Pareiškimo Nr. DOK-3214/2020
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00008-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo K. P. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu K. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, per šį laiką įpareigojant dirbti ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalis dėl K. P. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. P. dėl šių veikų išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. K. P. veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2010 m. vasario 23 d. paskolos sutarties CRD 10/02/23-KP ir 2010 m. kasos pajamų orderio CRE Nr. 221), perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla dėl šios bylos dalies nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 13 d. nutartimi panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendis ir paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendis su pakeitimais – sumažinta K. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį inkriminuoto UAB „C.“ pasisavinto turto vertė iki 160 670,99 Lt (46 533,53 Eur); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. P. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir ši bylos dalis nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, taip pat panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. P. paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė; nusikalstama veika dėl 2011 m. balandžio 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2011/04/12 pagaminimo ir panaudojimo perkvalifikuota iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu K. P. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 16 d. nutartimi nuteistojo K. P. pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkintas.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
2. Pareiškimu nuteistasis K. P. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžius bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 13 d. nutartį ir jį išteisinti, o baudžiamąją bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodo:
2.1. Priėmus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 13 d. nutartį pareiškėjas buvo nuteistas dėl 2010 m. vasario 23 d. 205 000 Lt paskolos sutarties Nr. CRD 10/02/23-KP suklastojimo (BK 300 straipsnio 3 dalis) ir dalies lėšų (49 329,99 Lt) pagal šią sutartį pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis), o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu kitoje baudžiamojoje byloje jis buvo nuteistas dėl 170 000 Eur paskolos sutarties Nr. CRD 10/02/24-KP suklastojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis) bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis). Paskolos suma (170 000 Eur) apėmė ir 2010 m. vasario 23 d. paskolos sutarties Nr. CRD 10/02/23-KP sumą. Įsigilinus akivaizdu, jog abiejose bylose buvo sprendžiamas tų pačių lėšų panaudojimo klausimas, tačiau vienoje byloje tos pačios lėšos (netgi gerokai didesnė jų suma – 170 000 Eur) laikomos išleistomis įmonės reikmėms, o skundžiamoje baudžiamojoje byloje laikoma, kad dalį 170 000 Eur (49 329,99 Lt) sumos pasisavino K. P..
2.2. Pažymėtina, kad minėtame Kauno apylinkės teismo nuosprendyje paskolos sutartis Nr. CRD 10/02/23-KP bei kasos pajamų orderis nurodyti atskleidžiant byloje surinktus įrodymus ir jų turinį. Nėra ginčo, kad aritmetine verte ir logine prasme suklastota sutartis Nr. CRD 10/02/24-KP (170 000 Eur) apėmė ir Nr. CRD 10/02/23-KP (205 000 Lt) sutartį, todėl visos teisinės ir faktinės išvados, susijusios su sutartimi Nr. CRD 10/02/24-KP (170 000 Eur), apima ir sutartį Nr. CRD 10/02/23-KP (205 000 Lt).
2.3. Abiejose baudžiamosiose bylose buvo vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės, sudarančios bendrą visumą ir tarpusavyje susijusios laiko, erdvės ir bylos dalyko požiūriu (205 000 Lt įnešimas pagal kasos pajamų orderį Nr. CRE 221 ir 170 000 Eur išdavimas pagal kasos išlaidų orderį Nr. 218 buvo išrašyti tuo pačiu momentu – 2010 m. kovo 26 d.). Skundžiamoje baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjama 2010 m. vasario 23 d. paskolos sutartis Nr. CRD 10/02/23-KP (205 000 Lt) bei kasos pajamų orderis Nr. CRE 221, o ankstesnėje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNjktOTY2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-269-966/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-269-966/2017">1-269-966/2017</a> buvo nagrinėjama 170 000 Eur paskolos sutartis Nr. CRD 10/02/24-KP ir kasos išlaidų orderis Nr. 218. Taigi savo esme skundžiamos baudžiamosios bylos dalykas (sutartis Nr. CRD 10/02/23-KP bei kasos pajamų orderis Nr. CRE 221) įėjo į jau išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNjktOTY2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-269-966/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-269-966/2017">1-269-966/2017</a> turinį ir dalyką, taip pažeisdamas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą.
