Civilinė byla Nr. 3K-3-82-313/2021
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00383-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9;
2.6.20.4; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių garažų eksploatavimo bendrijų „Motoras“ ir „Vairas“ bei garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Viražas“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paviršinių nuotekų tvarkymą, sutartinių įsipareigojimų vykdymą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovės prašė priteisti iš atsakovės GEB „Motoras“ 4194,96 Eur, GEB „Vairas“ – 1823,33 Eur, GSEB „Viražas“ – 2054,69 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovės nurodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį su atsakove sudarė paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus sutartis, pagal kurias atsakovė įsipareigojo transportuoti ir priimti ieškovių paviršines nuotekas Visagino savivaldybės paviršinių nuotekų tinklais. Šių sutarčių pagrindu ieškovės sumokėjo atsakovei prašomas priteisti sumas, tačiau faktiškai jų paviršinės nuotekos nebuvo priimamos į jokius paviršinių nuotekų tinklus, todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo teikti ieškovėms sąskaitas ir gauti užmokestį už paslaugas, kurių neteikė. GEB „Motoras“ teritorijoje susidarančios paviršinės nuotekos vietinės kanalizacijos vamzdžiais tekėjo ir teka dviem kryptimis – į šalia esantį vandens telkinį ir į mišką; GEB „Vairas“ teritorija yra apsupta GEB „Motoras“ teritorijos, todėl visos paviršinės nuotekos iš GEB „Vairas“ teritorijos kietos dangos paviršiumi tekėjo ir teka į GEB „Motoras“ teritoriją. GSEB „Viražas“ teritorijoje susidarančios paviršinės nuotekos vietinės kanalizacijos vamzdžiais tekėjo ir teka į mišką. Ieškovės klydo manydamos, kad turi mokėti pagal atsakovės sąskaitas, todėl siekia išsireikalauti sumokėtas sumas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Utenos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė:
5.1. Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu nutarta perduoti atsakovei patikėjimo teise inžinerinius tinklus, skirtus savarankiškoms paviršinių nuotekų tvarkymo funkcijos vykdyti;
5.2. 2015 m. gruodžio 9 d. atsakovė ir Visagino savivaldybė sudarė Visagino savivaldybės turto patikėjimo sutartį, kurios pagrindu savivaldybės turtas – lietaus kanalizacijos tinklai Visagino sav., Visagine, perduodami atsakovei;
5.3. atsakovei turto patikėjimo teise perduoti lietaus kanalizacijos tinklai neturi konkretaus adreso, nes yra išsidėstę visoje Visagino miesto teritorijoje;
5.4. Visagino savivaldybės taryba 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu paskyrė savivaldybės kontroliuojamą UAB „Visagino būstas“ (atsakovę) paviršinių nuotekų tvarkytoja Visagino savivaldybės teritorijoje bei pavedė vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą;
5.5. Visagino savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu patvirtino atsakovės paviršinių nuotekų tvarkymo 2016–2018 metų veiklos planą, pagal kurį pagrindinis atsakovės tikslas – užtikrinti nepertraukiamą paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą juridiniams asmenims;
5.6. atsakovė ir ieškovės 2016 m. balandžio 4, 12, 15 d. sudarė abonentų paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus sutartis.
6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 4.5 punktą, apibrėžiantį galimai teršiamas teritorijas, visų trijų ieškovių teritorijos patenka į galimai teršiamos teritorijos apibrėžimą, nes: ieškovių teritorijos atskirai, taip pat ir kartu sudaro žymiai didesnį nei 0,1–0,5 ha plotą; ieškovių teritorijų naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos; naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos; ieškovių teritorijoje autotransportas ir kita technika tvarkoma savo reikmėms; apžiūros metu teismas nustatė, kad ieškovių teritorijoje veikia ir autotransporto ir kitų mechanizmų aptarnavimo įmonės. Kadangi ieškovės savo teritorijose neturi savo paviršinių nuotekų valymo įrenginių, tai turi būti užtikrintas paviršinių nuotekų tvarkymas.
