Civilinė byla Nr. e3K-3-76-469/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22138-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. U. (D. U.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo pagal pareiškėjo D. U. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinės būklės akto – gimimo įrašo – duomenų apie tautybę pakeitimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas teismo prašė pripažinti negaliojančia ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. liepos 2 d. išvadą Nr. A136-22280/19(2.4.1.55-TD1), įpareigoti papildyti gimimo įrašą tautybe (duomenys neskelbtini) ir išduoti naują gimimo įrašą.
3. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą, kuria nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo papildyti jo gimimo įrašą tautybe (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėjas teigia, kad skundžiama išvada pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes jis yra (duomenys neskelbtini). Jo gimimo įraše nėra nurodoma tautybė, nes tėvai nenorėjo nurodyti vaiko tautybės ir palikti pareiškėjui galimybę pačiam save identifikuoti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškimo netenkino.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjo vardas ir pavardė iki jų pakeitimo buvo L. A. ir jo gimimo liudijime tautybė nėra nurodyta. Pareiškėjo gimimo įraše, sudarytame (duomenys neskelbtini), jo tėvo tautybė nurodyta (duomenys neskelbtini), motinos tautybė – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė savo tėvo gimimo liudijimą, kuriame jo senelių tautybė nenurodyta. Pareiškėjo santuokos sudarymo akto įraše, taip pat ir Lietuvos Respublikos gyventojų registre jo tautybė nurodoma (duomenys neskelbtini).
7. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2019 m. liepos 2 d. išvadoje nurodė, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo gimimo įrašas galėtų būti papildytas tautybe (duomenys neskelbtini), priešingai, civilinės būklės aktų įrašuose nurodyta jo tautybė – (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsniu, pareiškėjo prašymo netenkino.
8. Vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu. Pagal 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 43.2 punktą, jei tėvų tautybės skirtingos, tėvų susitarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos tautybė. Taigi esamas teisinis reguliavimas nustato, kad vaiko tautybė turi sutapti su vieno iš tėvų tautybe. Jei pilnametis asmuo siekia pakeisti ar papildyti įrašą savo gimimo įraše, teismas sprendžia, jog pareiškėjas turi teisę pasirinkti savo tautybę pagal tėvo arba motinos tautybę.
9. Įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo vienas iš tėvų ar vienas iš senelių buvo (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su tėvais nebendravo ir neklausė, kodėl gimimo liudijime nenurodyta jo tautybė, todėl teismas kaip subjektyvaus pobūdžio prielaidas atmetė pareiškėjo teiginius, kad gimimo įraše jo tautybė nenurodyta, pareiškėjo tėvams norėjus palikti pareiškėjui galimybę pačiam save identifikuoti ir suvokti.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tiesiogiai neįtvirtinta teisė asmeniui priskirti save pagal pageidavimą pasirinktai tautybei. Nors pareiškėjo siekiui pakeisti įrašą apie jo tautybę neprieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teisę papildyti savo gimimo akto įrašą turi įgyvendinti laikydamasis tokios teisės įgyvendinimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. Taisyklių 125 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta.
11. Pareiškėjo nurodytame Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT, Teismas) 2010 m. balandžio 27 d. sprendime byloje Ciubotaru prieš Moldovą, peticijos Nr. 27138/04/2010, konstatuota, kad asmens tautybės identifikavimas yra privataus gyvenimo aspektas, saugomas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija). EŽTT nurodė, kad, atsižvelgiant į istorines Moldovos Respublikos aplinkybes, valdžios institucijų reikalavimas, kad pareiškėjas įrodytų, jog vienas iš jo tėvų buvo registruotas kaip rumunas, vertintina kaip neproporcinga pareiga. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas pakeisti jo įrašą apie tautybę savo dokumentuose nebuvo vien tik subjektyvi jo nuomonė apie savo tautybę – pareiškėjas galėjo parodyti objektyviai patikrinamus ryšius su rumunų tauta – kalbą, vardą, empatiją ir kita.