2.4. Baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNjktOTY2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-269-966/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-269-966/2017">1-269-966/2017</a> buvo konstatuota, kad dokumentinis kasos likutis bendrovės „C.“ kasoje 2010 m. kovo 26 d. pradžioje sudarė 383 213,92 Lt; pagal 2010 m. kovo 26 d. kasos pajamų orderį Nr. CRE 221 bendrovė „C.“ įformino 205 000 Lt priėmimą iš direktoriaus K. P. pagal 2010 m. vasario 23 d. paskolos sutartį Nr. CRD 10/02/23-KP ir taip dokumentinį kasos likutį padidino iki 588 213,92 Lt. Tada tą pačią dieną pagal 2010 m. kovo 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. 218 įformino 586 976 Lt išdavimą Estijos piliečiui M. U. (M. U.). K. P. savo kaltę dėl 2010 m. vasario 24 d. paskolos sutarties Nr. CRD 10/02/24-KP suklastojimo pripažino visiškai, patvirtino, kad sutartis buvo surašyta iš anksto žinant, kad jokia paskola Estijos piliečiui nėra suteikiama, tai buvo daroma tik siekiant sutartį atvaizduoti buhalterijoje, norint fiktyviai suformuoti kasos likutį. Šie 586 976 Lt (170 000 Eur) ir buvo „paskolinti“ Estijos piliečiui M. U. pagal 2010 m. vasario 24 d. paskolos sutartį Nr. CRD 10/02/24-KP, paliekant kasose 1237,92 Lt. Taigi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNjktOTY2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-269-966/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-269-966/2017">1-269-966/2017</a> K. P. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį dėl 170 000 Eur (586 976 Lt) sumos, kurią sudarė ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-788/2019">2K-163-788/2019</a> objektas – 205 000 Lt bei iki šio fiktyvaus sandorio kasoje neva buvusios lėšos. Kitaip tariant, baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNjktOTY2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-269-966/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-269-966/2017">1-269-966/2017</a> Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu pasisakė dėl 170 000 Eur, įvertindamas šią sumą kaip panaudotą įmonės reikmėms ir pripažindamas K. P. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Akivaizdu, jog baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNjktOTY2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-269-966/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-269-966/2017">1-269-966/2017</a> de facto (faktiškai) buvo įvertinti abu sandoriai – tiek 2010 m. kovo 26 d. kasos pajamų orderio Nr. CRE 221 įforminimas ir 205 000 Lt priėmimas iš direktoriaus K. P. pagal paskolos sutartį Nr. CRD 10/02/23-KP, tiek kasoje buvusių lėšų (170 000 Eur) perdavimas, tai įforminant kasos išlaidų orderiu Nr. 218 ir perduodant lėšas M. U. pagal paskolos sutartį Nr. CRD 10/02/24-KP. Būtent 170 000 Eur paskolos sandoris atspindėjo visumą, į kurią savo esme įėjo 205 000 Lt paskolos sandoris, todėl nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNjktOTY2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-269-966/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-269-966/2017">1-269-966/2017</a> de facto buvo priimtas ir dėl paskolos sutarties CRD10/02/23-KP bei 205 000 Lt kasos pajamų orderio Nr. CRE 221. Taigi prašomoje atnaujinti baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-788/2019">2K-163-788/2019</a> antrą kartą buvo vertinami K. P. veiksmai dėl 205 000 Lt, įneštų į kasą pagal paskolos sutartį Nr. CRD 10/02/23-KP (idem factum). Taip buvo išnagrinėtos dvi baudžiamosios bylos dėl identiškų ir iš esmės tapačių teisiškai reikšmingų faktų. Be to, jeigu 586 976 Lt (170 000 Eur) suma buvo panaudota įmonės reikmėms ir užtraukė K. P. atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, kad dalies šios sumos – 205 000 Lt (ir jos dalies – 49 329,99 Lt) K. P. negalėjo pasisavinti, tokia išvada nelogiška ir prieštaraujanti įsiteisėjusiam nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNjktOTY2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-269-966/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-269-966/2017">1-269-966/2017</a>.