7. Teismas nusprendė, kad šalių sutartys sudarytos laisva šalių valia, ginčo dėl to nėra, todėl jos yra galiojančios, teisėtos ir jų tinkamas vykdymas yra privalomas visoms sutarčių šalims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, ieškovės, sudarydamos su atsakove sutartis, faktiškai pripažino, kad ieškovių teritorijose susidarančias paviršines nuotekas reikia tvarkyti, pasitelkiant paviršinių nuotekų tvarkytoją – atsakovę. Šalims neginčijant sutarčių ar atskirų jų sąlygų, teismas konstatavo, kad šalys pripažįsta tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius. Ieškovės sutarčių sudarymo bei pasirašymo metu neišreiškė nesutikimo dėl sutarčių sąlygų, kurios patvirtina paviršinių nuotekų patekimą į Visagino savivaldybės paviršinių nuotekų tinklus, todėl, sudarydamos sutartis, pačios patvirtino paviršinių nuotekų patekimą į atsakovės patikėjimo teise valdomus, naudojamus bei disponuojamus lietaus kanalizacijos tinklus. Sutarčių ir teisės aktų pagrindu atsiradus ieškovių pareigai atsiskaityti su atsakove už suteiktas paslaugas, ieškovės reikalauja grąžinti susidariusią 8072,98 Eur permoką dėl neva nesuteiktų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų, teigdamos, kad sutartis vykdė (mokėjo pinigus) klysdamos (CK 6.238 straipsnis). Tačiau ieškovės, dar prieš sudarydamos sutartis su atsakove, turėjo ir galėjo žinoti, ar paviršinių nuotekų tvarkymo paslauga joms yra reikalinga, jeigu, kaip jos pačios teigia, paviršinės nuotekos teka visai kitomis kryptimis (į mišką ir į netoliese esantį vandens telkinį) ir į savivaldybės paviršinių nuotekų tinklus nepatenka; o paviršinių nuotekų išleidimas (tvarkymas plačiąja prasme) į kitam asmeniui (savivaldybei) priklausančius įrenginius (lietaus kanalizacijos tinklus) nėra nemokama paslauga.
8. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovės nei anksčiau, nei bylos nagrinėjimo metu nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad lietaus vanduo ieškovėms yra padaręs žalos, tai tik patvirtina, kad iš ieškovių teritorijos paviršinis vanduo buvo šalinamas.
9. Teismas nurodė, kad ieškovių teritorijos ribojasi su gretima teritorija Visagine, Taikos pr., (toliau – Gretima teritorija), kurioje įrengti atsakovės patikėjimo teise valdomi lietaus kanalizacijos tinklai. Aplinkybė, jog paviršinių nuotekų tvarkymo sistema (lietaus kanalizacijos tinklai) įrengta Gretimoje teritorijoje, o ne tikslias ribas ir kadastro numerius turinčiuose žemės sklypuose, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovių teritorijos yra aukščiau (jūros lygio) nei Gretima teritorija, kurioje yra Gulbinės upė, nusprendė, kad paviršinės nuotekos, veikiamos gravitacijos jėgų, atvirais drenažiniais latakais prasiskverbdamos pro gruntą, iš ieškovių teritorijų patenka į Gretimą teritoriją, o nuo jos vėliau patenka į paviršinių (lietaus) nuotekų sistemą. Į aplinką paviršinės nuotekos iš paviršinių (lietaus) kanalizacijos tinklų Gulbinės upe patenka į Drūkšių ežerą. Upę nuo susidariusių paviršinių (lietaus) nuotekų atsakovė prižiūri (valo), pasitelkdama trečiuosius asmenis.
10. Teismas atmetė ieškovių argumentus, kad sutartys buvo pasirašytos tik dėl paviršinių nuotekų transportavimo, o ne dėl paviršinių nuotekų tvarkymo (už kurį buvo išrašytos trys PVM sąskaitos faktūros), pritardamas atsakovės pozicijai, kad pasirašytos su ieškovėmis sutartys apima ne tik paviršinių nuotekų transportavimą, bet ir paviršinių nuotekų tvarkymą plačiąja prasme.
11. Pažymėjęs, kad atsakovė paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja, turinčia teisę ir pareigą tvarkyti paviršines nuotekas savivaldybės teritorijoje, teismas nurodė, jog net ir tuo atveju, jei atsakovė nevykdytų jai priskirtų funkcijų, susijusių su paviršinių nuotekų tvarkymu, tai neatleistų ieškovių nuo pareigos vykdyti sutartis, nes rizika dėl pavestų funkcijų nevykdymo ar netinkamo vykdymo tektų tik atsakovei.
12. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovių apeliacinį skundą, 2020 m. liepos 3 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
13. Kolegija nurodė, kad atsakovė yra viešąsias paslaugas teikiantis juridinis asmuo, savo funkcijas, įskaitant sutarčių sudarymą su abonentais, atliekantis įstatymų ir kitų teisės aktų, savivaldybės priimamų sprendimų pagrindu. Atsakovė, vykdydama savivaldybės savarankiškas funkcijas (paviršinių nuotekų tvarkymą) bei vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, ieškovėms – Visagino savivaldybės teritorijoje esančioms garažų eksploatavimo bendrijoms – pateikė pasirašyti abonento paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus sutartis. Sutarčių sudarymą su ieškovėmis lėmė tai, kad sutartis dėl paviršinių nuotekų tvarkymo privalėjo būti sudaroma su abonentais, kai abonentai išleidžia paviršines nuotekas į kitą teritoriją, iš kurios paviršinės nuotekos patenka į nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančią ar kitaip jo valdomą ir (arba) naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
14. Kolegija nusprendė, kad šiuo atveju pagrindas sudaryti paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį buvo ne tik paviršinių nuotekų patekimo į paviršinių nuotekų tvarkytojo eksploatuojamus lietaus kanalizacijos tinklus fakto nustatymas, bet ir aplinkybės, jog paviršinės nuotekos susidaro ant galimai teršiamų teritorijų, jos turi būti surenkamos į atskirą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą ir turi būti valomos (Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 14–16 punktai). Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovių valdomos teritorijos yra priskirtinos galimai teršiamoms teritorijoms, todėl ant jų susidarančios paviršinės nuotekos turi būti surenkamos ir valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose, kurių ieškovės neturi. Aplinkos apsaugos agentūra taip pat išaiškino, kad ieškovių teritorija yra priskiriama prie galimai teršiamos teritorijos.
15. Kolegija nurodė, kad, sudarydamos sutartis, ieškovės patvirtino paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų poreikį, kadangi pačios šių nuotekų netvarko. Ieškovių argumentai, kad paviršinės nuotekos teka visai kitomis kryptimis, prieštarauja pačiam sutarčių sudarymo faktui, sutarčių sąlygoms ir kitiems byloje esantiems rašytiniams dokumentams.
16. Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas apžiūrų metu užfiksavo paviršinių nuotekų tekėjimą iš ieškovių teritorijų į Gulbinės upę, o Gulbinės upė yra paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos dalis, kurią prižiūri atsakovė, kaip paviršinių nuotekų tvarkytoja Visagino miesto savivaldybės teritorijoje.
17. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė vykdo paviršinių nuotekų tvarkymą ne tik tose miesto vietose, kuriose yra įrengta paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, bet visoje Visagino savivaldybės teritorijoje.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 3 d. nutartį ir Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pagrindinis iškilęs šioje byloje teisės taikymo ir aiškinimo klausimas yra, ar valstybinės reikšmės ir valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti upė yra savivaldybės paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos dalis. Gulbinės upės priskyrimas savivaldybės paviršinių nuotekų tvarkymo sistemai prieštarauja Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 19 punktui (redakcija nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. spalio 31 d.), 3 straipsnio 13 punktui (redakcija nuo 2019 m. spalio 31 d.), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 6 ir 27 punktams, Lietuvos Respublikos paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 4.3 punktui, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 17, 19, 84 punktams. Teismai nenurodė teisės normų, kuriomis remiantis Gulbinės upė priskirta paviršinių nuotekų tvarkymo sistemai. Gulbinės upei nesant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos dalimi yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė neteikė ieškovėms sutartyse nurodytos paslaugos (paviršinių nuotekų priėmimo į eksploatuojančios organizacijos paviršinių nuotekų tinklus ir jų transportavimo). Tai yra pagrindas ieškovėms išreikalauti iš atsakovės sumokėtas sumas. Jokių kitų atsakovės valdomų paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos dalių, išskyrus Gulbinės upę, į kurias būtų patekusios paviršinės nuotekos iš ieškovių teritorijų, teismo sprendime ir nutartyje nenustatyta.