12. Taigi, sprendžiant dėl pareiškėjo pageidavimo pasirinkti tautybę, taip pat turi būti vertinami objektyviai patikrinami įrodymai. Pateikti liudytojo Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininko M. Š. (M. Š.) raštas dėl pareiškėjo ir parodymai nelaikytini pakankamais įrodymais, kuriais remiantis galima būtų tvirtinti esant objektyvius kriterijus, kurie patvirtintų pareiškėjo ryšius su žydų tauta, kadangi, kaip paaiškino liudytojas teismo posėdžio metu, bendruomenės nariu pareiškėjas yra apie dvejus metus; taip pat nors M. Š. rašte nurodoma, jog pareiškėjas lankosi ir meldžiasi sinagogoje visų žydų religinių švenčių metu, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad į sinagogą eina tik per pagrindines šventes. Pareiškėjas teigė, kad nuo 1967 metų gyveno žydų šeimoje, lankė žydų viešąją biblioteką, laikosi šabo, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Pareiškėjo pateikta 2016 m. lapkričio 28 d. lingvisto nuomonė taip pat neleidžia daryti išvados apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini) kilmę, nes joje nurodoma galima prielaida, kad U. pavardės turėtojais galėjo būti tiek vokiečių, tiek žydų tautybės asmenys. Pareiškėjas posėdžio metu teigė, kad jidiš kalbos nemoka.
13. Įvertinęs pareiškėjo argumentus ir juos grindžiančius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo pateikti įrodymai ir paaiškinimai nėra pakankami manyti apie jo priklausomumą (duomenys neskelbtini) etninei grupei. Žydų kapaviečių tvarkymas, bendravimas su kitais žydais, koncertų lankymas ir kt. nelaikytini kriterijais, sudarančiais pagrindą papildyti pareiškėjo gimimo akto įrašą pageidaujama tautybe. Be to, iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir aktyvios veiklos, duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėjas, pasirinkęs save priskirti (duomenys neskelbtini) tautybei, nėra atsidūręs nepalankioje padėtyje ir nevaržomai gali naudotis su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis.
14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinį skundą, 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams, pažymėdama, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė pateiktus pareiškėjo rašytinius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, jog nurodytų duomenų nepakanka pareiškėjo prašymui dėl tautybės pakeitimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę, o kai tėvų tautybės skiriasi, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu arba paliekama neįrašyta. Vis dėlto tėvų pasirinkimas tautybės į vaiko gimimo liudijimą neįrašyti negali užkirsti kelio vėliau tam asmeniui suaugus ir gebant pasirinkti, su kokia tauta jis save identifikuoja, pačiam kreiptis į kompetentingas institucijas dėl tokio įrašo papildymo. Tautybė sudaro vieną esminių žmogaus identiteto pagrindų, todėl toks reikalavimas pateikti tautybę įrodančias aplinkybes, atsisakymas įrašyti pareiškėjo tautybę į civilinės būklės aktų įrašus savaime pažeidžia pareiškėjo teises. Be to, įstatymą aiškinant plačiai, būtina įvertinti bylos aplinkybes ir jų kontekstą. Vienas svarbiausių įrodymų, kurių teismai nevertino, yra Švenčionių rajono žydų bendruomenės raštas, kuriuo patvirtinama, kad pareiškėjas vienareikšmiškai išreiškia savo tautinį ir kultūrinį identitetą. Taip pat svarbus yra Tautinių mažumų departamento raštas, kuriuo išreiškiama nuomonė, kad, esant situacijai, kada visos faktinės aplinkybės, vadovaujantis protingumo principu, yra aiškiai suprantamos, reikėtų laikytis Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvencijos reikalavimų – tautybė neturėtų būti nustatoma išimtinai pagal gyventojų registro duomenis, o asmens reikalaujama savo tautybę įrodinėti teisme. Valstybė, atstovaujama Civilinės metrikacijos skyriaus, atsisakydama pakeisti tautybės įrašą, nepaisydama nei asmens, nei bendruomenės nuomonės, pažeidė pareiškėjo teisę į privatų asmens gyvenimą, Konvencijos 8 straipsnio bei Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 1, 3 straipsnių nuostatas.