2.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNjktOTY2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-269-966/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-269-966/2017">1-269-966/2017</a> nebuvo nustatyta aiški išmokėtų neapskaitytų atlyginimų suma, tačiau iš sutarties Nr. CRD 10/02/24-KP kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį de facto aišku, jog visa 170 000 Eur suma, neva išmokėta M. U., nebuvo nei pasisavinta, nei iššvaistyta. Vienoje byloje tie patys veiksmai įvertinti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip nesukėlę žalos (fiktyvios sutarties Nr. CRD 10/02/24-KP bei orderio Nr. 218 dėl 170 000 Eur sumos sudarymas), o kitoje byloje iš esmės tie patys veiksmai įvertinti kaip sukėlę didelę žalą (BK 300 straipsnio 3 dalis), kur žala buvo padaryta pasisavinant lėšas (BK 183 straipsnio 2 dalis). Būtent nepadarytos žalos klausimas ir atskleidžia abiejose bylose de facto nagrinėtą tų pačių pinigų panaudojimo problematiką. Šiuo atveju nėra svarbūs kvalifikavimo skirtumai, t. y. kad iš esmės tie patys veiksmai dviejose bylose buvo kvalifikuojami pagal skirtingus baudžiamojo įstatymo straipsnius. Akivaizdu, jog toks kvalifikavimas nėra teisingas. Be to, paminėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNjktOTY2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-269-966/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-269-966/2017">1-269-966/2017</a> buvo konstatuota, jog įmonėje buvo mokėti neapskaityti atlyginimai ir dėl to K. P. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Iš 2017 m. gegužes 15 d. nuosprendžio nėra aišku, kokia suma buvo išmokėta kaip neapskaityti atlyginimai įmonės darbuotojams, tačiau aišku, kad 170 000 Eur sutartis fiktyviai buvo sudaryta kasoje susidariusiam trūkumui dėl ilgą laiką mokėtų neapskaitomų atlyginimų panaikinti. Kitaip sakant, de facto laikytina, kad visa arba bent dalis 170 000 Eur sumos ir atspindėjo įmonėje mokėtų neapskaitytų atlyginimų mastą. Nėra ginčo, kad 205 000 Lt suma buvo 170 000 Eur sumos dedamoji, todėl akivaizdu, kad dalis lėšų (49 329,99 Lt), už kurių tariamą pasisavinimą K. P. buvo nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-788/2019">2K-163-788/2019</a> pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, ir buvo skirta neapskaitomiems atlyginimams įmonės darbuotojams sumokėti, t. y. turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio l dalį, kas ir buvo padaryta baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNjktOTY2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-269-966/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-269-966/2017">1-269-966/2017</a>. Šiuos teiginius patvirtina ir ta aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-788/2019">2K-163-788/2019</a> K. P. buvo išteisintas dėl dalies 205 000 Lt paskolos pasisavinimo, t. y. dėl 103 000 Lt. Tai rodo, kad 205 000 Lt suma yra tiesiogiai susijusi su įmonėje mokėtais neapskaitytais atlyginimais ir jų dangstymu įvairiais tikrais ir apsimestiniais sandoriais. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1050-259/2019 atnaujino civilinę bylą Nr. 2-4409-713/2013, o 2020 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusiu sprendimu (civilinė byla Nr. A2-34-959/2020) pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą. Civilinės bylos ir šios baudžiamosios bylos objektas identiškas – 2010 m. vasario 23 d. paskolos sutartis Nr. CRD 10/02/23-KP. Įsiteisėjusiu sprendimu Kauno apylinkės teismas patvirtino, kad K. P. nebuvo išmokėta 103 000 Lt suma. Taigi tai papildomai įrodo, jog K. P. de facto buvo nuteistas du kartus skirtingai interpretuojant tų pačių pinigų panaudojimo klausimą.
2.6. Faktine prasme abu apsimestiniai sandoriai (205 000 Lt įnešimas į kasą pagal sutartį Nr. CRD 10/02/23-KP bei 170 000 Eur paskola pagal sutartį Nr. CRD 10/02/24-KP) sudaryti tuo pačiu momentu (2010 m. kovo 26 d.) ir tuo pačiu tikslu – siekiant „anuliuoti“ įmonės apskaitoje cirkuliavusį pinigų trūkumą, kuris faktiškai buvo panaudotas neapskaitytiems atlyginimams įmonėje išmokėti. Fiktyvus 205 000 Lt grynųjų pinigų įnešimas į kasą rodė, kad tokia verte įvairiais sandoriais įmonėje vis dar buvo kompensuojamas grynųjų pinigų trūkumas, o fiktyvi 170 000 Eur (205 000 Lt + 383 213,92 Lt – 1237,92 Lt) kasoje neva buvusių pinigų paskola M. U. rodė, jog bendras grynųjų pinigų trūkumas įmonėje sudarė tuo metu neva buvusius grynuosius pinigus kasoje – 383 213,92 Lt ir ką tik neva įneštus 205 000 Lt. Taigi iš esmės baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNjktOTY2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-269-966/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-269-966/2017">1-269-966/2017</a> priimtas ir įsiteisėjęs 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendis apėmė ir vėlesnės baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-788/2019">2K-163-788/2019</a> objektą – sutartį Nr. CRD 10/02/23-KP bei kasos pajamų orderį Nr. CRE 221. Todėl baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-788/2019">2K-163-788/2019</a> K. P. veiksmų pakartotinis vertinimas pasitelkiant kitą teisinį kvalifikavimą (idem crimen) laikytinas akivaizdžiai pažeidusiu non bis in idem principą, įtvirtintą ir BK 2 straipsnio 6 dalyje. Sutartis Nr. CRD 10/02/23-KP bei kasos pajamų orderis Nr. CRE 221 savo esme ir turiniu, nors ir netiesiogiai, jau buvo įvertinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio l dalį.