18.2. Teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys tai, kad ieškovės turi vietinius lietaus kanalizacijos tinklus, kuriais išleidžia paviršines nuotekas į aplinką trijose skirtingose vietose į skirtingas teritorijas, kuriose nėra atsakovės valdomų paviršinių nuotekų tinklų, tačiau teismo sprendimuose dėl jų nepasisakyta, nenurodytos priežastys, dėl kurių atmesti pateikti įrodymai, išvada apie tai, kad paviršinės nuotekos iš ieškovių teritorijų patenka į gretimą teritoriją, taip pat apie tai, kad jos patenka atvirais drenažiniais latakais, yra neaiški ir neišsami. Atsakovės atstovai ir kaip liudytojas apklaustas atsakovės darbuotojas nei 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros metu, nei kitu bylos nagrinėjimo metu neparodė, kaip, kurioje vietoje ir į kokius atsakovės eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus patenka vanduo, išleistas iš ieškovių vietinių tinklų į pelkę, esančią tarp Gulbinės upės ir kelio šalia garažų kooperatyvo. VĮ Registrų centro 2019 m. rugsėjo 9 d. raštas ir kadastro žemėlapio ištraukos patvirtina, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrėtas latakas neįeina į lietaus kanalizacijos tinklų, unikalus Nr. 3098-7004-22014, kuriuos atsakovė valdo (eksploatuoja) pagal patikėjimo sutartį, sudėtį ir faktiškai yra teritorijoje, kur atsakovė neturi jokių eksploatuojamų ar valdomų lietaus kanalizacijos tinklų, yra įrengtas aplink Visagino elektros žeminančią pastotę. Be to, teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys tai, kad vaizdo įrašuose Nr. 2 ir Nr. 4 nufilmuotos paviršinės nuotekos susidaro ne iš ieškovių teritorijų, tačiau teismo sprendimuose nenurodytos priežastys, kodėl šie įrodymai atmesti. Teismo sprendimuose nenurodytos jokios konkrečios paviršinėms nuotekoms tvarkyti skirtos inžinerinės komunikacijos, įrenginiai, statiniai, į kuriuos iš ieškovių teritorijų per gretimas teritorijas patenka paviršinės nuotekos, paviršinių nuotekų patekimo į juos būdai ir vietos. Todėl teismų išvada apie tai, kad paviršinės nuotekos vėliau patenka į paviršinių (lietaus) nuotekų sistemą, yra nepagrįsta įrodymais, neaiški ir neišsami.
18.3. Teismai nepagrįstai padarė išvadas, kad ieškovių teritorijos priskirtinos prie galimai teršiamų teritorijų, nesant įrodymų, kad ieškovių teritorijose kur nors yra atvira teritorija, kurioje yra vykdoma bent viena iš veiklų, nurodytų Vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, taip pažeista pareiga visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas reikšmingas bylos aplinkybes (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovių teritorijų priskyrimas prie galimai teršiamų neturi reikšmės sprendžiant tai, ar atsakovė vykdė sutartis, tačiau teismai šiomis išvadomis grindė sprendimą ir nutartį.
19. Atsiliepimu į ieškovių kasacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
19.1. Ieškovės nenurodė jokių sutarčių sąlygų, kurias neva pažeidė atsakovė. Byloje yra nustatyta, jog Visagino savivaldybė pavedė atsakovei savivaldybės teritorijoje vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pabrėžė, kad atsakovė tvarko paviršines nuotekas ne tik toje miesto dalyje, kurioje yra įrengta paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra (lietaus kanalizacijos tinklai), bet visame mieste. Gulbinės upė yra paviršinių nuotekų tvarkymo gamtinės sistemos dalis. Ieškovių teritorijose susidarančios paviršinės nuotekos patenka į atsakovės patikėjimo teise valdomą bei naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą / sistemą (lietaus kanalizacijos tinklus). Atsakovė turi imperatyvią pareigą sudaryti sutartis su ieškovėmis, jeigu šios nepateikia duomenų paviršinių nuotekų tvarkytojui (šiuo atveju atsakovei) apie individualiai tvarkomas paviršines nuotekas. Sutartyse nėra nustatyto draudimo paviršines nuotekas tvarkyti Gulbinės upėje, kurį tvarko bei prižiūri atsakovė; jeigu Gulbinės upės priežiūra, atliekant valymo darbus, nepriskirtina prie paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, tokiu atveju atsakovė šiuos darbus privalėtų atlikti savo sąskaita ir, negana to, pati sumokėti mokesčius už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių. Tokie kasacinio skundo argumentai ne tik yra nelogiški ir nepagrįsti, bet vertintini kaip paneigiantys principą „teršėjas moka“. Byloje neginčijama, kad Gulbinės upė yra vandens telkinys ir aplinkos dalis, tačiau akivaizdu, jog ji yra tiesiogiai susijusi su paviršinių nuotekų tvarkymu. Ieškovės neįrodė, kad joms nebuvo teikiama paviršinių nuotekų tvarkymo paslauga ir apskritai nebuvo reikalinga, nes paviršinės nuotekos teka visai kitomis kryptimis ir net neturi būti tvarkomos, o ieškovių teritorijose esantys vietiniai lietaus kanalizacijos tinklai (šuliniai) surenka visą lietaus vandenį.
19.2. Teismams pripažinus, jog ieškovių teritorija priskirtina galimai teršiamai teritorijai, pagrįstai buvo konstatuota, jog ieškovių teritorijose susidarančios paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos individualiai tik tokiu atveju, jeigu abonentai (ieškovės) turi atitinkamus valymo įrenginius ir (ar) taršos leidimą.
k o n s t a t u o j a :.
