuotas, logiškas ir pagrįstas teismo išvadas. Atsakovė negali žinoti, kad teismas, pasitarimų kambaryje priimdamas sprendimą, neperžvelgė ar neįvertino kurių nors byloje esančių įrodymų, ar neklausė kurių nors teismo posėdžių garso įrašų.
18.10. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nesiaiškino tikrųjų preliminariosios sutarties šalių ketinimų, o vien rėmėsi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), neatsižvelgė į šalių tarpusavio santykių praktiką ir šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, kad tikrasis atsakovės ketinimas sudarant Preliminariąją sutartį buvo parduoti žemės sklypą (nesvarbu kam), o tikrasis ieškovo ketinimas buvo tas, kad žemės sklypą įsigytų jo surastas pirkėjas. Šie šalių ketinimai suprantami iš įprasto pardavėjo intereso sudarant įprastą preliminariąją ir pirkimo–pardavimo sutartį, iš to, kad atsakovei nebuvo jokio skirtumo, kam parduoti žemės sklypą, bei ginčo šalių suformuotos analogiškų preliminariųjų sutarčių vykdymo praktikos (sudarant preliminariąją sutartį ne tik ieškovas nesureikšmino to, kad jis pats įvardytas būsimuoju pirkėju; to anksčiau nesureikšmindavo ir atsakovė).
18.11. Nors dėl pagrindinės sutarties nesudarymo iš tiesų nesunku įžvelgti atsakovės kaltę, to nutartyje apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo – atsakovės kaltės klausimas nebuvo įrodinėtina aplinkybė byloje.
18.12. Kasacinio skundo argumentus, kad ieškovas nevykdė pareigos bendradarbiauti ir dėl finansinių sunkumų nesiekė ir vengė sudaryti pagrindinę sutartį, paneigia šios aplinkybės: ieškovas ragino atsakovę inicijuoti pagrindinės sutarties sudarymą; gavęs informaciją apie reikalingumą išregistruoti Preliminariąją sutartį iš Nekilnojamojo turto registro, dėl to vyko į Registrų centrą, kvietėsi atvykti ir atsakovę; surado ir į notarų biurą atsivedė kitą pirkėją; veikė pagal šalių anksčiau sudarytų preliminariųjų sutarčių vykdymo praktiką; net ir vėliau siūlė atsakovei nupirkti žemės sklypą; neatsisakė su atsakove sudaryti pagrindinės sutarties kartu su savo sutuoktine, tačiau apie tokią galimybę per vėlai sužinojo; ieškovo finansinius sunkumus sudarė ne lėšų trūkumas, o jo bankų sąskaitoms pritaikyti suvaržymai.
18.13. Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovė visiškai nebendradarbiavo su ieškovu vykdant Preliminariąją sutartį: iki pat termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos neorganizavo pagrindinės sutarties sudarymo; pagrindinės sutarties sudarymą paskyrė paskutinę termino pagrindinei sutarčiai sudaryti dieną darbo laiko pabaigoje; atvykusi į VĮ Registrų centrą, be motyvų nesutiko pasirašyti atitinkamo prašymo dėl Preliminariosios sutarties išregistravimo; nepateikė ieškovui jokios notarės atsakovei teiktos informacijos apie sandorio sudarymo ieškovui kartu su sutuoktine galimybę; iš anksto turėjusi informaciją apie tai, kad žemės sklypą ketina įsigyti ieškovo surasta pirkėja, neinformavo ieškovo, kad šiai pirkėjai atsakovė žemės sklypo neparduos; po 2017 m. lapkričio 30 d. ignoravo visus ieškovo bandymus susitarti.
18.14. Net ir konstatavus atsakovės kasaciniame skunde nurodytų pagrindų egzistavimą, nagrinėjamu atveju nebūtų pagrindo tenkinti kasacinio skundo reikalavimo dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo palikimo galioti, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatskleidė bylos esmės, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, taip pat priėjo prie paviršutiniškų ir nepagrįstų išvadų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl civilinės atsakomybės preliminariosios sutarties šaliai taikymo nesudarius pagrindinės sutarties
3. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).
4. Sudarant preliminariąją sutartį, prisiimama pareiga ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams.
5. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA5LTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-209-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-209-695/2018">e3K-3-209-695/2018</a>, 26 punktas).
6. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pažymi, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019 46 punktą).
8. Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2007">3K-7-304/2007</a>; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkzLTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-193-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-193-469/2019">e3K-3-193-469/2019</a> 43 punktą). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 21 punktas).
9. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 22 punktas).
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA5LTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-209-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-209-695/2018">e3K-3-209-695/2018</a> 42 punktą).
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, atsakovei ketinant parduoti sau priklausantį 10 arų ploto žemės sklypą ieškovui, o ieškovui ketinant šį turtą įsigyti iš atsakovės, tarp šalių buvo pasirašyta Preliminarioji sutartis. Ieškovas (būsimas pirkėjas) šios sutarties pasirašymo metu sumokėjo atsakovei (būsimai pardavėjai) 2500 Eur dydžio avansą. Tarp šalių nėra ginčo dėl avanso sumokėjimo fakto. Šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 30 d., tačiau nustatytu laiku pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Preliminariosios sutarties 13 punkte nurodyta, kad, būsimam pirkėjui nepagrįstai vengiant sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu, avansas (vadinamas rezervavimo mokesčiu) lieka būsimam pardavėjui, teismai pagrįstai šią sutarties sąlygą kvalifikavo kaip susitarimą dėl netesybų (baudos).
12. Byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių vertinimo preliminariosios sutarties nuostatų kontekste, t. y. dėl vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – kaltės nustatymo. Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad ieškovas, nepaisydamas Preliminariosios sutarties, neketino pirkti atsakovės žemės sklypo savo vardu; ieškovas Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2017 m. lapkričio 30 d., nebuvo pasirengęs sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove; priešingai, ieškovo atvykimas į notarų biurą su D. I. patvirtina, jog ieškovas siekė, kad sklypo pirkėjas būtų kitas asmuo; byloje nepateikta jokio šalių raštiško susitarimo dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo, todėl minėta sutartis yra privaloma vykdyti visa apimtimi abiem šalims. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovas, sudarydamas Preliminariąją sutartį, žinojo savo finansinę padėtį (lėšoms banko sąskaitose taikomus apribojimus ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovas žemės sklypo savo vardu pirkti neketino.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad paskutinę Preliminariojoje sutartyje nustatyto termino dieną 2017 m. lapkričio 30 d. 16 val. į notarų biurą sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties buvo atvykę: ieškovas, jis atsivedė ir vietoj savęs pasiūlė kitą potencialią būsimą pirkėją, kaip liudytoją byloje apklaustą D. I., kuri ketino pirkti sklypą, ir atsakovė. Tačiau atsakovė atsisakė sklypą parduoti šiai pirkėjai. Vertindamas šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog negalima teigti, kad ieškovas nebendradarbiavo ir elgėsi nesąžiningai, kad nedėjo pastangų, kad žemės sklypas būtų parduotas už Preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą ir pardavėjos interesai nenukentėtų; aplinkybė, kad ieškovas Preliminariąją sutartį buvo įregistravęs viešame registre, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados; kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė, t. y. Preliminariosios sutarties šalys, buvo atvykę pas notarą, jie galėjo sudaryti Preliminariosios sutarties pakeitimą, nustatydami, kad žemės sklypą įsigis ieškovo surasta pirkėja D. I., ir pakeitimus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
14. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Taigi, preliminarioji sutartis taip pat yra šalių tarpusavio suderintos valios išraiška dėl kitos sutarties sudarymo ateityje aptartomis sąlygomis.
15. Kaip jau nurodyta šios nutarties 28–29 punktuose, jokie Preliminariosios sutarties pakeitimai padaryti nebuvo, ši sutartis buvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt.; draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas taikomas ir nuosavybės teisės objektų savininkams sudarant sutartis dėl šių objektų naudojimo, valdymo ir disponavimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors atsakovei ieškovas siūlė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su kita pirkėja, šalims nesusitarus dėl Preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo, atsakovė tokios pareigos neturėjo. Daikto savininkas turi teisę nuspręsti jam priklausančio daikto likimą, pasirinkti, kam parduoti jam nuosavybės priklausantį daiktą, be kita ko, pirkėjo asmuo pardavėjui gali būti svarbus dėl įvairių priežasčių, pvz., dėl pirkėjo mokumo garantijų ir pan.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinys dėl avanso grąžinimo galėtų būti atmestas atsakovui įrodžius, jog ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tai tokios sutartinės nuostatos yra pagrindas asmeniui taikyti netesybas, nebent jis įrodytų sutartinę civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA5LTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-209-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-209-695/2018">e3K-3-209-695/2018</a>, 42 punktas).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma ir šios nutarties 31 punkte nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad atsakovė (būsima pardavėja) savo pareigas pagal Preliminariąją sutartį vykdė tinkamai, o ieškovas pats sutarties sudaryti neketino, vietoje savęs sutarties sudarymo dieną siūlė kitą asmenį, su kuriuo ieškovė laisva valia turėjo teisę atsisakyti sutartį sudaryti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl priežasčių, kurios priklausė nuo ieškovo valios, kadangi jau sudarydamas Preliminariąją sutartį ieškovas žinojo apie jo sąskaitoms taikomą areštą, taip prisiėmė galimą riziką, pripažino, jog sklypo savo vardu pirkti neketino. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės netesybų forma taikymą dėl preliminariosios sutarties pažeidimo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nurodytos šios nutarties 25 punkte, todėl šio teismo procesinis sprendimas naikintinas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
19. Tenkinus kasacinį skundą, laikytina, kad ieškovo ieškiniu pareikšti reikalavimai buvo atmesti visiškai. Todėl atsakovei iš ieškovo priteistinas ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimas.
20. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (2019 m. lapkričio 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. 268), o kasaciniame teisme – 700 Eur už advokato teisinę pagalbą (2020 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. 291) ir 58 Eur išlaidų, sumokant žyminį mokestį (2020 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. 292).
21. Prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateikti tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11, 8.12 punktuose nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, atsakovei iš ieškovo priteistina iš viso 1258 Eur (500 Eur + 700 Eur + 58 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą.
Priteisti atsakovei L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1258 (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt aštuonis) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Algirdas Taminskas