2.7. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-788/2019">2K-163-788/2019</a> nagrinėjęs teisėjas O. Fedosiukas 2019 m. gegužės 9 d. vykusiame teismo posėdyje (garso įrašo 1 val. 18 min.) išreiškė asmeninę išankstinę nuomonę bei tendencingumą dėl G. šeimos narių kaip verslininkų, konfliktavusių su K. P., reikšmės bylos dalykui. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties bei teisėjo O. Fedosiuko pasisakymų teismo posėdžio metu matyti, kad nutartyje iš viso nebuvo įvertintas akcininkų konfliktas ir jo įtaka bylos dalykui. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad, K. P. 2019 m. liepos 16 d. kreipiantis dėl proceso atnaujinimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2019 m. spalio 16 d. nutartyje konstatavo, kad svarbu ir tai, jog nuosprendžiu ir nutartimi nėra nustatytas joks verslininkų konfliktas. Būtent dėl teisėjo O. Fedosiuko išankstinės pozicijos bei tendencingumo galutinėje nutartyje ir nebuvo nustatytas joks verslininkų konfliktas, nors pats teisėjas O. Fedosiukas posėdžio metu sutiko, kad šis konfliktas neabejotinas. Sugretinus teisėjo O. Fedosiuko teiginius, išsakytus posėdžio metu dėl įmonės akcininkų konflikto su K. P. (t. y. kad įmonės akcininkų dalyvavimas plačiai žinomas), 2019 m. birželio 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-788/2019">2K-163-788/2019</a> ir 2019 m. spalio 16 d. nutartį, darytina aiški išvada, kad nėra abejonių, jog tarp K. P. ir įmonės akcininkų vyko konfliktas, kuris nebuvo atspindėtas galutinėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 13 d. nutartyje nei plačiau aptartas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose, nors yra esminis šioje byloje.
2.8. Konfliktą tarp K. P. ir įmonės UAB „C.“ akcininkų papildomai atkleidžia ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. įsiteisėjęs sprendimas atnaujintoje civilinėje byloje Nr. A2-34-959/2020, jame buvo pripažinta, kad K. P. nebuvo sumokėti 103 000 Lt, nors UAB „C.“ ir jos akcininkai ilgus metus tiek civilinėje byloje, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu teigė priešingai. Pažymėtina, kad 103 000 Lt išmokėjimas K. P. yra ir šios baudžiamosios bylos dalykas. Teigti, kad 103 000 Lt buvo faktiškai išmokėti K. P., UAB „C.“ akcininkams ir valdytojams buvo naudinga, nes pinigų išmokėjimo K. P. paneigimas reikštų tai, kad įmonėje ši suma buvo skirta neapskaitytiems atlyginimams sumokėti. Būtent dėl teisėjo O. Fedosiuko šališkumo byloje nebuvo atspindėta (neatskleista) bene pati akivaizdžiausia ir esminė šios baudžiamosios bylos aplinkybė, t. y. kad tarp K. P. įmonės akcininkų vyko konfliktas, o akcininkai anksčiau (iki konflikto) pritarė šioje byloje nagrinėjamiems sandoriams, taip išreikšdami, kad sandoriai nebuvo žalingi bendrovei ir jiems. Būtent akcininkų konflikto bei ankstesnio akcininkų pritarimo nagrinėjamiems sandoriams neatskleidimas šioje baudžiamojoje byloje tiesiogiai lėmė akivaizdžiai netinkamai pritaikytas BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas (BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalys) ir kaltės formas (BK 14, 15 straipsniai), dėl to K. P. veikos buvo neteisėtai ir nepagrįstai kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
3. Nuteistojo K. P. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Nors paduotame pareiškime konkrečiai ir nesuformuluotas bylos atnaujinimo pagrindas, tačiau iš jo turinio galima spręsti, kad prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą pateiktas BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad, nuteistojo K. P. manymu, prašomoje atnaujinti baudžiamojoje byloje buvo pažeistas non bis in idem principas ir jam šioje byloje negalėjo būti taikoma baudžiamoji atsakomybė (šioje byloje nagrinėtas apsimestinis sandoris – 205 000 Lt įnešimas į kasą pagal sutartį Nr. CRD 10/02/23-KP ir kasos pajamų orderį Nr. CRE 221 – jau de facto yra įvertintas kitoje baudžiamojoje byloje), ir šiuo pareiškimu prašoma panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir paskesnę kasacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti.