16.2. Teismai, suteikdami reikšmę vien tik rašytiniams dokumentams, kurių dėl laikmečio sunkumų neišliko, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimą, kuriame nurodyta: „Kokiai tautybei priklausyti – tai asmens apsisprendimo reikalas, t. y. niekas, išskyrus patį asmenį, negali spręsti jo priskyrimo kokiai nors tautybei klausimo.“ Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino EŽTT sprendimą byloje Ciubotaru prieš Moldovą, kuriame pažymėta, kad valdžios institucijos neprivalo patenkinti prašymo dėl etninės kilmės įrašo pakeitimo, jei asmuo savo priklausymą konkrečiai etninei grupei grindžia vien subjektyviomis, nepagrįstomis priežastimis, tačiau, jei asmuo gali pateikti objektyviai patikrinamus įrodymus, pagrindžiančius savo sąsajas su konkrečia etnine grupe, tokius kaip kalba, vardas, empatija ir kt., prašymas turėtų būti nagrinėjamas. Taigi EŽTT nustatė tam tikrus kriterijus, kuriems esant galima būtų spręsti apie asmens savęs priskyrimą atitinkamai tautybei: tai kalba, vardas, empatija ir kt. Svarbiausia tai, jog tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje nurodyta, jog asmuo neprivalo įrodinėti savo priklausymo tam tikrai tautybei. Pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus yra akivaizdu, jog jis save sieja su žydų tauta, turi tai pagrindžiantį vardą, laikosi tradicijų, augo žydų šeimoje, kurioje buvo puoselėjami žydų tautai būdingi papročiai. Vis dėlto svarbiausia aplinkybė yra paties asmens suvokimas.
17. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Pagal Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnį gimimo įraše vaiko tautybė gali būti įrašyta tik pagal tėvų tautybę. Taisyklių 125 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta, o 126 punkte nurodyta, kad civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar pildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius turi teisę pakeisti tautybę, jeigu su asmens prašymu yra pateikti šią aplinkybę pagrindžiantys dokumentai. Esamas teisinis reglamentavimas nustato, kad vaiko tautybė turi sutapti su vieno iš tėvų tautybe.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl asmens teisės reikalauti pakeisti tautybės duomenis civilinės būklės akto įraše
18. Tautybė tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje traktuojama ir saugoma kaip asmens teisės į tapatybę (identitetą) dalis.
19. Konstitucijos 37 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. Šia konstitucine norma visoms Lietuvos teritorijoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms yra garantuojamas tautinio identiteto išsaugojimas, kultūros tęstinumas, tautinė saviraiška (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas). Diskriminuoti ar teikti privilegijas dėl tautybės draudžiama (Konstitucijos 29 straipsnis).
20. 1995 m. vasario 1 d. priimtos Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvencijos (ją Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2000 m. kovo 23 d.) preambulėje nustatyta, kad pliuralistinė ir tikrai demokratiška visuomenė turėtų ne tik gerbti visų tautinėms mažumoms priklausančių asmenų etninį, kultūrinį, kalbinį ir religinį savitumą, bet ir sudaryti tinkamas sąlygas tam savitumui reikštis, jį saugoti ir plėtoti. Kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti, ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje (Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).
21. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) neįtvirtina teisės į tautybę (angl. ethnicity) ar pilietybę (angl. nationality). Tačiau šios teisės ginamos remiantis Konvencijos 8 straipsniu, įtvirtinančiu teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Asmens etninė tapatybė EŽTT praktikoje traktuojama kaip esminis asmens privataus gyvenimo ir tapatybės aspektas (EŽTT 2010 m. balandžio 27d. sprendimas byloje Ciubotaru prieš Moldovą, peticijos Nr. 27138/04, 49 punktas).