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties vykdymo
20. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius, – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnis). Šis įstatymas reglamentuoja asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, kad būtų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės (2 straipsnis).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015).
22. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas reglamentuoja asmenų teisinius santykius, atsirandančius tvarkant bet kokių rūšių nuotekas, tačiau paviršinės nuotekos yra išskiriamos iš kitų nuotekų rūšių ir nuo jų atskiriamos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente (redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) pateiktos šių nuotekų rūšių sąvokos: buitinių (5.3 punktas), gamybinių (5.5 punktas) ir komunalinių (5.8 punktas), taip pat įtvirtinta, kad šis reglamentas netaikomas atskirai renkamoms ir tvarkomoms paviršinėms nuotekoms, jeigu kitais teisės aktais nenustatyta kitaip (3 punktas). Reikalavimus paviršinių nuotekų surinkimui, išleidimui ir pan. reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d., 1 punktas). Taigi buitinės, komunalinės, gamybinės nuotekos yra atskiriamos nuo paviršinių nuotekų ir šioms nuotekoms tvarkyti nustatyti skirtingi reikalavimai.
23. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paviršinių nuotekų tvarkymo sutarčių vykdymo – ieškovės, neginčydamos sutarčių dėl paviršinių nuotekų tvarkymo sudarymo su atsakove fakto ir sutarčių sąlygų, iš esmės įrodinėjo, kad atsakovė sutarčių nevykdo, t. y. ieškovių teritorijoje susidarančių paviršinių nuotekų netvarko, nepriima į savo valdomus nuotekų tvarkymo tinklus, tačiau reikalauja (reikalavo) už šias paslaugas sumokėti.
24. Paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui) (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 25 dalis). Urbanizuota teritorija – tai kompaktiškai užstatyta gyvenamoji teritorija su miestui būdinga infrastruktūra. Poreikį reglamentuoti paviršinių nuotekų surinkimą nuo urbanizuotos teritorijos lemia jos ypatumai: užstatymo kompaktiškumas, miesto infrastruktūra, intensyvus naudojimas. Šie ypatumai lemia kritulių ir kitokio paviršinio vandens susikaupimą teritorijos paviršiuje bei didesnę taršą. Dėl to kyla būtinybė pašalinti ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus patenkančius kritulius ir kitokį vandenį bei jį išvalyti, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos ir užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011).
25. Taigi paviršinės nuotekos gali būti pašalinamos į aplinką arba perduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui. Poreikį tvarkyti paviršines nuotekas lemia jų užterštumas, kuris priklauso nuo teritorijos, kurioje jos susidaro, pobūdžio – ar teritorija yra galimai teršiama, ar neturinti taršos pavojingomis medžiagomis šaltinių.
26. Galimai teršiama teritorija – tai atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) pavojingosiomis medžiagomis: didesnis kaip 0,5 ha technikos kiemas; autotransporto, žemės ūkio technikos, kitų savaeigių mechanizmų remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo teritorija (teritorija, kurioje teikiamos išvardytos paslaugos, ir didesnė kaip 0,1 ha teritorija, kurioje išvardyta veikla vykdoma savo reikmėms; trąšų, augalų apsaugos produktų, buitinės chemijos, naftos produktų ir kitų pavojingųjų medžiagų perpylimo, perkrovimo ar sandėliavimo vieta (išskyrus galutinius nurodytų medžiagų vartotojus); didesnė kaip 0,5 ha autotransporto stovėjimo aikštelė, išskyrus viešąsias aikšteles; centralizuota betono ruošimo ir išdavimo vieta; degalinės, naftos bazės ir naftos išgavimo gręžinių teritorija, degalų ir kitų naftos produktų pilstymo vieta; chemijos, naftos perdirbimo, pieno, mėsos, žuvies perdirbimo, celiuliozės ir popieriaus, odų dirbimo, cukraus pramonės objekto teritorija; atliekų tvarkymo objekto, pabėgių mirkyklos, jūrų uosto, dokų teritorija (bylai aktualios redakcijos Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 4.5 punktas) Galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, turi būti surenkamos į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), kurioje turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą (Reglamento 13, 14 punktai).
27. Į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės gali būti išleidžiamos tik paviršinės nuotekos, atskiromis surinkimo sistemomis surenkamos nuo teritorijų, kuriose nėra taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (pvz., parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai ir pan.) (Reglamento 19 punktas).
28. Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,01 ha, į aplinką gali būti išleidžiamos tik išvalytos, nebent susidarančių nuotekų užterštumas neviršija Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 punkte nustatytų normatyvų (Reglamento 15 punktas).