5. Sutikti su nuteistojo K. P. teiginiais dėl dvigubo nubaudimo nėra jokio pagrindo. Nors iš tiesų Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNjktOTY2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-269-966/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-269-966/2017">1-269-966/2017</a> yra užsimenama ir apie nagrinėjamoje byloje reikšmingus dokumentus – paskolos sutartį Nr. CRD 10/02/23-KP ir kasos pajamų orderį Nr. CRE 221, tačiau tai neturi nieko bendro su pareiškėjo nurodomo non bis in idem principo pažeidimu.
6. Nagrinėjamoje byloje K. P., be kita ko, yra nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad, būdamas UAB „C.“ direktorius ir kasininkas, bendrovės vardu sudarė netikras sutartis su savimi, t. y. 2010 m. vasario 23 d. sutartį Nr. CRD 10/02/23-KP bei 2010 m. kovo 26 d. kasos pajamų orderį Nr. CRE 221 dėl 205 000 Lt paskolos bendrovei ir 2006 m. lapkričio 28 d. sutartį Nr. CRT 06/11/28-KP dėl 688 484,30 Lt vertės susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos pirkimo, ir iš UAB „C.“, remdamasis netikra 2010 m. vasario 23 d. paskolos sutartimi Nr. CRD 10/02/23-KP, neteisėtai gavo 49 329,99 Lt, o pagal 2006 m. lapkričio 28 d. sutartį Nr. CRT 06/11/28-KP – 111 341 Lt, taigi iš viso buvo pasisavinta 160 670,99 Lt (46 533,53 Eur). Būtent šie nustatyti faktai buvo kvalifikuoti kaip tęstinis bendrovės turto pasisavinimas (BK 183 straipsnio 2 dalis) ir netikrų dokumentų pagaminimas ir jų panaudojimas, padaręs didelę žalą bendrovei (BK 300 straipsnio 3 dalis). Kitoje byloje K. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą už tai, kad, būdamas UAB „C.“ direktorius, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. bendrovės apskaitos tvarkymą organizavo taip, kad ji būtų tvarkoma apgaulingai, t. y. pagamino tikrovės neatitinkančią 2010 m. vasario 24 d. paskolos sutartį Nr. CRD 10/02/24-KP, joje savo parašu patvirtindamas 586 976 Lt tariamą tikslinės paskolos suteikimą Estijos piliečiui M. U., ir 2010 m. kovo 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. 218, patvirtinantį nurodytos pinigų sumos išdavimą M. U., ir nurodė įmonės buhalterei šiuos dokumentus apskaityti buhalterinėse sąskaitose, o ji tai ir padarė, be to, bendrovei įsigijus statybinių medžiagų ir prekių už 100 506,42 Lt, jų panaudojimo neįformino dokumentais, taip pat bendrovės veikloje jokiais dokumentais nepagrindė įsigytų daiktų (garų surinktuvo, kaitlentės, čiužinio, užvalkalų) už 9026 Lt, o jam, kaip atskaitingam asmeniui, 9026 Lt suma sumažėjo avansu išduotų lėšų likutis, dėl to nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; taip pat trims darbuotojams išmokėjo iš viso ne mažiau kaip 39 400 Lt neoficialaus atlyginimo, nesurašė atlyginimų apskaičiavimo žiniaraščių ir atlyginimų išmokėjimo neįformino kasos išlaidų orderiais bei šių dokumentų nepateikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei, dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2007, 2008, 2009, 2010 metus.