22. EŽTT praktikoje nurodoma, kad taikant Konvencijos 8 straipsnį svarbų vaidmenį vaidina asmens autonomijos sąvoka. Minėtas straipsnis apsaugo individo asmeninę sritį, įskaitant teisę nustatyti jo, kaip žmogaus, tapatybės detales. Tai apima įvairius asmens socialinio identiteto aspektus, kaip, pavyzdžiui, vardą ir atvaizdą, taip pat religiją, etninę kilmę ir seksualinę orientaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 30562/04 ir 30566/04, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
23. Konvencijos 8 straipsnis apima tiek pozityviąsias, tiek negatyviąsias pareigas. Valstybė turi ne tik susilaikyti nuo kišimosi į asmens privatų ir šeimos gyvenimą, bet ir apsaugoti asmenis nuo jų teisių į asmeninį ir šeimos gyvenimą pažeidimų, be kita ko, priimdama atitinkamus teisės aktus. Ribas tarp teigiamų ir neigiamų valstybės įsipareigojimų pagal šią nuostatą ne visada įmanoma tiksliai apibrėžti, vis dėlto taikomi principai yra panašūs. Abiejuose kontekstuose reikia atsižvelgti į būtiną pasiekti teisingą pusiausvyrą tarp konkuruojančių asmens ir visos bendruomenės interesų, ir abiem atvejais valstybė pripažįstama turinčia tam tikrą vertinimo laisvę (EŽTT 2010 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje Ciubotaru prieš Moldovą, peticijos Nr. 27138/04, 50 punktas).
24. Teisės aktai nenustato tautybės sąvokos apibrėžimo, tai – sociologijos mokslo dalykas. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje nurodoma, kad tautybė – žmogaus priklausymas kuriai nors tautai ar nacijai. Tautybę dažniausiai lemia asmens kilmė. Skirtingų tautybių tėvų vaikas gali save tapatinti su kuria nors viena jų arba abiem. Tautybė yra demografinis duomuo (gali būti nurodoma asmens dokumentuose, kai kur – privalomai) (Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. <https://www.vle.lt/straipsnis/pilietybe/>).
25. Kituose enciklopediniuose šaltiniuose nurodoma, kad etninė grupė arba tautybė yra grupė žmonių, kurie susitapatina tarpusavyje remdamiesi bendrais požymiais, skiriančiais juos nuo kitų grupių, pvz., bendros tautosakos, protėvių, kalbos, istorijos, visuomenės, kultūros, tautos, religijos, socialinio elgesio jų gyvenamojoje vietovėje. Kalbos keitimo, akultūracijos, įvaikinimo ir religinio atsivertimo būdu asmenys ar grupės laikui bėgant gali pereiti iš vienos etninės grupės į kitą. Mokslininkai vis dar nesutaria dėl tautybės pobūdžio. „Primordialistai“ etnines grupes vertina kaip tikrovės reiškinius, kurių išskirtinės savybės išliko nuo tolimos praeities. Kiti etnines grupes vertina kaip socialinę konstrukciją, tapatybę, kuri priskiriama remiantis visuomenės priimtomis taisyklėmis (Vikipedija [interaktyvus]. <https://en.wikipedia.org/wiki/Ethnic_group>).
26. EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad tautybės samprata sietina su visuomenės grupių, pasižyminčių bendra etnine kilme, religiniu tikėjimu, bendra kalba ar kultūra, tradicijomis, idėja (EŽTT 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimas byloje Sejdic and Finci prieš Bosniją ir Hercogoviną, peticijos Nr. 27996/06 ir 34836/06, 43 punktas).
27. Pareiškėjas, be kita ko, remiasi EŽTT 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu byloje Ciubotaru prieš Moldovą, peticijos Nr. 27138/04, kuriame buvo konstatuotas Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas, Teismui pripažinus, kad valdžios institucijos, atsisakydamos įregistruoti asmens deklaruojamą etninę priklausomybę, neįvykdė pozityviosios pareigos užtikrinti pareiškėjui veiksmingą pagarbą jo asmeniniam gyvenimui (EŽTT 2010 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje, peticijos Nr. 27138/04, 53 punktas).
