M. K. pagal BK 12 str., 142 str., 143 str., 180 str., 62 str., 66 str.

Pareiškimo Nr. DOK-3884/2020

Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00020-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

išnagrinėjo nuteistojo M. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi pripažintas Austrijos Respublikos Klagenfurto (Klagenfurt) apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendis, pakeistas Austrijos Respublikos Graco (Graz) aukštesniojo apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, M. K. šiuo nuosprendžiu pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Austrijos Respublikos BK) 12 straipsnį, 142 straipsnio 1 dalį, 143 straipsnio 1 ir 2 dalis paskirta laisvės atėmimo septyneriems metams (2557 dienoms) bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 180 straipsnio 3 dalimi ir palikta laisvės atėmimo septyneriems metams (2557 dienoms) bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuotas visas Austrijos Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės bei kardomojo kalinimo laikas.

2. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi nuteistojo M. K. skundas atmestas ir palikta galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis.

II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

2. Pareiškimu nuteistasis M. K. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį ir suderinus Austrijos Respublikos Klagenfurto apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Austrijos Respublikos Graco aukštesniojo apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, paskirtas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams. Pareiškėjas nurodo:

2.1. Teismas, pripažindamas Austrijos Respublikos Klagenfurto apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Sprendimų pripažinimo ir vykdymo įstatymas) 9 straipsnio 2, 4, 6 dalių, 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 4 punkto bei BK nuostatas taikė formaliai ir neobjektyviai. Teismo motyvai palikti Austrijos Respublikos Klagenfurto apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę septyneriems metams pažeidžia Sprendimų pripažinimo ir vykdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos BK 54, 59, 61–62 straipsnių reikalavimus.

2.2. Teismas, derindamas bausmes, privalo atsižvelgti į tai, kokia minimali ir maksimali sankcija yra nustatyta už padarytą nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos BK ir atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės baudžiamajame įstatyme. Teismas neatsižvelgė į tai, kad už Austrijos Respublikos BK 142 straipsnio 1 dalyje, 143 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytas nusikalstamas veikas yra nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo nulio iki penkiolikos metų ir jam buvo paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams (t. y. bausmės vidurkis), o Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dešimties metų, todėl ta pati septynerių metų laisvės atėmimo bausmė viršija nustatytą vidurkį ir pablogina nuteistojo teisinę padėtį, o teismo sprendimas, kuriuo palikta ta pati, kaip ir Austrijos Respublikos Klagenfurto apygardos teismo, paskirta bausmė, pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus. Tinkamai suderinus bausmes teisinga ir proporcinga bausmė turėtų būti laisvės atėmimas penkeriems metams.

2.3. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, konkrečiu atveju yra būtinybė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad būtų išaiškinta Europos Sąjungos teisės aktų taikymo nuostata nacionalinėje teisėje ir ar Europos Sąjungos aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju taikant Sprendimų pripažinimo ir vykdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį susidaro įstatymų taikymo kolizija, kuri reikalauja Konstitucinio Teismo arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo.

2.4. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į kitus teismo padarytus pažeidimus. Visų pirma, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad į bausmės laiką įskaičiuoja visą Austrijos Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės bei kardomojo kalinimo laiką, tačiau nenurodė konkretaus laikotarpio, kuris yra įskaičiuojamas, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio bei Sprendimų pripažinimo ir vykdymo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Antra, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje neteisingai nurodyta Austrijos Respublikos Graco aukštesniojo apygardos teismo nuosprendžio priėmimo data. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismas negalėjo nagrinėti teikimo dėl Austrijos Respublikos Klagenfurto apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio pripažinimo, nes pareiškėjo gyvenamoji vieta buvo deklaruota Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, Vilkėnų kaime, o ne Panevėžyje ir tai buvo žinoma tiek teismui, tiek prokurorui. Taip teismas šiurkščiai pažeidė teismingumo taisykles bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir tokios teismo nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, tačiau Panevėžio apygardos teismas, nagrinėjęs jo skundą dėl šios nutarties, į nurodytus pažeidimus nereagavo.

2.5. Pažymėtina ir tai, kad Austrijos Respublikos Klagenfurto apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendyje nurodyti trys Austrijos Respublikos BK straipsniai, todėl bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK turėjo būti paskirtos už visas tris veikas atskirai, o tada subendrintos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio taisykles. Tuo tarpu teismas iš karto paskyrė vieną bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistojo M. K. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.

4. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Taigi baudžiamoji byla BPK 451 straipsnio pagrindu gali būti atnaujinta tik esant dviem sąlygoms: pirma, joje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, antra, reikia priimti BPK 451 straipsnio 1–5 punktuose nurodytus sprendimus. Jeigu nėra nors vienos iš šių sąlygų, byla negali būti atnaujinta.

5. Pareiškėjas nenurodo konkretaus iš BPK 451 straipsnyje nustatytų pagrindų atnaujinti baudžiamąją bylą, pareiškime dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo ginčijamas apylinkės teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės, paskirtos užsienio valstybėje, pripažinimo nurodant, kad teismas paskyrė neproporcingą pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį bausmę.

6. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo M. K. pareiškime išdėstytais argumentais. Sprendimų pripažinimo ir vykdymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos BK nustatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ir gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką (minėto įstatymo 9 straipsnio 2, 3 dalys).

7. Kaip matyti iš ginčijamos teismo nutarties, derinant bausmę nuteistajam M. K. buvo palikta Austrijos Respublikos Klagenfurto apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Austrijos Respublikos Graco aukštesniojo apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimo septyneriems metams bausmė motyvuojant tuo, kad šis laisvės atėmimo bausmės terminas neviršija Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmės maksimumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, derindamas užsienio valstybės paskirtas bausmes su Lietuvos Respublikos BK nuostatomis, iš naujo bausmių neskiria (t. y. nevertina bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, nesvarsto, ar užsienio valstybės paskirta bausmė nėra per griežta), o tik užtikrina, kad nebūtų vykdomos užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kurios Lietuvos Respublikoje negali būti paskirtos. Taigi šiuo atveju nustačius, kad pirmiau nurodytu Austrijos Respublikos Klagenfurto apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. K., kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais dalyvavusiam ginkluotame plėšime, kurio metu buvo pagrobtas didelės vertės svetimas turtas, paskirta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams – neviršija maksimalios bausmės trukmės, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį, ji pagrįstai nebuvo trumpinama.

8. Pareiškime išdėstyti teiginiai dėl ginčijamoje apylinkės teismo nutartyje nenurodyto konkretaus laikotarpio, kuris buvo įskaičiuotas į paskirtą bausmę, dėl padarytų rašymo apsirikimų, dėl galimo procesinių bylos teismingumo taisyklių pažeidimo ir kt. negali būti svarstomi, nes išeina už BPK 451 straipsnyje apibrėžtų bylos atnaujinimo ribų.

9. Nenustačius BPK 451 straipsnyje nustatytų pagrindų, nuteistojo M. K. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo M. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Dalia Bajerčiūtė

Artūras Ridikas