29. Kitos paviršinės nuotekos – susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,02 ha, išleidžiamos į bendras (kitiems asmenims priklausančias) paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, iš kurių išleidžiamos nuotekos yra arba turi būti valomos (Reglamento 16, 24 punktai).
30. Iš aptarto reguliavimo darytina išvada, kad tuo atveju, kai paviršinės nuotekos susidaro ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,02 ha, ir užterštumas viršija Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 punkte nustatytus normatyvus, yra poreikis jas perduoti paviršinių nuotekų tvarkytojui.
31. Bylą nagrinėję teismai pripažino ieškovių valdomą teritoriją galimai teršiama, tačiau byloje nebuvo tiriamas šioje teritorijoje susidarančių paviršinių nuotekų užterštumo klausimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai, nustatę ieškovių valdomos teritorijos plotą ir naudojimo pobūdį, pagrįstai priskyrė ją galimai teršiamai teritorijai. Garažų bendrijų teritorijos, per kurias važiuoja autotransportas, negali būti prilyginamos Reglamento 19 punkte apibrėžtoms teritorijoms, kuriose nėra taršos pavojingomis medžiagomis šaltinių, – parkams, žaidimų aikštelėms ir pan. Byloje, be kita ko, yra duomenų, kad ieškovių valdoma teritorija, kaip reikalaujama Reglamento 13 punkto, padengta vandeniui nelaidžia kieta betono danga, o joje susidarančios paviršinės nuotekos surenkamos į ieškovių valdomą vietinę paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną) ir iš jos išleidžiamos trijose vietose. Tačiau pažymėtina, kad ieškovių teritorijos priskyrimas galimai teršiamai savaime nėra teisiškai reikšmingas nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl atsakovės nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo fakto (o ne poreikio).
32. Nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (ar) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 21 dalis). Analogiškai apibrėžtas ir paviršinių nuotekų tvarkymas Reglamento 4.4 punkte – tai paviršinių nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, išleidimas, valymo metu susidarančio dumblo (šlamo) pirminis tvarkymas.
33. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta abonento sąvoka – tai, be kita ko, yra juridinis asmuo, perkantis nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudaręs nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas nuotekų išleidimo komunikacijas ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantis paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas.
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naudojimosi paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis faktas gali būti konstatuojamas tiek tuo atveju, kai nustatoma, kad asmuo savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius yra prijungęs prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tiek ir tuo atveju, kai yra nustatoma, jog paviršinės nuotekos išteka į teritoriją, iš kurios jos patenka į paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020, 35 punktas).
35. Nuotekų tvarkymo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 22 dalis).
36. Taigi siekiant atsakyti į klausimą, ar nagrinėjamos bylos aplinkybėmis atsakovė vykdė su ieškovėmis sudarytas sutartis ir teikė joms paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, turi būti nustatytos šios nutarties 34 punkte nurodytos aplinkybės apie paviršinių nuotekų patekimą į paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
37. Bylą nagrinėję teismai iš esmės konstatavo, kad pats ieškovių sutarčių su atsakove sudarymas per se (savaime) patvirtina paviršinių nuotekų patekimą į Visagino savivaldybės paviršinių nuotekų tinklus, t. y. paslaugų teikimo faktą, tokiu būdu iš esmės sutarčių sudarymo faktą sutapatino su sutarčių vykdymo faktu, tačiau netyrė, ar ir kaip atsakovė iš tikrųjų vykdo su ieškovėmis sudarytas sutartis. Klaidinga teigti, kad atsakovės kaip paviršinių nuotekų tvarkytojos Visagino savivaldybės teritorijoje imperatyvi pareiga apsiribojo sutarčių su ieškovėmis sudarymu, tačiau neapėmė sutarčių vykdymo – faktinio nuotekų tvarkymo. Teisėjų kolegija nepagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad net ir tuo atveju, jei atsakovė nevykdytų jai priskirtų funkcijų, susijusių su paviršinių nuotekų tvarkymu, tai neatleistų ieškovių nuo pareigos vykdyti sutartis.
