Dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės

Nr. DOK-3950

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00943-2023-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 6 d. paduotu atsakovo R. P. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas R. P. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Klastata“ ieškinį atsakovui R. P. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės; tretieji asmenys byloje – J. P. ir Š. D.

Byloje nustatyta, kad R. P. (namo pirkėjas) kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisiją (toliau – VVTATK), prašydamas įpareigoti UAB „Klastata“ (namo pardavėją) atlyginti namo defektų šalinimo išlaidas (4549,60 Eur) ir trūkumų nustatymo ekspertizės išlaidas (670 Eur). VVTATK prašymą patenkino.

Ieškovė UAB „Klastata“ 2023 m. gegužės 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo išnagrinėti ginčą iš esmės ir atmesti atsakovo R. P. reikalavimą dėl defektų šalinimo išlaidų bei defektų vertinimo akto išlaidų priteisimo.

Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė atsakovui iš ieškovės 563,09 Eur sumą namo defektų šalinimo išlaidų ir neužbaigtų statybos darbų atlikimui, taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 3674 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovės atsakovui 518,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 10 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti R. P. iš UAB „Klastata“ 273,31 Eur sumą namo defektų šalinimo išlaidų ir neužbaigtų statybos darbų atlikimui.

Priteisti UAB „Klastata“ iš R. P. 6618,96 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį.“

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 10 d. nutartimi taip pat priteisė UAB „Klastata“ iš R. P. 2926 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Atsakovas R. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 10 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263, 270, 331 straipsnius, nes neanalizavo atsakovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentų, taip pažeidė atsakovo teisę būti išklausytam ir šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principus (CPK 12, 17 straipsniai). Atsakovas šiuose procesiniuose dokumentuose motyvuotai argumentavo: ekspertizės aktas nėra patikimas įrodymas, nes eksperto išvada dėl tinko suskilinėjimo ir atšokimo priežasties prieštarauja Statybos techniniam reglamentui, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai visa apimtimi rėmėsi ekspertizės aktu; neatlikus laboratorinių tyrimų, tikrosios defektų priežastys nenustatytos.

2. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vienas iš apeliacijos objektų yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo patikrinimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo ieškovės apeliacinio skundo argumentų dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies netinkamo taikymo bei atsakovo atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentų, o tiesiog nemotyvuotai perskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, netaikant nurodytos teisės normos. Teismas turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas pagal CPK 93 straipsnio 3 dalį matematiškai paskirstė abiejose instancijose šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo nutarties negalima laikyti pagrįsta, teisėta ir sąžininga, kadangi atsakovas kaip vartotojas nusipirkęs naują daiktą, dėl ieškovės – verslininko, statytojo ir nekilnojamojo turto vystytojo netinkamo savo prievolių vykdymo, nesąžiningų veiksmų siekiant išvengti atsakomybės, buvo priverstas kelerius metus bylinėtis ir patirti dar didesnius nuostolius.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti R. P. 384 (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. lapkričio 6 d., mokėjimo kodas ZO87639.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Šulcas

Egidija Tamošiūnienė

Eglė Zemlytė