Dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajam

Baudžiamoji byla Nr. 2K-166-495/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42387-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3; 2.4.2; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

asmeniui, kuriam byla nutraukta, A. S.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. D., jo atstovei advokatei Editai Antanauskienei,

civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui E. B.,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. D. ir jo atstovės advokatės Editos Antanauskienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atmestas nukentėjusiojo P. D. atstovės advokatės Editos Antanauskienės apeliacinis skundas dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajam.

Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu A. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduotas E. T. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

A. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones) vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: iš ADB „Vienna Insurance Group“ priteista 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti P. D., 5 procentai procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš A. S. priteista 4252,46 Eur išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmesta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ir jo atstovės, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam byla nutraukta, civilinio atsakovo atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, taip pat prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 6 d. apie 9.45 val., esant šviesiam paros metui, sauso asfalto dangai, Rietavo savivaldybėje, magistralinio kelio Nr. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 255-ame kilometre, kairėje kelio pusėje, kelio ženklu Nr. 106 „Darbai kelyje“ pažymėtame kelio ruože, kuriame didžiausias leidžiamas važiavimo greitis kelio ženklu Nr. 329 apribotas iki 90 km/h, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla Verso“ ir važiuodamas kryptimi nuo Klaipėdos link Kauno, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, važiuodamas pro ties dešiniuoju važiuojamosios dalies kraštu su įjungtais oranžinės spalvos švyturėliais kelkraštyje stovintį ryškiaspalvėmis spalvomis nudažytą ir kelio ženklais pažymėtą specialųjį transportą, nepaliko saugų eismą užtikrinančio tarpo iš dešiniojo automobilio šono, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2023 m. gruodžio 20 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 127 punktus, ir tai lėmė, jog vairuojamu automobiliu „Toyota Corolla Verso“ kliudė stovinčio specialiojo transporto – automobilio „Iveco“ kairįjį šoną, eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta kelyje dirbusio P. D. sveikata.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. D. ir jo atstovė advokatė E. Antanauskienė prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutartį ir priteisti iš civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajam 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 1587,40 Eur dydžio išlaidų, patirtų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą; priteisti nukentėjusiojo naudai jo 1839,20 Eur dydžio išlaidų, patirtų už advokato suteiktą teisinę pagalbą kasacinės instancijos teisme, atlyginimą. Kasatoriai skunde nurodo:

2.1. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalimi, bet ir teismų praktika. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, turi būti įvertintas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68/2008">2K-68/2008</a>, 2K-429/2013, 2K- 331- 976/2018, 2K-70-458/2020, 2K-80-697/2025). Be to, didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusiojo asmeninio gyvenimo srityse, pavyzdžiui, būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokių sveikatos sutrikimų, atsiradusių po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 166- 699/2018, 2K-125-697/2018).

2.2. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog po įvykusio eismo įvykio nukentėjusysis atsidūrė ligoninėje, ten jam buvo nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai, lūžiai, taip pat ir sunkus dešinės rankos peties rezginio pažeidimas – peties rezginyje nutraukti nervai, nepagydomai pažeisti stuburo kaklinės dalies smegenys. Dėl padarytų sužalojimų nustatyta, kad nukentėjusysis prarado net 80 procentų bendro darbingumo.

2.3. Medicininiai duomenys, liudytojų V. D. ir A. M. parodymai patvirtina, jog nukentėjusiajam dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų nustatytos ir šios ligos: kauzalgija, lėtinis nenumalšinamas skausmas, mielopatija. Šios ligos susijusios su nuolatinio nenumalšinamo skausmo jutimu. Nukentėjusysis nuo pat įvykusios avarijos kiekvieną dieną jaučia nuolatinį 5–6 balų skausmą ir po kelis kartus (10–15 kartų) per dieną patirdavo skausmo proveržių, kurie pagal 10 balų sistemą siekdavo 10 balų. Po 2024 m. implantuoto stimuliatoriaus nuolatinis skausmas neišnyko, jis juntamas nuolat, tik sumažėjo skausmo proveržių skaičius iki 5–6 kartų per dieną. Taigi nukentėjusysis nuo eismo įvykio kiekvieną dieną gyvena skausme, kuris yra nesuvaldomas net vaistais.