28. Nagrinėtos bylos kontekste Teismas pabrėžė, jog Konvencija yra siekiama garantuoti ne teorines ar iliuzines teises, bet teises, kurios praktiškai ir efektyviai gali būti įgyvendinamos. Šiuo tikslu būtina užtikrinti, jog nacionalinės procedūros užtikrintų asmenų galimybes tinkamai ir sąžiningai įgyvendinti Konvencijos 8 straipsnyje garantuotas teises. Toks reikalavimas taikomas ir santykiams, susijusiems su įrodinėjimo našta ir jos paskirstymu (anksčiau nurodyto sprendimo byloje Ciubotaru prieš Moldovą 51 punktas).
29. Vis dėlto, priešingai negu teigia pareiškėjas, vertindamas valdžios institucijų reikalavimą įrodyti jo tėvų tautybę, Teismas neginčijo vyriausybės teisės reikalauti objektyvių įrodymų, pagrindžiančių asmens deklaruojamą tautybę. Jis taip pat pripažino ir galimybę valdžios institucijoms atsisakyti oficialiai įrašyti tam tikrą asmens tautybę, kai toks reikalavimas grįstas tik subjektyviais ir nepatvirtintais pagrindais (sprendimo 57 punktas). Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas nebuvo vien tik subjektyvi jo nuomonė apie savo tautybę – jis galėjo parodyti objektyviai patikrinamus ryšius su rumunų tauta – kalbą, vardą, empatiją ir kita. Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas byloje konstatuotas tuo pagrindu, kad jokie panašūs objektyvūs įrodymai nebuvo pakankami pagal Moldovos įstatymus, todėl jis negalėjo grįsti savo priklausomumo atitinkamai etninei grupei, remdamasis kitokiais tai patvirtinančiais, objektyviai patikrinamais įrodymais (sprendimo 58 punktas).
30. Apibendrinant pažymėtina, kad, skirtingai nei teigia pareiškėjas, EŽTT praktikoje tautybė traktuojama kaip objektyviai egzistuojanti kategorija, todėl valstybėms pripažįstama teisė iš asmens reikalauti objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo deklaruojamos tautybės tikrumą, pateikimo. Atitinkamai, kai asmuo gali pateikti objektyvių įrodymų, pagrindžiančių savo priklausymą etninei grupei ar mažumai (neapsiribodamas išimtinai tėvų dokumentuose esančiais įrašais apie tautybę), valstybė turėtų užtikrinti mechanizmą, kad tautybė būtų oficialiai nustatyta ir patvirtinta.
31. Nacionaliniuose teisės aktuose asmens tautybė siejama su jo tėvų tautybe.
31.1. Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo (1989 m. lapkričio 23 d. įstatymas Nr. XI-341, neteko galios nuo 2010 m. sausio 1 d.) 8 straipsnyje buvo nustatyta, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, gaudamas pasą, laisvai pasirenka savo tautybę pagal tėvų ar vieno iš jų tautybę. Niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo tautybės.
31.2. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymas Nr. XI-1196) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.
31.3. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad gimimo įraše vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu. Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, tautybė neįrašoma. Jeigu vaiko kilmė iš tėvo nenustatyta, gimimo įraše duomenys apie tėvą neįrašomi. Vaiko, kurio tėvai nežinomi, tautybė ir tėvų duomenys gimimo įraše neįrašomi, o vaiko vardas ir pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu.
31.4. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo (2014 m. gruodžio 23 d. įstatymas Nr. XII-1519) 5 straipsnyje nustatyta, kad į pasus, išduodamus nuo 2015 m. sausio 1 d., piliečio rašytiniu prašymu gali būti įrašoma jo tautybė.
32. Galiojantys nacionaliniai įstatymai įtvirtina asmens teisę reikalauti civilinės būklės aktų įrašų keitimo – Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 25 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo, atkuria ar anuliuoja civilinės metrikacijos įstaiga asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu, suinteresuoto asmens prašymu arba savo iniciatyva (lot. ex officio) Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas.
33. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintas Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo lydimasis aktas – Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 125 punkte nustatyta, kad suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka.