38. Teisėjų kolegija išaiškina, kad vien tos aplinkybės, jog ieškovių valdomoje teritorijoje, kuri yra Visagino mieste, susidaro tvarkytinų paviršinių nuotekų ir kad atsakovė yra paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Visagino mieste, nėra pakankamos konstatuoti, kad atsakovė faktiškai teikia ieškovėms nuotekų tvarkymo paslaugas ir turi teisę reikalauti užmokesčio už šias paslaugas. Paviršinių nuotekų tvarkymo teisinio reguliavimo analizė nesuponuoja išvados, kad visi miesto teritorijoje esantys asmenys, kurių teritorijoje susidaro paviršinių nuotekų, privalo mokėti abonentinį mokestį miesto paviršinių nuotekų tvarkytojui, nepaisant to, ar jiems konkrečiai yra suteikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos, kaip jos apibrėžtos teisės aktuose, – nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, išleidimas, valymo metu susidarančio dumblo (šlamo) pirminis tvarkymas. Tam, kad atsirastų atsakovės kaip paviršinių nuotekos tvarkytojos teisė į užmokestį už nuotekų tvarkymo paslaugas, turi būti nustatytas tokių paslaugų teikimo faktas. Minėta, jog paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo faktui konstatuoti turi būti nustatyta, kad ieškovių paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginiai yra prijungti prie paviršinių nuotekų tvarkytojo (atsakovės) valdomos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros (byloje nėra ginčo, kad tokio prijungimo nėra) arba kad ieškovių teritorijoje susidarančios paviršinės nuotekos išteka į teritoriją, iš kurios jos patenka į atsakovės valdomą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Taigi nagrinėjamoje byloje turėjo būti nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: a) atsakovės valdomos infrastruktūros buvimas gretimoje teritorijoje, b) ieškovių teritorijoje susidarančių paviršinių nuotekų patekimas į šią infrastruktūrą. Tačiau bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl šių aplinkybių yra neaiškios ir prieštaringos.
39. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovių teritorijos ribojasi su gretima teritorija Visagine, Taikos pr., kurioje įrengti atsakovės patikėjimo teise valdomi lietaus kanalizacijos tinklai. Tačiau nei iš teismų procesinių sprendimų turinio, nei iš bylos medžiagos nėra aišku, kur ir kokie lietaus kanalizacijos tinklai, į kuriuos, bylą nagrinėjusių teismų vertinimu, patenka ieškovių teritorijoje susidarančios paviršinės nuotekos, yra. Teismo sprendimuose nenurodytos jokios konkrečios paviršinėms nuotekoms tvarkyti skirtos inžinerinės komunikacijos, įrenginiai, statiniai, į kuriuos iš ieškovių teritorijų per gretimas teritorijas patenka paviršinės nuotekos, paviršinių nuotekų patekimo į juos būdai ir vietos. Todėl sutiktina su kasacinio skundo argumentais, jog teismų išvada apie tai, kad paviršinės nuotekos vėliau patenka į paviršinių (lietaus) nuotekų sistemą, yra nepagrįsta įrodymais, neaiški ir neišsami. Darydamas išvadą apie ieškovių teritorijoje susidarančių paviršinių nuotekų patekimą į gretimą teritoriją ir atsakovės valdomus nuotekų tinklus, teismas rėmėsi vien tuo faktu, kad ieškovių teritorijos yra aukščiau (jūros lygio) nei gretima teritorija, kurioje yra Gulbinės upė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė yra nepakankama faktui, kad ieškovių teritorijoje susidarančios paviršinės nuotekos patenka į atsakovės valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, konstatuoti.
40. Bylos duomenimis, ieškovių valdomoje teritorijoje vietiniais nuotekų tinklais surenkamos nuotekos išleidžiamos trijose skirtingose pasaulio krypčių pusėse aplink ieškovių teritoriją, tačiau šios aplinkybės teismų sprendimuose neaptartos, todėl sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad netikslu vertinti visas išleidimo vietas kaip vieną „gretimą teritoriją“, ypač atsižvelgiant į 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes. Apžiūros protokole aptarti visi trys paviršinių nuotekų išleidimo iš ieškovių teritorijos taškai: nurodyta, kad vienu vandens išleidimo kolektoriumi vanduo patenka į pelkę, esančią tarp kelio ir upės dešinio kranto, taip pat kad natūraliai ar dirbtinai supiltas upės krantas yra kliūtis vandeniui iš pelkės, esančios tarp upės ir kelio šalia garažų kooperatyvo, patekti į upę žemės paviršiumi; iš kito išleidimo kolektoriaus žemės paviršiumi vanduo patenka į greta esantį uždarą vandens telkinį, kuris susisiekimo su miesto paviršinio vandens surinkimo sistema neturi; iš trečio kolektoriaus vanduo išleidžiamas į paviršių ir patenka į šalia esančią pelkę. Apžiūros protokole taip pat užfiksuotas vandens nuvedimo latakas, į kurį gali patekti vanduo iš aukščiau esančių garažų teritorijų ir tekėti į Gulbinės upę. Tačiau byloje nenustatyta, kam priklauso, kieno yra valdomas vandens nuvedimo latakas, kuriuo nuotekos patenka į Gulbinės upę, taip pat nenustatyta, ar ieškovių valdomuose sklypuose susidarančios paviršinės nuotekos patenka į tą lataką. Taip pat neaišku, kokiais duomenimis ir argumentais grindžiamas apeliacinės instancijos teismo nesutikimas su ieškovių argumentais, jog paviršinės nuotekos iš jų teritorijų yra išleidžiamos į aplinką be valymo tik į vandens telkinį ir miške esančias pelkes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius atsakovės valdomų lietaus kanalizacijos (paviršinių nuotekų tvarkymo) įrenginių buvimo vietos ir ieškovių nuotekų patekimo į šiuos įrenginius aplinkybių, negalima daryti pagrįstų išvadų apie atsakovės sutarčių su ieškovėmis (ne)vykdymą.
41. Bylą nagrinėję teismai nuotekų tvarkymo sistemos dalimi laikė Gulbinės upę, kuriuo paviršinės nuotekos iš paviršinių (lietaus) kanalizacijos tinklų patenka į Drūkšių ežerą ir kurį atsakovė prižiūri (valo), pasitelkdama trečiuosius asmenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši teismų išvada apie upės priskyrimą nuotekų tvarkymo sistemai yra nepagrįsta ir neatitinka teisinio reguliavimo. Remiantis Reglamento 4.3 punktu, paviršinių nuotekų tvarkymo sistema – paviršinių nuotekų tvarkymui skirtų inžinerinių komunikacijų, įrenginių, statinių sistema, kurią priklausomai nuo nuotekų savybių, nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų, ir kitų aplinkybių gali sudaryti paviršinių nuotekų nuotakynas, valymo įrenginiai, nuotekų dumblo (šlamo) tvarkymo įrenginiai, nuotekų išleidimo į aplinką įrenginiai, srauto uždarymo (valdymo) įrenginiai (priemonės), nuotekų apskaitos ir kokybės kontrolės priemonės. Upė yra paviršinis vandens telkinys (Vandens įstatymo 3 straipsnio 19 dalis), aplinkos dalis. Teismų išvada apie Gulbinės upės priskyrimą nuotekų tvarkymo sistemai iš esmės grindžiama tuo, kad atsakovės valdomais išleistuvais į šią upę išleidžiamos Visagino mieste surenkamos paviršinės nuotekos. Vandens telkiniai yra naudojami nuotekoms išleisti, tai reglamentuoja Vandens įstatymo 16 straipsnis, pagal kurį nuotekos turi būti renkamos ir valomos naudojant geriausias prieinamas technologijas, o šalinamos taip, kad būtų daroma mažiausia įtaka aplinkai; išleidžiamose į paviršinius vandens telkinius nuotekose negali būti viršytos aplinkos ministro patvirtinta tvarka nustatytos išleidžiamųjų teršalų ribinės vertės. Tačiau vandens telkinių naudojimas nuotekoms išleisti nepaverčia šių telkinių nuotekų tvarkymo sistemos dalimi.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog bylai aktualioje Visagino miesto dalyje galbūt yra nepakankama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir dėl to dalis nuotekų į aplinką išleidžiamos nevalytos (t. y. jos netvarkomos), negali būti pagrindas miesto paviršinių nuotekų tvarkytojui rinkti mokestį už neteikiamas paslaugas. Minėta, kad nuotekų tvarkymo reglamentavimo tikslas yra užtikrinti asmenų teisę gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančias geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnis). Paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo užtikrinti, kad abonentui teikiamos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos atitiktų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir aplinkos ministro tvirtinamo Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 61 punktas).
43. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paviršinių nuotekų tvarkymą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, dėl to liko nenustatytos ir neįvertintos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovės valdomos infrastruktūros išdėstymu teritorijoje tarp Gulbinės upės ir ieškovių valdomos teritorijos, taip pat paviršinių nuotekų, susidarančių ieškovių teritorijoje, priėmimu į šią infrastruktūrą. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus ir pateikia teisės taikymo išaiškinimus, o faktinių aplinkybių nustatymas, jų vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai, kai yra įvertintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės bei šalims yra suteikiamos visos CPK nustatytos procesinės galimybės teikti argumentus, pagrindžiančius jų poziciją, taip sudarant sąlygas įgyvendinti teisę į veiksmingą teisminę gynybą.
44. Remdamasi šiame procesiniame sprendime nurodytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Kasacinis teismas patyrė 2,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Bylą perdavus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