2.4. Be to, teismo posėdyje apklausta gydytoja reanimatologė A. M. nurodė, kad P. D. situacija priskiriama prie labai sunkių, jo sveikata nėra pagydoma, situacija nėra grįžtama – P. D. rankos nebevaldys, o juntamas skausmas neišnyks. Gydytoja paaiškino, kad žmonės, kurie serga tokiomis pačiomis skausmo ligomis kaip nukentėjusysis, serga depresija, turi suicidinių minčių.

2.5. Taigi nukentėjusiojo sveikatos būklė yra sudėtinga ir yra aiškūs liekamieji reiškiniai – dešinė ranka nevaldoma visą laiką, nustatytos ligos: kauzalgija, lėtinis nenumalšinamas skausmas, mielopatija, dėl kurių nukentėjusysis kiekvieną dieną nuolat patiria ir patirs fizinius skausmus su skausmo proveržiais.

2.6. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai į pirmiau aptartus liekamuosius sveikatos sutrikdymo reiškinius neatsižvelgė, jų nevertino. Tokiu būdu žemesnės instancijos teismai pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) X skyriaus nuostatas, nes nustatydami neturtinės žalos dydį neįvertino įstatyme nurodytų kriterijų, kurie turi būti įvertinti nustatant neturtinės žalos dydį, kartu nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Taip pat buvo pažeista BPK 305 straipsnio 5 dalis, kadangi nebuvo pateikti motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalį, kadangi apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas dėl liekamųjų sveikatos sutrikdymo padarinių ir pasekmių nukentėjusiajam, tačiau apie tai nepasisakė. Todėl darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismai neteisingai nustatė P. D. patirtą neturtinę žalą.

2.7. Be to, nėra abejonės, kad dėl patirtų sužalojimų, besitęsiančio gydymo buvo sutrikdytas nukentėjusiojo normalus ir jam įprastas gyvenimo ritmas, o išgyvenimai dėl padarytų kūno sužalojimų, kilusių padarinių, akivaizdu, sukėlė neigiamų dvasinių išgyvenimų. Pažymėtina, kad P. D. vienas pats savęs neaptarnauja, negali dirbti, nebegali vairuoti, užsiimti sportu, keliauti, padėti seniems tėvams, visavertiškai džiaugtis anūkais ir juos prižiūrėti. P. D. dienos po eismo įvykio yra tik reabilitacijos ir viltis, kad kada nors jis galės valdyti ranką, o nuolatiniai didžiuliai skausmai praeis. P. D. tapo priklausomas nuo savo artimųjų, ypač žmonos, nes tik su jos pagalba gali atlikti įprastus dalykus (nusimaudyti, pagaminti valgyti, apsirengti ir t. t.). Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis yra dešiniarankis, todėl po eismo įvykio jam teko iš naujo mokytis atlikti įvarius dalykus kaire ranka. Dėl patiriamo dešinės rankos skausmo nukentėjusysis miega tik ant kairio šono, dešinę ranką uždėjęs ant šalia padėtos papildomos pagalvės. Nukentėjusysis visada turi žiūrėti, kad tik kas nors nekliudytų rankos, kadangi bet koks rankos sudirginimas reiškia didžiulio skausmo patyrimą. Vaistai nuo skausmo yra labai stiprūs, per dieną jų suvartojama daugybė, dėl jų pašalinio poveikio atsirado skrandžio gastritas, priklausomybė nuo šių vaistų, taip pat ir vaistų dėl miego. Dėl vis besitęsiančio nuolatinio skausmo, dešinės rankos nevaldymo, dėl bejėgiškos būklės, jaudinimosi dėl ateities nukentėjusiojo psichikos būsena yra labai bloga – jis tapo depresiškas, daug verkia, dėl nustatytos depresijos lankosi pas psichiatrą, psichologą.

2.8. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo sveikatos būklė ne gerėja, o priešingai – blogėja. 2023 m. gegužės 18 d. nukentėjusiajam buvo nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. 2024 m. birželio 3 d. P. D. buvo nustatytas 40 proc. dalyvumo lygis. O 2024 m. lapkričio 26 d. – tik 35 procentų dalyvumo lygis.

2.9. Taigi atsižvelgus į šias ir anksčiau aptartas aplinkybes, kasatorių įsitikinimu, žemesnės instancijos teismai neteisingai nustatė, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 25 000 Eur, kadangi ši suma yra aiškiai neproporcinga.