7. Pareiškėjo nurodytame Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNjktOTY2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-269-966/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-269-966/2017">1-269-966/2017</a> 2010 m. vasario 23 d. sutartis Nr. CRD 10/02/23-KP ir 2010 m. kovo 26 d. kasos pajamų orderis Nr. CRE 221 minimi tik tam, kad būtų atskleistas UAB „C.“ dokumentinis kasos likutis 2010 m. kovo 26 d., kai buvo įformintas 586 976 Lt tariamos paskolos išdavimas Estijos piliečiui M. U.. Nei 2010 m. vasario 23 d. sutarties Nr. CRD 10/02/23-KP, nei 2010 m. kovo 26 d. kasos pajamų orderio Nr. CRE 221 teisėtumo Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendyje nesprendė. Kita vertus, tai, kad 2010 m. kovo 26 d. UAB „C.“ dokumentinis kasos likutis, kaip teigia pareiškėjas, buvo sulygintas su realiu kasos likučiu (panaikintas trūkumas), niekaip nepaneigia vėlesnių K. P. veiksmų siekiant atgauti neva bendrovei paskolintus pinigus pagal netikrą 2010 m. vasario 23 d. sutartį Nr. CRD 10/02/23-KP. Pareiškėjas, akcentuodamas, kad į 586 976 Lt paskolos Estijos piliečiui M. U. sumą įeina ir 2010 m. vasario 23 d. sutartyje Nr. CRD 10/02/23-KP bei 2010 m. kovo 26 d. kasos pajamų orderyje Nr. CRE 221 nurodyta 205 000 Lt suma, neatsižvelgia į 2010 m. balandžio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 228, kuriame nurodytas pagrindas „grąžinta skola“, 2011 m. sausio 28 d. kasos išlaidos orderį N. 299, kuriame nurodytas pagrindas „paskolos grąžinimas pagal sutartį Nr. CRD 10/02/23-KP“, bei laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 30 d. iki 2011 m. balandžio 12 d. atliktus banko pavedimus į savo sąskaitą, dėl kurių ir atsirado turtinė žala UAB „C.“. Pareiškime nutylimos ir nuteistojo K. P. padarytų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, aplinkybės, susijusios su 2006 m. lapkričio 28 d. sutartimi Nr. CRT 06/11/28-KP dėl 688 484,30 Lt vertės susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos pirkimo, bei pagal šią sutartį pasisavinta pinigų suma – 111 341 Lt. Šių aplinkybių ir be netikros 2010 m. vasario 23 d. sutarties Nr. CRD 10/02/23-KP, 2010 m. kovo 26 d. kasos pajamų orderio Nr. CRE 221 bei jų pagrindu neteisėtai gautos 49 329,99 Lt sumos pakanka K. P. nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, todėl šioje byloje priimtų teismų sprendimų naikinti ir bylą nutraukti (BPK 451 straipsnio 1 punktas) nėra juridinio pagrindo.
8. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje baudžiamojo įstatymo taikymo klaida nebuvo padaryta (non bis in idem principas nepažeistas), todėl tenkinti nuteistojo pareiškimą ir atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nėra pagrindo (BPK 451 straipsnis).
9. Pareiškime taip pat keliamas klausimas dėl bylą kasacinės instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo O. Fedosiuko šališkumo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas K. P. paduoda trečią prašymą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 16 d. nutartimi pirmasis nuteistojo K. P. pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, kuriame, be kita ko, buvo keliamas bylą nagrinėjusių teisėjų šališkumo klausimas, netenkintas. Šioje nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta, kad kaltinamojo teisė į nešališką ir teisingą teismą yra įtvirtinta ne BK, o BPK, t. y. baudžiamojo proceso įstatyme, todėl pareiškėjo argumentai, kuriais tvirtinama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į nešališką teismą, nesuteikia teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą pagal BPK XXXIV skyriaus taisykles. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su bylą kasacinės instancijos teisme nagrinėjusios teisėjų kolegijos šališkumu, buvo pasisakyta ir laikinai einančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje, kuria antrasis nuteistojo K. P. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo grąžintas jį padavusiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl teisėjo O. Fedosiuko šališkumo nagrinėjami nebus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo K. P. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Arvydas Daugėla
Artūras Ridikas