34. Apibendrindama aptartas teisės aktų ir teismų praktikos nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, kad tautybė tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teisės kontekste traktuojama kaip objektyvi kategorija, pasireiškianti objektyviais požymiais: kilme, kalba, papročiais, religija, tradiciniu gyvenimo būdu ir pan., todėl vien asmens subjektyvi valia (apsisprendimas) traktuoti save kaip priklausantį tam tikrai tautybei nesuponuoja valstybės pareigos padaryti įrašą apie tautybę oficialiuose valstybės registruose. Kartu pažymėtina, kad valstybė neturi varžyti tokios asmens pozicijos privačių aspektų, susijusių su jo subjektyviu apsisprendimu priskirti save atitinkamai tautybei.
35. Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija išaiškina, kad asmuo turi teisę reikalauti gimimo akto įraše pakeisti duomenis apie tautybę, jeigu tokio pakeitimo pagrindą sudaro objektyvūs duomenys; atsižvelgiant į EŽTT praktiką, ši asmens teisė traktuotina ir kaip galimybė nuginčyti oficialiuose įrašuose esančius duomenis apie kilmę (tėvų tautybę).
36. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų vertinimu, jog iš pareiškėjo argumentų, kuriais remdamasis jis save priskiria žydų tautai, matyti, kad jis remiasi ne objektyviais duomenimis apie savo tėvų ir senelių tautybę, bet su žydų tautybės asmenimis susiklosčiusiais asmeniniais ryšiais, kurie iš esmės patvirtina ne realią pareiškėjo tautybę, bet jo sąmoningai pasirinktą kultūrinę tapatybę, siekiant ją sustiprinti šiai tapatybei būdingais požymiais.
37. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimus, teigia, kad nuo 1967 metų (kai jam buvo 15 metų) jį gyventi priėmusi žydų šeima mokė judėjų tradicijų; nuo 1994 metų pareiškėjas pradėjo lankyti atkurtos žydų bendruomenės renginius, parodas, mokymus, paskaitas, klezmerio muzikos koncertus, lankė žydų Vilniaus viešąją biblioteką, meldžiasi per visas judėjų šventes Vilniaus choralinėje sinagogoje, švenčia šabą, mini holokausto aukų atminimą, lanko kapavietes, padeda jas tvarkyti, kasmet dalyvauja Vilniaus geto aukų atminimo renginiuose, Švenčionių geto aukų pagerbimo renginiuose, aiškiai išreiškia savo tautybę ir aktyviai puoselėja su tuo susijusius elementus – kultūrą, papročius, kalbą, todėl jam labai svarbus yra tautybės įrašas. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jo manymu, pagrindžiančių jo (duomenys neskelbtini) tautybę, nustatytomis pripažintina tik dalis – nepateikta įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo gyvenimą žydų šeimoje, Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas patvirtino tik dvejus metus besitęsiantį pareiškėjo ryšį su bendruomene. Bylą nagrinėjusių teismų konstatuota, kad pareiškėjas nemoka (tik nurodoma, kad kurį laiką mokėsi) hebrajų ar jidiš kalbų, nėra duomenų apie jo tėvų (ar vieno jų) žydišką kilmę, pareiškėjo santuokos liudijime ir Gyventojų registre nurodoma jo tautybė – (duomenys neskelbtini).
38. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir byloje konstatuotas aplinkybes, sutiktina su bylą nagrinėjusių teismų vertinimu, jog pareiškėjo pateikti įrodymai nėra pakankami ir nepatvirtina jo objektyviai patikrinamų ryšių su žydų tauta, todėl nesudaro pagrindo reikalauti pakeisti tautybės duomenis civilinės metrikacijos akto įraše.
39. Kolegija kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstus sprendimus. Iš procesinių sprendimų akivaizdu, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vertino pareiškėjo (kasatoriaus) pateiktus įrodymus ir pakankamai išsamiai nurodė, kodėl kiekvieną iš šių įrodymų atmetė. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad teismai neteisingai taikė bylai aktualius teisės aktus ar tarptautinio teismo praktiką. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismų nurodytais motyvais, neteikia pagrindo spręsti, jog skundžiami teismų procesiniai sprendimai yra nemotyvuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTIxLTMxMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-121-313/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-121-313/2020">e3K-3-121-313/2020</a> 25 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties
40. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamų procesinių sprendimų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Algirdas Taminskas