2.10. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas priteisti nukentėjusiajam 25 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, rėmėsi teismų praktika, suformuota 2009–2016 m. Apeliacinės instancijos teismas taip pat rėmėsi 2009–2020 m. kasacinio teismo praktika ir nurodė dvi kasacinio teismo nutartis 2022–2023 m., tačiau šiose dviejose nurodomose nutartyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLTMwMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190-303/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190-303/2022">2K-190-303/2022</a>, 2K-104-697/2023) kasacinės instancijos teismas neturtinės žalos dydžio klausimo nesprendė. Taigi žemesnės instancijos teismų sprendimuose nurodyta teismų praktika neatitinka šių dienų ekonominės situacijos.

2.11. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tiek minimali mėnesinė alga, tiek vidutinis darbo užmokestis šalyje nuo 2016 iki 2024 m. padidėjo daugiau nei dvigubai. Todėl žemesnės instancijos teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, turėjo įvertinti šiuos bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, tačiau to nepadarė. Pavyzdžiui, kasacinės instancijos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 80- 697/2025 buvo nustatyta, kad po 2020 m. šalyje buvo aukštas infliacijos lygis (iš viso 33,5 proc.), todėl nukentėjusiajai 2024 m. teismo sprendimu priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis buvo padidintas pridedant pinigų infliacijos (33,5 proc.) pokytį. Manytina, kad ir nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimas turėjo būti padidintas bent jau 33,5 proc., t. y. iki 33 375 Eur.

2.12. Nukentėjusysis apeliacinės instancijos teisme patyrė 1587,40 Eur dydžio išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tenkinus kasatorių kasacinį skundą ir pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį, prašoma kasatoriaus šias patirtas 1587,40 Eur dydžio išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginti. Be to, nukentėjusysis už kasacinio skundo parengimą patyrė 1839,20 Eur išlaidų. Prašoma šias nukentėjusiojo patirtas išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą kasacinės instancijos teisme atlyginti.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. D. ir jo atstovės advokatės E. Antanauskienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio

4. Nukentėjusysis ir jo atstovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir priteisdamas neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajam, o apeliacinės instancijos teismas palikdamas galioti šį teismo sprendimą, pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, BPK 305 straipsnio 5 dalies nuostatas, X skyriaus nuostatas, įtvirtinančias civilinio ieškinio nagrinėjimą ir jo išsprendimą, nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi neatsižvelgė į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo padarinius, liekamuosius reiškinius ir jų tinkamai neįvertino. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, kadangi neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasatorių išdėstytus argumentus.

5. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas ir išsprendžiamas priimant nuosprendį (BPK 113, 115 straipsniai), pateikiant dėl to aprašomojoje nuosprendžio dalyje motyvus (BPK 305 straipsnio 5 dalis).

6. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).??? Nors CK nėra apibrėžtos konkrečios priteistinos žalos ribos, tačiau šios žalos dydis turi būti nustatomas, atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes), kuriuos teismas kiekvienu atveju privalo išsamiai ištirti ir įvertinti, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

7. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos atlyginimo dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-255/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ0LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-244/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-244/2011">2K-244/2011</a>, 2K- 331- 976/2018, 2K-135-693/2019, 2K-219-628/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252-697/2020">2K-252-697/2020</a>). Be to, teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, sveikatos sužalojimo laipsnį, sunkumą, trukmę, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus, asmens turėtų galimybių praradimą įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.), pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167/2010">3K-3-167/2010</a>, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68/2008">2K-68/2008</a>, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018). Be kita ko, nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama ir į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-697/2025).

8. Taigi, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDQvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-604/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-604/2005">3K-3-604/2005</a>, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).???

9. Bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 332 straipsnio 3 dalis), o jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69/2011">2K-69/2011</a>, 2K-467/2013, 2K-135/2015, 2K-319-976/2015, 2K-7-88-489/2023).

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje buvo padaryta kasaciniame skunde nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, taip pat netinkamai taikytos CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos.

11. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad A. S. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, ir atleidęs jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies ir jam iš draudimo bendrovės priteisė 25 000 Eur. Teismas, nustatęs šį neturtinės žalos dydį, nurodė, kad atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, motyvus, kuriais grindžiamas nukentėjusiojo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsakovo ir ieškovo interesų pusiausvyrą bei kitus neturtinės žalos vertinimo kriterijus, nurodytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tačiau šie teismo teiginiai neatitinka nuosprendyje išdėstytų išvadų dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo turinio.

12. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir priteisdamas nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimo dydį, išsamiai įvertino du iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų – A. S. kaltę ir jo turtinę padėtį. Tuo tarpu vienas iš svarbiausių kriterijų, nustatant neturtinę žalą dėl sutrikdytos sveikatos, – pasekmės – liko tinkamai neįvertintas, neatskleista šio kriterijaus reikšmė bei įtaka priteistinam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nukentėjusiajam nusikalstama veika sukeltų padarinių, liekamųjų reiškinių yra paviršutiniškos, apsiribojant formaliais teiginiais dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų, atliktų operacijų skaičiaus, gydymo tipo, netekto darbingumo lygio, dešinės rankos nevaldymo, patiriamo skausmo ir pan. Šios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, išsamiai nevertino ir nepateikė motyvuotų išvadų dėl ekspertizė akte, civiliniame ieškinyje, medicinos dokumentuose, paties nukentėjusiojo rašytiniuose paaiškinimuose, jo bei kitų asmenų – liudytojų, nukentėjusiojo žmonos V. D., nukentėjusįjį gydžiusios gydytojos A. M. – parodymuose nurodytų aplinkybių, susijusių su nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo sunkumu, pobūdžiu, mastu, gydymo trukme ir rezultatais, pasveikimo galimybe, liekamaisiais reiškiniais, gyvenimo sąlygų pasikeitimu, nukentėjusiojo turėtų galimybių praradimu profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje srityse. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai neįvertino ir nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydžio.

13. Be kita ko, šios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, konstatavo, jog priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis patenka į formuojamos praktikos baudžiamosiose bylose dėl eismo įvykių, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamų sumų neturtinei žalai ribas. Pritartina, kad teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14/2012">2K-14/2012</a>, 2K- 38- 942/2017, 2K-113-303/2019). Kita vertus, šia taisykle turi būti remiamasi tik išsamiai įvertinus visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ir nustačius iš esmės analogiškas aplinkybes. Todėl nustatyti analogišką ar jam artimą priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, remiantis tik aplinkybe, kad eismo įvykyje nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, negalima. Tokia išvada atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).???

14. Taigi pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų kriterijų, reikšmingų nustatant neturtinės žalos dydį, ne tik netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, pažeidė BPK X skyriaus nuostatas, nustatančias civilinio ieškinio nagrinėjimą ir jo išsprendimą, tačiau toks teismo sprendimas neatitinka ir BPK 305 straipsnio 5 dalyje nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų.

15. Nukentėjusiojo atstovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl nustatyto ir priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio iš draudimo bendrovės nukentėjusiojo naudai, padavė apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde buvo ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas aplinkybių, susijusių su nukentėjusiajam nusikalstama veika sukeltais padariniais, liekamaisiais reiškiniais, vertinimas ir tuo pagrindu padarytos pirmosios instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio. Taip pat apeliaciniu skundu, teismui svarstant dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio teisingumo, buvo prašoma atsižvelgti į šalies ekonominius pokyčius, pragyvenimo lygį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiojo atstovės apeliacinį skundą, skundžiamoje nutartyje tik formaliai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, deklaratyviai konstatuodamas, kad visapusiškai ir objektyviai byloje buvo įvertinta visų reikšmingų kriterijų visuma dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, o priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pakankamas nukentėjusiojo sveikatos bei gyvenimo praradimams ir išgyvenimams kompensuoti, atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus.

16. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, neįvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyto kriterijaus – dėl eismo įvykio nukentėjusiajam kilusių pasekmių, taip pat neatsakė į apeliacinio skundo argumentą dėl šalies ekonominių pokyčių priteistino neturtinės žalos atlyginimo kontekste. Šis teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tik dar kartą pakartojo pirmosios instancijos teismo argumentus dėl teismų praktikoje priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kai asmens sveikata yra sutrikdoma sunkiai, A. S. kaltės, jo turtinės padėties, taip pat pirmosios instancijos teismo formalius teiginius dėl nukentėjusiajam nusikalstama veika sukeltų pasekmių ir liekamųjų reiškinių, papildomai pažymėdamas, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir apsiribodamas bendro pobūdžio frazėmis apie nukentėjusiojo patirtą stresą, nerimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, taip pat atsižvelgė į draudimo bendrovės savanoriškai atlyginamą nukentėjusiajam patirtą turtinę žalą, jos nekonkretizuodamas. Apeliacinės instancijos teismas neišdėstė jokių motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdžiu, mastu, apimtimi, sunkumu, gydymo eiga ir rezultatais, kitusiu sveikatos sutrikdymo laipsniu, darbingumo lygiu, nustatytomis diagnozėmis, liekamaisiais reiškiniais – dėl nevaldomos rankos ir patiriamo skausmo (jo intensyvumo, stiprumo, pastovumo, galimybės šį skausmą numalšinti ar valdyti vaistais, taip pat dėl tikimybės jį pašalinti ateityje), galimybės visiškai pasveikti, pakitusios nukentėjusiojo gyvenimo kokybės, psichikos sveikatos būklės, dėl gydymo atsiradusių šalutinių padarinių. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų – ekspertizės akto, medicinos dokumentų. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš esmės neatsakė ir į apeliacinio skundo argumentus dėl būtinumo, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, apsiribojęs formalia išvada, kad tokie argumentai „neduoda pagrindo neturtinės žalos dydžio klausimu daryti kitokias išvadas“.

17. Taigi konstatuotina, kad, apeliacinės instancijos teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo netinkamai taikytos CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos, taip pat pažeistos BPK X skyriaus nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir jo išsprendimą, kadangi, nustatant priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajam, nebuvo įvertintos visos neturtinės žalos atlyginimui priteisti reikšmingos aplinkybės, neturtinės žalos dydis buvo individualizuotas netinkamai. Be to, pirmiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentavimas negali būti pripažįstamas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl nukentėjusiojo atstovės apeliacinio skundo prašymų ir esminių argumentų BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas ir atsakyta į esminius nukentėjusiojo atstovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymu. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, tik deklaratyviai pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl aplinkybių, reikšmingų neturtinei žalai, vertinimo, konkrečiais motyvais nepaaiškinant, kodėl atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo didinimo, atsižvelgiant į ekonominius pokyčius, neišdėstant išsamių tokio sprendimo motyvų ir aiškiai neatsakius į pirmiau aptartus esminius apeliacinio skundo argumentus, taip pat pažeidžia ir BPK reikalavimus, keliamus nutarties turiniui (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys).

18. Taigi, teisėjų kolegijai nustačius tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir šioje nutartyje nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai pripažįstami esminiais (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir ši baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kartu teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252-697/2020">2K-252-697/2020</a>, 2K-183-628/2023). Todėl teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju negali iš naujo vertinti bylos aplinkybių, susijusių su neturtine žala, ir nustatyti nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį.

19. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį, kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą, tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas, ištaisydamas šioje nutartyje nurodytus procesinius pažeidimus, turi patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, iš naujo įvertindamas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, taip pat ir ekonominius bei gyvenimo lygio pokyčius.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo

20. Nukentėjusiojo atstovė prašo priteisti nukentėjusiajam P. D. 2460 Eur išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, A. S. ir civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitas už teisinę pagalbą, mokėjimo nurodymo kopijas). Kasatoriai taip pat prašo priteisti nukentėjusiajam P. D. 1587,40 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą.

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-489/2019">2K-118-489/2019</a>, 2K-7-25-495/2020, 2K-143-788/2022 ir kt.).

22. Šioje byloje kasacine nutartimi yra iš dalies tenkinamas nukentėjusiojo ir jo atstovės kasacinis skundas, byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Vadinasi, galutinis sprendimas šioje byloje dar nepriimtas, t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendis lieka neįsiteisėjęs ir neturtinės žalos klausimas galutinai nėra išspręstas, todėl kasatorių prašymas priteisti iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, ir civilinės atsakovės nukentėjusiajam jo išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose apmokėti atlyginimą paliekamas nenagrinėtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTMwMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-303/2021">2K-204-303/2021</a>, 2K- 25-387/2022, 2K-216-495/2022, 2K-97-813/2025). Šį kasatorių prašymą, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio nuostatomis, turėtų išspręsti apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė